- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-2744-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10163-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės K. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti instituciją teikiančią išvadą byloje ne rečiau nei kartą per dvylika kalendorinių dienų teikti informaciją atsakovei elektroniniu paštu apie šalių nepilnametę dukrą, t. y. apie jos sveikatą, ugdymą, lavinimą, raidą, vystymąsi, nurodant, kurioje valstybėje vaikas gyvena, kokios įstaigos teikia sveikatos priežiūrą, ugdymo, lavinimo ir kitas paslaugas; skirti ieškovui baudą atsakovės naudai už 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutarties nevykdymą po 100 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 5 d.; panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį; nustatyti P. K. ir atsakovės bendravimo tvarką ne mažiau nei 2 valandas per 14 kalendorinių dienų teismo nurodytoje vietoje ir laiku.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, jog ieškovas nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, todėl yra būtinas proporcingas ir teisingas poveikio priemonių taikymas ieškovui už teismo nutarčių sistemingą pažeidinėjimą. Teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) prašymą panaikinti motinos ir dukters bendravimo tvarką, kad atsakovė negautų jokių duomenų apie dukterį teismas apribojo atsakovės teisę lankytis dukters lavinimo įstaigoje. Atsakovė pabrėžia, kad 2018 m. kovo 6 d. VTAS P. K. apklausos protokolo duomenimis, vaikas pasakė, kad nori susitikti su mama. Mergaitė yra tokioje aplinkoje, kurioje motina žeminama, niekinama, tokiu būdu trikdant vaiko raidą. Būtina spręsti klausimą dėl ieškovo keliamos grėsmės dukrai, nes jis įtikinėja šalių dukrą, kad mama ją nuodijo, mergaitė VTAS psichologei pasakojo, kad atsakovės liga pasireiškia vaikų grobimu. Atsakovės manymu, tinkamiausias tokiomis aplinkybėmis nutarimas būtų atnaujinti atsakovės ir dukters bendravimo tvarką, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė sukėlė kokią nors žalą ar grėsmę dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovės K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokių priemonių tikslas yra siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šeimos bylose galimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sureguliuoti esamą situaciją.
5. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti instituciją teikiančią išvadą byloje ne rečiau nei kartą per dvylika kalendorinių dienų teikti informaciją atsakovei elektroniniu paštu apie šalių nepilnametę dukrą, t. y. apie jos sveikatą, ugdymą, lavinimą, raidą, vystymąsi, nurodant, kurioje valstybėje vaikas gyvena, kokios įstaigos teikia sveikatos priežiūrą, ugdymo, lavinimo ir kitas paslaugas, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybės.
6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir įpareigojo ieškovą P. K. informuoti atsakovę K. K. elektroniniu paštu apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu bei gydymu, taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę K. K. dukrai susirgus. 2018 m. birželio 5 d. nutartimi teismas sprendė ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, t. y. ieškovo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytą įpareigojimą informuoti atsakovę apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu bei gydymu, taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę K. K. dukrai susirgus. Teismas minėta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino argumentuodamas tuo, jog atsakovės teisė bendrauti su nepilnamete dukra yra maksimaliai apribota, jai palikta tik galimybė susižinoti apie dukters sveikatos būklę ir jos ugdymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašymas įpareigoti instituciją teikiančią išvadą byloje ne rečiau nei kartą per dvylika kalendorinių dienų teikti informaciją atsakovei apie šalių dukterį yra perteklinis, kadangi ši atsakovės teisė yra pakankamai užtikrinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, o aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę taikyti papildomas priemones šios atsakovės teisės įgyvendinimui, atsakovė nenurodė.
7. Atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir buvo uždrausta atsakovei matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei ugdymo ir gydymo įstaigose ((duomenys neskelbtini)).
8. Teismas konstatavo, kad teismo nutartis gali būti panaikinta ją apskundus atskiruoju skundu per nustatytus terminus (CPK 151 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). 2017 m. gruodžio 27 d. teisme buvo gautas atsakovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi buvo išnagrinėtas ir atmestas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį savo esme laikytinas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, panaikinimo.
9. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos pagrįstu dalyvaujančių byloje asmenų prašymu.
