- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-250-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06834-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- T. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 347,89 Eur skolos, 10,68 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės T. Ž.
2. Atsakovė T. Ž. 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą išverti visus procesinius dokumentus ir byloje esančią medžiagą į jai suprantamą gimtąją (rusų) kalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl procesinių dokumentų išvertimo į rusų kalbą netenkintas.
4. Teismas nurodė, kad pagal CPK 11 straipsnio 1 dalį teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą.
5. Teismas nurodė, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, pati atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. byloje pateikė 4 atskirus procesinius prašymus, kuriuos pati rašė ir pasirašė, visus byloje teikiamus procesinius dokumentus atsakovė gaudavo bei teikdavo lietuvių kalba. Teismas preziumavo, kad atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą, nes kitaip ji nesugebėtų teikti teismui prašymų bei paaiškinimų lietuvių kalba. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė nemoka valstybinės kalbos, todėl nėra tikslinga atsakovei versti procesinius dokumentus ir byloje esančią medžiagą į rusų kalbą.
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties.
7. Teismas nurodė, jog 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymo dėl dokumentų vertimo į gimtąją (rusų) kalbą, yra neskundžiama. Teismas išaiškino, kad nurodyta teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ši nutartis negali būti atskirojo skundo objektu (CPK 334 straipsnio 1 dalyje), ji yra neskundžiama.
III. Atskirųjų skundų argumentai
8. Atskiraisiais skundais atsakovė T. Ž. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išversti dokumentus į jos gimtąją (rusų) kalbą. Atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Apeliantė nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė nemokamai naudotis vertėjo į jos gimtąją – rusų – kalbą paslaugomis. Teigia, kad jai nesuprantama procesinė teismo kalba, o teismas tyčia nepatikrino šios aplinkybės. Mano, kad turi teisę kalbėti gimtąja kalbą arba kalba, kurią pakankamai gerai moka, bei nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis. Pažymi, kad baigė vidurinę mokyklą Klaipėdoje rusų ir anglų kalbomis, vėliau Ukrainoje ir Rusijoje studijavo taip pat rusų kalba, gyveno Vokietijoje, kur kalbama tik vokiečių kalba, o jos Lietuvos Respublikos piliečio pase nurodyta, kad jos tautybė yra rusė. Teigia, kad šiek tiek supranta ir šneka lietuvių kalba, bet nesupranta teisinės lietuvių kalbos, jai nepakanka žinių procesinėms teisėms įgyvendinti, šeimoje bendrauja rusiškai. Teigia, kad ieškovės teikti ir teismo procesiniai dokumentai į jai suprantamą rusų kalbą nebuvo išversti, todėl procesas negalimas, priešingu atneju tai esminis proceso taisyklių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis procesas dėl 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties nutrauktinas, atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliantė prašo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskirajame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas išversti byloje esančius procesinius dokumentus ir bylos medžiagą į rusų kalbą, bei teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąją skundą dėl nurodytos nutarties.
13. Sutiktina su apeliante, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis vadovaujantis CPK 11 straipsnio 2 dalimi. Tačiau, teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai viena nuo kitos, nes jos visos sudaro vieningą sistemą. Kartu su minėta teisės norma taikoma ir to paties straipsnio 3 dalis, jog už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Taigi, iš valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba ją supranta nepakankamai, bet atlyginama tik už vertėjo paslaugas suteikiamas teismo posėdžio metu, o taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Kitais, įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo, atlikti procesinių dokumentų vertimo, tačiau šiais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Tokiu būdu įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis.
14. CPK normose nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria netenkintas šalies prašymas išversti byloje esančius procesinius dokumentus ir bylos medžiagą į jos gimtąją, šiuo atveju – rusų kalbą. Remiantis nutarties 13 punkte išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama. Dėl to apeliacinis procesas dėl šios teismo nutarties nutrauktinas, nes ši nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad tai nereiškia, jog aukštesnės instancijos teismas apskritai netikrina atskiraisiais skundais neskundžiamų nutarčių, nes apelianto motyvai dėl tokių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantė prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties nutraukti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.