Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. K. prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės K. K. dėl atsakovės kaltės, ieškovui paliekant pavardę K., atsakovei – jos pasirinkimu; 2) tarpusavio išlaikymo šalims nepriteisti; 3) tarp šalių padalinti bendrai įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą iki šalys pradėjo gyventi skyrium, t, y. 2012-10-28, išskyrus bendras jungtinės nuosavybės teise turėtas santaupas; 4) po 2012-10-28 visas ieškovo uždirbtas lėšas ir automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 5) ieškovo profesinei veiklai naudotus daiktus „Bosch“ kampinį šlifuoklį, „Makita“ gręžtuvą, metalo žirkles, darbastalį, magnetinio grąžto laikiklį, didelį pjautuvą, „Makita“ grandininį pjūklą, „Makita“ smūginį grąžtą ir kt., rinkos vertė 579 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; 6) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos turtu, kurio rinkos vertė 92 678 Eur; 7) nustatyti P. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 8) neterminuotai apriboti motinos (atsakovės) valdžią dukrai; 9) nustatyti minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką, t. y. ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti vieną kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio antrosios savaites penktadienį nuo 13 val. iki 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant paskirtam psichologui. Jeigu tas penktadienis yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta sekančią pirmą darbo dieną); ieškovė taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra gruodžio mėn. 23 dieną nuo 13 val. iki 15 val., Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtam psichologui. Jeigu gruodžio 23 d. yra nedarbo diena, bendravimas su vaiku vyksta prieš tai buvusią paskutinę darbo dieną; 10) iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystes (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriant 32 750 Eur arba periodiškai kas mėnesį mokama 250 Eur, kartu uždraudžiant ieškovei perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą už 32 750 Eur sumą iki 2027-02-09; 11) ieškovei skirti jai dovanotus televizorių „Lowe“ (rinkos vertė 434 Eur), miegamojo lovą su pakėlimo mechanizmu ir čiužiniu (rinkos vertė 434 Eur), rašomąjį stalą (rinkos vertė 232 Eur); 12) ieškovui pavesti uzufrukto teise tvarkyti vaikui skirtą išlaikymo sumą, t, y. 32 750 Eur; 13) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokia tvarka: ieškovui skirti butą, esantį (duomenys neskelbtini) kartu su visais bute esančiais integruotais baldais ir integruota buitine technika (bendra rinkos vertė 92 678 Eur); 2 896 Eur už parduotą automobilį „Ford Galaxy“; atsakovei skirti negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise skirti ieškovei kartu su 05/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė rinkos vertė 15 060 Eur); negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 315/50660 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (bendra rinkos vertė 5 503 Eur); automobilį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 475 Eur); miegamojo baldų komplektą (rinkos vertė 1 150 Eur); 72 671 Eur bendrų jungtinės nuosavybės teise turėtų santaupų; 14) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 142 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; 15) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti nepagrįstai ieškovo atsakovės išlaikymui sumokėtą 1 014 Eur sumą; 16) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ieškovo priverstinai patiriamų buto nuomos ir komunalinių išlaidų 2 331 Eur kompensaciją; 17) arba leisti šalims parduoti visą šalių nekilnojamąjį turtą per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už didžiausią pasiūlytą kainą, o gautus pinigus padalinti lygiomis dalimis tarp šalių; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 32 750 Eur ir uzufrukto teise pavesti naudoti vaiko poreikiams tėvui; arba iš atsakovei tenkančios gautos pinigų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą už jai atitenkančią likusio turto didesnę dalį ieškovui priteisti 37 200 Eur kompensaciją; 18) tenkinus 17 punkto reikalavimus, 13 punkto reikalavimus laikyti negaliojančiais, išskyrus 13.1.3., 13.2.3., 13,2.4., 13.2.5 papunkčius; 19) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gimus dukrai, atsakovės elgesys pasikeitė. Sutuoktinė tapo nepatenkinta gyvenimu, dėl dukros ligų ir nesėkmingo gydymo kaltino medikus ir ieškovą. Ieškovas išlaikė šeimą, nes sutuoktinė nusprendė, kad ji turi prižiūrėti dukrą. Ieškovas nuo 2012 m. spalio mėn. išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, nuo to laiko santuokinio gyvenimo šalys negyvena, bendro ūkio neveda. Iki (duomenys neskelbtini) dukra gyveno su motina, tačiau (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai paėmė dukrą iš motinos dėl galimo pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei. (duomenys neskelbtini) dukra buvo perduota ieškovui, nuo to laiko ieškovas vienas rūpinasi dukra. Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas. Pamačiusi, kad motina ateina į darželį, mergaitė bėga slėptis. Išvadą byloje teikianti institucija mano, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Atsakovės materialinė padėtis gera, ji pajėgi teikti išlaikymą. Labiausiai atitinka vaiko interesus išlaikymas turtu, jai asmeninėn nuosavybėn skiriant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35 768 Eur. Tai atitinka 250 Eur per mėnesį išlaikymą (137 mėn. x 250 Eur = 34 250 Eur). Atsakovė vaikui išlaikymo neteikė, todėl susidarė įsiskolinimas. Iš atsakovės ieškovui turi būti priteistas nepagrįstai mokėtas išlaikymas. Ieškovė vengė ugdyti vaiką, nevedė į darželį, akivaizdžiai piktnaudžiavo tėvų valdžia, nes vaiką išnaudojo savo savanaudiškiems interesams, siekdama gauti neįgalumo išmokas. Atsakovė žinojo, kad vaikas nėra neįgalus, bandė jį padaryti autistu ir epileptiku.

Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovei paliekant K. pavardę; 2) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti vaiko išlaikymui iš ieškovo periodines išmokas mokant kas mėnesį po 454,70 Eur iki vaiko pilnametystės; 4) pripažinti 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti atsižvelgiant į atsakovei atitenkančią asmeninę nuosavybę 25,42 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ieškovo nesąžiningai likviduotą dangą ir įrankius iš garažų 3 041,01 Eur vertės; atsižvelgiant į ieškovo santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Norvegijos kronų; 6) priteisti 7 381,16 Eur (25 485,66 Lt) įsiskolinimą vaiko išlaikymui iš ieškovo; 7) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakoves ir valstybės naudai; 8) iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 9) dėl atsakovės ligos, iš ieškovo priteisti atsakovės naudai išlaikymą 144,81 Eur / mėn. iki pilno atsakovės pasveikimo; 10) priteisti iš ieškovo įsiskolinimą už garažų rekonstrukcijos įregistravimo išlaidas atsakovės naudai; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 101,37 Eur už 2014-04-03 antstolio paslaugas; 12) priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 71 536,14 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) 3 808,50 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 4 344,30 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 637,16 Eur vertės; negyvenamąją patalpą-garažą, esančia (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur vertės; 315/50660 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 347,54 Eur vertės; kilnojamąjį turtą, esantį bute; 13) iš ieškovo priteisti bendrų šeimos santaupų 1 748,15 Eur; 14) priteisti ieškovui: 32 387,05 Eur kompensaciją ieškovui iš atsakovės už butą bei garažus su jiems priskirtinu žemės sklypu. Kompensaciją atsakovė ieškovui išmoka per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos; 15) automobilį „Ford Galaxy“, kurio vertė 5 830,05 Eur; 16) ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą; 17) nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dukrai suteiktas vidutinis neįgalumo lygis. Ieškovas palaipsniui tapo vis abejingesniu atsakovei ir dukrai, nenorėjo dalyvauti dukters konsultacijose medicinos įstaigose. Dukra sunkiai adaptavosi darželyje, dėl specifinių poreikių lopšelyje-darželyje rekomenduotas tausojantis režimas, individualizuotas maitinimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba organizuoja dukros išvežimą į Norvegiją ir perdavimą „Barnevernet“. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo operuotas krūties auglys, (duomenys neskelbtini) diagnozuotas didėjantis auglys galvoje – hipofizės liaukoje. Dėl nuovargio besirūpinant dukra atsakovei vystosi kitos ligos, atsakovė gydosi psichikos centre. Nuo gimimo dukra gyvena su atsakove, atsakovė geriausiai žino specifinius dukters poreikius. Vaiko tėvas abejingas dukters sveikatos problemoms, naudoja kaip priemonę ištuokos byloje, atidavęs dukrą į vaikų namus stipriai sužalojo jos psichiką, todėl vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu.

