Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 347,89 Eur skolą už šilumos energiją, 10,68 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 107 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo netenkinti atsakovės prašymai dėl termino pratęsimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio, atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 20 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti pratęsimo. Taip pat paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti 20 Eur dydžio žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo netenkinti atsakovės 2022 m. gruodžio 18 d. pateikti prašymai dėl bylos sustabdymo ir termino pratęsimo, taip pat atsakovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti atsakovės prašymų dėl bylos sustabdymo ir termino pratęsimo, nutrauktas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, palikta nepakeista. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. Ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 2023 m. kovo 8 d. išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7, 9 punktuose numatytais pagrindais.

6. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

7. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-272-1075/2018).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

12. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d., Klaipėdos apygardos teismui atmetus atsakovės atskirąjį skundą bei palikus nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovės apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsakovei apie atskirojo skundo nagrinėjimo datą pranešta 2023 m. vasario 7 d. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis atsakovei išsiųsta 2023 m. vasario 24 d. Taigi apie 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo įsiteisėjimą atsakovei turėjo būti žinoma 2023 m. vasario mėn. pabaigoje. Atsakovė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2023 m. birželio 13 d. Atsakovė teigia, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. kad skola priteista, nors paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą neišduotas, bei kad į teismą ieškovė kreipėsi praleidusi senaties terminą, jai atsitiktinai tapo žinoma iš kitos bylos, nenurodydama nei nurodomo sužinojimo datos, t. y. kada konkrečiai ir kokios naujos aplinkybės tapo žinomos po 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo, nei bylos, kurioje tokios aplinkybės paaiškėjo, numerio. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės paneigia šiuos atsakovės teiginius.

13. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo iš Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. M. Z. 2022 m. spalio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ne tik sužinojimo, bet ir turėjimo sužinoti kriterijus. Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad atsakovė į paminėtą bylą 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo pateikusi Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. K. 2022 m. birželio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodomos analogiškos, kaip ir 2022 m. spalio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybės, t. y. kad paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos I. Ž. turtą atsakovei neišduotas. Be to, atsakovė tiek 2021 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į ieškinį, tiek paskesniuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimui pareikšti. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės atsakovei buvo žinomos viso bylos nagrinėjimo metu ir buvo atsakovės atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo sužinoti iš karto po sprendimo įsiteisėjimo, priešingu atveju, ji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek tai buvo būtina. Taigi atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir neprašo jo atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis), bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

15. Nors CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau teismas vertina ir aplinkybes, svarbias proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 ir 9 punkto pagrindais.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi atsakovė, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

19. Nagrinėjamu atveju kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, atsakovė nurodo tai, kad Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. M. Z. 2022 m. spalio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos I. Ž. turtą šiai dienai neišduotas, todėl skola buvo priteista neteisėtai ir nepagrįstai. Įvertinus civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, darytina išvada, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Atsakovės pateiktoje pažymoje nurodytas paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo faktas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. negalima pripažinti, kad ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjat bylą iš esmės. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo turinio matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. vasario 11 d., po I. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Teismas, remiantis byloje pateiktu Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. K. 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, konstatavo, kad paminėti duomenys patvirtina, jog atsakovė nusprendė priimti palikimą po savo motinos mirties, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, šiuo atveju ir į nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime taip pat pripažino, kad neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas nepaneigia aplinkybės, jog įpėdinis priėmė palikimą.

20. Taip pat iš prašymo turinio galima suprasti, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudaro atsakovei naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl senaties termino praleidimo. Atsakovė prašyme nurodo, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ praleido senaties terminą kreiptis į teismą bei akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pateikdama teismui ieškinį dėl skolos priteisimo.

21. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo turinio matyti, kad klausimas dėl senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu buvo sprendžiamas ir dėl jo pasisakyta nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė pateiktomis sąskaitomis tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie palikėjos skolas.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė (nenurodė) jokių naujų faktinių duomenų, kurie egzistavo, tačiau šalims ir (ar) teismui nebuvo žinomi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Atsakovės nurodomos aplinkybės, atsakovės manymu, sudarančios pagrindą procesui atnaujinti, buvo žinomos vykstant teisminiam procesui dėl skolos priteisimo, buvo ištirtos ir jų įrodomoji reikšmė įvertinta priimant 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, todėl šios aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Taigi, byloje nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo ir esmingumo reikalavimų.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atsakovė, nurodydama aplinkybes, kurios buvo ištirtos ir įvertintos priimant 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, ir siekdama kitokio jų įvertinimo, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

25. Atsakovė, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, visiškai nenurodė jokių teisinių pagrindų, susijusių su šiame punkte numatytomis aplinkybėmis. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi ieškovės atstovo paaiškinimai, dokumentų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ir kt.). Taigi akivaizdu, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, šalimi – atsakove. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti egzistuojant pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, proceso atnaujinimui.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

29. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė aiškios teisės normos taikymo klaidos, formuodama prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodė, kad teismas padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, nes priteisė skolą esant praleistam senaties terminui bei nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.

31. Pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

32. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama nuosavybės teisių į paveldėtą turtą registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Tuo tarpu nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama notarui 2021 m. vasario 11 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu išreiškusi valią priimti palikėjos I. Ž. palikimą, yra I. Ž. teisių ir pareigų perėmėja, kuriai nuo palikimo atsiradimo dienos kilo pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles, o neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsižvelgiant į nutarties 32 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, šio fakto nepaneigia. Kadangi priėmus palikėjos I. Ž. palikimą atsakovei perėjo ir pareiga atsiskaityti už palikėjos skolas, todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, pareikšdama jį atsakovei, kaip palikėjos I. Ž. teisių ir pareigų perėmėjai.

34. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.

35. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas yra nebaigtinis, taip pat nurodyto straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę.

36. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos aplinkybės, kad už butui (duomenys neskelbtini) tenkančias paslaugas buvo nuolat išrašomas sąskaitos, kuriose buvo aiškiai nurodyta ne tik mokėtina už einamąjį mėnesį suma, bet ir skolų likučiai, ir kurios buvo siunčiamos paprastąja pašto siunta pagal nekilnojamojo turto adresą. Atsakovė tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo savo kontaktinį adresą nurodo (duomenys neskelbtini), t. y. paveldėto turto buvimo vieta. Taigi teismas, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime padarydamas išvadą, kad ieškovės pateiktomis sąskaitomis atsakovė buvo tinkamai ir laiku (per įstatymo nustatytą per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminą) informuota apie palikėjos skolas, nepadarė jokios teisės taikymo klaidos ir tinkamai vadovavosi CK 5.63 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų kriterijų.

37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti atsakovės T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, nes pareiškėja praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Prašymą atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos (atsakovės) T. Ž. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.