Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-546-998/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

2. 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovė T. Ž. pareiškė žodinį pareiškimą dėl nušalinimo, prašydama nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją D. B. dėl to, kad ji atsisakė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu bendriją. Ieškovės atstovas advokatas S. Č. prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl pakartotinių nušalinimų.

3. 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė K. S. netenkino atsakovės T. Ž. pareiškimo dėl teisėjos D. B. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-546-998/2022 nagrinėjimo ir skyrė atsakovei T. Ž. 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

4. 2022 m. liepos 11 d. teisme gautas pareiškėjos (atsakovės) T. Ž. prašymas dėl 2022 m. birželio 7 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas dėl baudos panaikinimo tenkintas iš dalies, paskirtą baudą sumažinant, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Kasacinio teismo praktikoje situacijos, kai proceso dalyvis nuolat teikia pareiškimus dėl teismo ar teisėjo nušalinimo ir jie atmetami kaip nepagrįsti, pripažįstamos kaip trikdančios proceso eigą ir iš esmės kliudančios greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007), taigi esančios pagrindu skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

14. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

15. Taigi, sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas atsakovei paskirti baudą, kurią apeliantė prašo panaikinti.

16. Nagrinėjamo atskirojo skundo turinys patvirtina, kad nušalinimą teisėjai atsakovė grindžia subjektyviais argumentais, išimtinai dėl teisėjo asmens, nurodydama, kad teisėja yra „sisteminė“, nesiekia teisingumo, „tarnauja“ ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad proceso šaliai nepatinka bylą nagrinėjantis teisėjas, turint tikslą pademonstruoti savo niekinamą ir žeminantį požiūrį į teisėją, vartojant įžeidžiančio turinio išsireiškimus, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

17. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė T. Ž. nušalinimo pareiškimą grindė procesiniais pagrindais (dėl prašymo į bylą įtraukti trečiąjį asmenį netenkinimo). Atsakovės nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės orientuotos ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjos atliekamų procesinių veiksmų nagrinėjamoje civilinėje byloje kritiką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo procesiniai veiksmai nevertintini kaip šališkumo įrodymas ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimas.

18. Pažymėtina, kad tiek prašyme dėl baudos panaikinimo, tiek atskirajame skunde atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atsakovei panaikinti teismo paskirtą baudą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nėra susijusios su baudos panaikinimu ar sumažinimu.

19. Be to, skundžiamoje nutartyje teisingai nustatyta, kad atsakovė jau ketvirtą kartą reiškia nepagrįstą nušalinimą teisėjai D. B. (2021 m. gruodžio 2 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutartys). Šiuo atveju, atsižvelgiant į reiškiamų nušalinimų skaičių, jų motyvavimą argumentais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo, konstatuotina, kad atsakovė įstatymu jai suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, neleidžia teismui susikoncentruoti į ginčo nagrinėjimą, veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, be to, apkrauna teismą papildomais nereikalingais prašymais ir bylos medžiaga.

20. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovei paskirdamas baudą ir 2022 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakydamas ją panaikinti, tinkamai taikė procesinės teisės normas.

21. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad turtinė padėtis negali būti pagrindas visiškai neskirti baudos. Sumažindamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į sunkią apeliantės turtinę padėtį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei sumažinta iki 100 Eur bauda savo dydžiu yra proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovė privalėjo įvertinti savo pasirinkto elgesio galimas neigiamas pasekmes, kurios yra nulemtos iš esmės pačios atsakovės netinkamo savo teisių įgyvendinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams ir teismo išvadoms. Skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės prašymą inicijuoti drausmės bylas teisėjai D. B. ir teismo pirmininkei K. S.. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės pateiktų reikalavimų argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pažymėtina, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovei paskirtą baudą, teisėtumo. Įvertinus apeliantės pateiktą prašymą, nustatyta, jog šiuo atveju teikiant atskirąjį skundą keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami priimant skundžiamą nutartį, todėl dėl naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).

24. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.