Atsakovė K. K. prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis garažu, esančiu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei nuomoti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojus ieškovą netrukdyti atsakovei nuomoti garažą, atsakovei turint pareigą pusę gautų pajamų už garažo nuomą pervesti ieškovui; 3) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis šalims priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti nuomoti vieną minėto buto kambarį, atsakovei vienai naudojantis šalims priklausančiu butu, atsakovė turi pareigą pusę gautų pajamų už šalių bendro buto vieno kambario nuomą pervesti ieškovui.

Nurodė, kad 2016 m. spalio mėn. ieškovas atsakovei pateikė reikalavimą, kuriame reikalauja: 1) nutraukti garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią pusę gaunamų pajamų už garažo nuomą atsakovė perveda ieškovui; 2) apleisti bendra nuosavybės teise priklausantį turtą: garažą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės negali būti atimta galimybė gyventi šalims priklausančioje gyvenamojoje vietoje ir atimta atsakovės teisė bei galimybė tęsti šalims priklausančio garažo ir buto kambario nuomos sutartį, kurios pusę lėšų ji teikia kiekvieną mėnesį ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovės prašomos taikyti priemonės neatitinka reikalavimų, keliamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Nurodė, kad prašymą teikė ieškovo 2016-11-02 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. pagal šį prašymą turėjo kilti atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios vietos pasekmės. Ieškovas proceso metu pasižymėjo nesąžiningais veiksmais (likvidavo, pardavė ženkliai žemesne nei vidutinė turto rinkos vertė, bendrą šalių turtą, vertą 8 933 Eur), todėl išlieka tikimybė, jog ieškovas likviduos, parduos, ar kitaip iššvaistys likusį dalintiną bendrą šeimos turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini). Ištuokos bylai vykstant nuo 2014-03-21, byloje nėra duomenų apie ieškovo pajamas. Šalims priklauso garažai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas darbui gali naudoti garažą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, jog jo veiklai reikalingas garažas (duomenys neskelbtini). Atsakovė viena moka mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nuomojamas kambarys palengvina atsakovės mokesčių naštą. Ieškovo reikalavimai nutraukti garažo (duomenys neskelbtini) nuomą susiję su ieškovo tikslu atimti iš atsakovės pajamų šaltinį. Ieškovas, gaudamas atsakovės pervedamas pajamas už šalims priklausančio turto nuomą bei laikydamas paslaptyje didesnes, nei atsakovės, pajamas, nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė išsikeltų iš šalims priklausančio buto bei nutrauktų garažo nuomos sutartį. Nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas nepajėgus nuomotis būsto.

Ieškovas P. K. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas santuokos nutraukimo byloje yra būtinas būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Iki bus užbaigta santuokos nutraukimo byla šalys, būdamos nurodomo turto bendrasavininkėmis, valdo turtą abiejų sutarimu arba teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka, būdu. Jeigu būtų suteiktas leidimas nuomoti ginčo turtą, pasunkėtų teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka ir padalintas turtas tarp sutuoktinių, įvykdymas, nes atsirastų papildomi šalių įsipareigojimai prieš nuomininkus – būtų suvaržytas padalinto turto valdymas. Atsakovė veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, kas įrodo galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos taikymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. CPK numato nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą (CPK 145 straipsnio 1 dalis), todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, turi atsižvelgti į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, šalių veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Kadangi sprendžiami klausimai santuokos nutraukimo byloje, teismas turi atsižvelgti į specialias šeimos teisinių santykių byloms numatytas laikinąsias apsaugos priemonės, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal naująją CK redakciją, galiojančią šios nutarties priėmimo metu CK leidžia taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurie dalinami santuokos nutraukimo byloje, tačiau dar nėra padalinti teismo sprendimu, naudojimosi tvarkos. Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė skyrybų byloje prašo padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas-garažus, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Atsakovė 2016-11-09 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė įpareigoti ieškovą netrukdyti naudotis ir nuomoti garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pradinis ieškovo ieškinys gautas 2014-03-21, o atsakovės priešieškinys gautas 2014-05-06. Po bylos iškėlimo atsakovė K. K. 2015-01-09 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su M. K. dėl negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovas P. K. 2016-10-18 pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo informavo M. K., jog nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2016-11-02. Sutarties nutraukimo priežastimi ieškovas nurodė tai, jog sulygta 25 Eur nuomos kaina neatitinka realios turto nuomos kainos

