- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-747-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10163-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties atsisakyti priimti prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2015 m. lapkričio 25 d. atsakovė K. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti jos motinos M. K., sesers E. K. ir sesers sūnaus K. B. laikiną bendravimo tvarką su šalių dukterimi P. K., gimusia (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės K. K. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad šiuo atveju yra nagrinėjama byla dėl šalių P. K. ir K. K. santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t.y. turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. Teisės aktai nenumato, kad santuokos nutraukimo byloje turėtų būti sprendžiamas sutuoktinių nepilnamečių vaikų bendravimo su giminaičiais klausimas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia imperatyvios teisės normos. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalykas apima nepilnamečio vaiko ir jo tėvo/motinos bendravimą, tik šios bendravimo tvarkos nustatymą. Kitų asmenų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti realizuojama atskiroje civilinėje byloje CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog atsakovės prašymas savo esme yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. laikino artimųjų giminaičių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su nagrinėjama civiline byla. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti sprendžiami reikalavimai, susiję su artimųjų giminaičių ir sutuoktinių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Artimi vaiko giminaičiai, norėdami realizuoti savo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, turi patys tiesiogiai ar per įstatymo nustatytą tvarka įgaliotą atstovą kreiptis į teismą, pareikšdami reikalavimą dėl bendravimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo nutartį panaikinti ir nustatyti P. K. laikiną bendravimo tvarką su jos artimaisiais giminaičiais: močiute M. K., teta E. K. ir pusbroliu K. B.. Nurodo, kad šiuo metu yra siekiama mergaitę išvežti į Norvegiją, prieš tai ją izoliavus nuo visos aplinkos, ribojant objektyvią informaciją apie mergaitės psichologinę ir fizinę sveikatos būklę, siekiant skubiai ir agresyviai formuoti Paulinai motinos ir visų jos artimųjų atstūmimo sindromą. Bendravimo tvarkos nustatymą nagrinėti kitoje byloje būtų neracionalu, neekonomiška, būtų vilkinamas laikas, siekiant kaip galima ilgiau izoliuoti mergaitę nuo artimųjų giminaičių. Mergaitės artimiesiems ieškovas piktybiškai neleidžia bendrauti su mažamete, taip nepagrįstai apribodamas jų bei nepilnamečio vaiko teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas P. K. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atskirajame skunde nenurodoma jokių teisinių argumentų, kurie galėtų paneigti teismo išvadą dėl atsisakymo priimti atsakovės prašymą. Apeliantė nevertina, jog santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimų, kurie įstatymo nėra numatyti šios kategorijos bylose. Teismas motyvuotai ir labai aiškiai nutartyje nurodė atsakovei, kokiu būdu jos artimieji giminaičiai gali realizuoti savo teisę į laikiną bendravimą su P. K., tačiau atsakovė nenurodo, kodėl toks teismo išaiškinimas pažeidžia jos interesus ir kodėl juo negalima pasinaudoti. K. K. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas. Nors atsakovė pateikia teismui tris prašomos nustatyti bendravimo tvarkos variantus, tačiau nepateikia įrodymų, jog šios sąlygos galėtų būti realiai vykdomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kartu su atskiruoju skundu atsakovė K. K. pateikė 52 lapus priedų įvairių dokumentų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka atsisako priimti, kadangi juos pateikdama apeliantė nenurodė, kodėl jų negalima pateikti pirmosios instancijos teismui ir kaip jie susiję su apeliacijos objektu.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
CK 3.172 straipsnyje nustatyta, jog tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus. Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, tokie giminaičiai turi teisę kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu įpareigoti vaiko tėvą (motiną) sudaryti sąlygas jiems bendrauti su vaiku. Jei tėvai nevykdo Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą su ieškiniu.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, jog be kita ko, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su bylos esme – ieškinio reikalavimu.
Bylos duomenys tvirtina, jog teisme yra nagrinėjama šalių P. K. ir K. K. santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo civilinė byla. Šalys ieškinyje ir priešieškinyje yra pareiškusios teismui reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Tuo tarpu atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters bendravimo su artimais giminaičiais – močiute M. K., teta E. K. ir pusbroliu K. B., kurie nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis, tvarką. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog toks prašymas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, jį atsisakė priimti. Atsakovė su tokia teismo nutartimi nesutinka, nurodo, jog šį klausimą spręsti kitoje civilinėje byloje būtų neprotinga ir neekonomiška, be to dabartinėje situacijoje ieškovas aiškiai formuoja mergaitei motinos ir giminaičių atstūmimo sindromą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog nepilnamečio vaiko ir jo artimų giminaičių bendravimo tvarka gali ir turi būti realizuojama atskiroje civilinėje byloje CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose nustatyta tvarka, nes CPK 383 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuri nustato, jog bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies XIX skyriaus antrame skirsnyje „Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)“ nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio kodekso 385 straipsnio 1 dalyje, t.y., priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė atskiruoju skundu, skųsdama teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jos prašymą kaip nesusijusį su nagrinėjamos bylos dalyku, teisėtumą, iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties esmės – teismo atsisakymo priimti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą, išaiškino atsakovei, kokiu būdu jos artimieji giminaičiai galėtų realizuoti savo teisę į laikiną bendravimą su P. K., ir apeliantė nenurodo, kuo toks išaiškinimas yra netinkamas, pažeidžia jos interesus ir kodėl juo negalima pasinaudoti. Didžioji dalis apeliantės argumentų yra susiję su bylos esme – vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu, bet ne su pateiktu prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos su artimais giminaičiais nustatymu. Nurodyti apeliantės argumentai bus aktualūs, nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne šioje proceso stadijoje, kada byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų plačiau nenagrinėja ir dėl jų atskirai nepasisako.
Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 314 ir 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti apeliantės K. K. kartu su atskiruoju skundu pateiktus priedus (viso 52 lapai).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.