Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klastata“ direktoriui A. A., ieškovės atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

trečiajam asmeniui J. P.

trečiajam asmeniui Š. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klastata“ ieškinį atsakovui R. P. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, tretieji asmenys J. P., Š. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 4 549,60 Eur defektų šalinimo išlaidų, 670,00 Eur defektų vertinimo akto išlaidų ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2023-04-21 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisija išnagrinėjo R. P. (atsakovo) reikalavimą statytojui UAB „Klastata“ (ieškovei) ir nutarė tenkinti atsakovo prašyme keliamus reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstais reikalavimus UAB „Klastata“ atlyginti R. P. įsigyto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas), trūkumų šalinimo išlaidas (4 549,60 Eur), atlyginti ekspertizės išlaidas (670,00 Eur). Ieškovė su minėtu VVTAT nutarimu nesutinka. Nurodo, kad 2019-12-20 ieškovė ir atsakovas sudarė ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas įsigijo nebaigtos statybos namą (baigtumas 81 proc.). Sutarties 6.3.11 p. atsakovas įsipareigojo savo lėšomis užbaigti gyvenamojo namo statybos darbus ir priduoti jį tinkamam naudojimui. Atsakovas taip pat įsipareigojo vykdyti darbus be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto ir laikantis įstatymo numatytų reikalavimų. Pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo darytos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad fasado darbai buvo baigti, o klinkerio plytelės ant fasado neužklijuotos. Atsakovas pats pabaigė statybos darbus ir parengė kadastro duomenų matavimo bylą, kurioje fiksuotas 100 proc. darbų baigtumas. Iš 2020-03-20 kadastro duomenų matavimo bylos matyti, jog klinkerio plytelės nėra suklijuotos. Atsakovas po statybos darbų užbaigimo ir pastato 100 proc. įregistravimo, dalį ginčo turto fasado apklijavo klinkerio plytelėmis. Teigia, jog Ginčo turto statybos projekte yra netikslumų dėl pastato fasado apdailos sprendinių. Techninėje specifikacijoje, bendrojoje dalyje ir architektūrinėje dalyje bei brėžiniuose ir medžiagų sąnaudų žiniaraščiuose yra nurodyta, jog pastato fasado apdailai naudotinas dekoratyvinis tinkas, tuo tarpu projekto konstrukcinėje dalyje kalbant apie pastato konstrukcijas ir vidines pertvaras (Projekto architektūrinėje – konstrukcinės dalis 18119G5-01-TDP-SAK.AR-14, 15 psl.) vienoje vietoje numatyta, kad fasado apdailą sudaro ne tik tinkas, bet dar ir klinkerio plytelės. Atsižvelgiant į tai, mano, jog projekto dokumentuose yra neatitikimas. Vadovaujantis 2016-11-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo 37 p. esant neatitikimams projekto dokumentuose turi būti vadovaujamasi būtent techninės specifikacijos duomenimis. Projekto architektūrinėje – konstrukcinėje dalyje yra padaryta techninė klaida nurodant, jog gali būti panaudojamos dar ir klinkerio plytelės. Kadangi pagal Sutartį atsakovas pirko nebaigtos statybos Ginčo turtą (81 proc. baigtumo) ir statybos darbus įsipareigojo užbaigti griežtai pagal projekto sprendinius, todėl atsakovas statybos darbus atliko nukrypdamas nuo projekto sprendinių. Atsakovo klinkerio klijavimo darbai buvo atlikti neįvertinus jų poveikio pastato fasado stabilumui. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka su VVTAT nutarime pateiktomis išvadomis. Teigia, jog VVTAT nutarime remiasi atsakovo pateiktu Vertinimo aktu, kuris savo turiniu yra nepatikimas ir neobjektyvus įrodymas, kadangi vertinimą atliko komisija, kurią sudarė MB „Statinių diagnostika auditas“ vadovas ir atsakovas, kuris yra materialiai suinteresuotas pareikšto reikalavimo patenkinimu. Vertinimo išvadoje nėra pateikta jokių duomenų apie techninę defekto (fasado įskilimo) kilimo priežastį, todėl nėra galima nustatyti dėl kokios priežasties atsirado fiksuoti įtrūkimai, ir, kas juos sukėlė. Teigia, kad fasado įtrūkimai atsirado išimtinai tik dėl sienoje atsiradusių įtampų, kurias sukėlė atsakovo iniciatyva atlikti projekte nenumatyti fasado apklijavimo klinkerio plytelėmis darbai. Tuo tarpu, pastato fasado apatinės dalies ir cokolinės dalies įtrūkimai kilo išimtinai tik dėl neleistino sąlyčio su sniegu. Nesutinka, kad yra atsakingas už netinkamą durų sumontavimą. Atsakovas, pirkdamas namą, jį apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl namo neturėjo. Labiausiai tikėtina durų nuokrypio priežastis – paties atsakovo atlikti vidaus apdailos darbai. Pasisakant dėl durų slenksčio teigia, jog pastatas buvo parduotas nebaigtos statybos – 81 proc. ir likusius darbus atsakovas įsipareigojo užbaigti savo lėšomis, todėl ieškovė šių darbų atlikti nebuvo įsipareigojusi.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Teigia, jog 2022 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ieškovę dėl garažo lauko durų plokštės, kuri buvo sutrūkinėjusi ir atsilupę dažai. Ieškovė atvykusi apžiūrėti patikino, jog sutvarkys. Tuo pačiu metu apžiūrėjo ir namo sienas, kur buvo atšokęs ir sutrūkęs dekoratyvinis tinkas. Po kurio laiko durys buvo įdėtos, tačiau dėl atšokusio ir sutrūkusio dekoratyvinio tinko ieškovė taip ir neatvyko ir šių namo trūkumų neištaisė. Atsižvelgiant į tai, jo prašymu, 2022-11-09 MB „Statinių diagnostika, auditas“ atliko pastato (Ginčo turto) ir jo konstrukcijų statybos darbų techninės kokybės vertinimą. Gautas vertinimas buvo išsiųstas ir ieškovei, kuri nurodė, jog pastato fasado ir cokolio įtrūkimus, kur nebuvo klinkerio sutvarkys per 6 mėnesius, trūkumus siejo su klinkerio klijavimu. Po šio ieškovės atsakymo atsakovas 2022-12-08 kreipėsi į VVTAT su prašymu įpareigoti pardavėją sutvarkyti statybos darbų trūkumus, o šiam nesutikus to padaryti, padengti defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė, atsakydama VVTAT, laikėsi pozicijos, kad Ginčo turto netvarkys, nes dekoro įtrūkimai atsirado dėl klinkerio plytelių. Teigia, jog klinkerio plytelės buvo užklijuotos 2020 m. rugpjūčio mėn. 13-15 d., ir tik jau po klinkerio plytelių užklijavimo, t.y. tik 2020-08-19, ieškovė uždėjo dekoratyvinį tinką. Namo pridavimo 100% baigtumu dienai, t. y. 2020-12-10, namas buvo jau ir su užklijuotomis klinkerio plytelėmis ir su dekoratyviniu tinku. Nurodo, jog ieškovės teiginiai apie tariamai pažeistą namo projektą neturi prasmės, kadangi apie klinkerio plytelių klijavimą ieškovė žinojo visada, netgi pati sudėjo smeiges sutvirtinimui prieš dedant klinkerio plyteles. Ieškovė teigia, kad dekoro defektų atsiradimo priežastis yra būtent klinkerio plytelių užklijavimas, tačiau tokių savo teiginių niekuo nepagrindžia, nepateikia jokių dokumentų leidžiančių spręsti apie ieškovės ir jos darbuotojų ekspertinę kvalifikaciją tokioms išvadoms. Pati ieškovė atsakovui nurodė, jog galimi keli fasado apdailos sprendimų variantai, įskaitant ir klijavimą klinkerio plytelėmis. Pabrėžia, jog pagal preliminarią sutartį ieškovė įsipareigojo sumontuoti laiptų pakopas prie laukinių durų. Nurodo, kad pirkdamas namą negalėjo „iš akies“ nustatyti, kad durys yra netinkamai/kreivai sumontuotos.

Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo ieškinį prašė tenkinti ir papildomai nurodė, jog kas buvo padaryta pirmiau – ar uždėtas dekoras, ar klinkerio plytelės, ar darbai atlikti vienu ir tuo pačiu metu – yra nesvarbu. Teigia, kad būtent atsakovas nusprendė dėti projekte nenumatytas klinkerio plyteles ir tai yra dekoratyvinio tinko skilimo techninė priežastis. Ieškovė pardavė nebaigtos statybos namą, kuris pagal projektą turi būti be klinkerio plytelių, ir atsakovas tai žinojo. Pažymi, jog projekte klinkerio plytelės nenumatytos, o projekto sprendiniai negali kisti pagal tai, kas atlieka statybos darbus ir pirko medžiagas. Pabrėžia, kad klinkerio ant fasado klijavimui yra būtini kitokie fasado įrengimo sprendiniai nei dekoratyvinio tinko dėjimui, kadangi smarkiai (daugiau nei dvigubai) skiriasi šių medžiagų fizinės apkrovos, kuriomis veikiama siena (polistirolas). Nurodo, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad durys sumontuotos kreivai, nes atstumai pastato viduje nuo staktos iki vidinės sienos krašto gali kisti priklausomai nuo atliktos pastato vidaus apdailos.

Ieškovės atstovas direktorius A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės direktoriumi yra nuo 2022-06-15. Paaiškino, kad dedant klinkerį turi būti naudojamos kitos, tvirtesnės medžiagos – daugiau smeigiuojama, dedamas tvirtesnis tinklas.

Trečiasis asmuo Š. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad klinkerio plyteles ant atsakovo namo klijavo jis. Nurodė, kad visos medžiagos buvo nupirktos atsakovo. Paaiškino, kad klijuojant klinkerio plyteles išorinis dekoras ant namo nebuvo uždėtas, buvo nuarmuota, nugruntuota ir susmeigiuotos vietos, kur turės būti klijuojamas klinkeris. Nurodė, kad klijuojant klinkerį ant sienos sutvirtinimui būna uždėtas papildomas tinklas, kuris taip pat buvo uždėtas ir atsakovo namo kampuose, kur buvo klijuojamas klinkeris. Patvirtino, kad deformacinės siūlės prieš klijuojant klinkerį jis neįrenginėjo. Apdailos plytelių klijavimui buvo paruošti atskiri plotai.

Teismo ekspertas Artūras Sabeckis teismo posėdžio metu patvirtino, jog pagal esančius dokumentus namo apdailoje neturėjo būti naudojamos klinkerio plytelės. Nors konstrukcinėje dalyje namo apdaila nurodyta dekoratyvinis tinkas ir klinkerio plytelės, tačiau vertinant šią dalį kitų techninių ir kitų dokumentų atžvilgiu, mano, jog konstrukcinėje dalyje tiesiog buvo padaryta klaida, kadangi kituose dokumentuose jokios kalbos apie namo klijavimą klinkeriu nebuvo. Siekiant apklijuoti dalį namo klinkeriu, turėjo būti parengta kita projekto laida. Norint klijuoti namą klinkeriu reikėjo pasiruošti architektūrinės dalies brėžinius ir daryti projekto pakeitimus. Jeigu būtų naudojamos nesuderinamos medžiagos, dekoratyvinis tinkas atšoktų visas. Labai mažoje kvadratūroje tinkas atsilupęs. Klinkerio plytelės turi atskirą bazę, jos yra sunkesnės, todėl yra kitaip smeigiuojama, atliekamas papildomas smeigiavimas bei padaromos deformacinės siūlės, kai tuo tarpu esant tik dekoratyviniam tinkui, jokios apkrovos nėra. Deformacinės siūlės nebuvimas, o ne netinkamas smeigiavimas lėmė, kad atšoko, o paskui įskilo dekoratyvinis tinkas. Tas, kas klijavo plyteles, turėjo padaryti deformacinę siūlę, kad būtų perėjimas tarp skirtingų sienos apkrovų. Paaiškino, kad deformacines siūles galima padaryti ir dabar. Teismo ekspertas nurodė, kad namo cokolio įtrūkimai atsirado dėl perteklinės drėgmės ir temperatūrinių svyravimų.

