Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 23 d., priteisė iš atsakovės T. Ž. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 347,89 Eur skolą, 10,68 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 358,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 54,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl netenkintinas pareiškėjos prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos T. Ž. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu.

15. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinius reikalavimus, t. y. pareiškėjai nepateikė suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, neužtikrino teisių pareikšti nušalinimą, dalyvauti pareiškėjos advokatui, naudotis vertėjo paslaugomis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 23 d., priteisė iš atsakovės T. Ž. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 347,89 Eur skolą, 10,68 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 358,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 54,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, apginti pažeistas teises. Prašyme nurodė, kad procesas minėtoje civilinėje byloje turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 ir 9 punkte numatytais pagrindais.

18. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007, 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

20. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą; prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą; teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos; iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai; procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas; dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme; apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

21. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas visų pirma išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti. Nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-516/2021, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1168-790/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1246-516/2021).

22. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2023 m. birželio 13 d. Teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas septynių kalendorinių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą prašymą iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar motyvuotą prašymą iki nutarties priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjos prašymas priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 27 d. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2023 m. rugpjūčio 22 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Teisme 2023 m. rugpjūčio 24 d. gautas suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimas į pareiškėjos prašymą.

23. Pažymėtina, kad CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė; kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

24. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo skelbiama specialiame interneto tinklalapyje likus daugiau kaip septynioms dienoms iki teismo posėdžio dienos, be to, CPK nenustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimai į prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti siunčiami pareiškėjui, darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepranešdamas pareiškėjai apie prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo datą ir laiką, taip pat pareiškėjai nepateikdamas suinteresuoto asmens atsiliepimo į prašymą pažeidė procesinius reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

25. CPK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau; rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu. Pareiškėja jau gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo turėjo žinoti teisėją, nagrinėjančią jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir turėjo teisę pareikšti nušalinimą, todėl pareiškėjos argumentai, kad jai buvo atimta teisė pareikšti nušalinimą teisėjai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

26. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Advokatas, be kita ko, yra vienas iš fizinių asmenų įgaliotojų atstovų (pagal pavedimą) teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą; bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad teismas neužtikrino pareiškėjos advokato dalyvavimo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įstatymas teismui tokios pareigos nenustato ir pareiškėja pati turi teisę pasirinkti vesti bylą pačiai ar per atstovą.

27. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 1–2 dalys). Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis; kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą; jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šioje byloje žodinis teismo procesas byloje nevyko. Be to, pati pareiškėja (neturinti byloje atstovo) teismui teikė procesinius dokumentus lietuvių kalba. Duomenų, kad byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, pareiškėjai buvo reikalingos vertimo paslaugos, nėra. Galiausiai, bylos duomenimis, pareiškėja yra Lietuvos pilietė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja supranta lietuvių kalbą. Taigi pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad teismas neužtikrino pareiškėjai vertimo teisės į pareiškėjos gimtąją (rusų) kalbą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

28. Apibendrinant, konstatuojama, jog pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinius reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

29. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

30. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

31. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, be kita ko, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, yra viena iš sąlygų atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

32. Pareiškėja į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2023 m. birželio 13 d. Pažymėtina, kad nors CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde apskritai nenurodė ir neįrodinėjo, kad kokias nors aplinkybes, galbūt reikšmingas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, sužinojo būtent laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. birželio 13 d., t. y. per tris mėnesius iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Priešingai, kaip ir išsamiai argumentuojant nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjos prašyme proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės jai turėjo būti žinomos viso bylos, kurios procesą ji prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu, t. y. bylos, kuri užbaigta 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 23 d. Pareiškėja šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės atskiruoju skundu neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su šiomis pirmosios instancijos išvadomis pakartotinai dėl jų nepasisako. Taip pat pareiškėja termino pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo neprašo atnaujinti, nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą, jog minėtas terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra pagrindo jį atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

33. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėja neįrodė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 ir 9 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

34. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

35. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė tai, kad Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės R. M.-Z. 2022 m. spalio 5 d. pažyma Nr. S-277 patvirtina, jog pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos I. Ž. turtą tą dieną neišduotas, todėl, anot pareiškėjos, civilinėje byloje, kurios procesą ji prašo atnaujinti, skola buvo priteista neteisėtai ir nepagrįstai. Tačiau pareiškėja nenurodo, kada minėtą pažymą gavo, be to, iš civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 esančių duomenų matyti, kad atsakovė į paminėtą bylą 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo pateikusi Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K. 2022 m. birželio 23 d. raštą Nr. S-182, kuriame nurodomos analogiškos, kaip ir notarės R. M.-Z. 2022 m. spalio 5 d. rašte Nr. S-277 nurodytos aplinkybės, t. y. kad paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos I. Ž. turtą pareiškėjai neišduotas. Teismas minėtoje civilinėje byloje pripažino, kad neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas nepaneigia aplinkybės, jog įpėdinis priėmė palikimą.