10. 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas nustatė, kad atsakovė, matydamasi su vaiku, lankydamasi jo gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir gydymo įstaigose, nesivadovauja vaiko interesais, nesilaiko nustatyto grafiko, atvyksta vaikui esant nurodytose įstaigose tokiu būdu jį trikdydama, keldama stresą ir įtampą, darydama neigiamą poveikį vaiko gerovei ir psichologinei sveikatai, dėl ko atsakovei uždrausta matytis su vaiku, lankytis vaiko ugdymo bei gydymo įstaigose ir gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
11. Atsakovė, prašydama panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog situacija yra pasikeitusi ir atsakovės matymasis su vaiku, lankymasis vaiko ugdymo bei gydymo įstaigose ir gyvenamojoje vietoje nedarys neigiamo poveikio vaiko gerovei ir psichologinei sveikatai, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nepažeis vaiko interesų. Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti tokią išvadą, todėl jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo atmestas.
12. Atsakovė prašė nustatyti P. K. ir atsakovės bendravimo tvarką ne mažiau nei 2 valandas per 14 kalendorinių dienų teismo nurodytoje vietoje ir laiku.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias laikiną atsakovės K. K. bendravimo su vaiku tvarką. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismo priimta nutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos panaikinimo yra ribojanti atsakovės teisę bendrauti su vaiku. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, priimta nustačius, jog yra pagrindas tokiam ribojimui, kadangi bendravimas su atsakove daro vaikui žalą ir neatitinka jo interesų. Teismas padarė išvadą, kad priežastys, dėl kurių buvo apribota atsakovės ir nepilnametės dukters galimybė bendrauti, iki šiol nėra išnykusios, kadangi jokių naujų duomenų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad bendravimas su atsakove nebekelia jokio pavojaus šalių nepilnametės dukters interesams, į bylą nepateikta.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašymas nustatyti jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką atmestinas, nenustačius duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, kurios būtų pagrindas panaikinti ribojimą atsakovei bendrauti su nepilnamete dukra.
15. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovui baudą atsakovės naudai už 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutarties nevykdymą po 100 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 5 d.
16. Teismas, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byla 2016-05-30 nutartimi yra sustabdyta. Sustabdžius bylą teismas gali spręsti tik klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skyrimas nėra laikinoji apsaugos priemonė, skirta būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Tai yra priemonė taikoma jau priimto teismo (procesinio) sprendimo nevykdančiam skolininkui. CPK 771 straipsnyje numatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis surašo ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris sprendžia dėl baudos teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui skyrimo. Atsakovei paaiškinta, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl baudos ieškovui skyrimo už teismo nutarties nevykdymą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, bylai esant sustabdytai, negali būti nagrinėjamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu atsakovė K. K. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nutartį dalyje, kuria netenkintas atsakovės prašymas įpareigoti byloje išvadą teikiančią instituciją ne rečiau kaip kartą per dvylika dienų teikti atsakovei informaciją apie dukrą, ir įpareigoti instituciją teikti atsakovei informaciją apie dukrą P. K. ne rečiau nei kartą per dvylika dienų.
18. Nurodė, kad sustabdytoje civilinėje byloje teismas leido šalių nepilnametei dukrai išvykti į kitą valstybę ir atimti bet kokią atsakovės teisę gauti apie dukrą informaciją.
19. Melagingame 2015-08-25 / 2015-09-08 VVTAS protokole VU Santaros klinikų vaiko raidos centro direktorė J. P. nurodė, nuslėpus informaciją apie faktinę P. K. būklę izoliacijoje, esą bus galima įrodyti, jog mergaitė atskirtyje nuo motinos neserga.
20. Atsakovė sugebėjo pateikti teismui įrodymus, jog P. K. ir izoliacijoje nuo motinos ir gimtosios aplinkos turi tokių pačių sveikatos sutrikimų, kurių tariamu sukėlimu buvo melagingai kaltinama atsakovė, o Paulina žalojama neteikiant jai reikalingos pagalbos, verčiant ją niekam neprasitarti apie gyvenimo sąlygas izoliacijoje nuo motinos.
21. Tuo pagrindu 2017-12-15 atsakovė pateikė teismui prašymą ištaisyti klaidingą 2015-09-18 nutartį. Tai paskatino instituciją 2017-12-28 pateikti prašymą prokuratūrai pripažinti atsakovę neveiksnia.