Liudytojas T. B. patvirtino, jog projekto architektūrinėje-konstrukcinėje dalyje buvo padaryta techninė klaida, namo fasado apdailoje nurodant klinkerio plyteles. Turi būti vadovaujamasi pagal daugumą dokumentų, kuriuose nėra nuorodos į klinkerio plyteles. Norint ant atsakovo namo klijuoti klinkerio plyteles reikėtų išleisti kitą projekto laidą, ji pakoreguoti.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Klastata“ vadybininku. Nurodė, kad atsakovas norėjo ant namo užsidėti klinkerį ir pasisamdė kitą žmogų, kuris jį sudėjo. Ieškovė nežadėjo klijuoti klinkerio. Tas, kas, klijavo klinkerį, turi tinkamai paruošti namo sienas. Paaiškino, kad buvo bendrauta su atsakovu dėl klinkerio. Ieškovė fasadą ruošė tik dekorui, o ne klinkerio klijavimui. Dėl kreivai įstatytų durų atsakovas jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTAT) 2023-04-21 nutarimu „Dėl R. P. prašymo“ tenkino R. P. prašymą ir pripažino pagrįstais vartotojo reikalavimus UAB „Klastata“ atlyginti R. P. įsigyto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidas (4 549,60 Eur) ir atlyginti ekspertizės išlaidas (670,00 Eur).

2019 m. T. B. projektavimo individuali įmonė parengė trijų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kurio statytojas – UAB „Klastata“.

2019-10-31 tarp atsakovo R. P. ir V. K., bei užstatyto teisę turinčios UAB „Klastata“ sudaryta preliminari sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo už 117 000,00 Eur nupirkti dalį žemės sklypo dalį su pradėtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo turtas). Preliminarioje sutartyje nurodyta, jog namas priduotas mažiausiai 81 proc.

Klaipėdos miesto 7 – jame notarų biure 2019-12-20 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovas kartu su sutuoktine J. P. už 117 000,00 Eur įsigijo 157/397 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023-05-17 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad R. P. ir J. P. 2019-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-8578 ir 2020-12-10 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 157/397 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-10-11 atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su pretenzija sutvarkyti atsiradusį matomą namo apdailos (dekoro) broką (įtrūkimus).

Ieškovės direktorius 2022-10-26 elektroniniu laišku atsakė į atsakovo pretenziją, nurodydamas, jog įtrūkimai atsirado dėl klinkerio kaltės, klinkeris pasėdo, todėl įtrūko dekoras.

Atsakovas 2022-10-26 elektroniniu laišku atsakė ieškovei, prašydamas jos pateikti sertifikuoto eksperto išvadas, kad namo įtrūkimai atsirado dėl klinkerio kaltės.

Atsakovas 2022-11-22 kreipėsi į ieškovę su pretenzija, prašydamas sutvarkyti matomus namo apdailos (dekoro) broką (įtrūkimus), taip pat sutvarkyti kreivai įstatytas pagrindines lauko duris bei nepabaigtus laiptus prie pagrindinių lauko durų ir prie garažo lauko durų.

Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2022-06-18 iki 2022-07-08 bei prie jo esančių nuotraukų matyti, kad šalys derino, koks yra reikalingas plytelių kiekis aplink duris, namo kampus, taip pat tarp terasos lango ir virtuvės.