36. Taip pat iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo matyti, kad, pareiškėjos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudaro aplinkybės dėl senaties termino praleidimo. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau iš civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 esančių duomenų matyti, kad pareiškėja minėtoje byloje 2021 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į ieškinį, taip pat paskesniuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimui pareikšti. Tuo tarpu teismas minėtoje byloje priimtame sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti.

38. Taigi byloje nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo ir esmingumo reikalavimų.

39. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Pareiškėja nepateikė ir nenurodė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad atsakovė neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

40. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011). Pareiškėja buvo bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, šalimi – atsakove. Sutiktina, jog, esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą proceso atnaujinimui, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

41. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

42. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos konkrečiai neįvardijo nei pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad teismas padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, nes priteisė skolą esant praleistam senaties terminui bei nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.

43. Kaip ir nurodyta minėtoje civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, priimtame teismo sprendime, atsakovė 2021 m. vasario 11 d. pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. K1AK-1284) išreiškė valią priimti palikėjos I. Ž. palikimą ir ji yra I. Ž. teisių ir pareigų perėmėja, kuriai nuo palikimo atsiradimo dienos kilo pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles, o neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas šio fakto nepaneigia. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas yra nebaigtinis, taip pat nurodyto straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 buvo nustatytos aplinkybės, kad už butui (duomenys neskelbtini), tenkančias paslaugas buvo nuolat išrašomos sąskaitos, kuriose buvo aiškiai nurodyta ne tik mokėtina už einamąjį mėnesį suma, bet ir skolų likučiai, ir jos buvo siunčiamos paprastąja pašto siunta pagal nekilnojamojo turto adresą. Atsakovė tiek civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022, tiek nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo savo kontaktinį adresą nurodo (duomenys neskelbtini), t. y. paveldėto turto buvimo vieta. Taigi teismas, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime padarydamas išvadą, kad ieškovės pateiktomis sąskaitomis atsakovė buvo tinkamai ir laiku (per įstatymo nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminą) informuota apie palikėjos skolas, nepadarė jokios teisės taikymo klaidos ir tinkamai vadovavosi CK 5.63 straipsniu. Be to, kaip minėta, ieškovė minėtoje civilinėje byloje kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., taigi bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodomas dešimties metų ieškinio senaties terminas negalėjo būti praleistas.

44. Kitos pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės – kad ieškovė nepagrįstai atsakovei priskaičiavo skolą, kad sąskaitos buvo suklastotos, kad ieškovė melavo ir pan., – vertintinos kaip subjektyvi ir deklaratyvi pareiškėjos nuomonė, kadangi pareiškėja jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šiuos teiginius, neteikia. Minėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad remiantis byloje pateiktomis ieškovės sąskaitomis bei skolos skaičiavimo detalizacija, nustatyta, kad mokesčiai už šildymo paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra išrašomi. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog mokesčiai skaičiuojami tik už bendrojo naudojimo paslaugas, t. y. už vandens pašildymą, temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) ir šilumą bendroms reikmėms. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu, nepaisant to, jog atsakovė nurodo, kad butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo, atsakovei prievolė kyla už paslaugas, teikiamas už bendrojo naudojimo paslaugas, ir todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė jai neteikia jokių paslaugų, atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Teismas išaiškino, kad šiuo atveju skolą prašoma priteisti ne už šildymo paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), o už bendro naudojimo paslaugas, už kurių priežiūrą, išlaikymą atsako daugiabučio namo butų savininkai, o ne name įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Tuo tarpu pareiškėja atskirajame skunde ir toliau laikosi pozicijos, kad ji neprivalo apmokėti ieškovei skolos, kadangi būtent bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovė nuo 2011 m. neteikia šildymo paslaugų.

45. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų kriterijų.

46. Apibendrinant, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 nėra pagrindo, nes pareiškėja praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

47. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo motyvai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitų atskirojo skundo prašymų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas pareiškėjos naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

50. Pareiškėja atskiruoju skundu, be kita ko, prašo vadovaujantis CPK 300 straipsniu apie suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos energiją“ suklastotus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pranešti prokuratūrai, o vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos energija“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pusę baudos paskiriant pareiškėjai.

51. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, turinčių nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjos prašymas apie tai pranešti prokurorui netenkintinas.

52. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

53. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

54. Kaip minėta, CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ iš esmės tik šia savo teise – pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo – ir tepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo tokiu būdu ar kaip nors kitaip piktnaudžiavo ar naudojosi ne pagal paskirtį savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas skirti baudą suinteresuotam asmeniui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apie suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ suklastotus įrodymus civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 pranešti prokuratūrai, skirti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.