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui konstatavus, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovė savo vardu nuo 2015-01-09 sudarė garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutartis neterminuota, atlygintinė (nuomos sutarties 5.1., 8.1. punktai). Nuomos sutartyje nustatytas 25 Eur nuomos mokestis per mėnesį. Teismui pateikti bankinio mokėjimo pavedimų išrašai patvirtina, jog atsakovė 2015-12-01, 2016-01-02, 2016-06-13 ieškovui pervedė pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog moka už bendrasavininkio dalį už garažo nuomą. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. B. 2015-01-19 tarnybinio pranešimas matyti, jog P. K. kreipėsi dėl to, kad garaže rado pašalinį asmenį M. K., su kuriuo atsakovė sudarė garažo nuomos sutartį. Tai patvirtina, jog ieškovas nuo šios datos sužinojo apie garažo nuomą.

P. K. 2016-10-18 pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo M. K. vertintinas ne kaip trukdymas atsakovei naudotis turtu, tačiau kaip ieškovo civilinių teisių įgyvendinimo priemonė. P. K. skyrybų bylos nagrinėjimo metu yra išnuomoto garažo bendraturtis, kuris turi teisę spręsti dėl bendros jungtinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo. Ginčas dėl garažo nuomos yra ne sudėtinė skyrybų bylos dalis, o atskiras civilinis ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos sutarties nutraukimas vienašaliu sprendimu reglamentuojamas CK 6.217 straipsnyje. Vienašališkas sutarties nutraukimas turi atitikti šiame straipsnyje nurodytus pagrindus, o vienašališkai nutraukdamas sutartį asmuo turi prisiimti tokio veiksmo teisines pasekmes. Pasisakydamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje teismas priimtų sprendimą dėl civilinio ginčo tarp nuomotojo ir nuomininko, kai pastarajam apie bylos procesą apskritai nebūtų žinoma. Toks veiksmas sąlygotų sprendimo dėl į bylą neįtrauktų asmenų priėmimą ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo 2016-10-18 pranešimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, o pati atsakovė jokio poreikio nuomoti garažą už itin mažą pinigų sumą neturi, daroma išvada, kad negali būti nustatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui reikalinga aplinkybė – trukdymas atsakovei naudotis turtu.

Teismas nesutinka su atsakovės prašymu įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei nuomoti vieną kambarį. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ieškovas trukdo naudotis butu. Ieškovas P. K. teismui 2016-11-02 pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę nutrukdyti jam su dukra naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę gyventi skyrium. Šis ieškovo prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi. Naudojimosi butu klausimas vykstant santuokos nutraukimo bylai yra sprendžiamas procesinėmis priemonėmis – teismo nutartimis. Atsakovė 2016-11-09 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inicijuoja paralelinį teisminų procesą dėl tų pačių klausimų, kurie išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartimi, priimti išnagrinėjus ieškovo P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant atsakovę nutrukdyti jam naudotis butu, kai savo teises turi ginti procese dėl pagal P. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriais trukdytų naudotis butu, todėl negalima nustatyti pažeidimo ir nėra nuo ko ginti atsakovės teisių. Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-14 nutartyje konstatuota, jog ieškovas negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi išvadą byloje teikianti institucija (Vaiko teisių apsaugos skyriaus) nurodė, jog šalių vaikui gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gali sukelti neigiamų išgyvenimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisių gynimas dėl ateityje galinčių pasitaikyti pažeidimų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės tam tikrais atvejais gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau imantis tokių priemonių reikalinga konstatuoti pažeidimo buvimą, kurio nagrinėjamoje situacijoje nėra.

Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnio 1-2 dalyje keliamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.