22. 2017-12-29 teismas civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018 nurodė, kad sustabdytoje byloje klaidų netaiso, ir tęsė aukščiau minėtų nutarčių priiminėjimą, kurios iš esmės yra tąsa faktui priešingos 2015-09-18 nutarties.
23. Su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė įrodymus, jog ieškovas tiesiogine tyčia slepia ir klastoja faktinę dukros būklę izoliacijoje nuo motinos ir kitos gimtosios aplinkos, nevykdo teismo nutarčių. 2018-08-31 nutartyje pateikti teiginiai esą ieškovas teikia atsakovei informaciją apie dukrą prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir niekuo nepagrįsti. Todėl nutartis nepagrįsta, naikintina, o atsakovės prašymas taikyti laikinas apsaugos priemones ir teikti jai informaciją apie dukrą vykdytina skubiai.
24. Ieškovas gavęs 2018-06-05 leidimą išvežti dukrą iš Lietuvos net neplanavo grąžinti P. K. į Lietuvą. Ieškovas teigia, neva jis užsienyje su savo seserimi sukūrė ,,dukrai didelę šeimą“, ir tai kelia rimtą susirūpinimą, kokiomis sąlygomis ir kur yra laikoma dukra P. K..
Atsiliepimas
25. Ieškovas P. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti atsakovės K. K. atskirąjį skundą, taip pat prašo skirti baudą K. K. už procesinį piktnaudžiavimą.
26. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, neaiškus, mintys išdėstytos nelogiškai ir sudėtinga suprasti patį reikalavimą. Tokiu atveju, ieškovo nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į tokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nereagavimą į teismo pastabas bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
28. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojantį instituciją teikiančią išvadą byloje ne rečiau nei kartą per dvylika kalendorinių dienų teikti informaciją atsakovei elektroniniu paštu apie šalių nepilnametę dukrą, t. y. apie jos sveikatą, ugdymą, lavinimą, raidą, vystymąsi, nurodant, kurioje valstybėje vaikas gyvena, kokios įstaigos teikia sveikatos priežiūrą, ugdymo, lavinimo ir kitas paslaugas.
29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir įpareigojo ieškovą P. K. informuoti atsakovę K. K. elektroniniu paštu apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu bei gydymu, taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę K. K. dukrai susirgus. Taip pat 2018 m. birželio 5 d. nutartimi teismas sprendė ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, t. y. ieškovo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytą įpareigojimą informuoti atsakovę apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu bei gydymu, taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę K. K. dukrai susirgus, ir minėta 2018 m. birželio 5 d. nutartimi teismas atsakovo prašymo netenkino, nurodant, jog atsakovės teisė bendrauti su nepilnamete dukra yra maksimaliai apribota, jai palikta tik galimybė susižinoti apie dukters sveikatos būklę ir jos ugdymą. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašymas įpareigoti instituciją teikiančią išvadą byloje ne rečiau nei kartą per dvylika kalendorinių dienų teikti informaciją atsakovei apie šalių dukterį yra perteklinis, kai tuo labiau ši atsakovės teisė yra pakankamai užtikrinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, o aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę taikyti papildomas priemones šios atsakovės teisės įgyvendinimui, atsakovė nenurodė.
30. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalies prielaidų nesudaro, todėl atsakovės K. K. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
32. Atsakovas P. K. prašo skirti K. K. baudą už procesinį piktnaudžiavimą, nes ji nekreipia dėmesio į teismo nurodytas pastabas, būtent 2018-08-31 nutartyje teismas atmetė apeliantės be pagrindo reiškiamą prašymą skirti ieškovui baudą atsakovės naudai už 2016-08-22 teismo nutarties nevykdymą po 100 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018-03-05. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria buvo atmestas prašmas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įgyvendino CPK įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, būtent pateikiant atskirąjį skundą. Vien tai, kad apeliantės atskirasis skundas netenkintas, pripažinus jo argumentus nepagrįstais ir neįrodytais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Kiekvienas asmuo pasirenka savo tikėtinai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą, o pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui iš esmės išnagrinėjus ginčą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją, todėl ieškovo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinimo palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovo P. K. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei K. K. už procesinį piktnaudžiavimą.