2024-09-24 teismo ekspertizės aktu Nr. 24-09/01, teismo ekspertas Artūras Sabeckis atsakė į jam Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-17 nutartimi pavestus atsakyti klausimus. 1. Ar fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai atitinka namo statybos techninį projektą, kurį parengė T. B. projektavimo IĮ, projekto Nr. 18119G5 sprendiniu? Atsakymas – teismo ekspertizės eigoje nustatyta, kad fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai neatitinka namo statybos techninį projektą, kurį parengė T. B. projektavimo IĮ, projekto Nr. 18119G5 sprendinius. 2. Ar pastato fasadas sustiprintas smeigėmis? Koks fasado apdailos darbų eiliškumas, ar klinkerio plytelės klijuotos ant dekoratyvinio tinko? Atsakymas – teismo ekspertizė negali atsakyti, ar pastato fasadas buvo stiprintas smeigėmis prieš klijuojant klinkerio plyteles, kadangi smeigių įrengimo darbai priskirtini paslėptiems statybos darbams. Fasado apdailos darbai klijuojant klinkerio plyteles buvo atlikti ne ant dekoratyvinio tinko, o ant armuoto glaisto sluoksnio, kuris buvo paruoštas plonasluoksnio dekoratyvinio tinko uždėjimui. 3. Ar fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai yra suderinami su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apdailos medžiagomis ir neviršija leistino krūvio fasadui? Atsakymas – pastato fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai, neatlikus specialaus papildomo smeigiavimo ir neįrengus šiltinimo sistemos deformacinės siūlės, ties plonasluoksnio tinko ir plytelių jungtimi, yra nesuderinami su gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado apdaila, numatyta ir atlikta pagal techninio darbo projekto sprendinius. 4. Kokia yra pastato fasade ir cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų techninė kilimo priežastis? Atsakymas – pastato fasade ties lauko įėjimo durimis plonasluoksnio dekoratyvinio tinko suskilinėjimo ir atšokimo techninė priežastis yra atliekant fasado aptaisymo klinkerio plytelėmis darbus nebuvo įrengta būtina deformacinė siūlė, dėl ko per klinkerio plytelių kraštų nesandarumus į tarpą tarp klinkerio plytelių jungties ir plonasluoksnio dekoratyvinio tinko patenka lietaus drėgmė ir veikiant šalčiui atsiranda dekoratyvinio tinko pažaidos. Pastato fasado cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų techninė skilimo priežastis yra drėgmės poveikis, esant uždarai nuogrindai. 5. Kokie yra pastato fasade ir fasado cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų pašalinimo būdai ir kaina? Atsakymas – pastato fasade esančių dekoratyvinio tinko pažaidų atstatymo darbų kaštai yra 289,78 Eur, o pastato fasado cokolinės dalies – 128,11 Eur. 6. Ar pastato lauko durų įrengimo darbai atitinka techninio projekto sprendinius ir durų įrengimo darbams keliamus reikalavimus? Atsakymas – pastato lauko durų įrengimo darbų kokybė nėra nustatyta techninio projekto sprendiniuose. Teismo ekspertizės metu užfiksuotas durų nuokrypis – 5 mm, kuris labiausiai tikėtina susijęs ne su durų įstatymo kokybe, bet su atliktais vidaus apdailos darbais. Įprastai praktikoje prieš atliekant vidaus ar išorės apdailos darbus, nustačius, kad durų ar langų blokai yra įstatyti netinkamai, apdailos darbai neatliekami, kol tinkamai nebus permontuoti durų ar langų blokai. 7. Kokia yra pastato lauko durų permontavimo darbų kaina? Atsakymas – 261,15 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 4 549,60 Eur defektų šalinimo bei 670,00 Eur defektų vertinimo akto išlaidų priteisimo teigdama, jog VVTAT nutarime yra padaryta nepagrįsta išvada dėl Ginčo turte atsiradusių defekto priežasčių. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, argumentuodamas, kad būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų atsirado namo defektai – įtrūkinėjo sienos, cokolis.

Bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis šalių, liudytojų paaiškinimais, byloje esančiomis fotonuotraukomis bei ekspertizės išvada buvo patvirtinta aplinkybė, jog atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dekoras – dekoratyvinis tinkas buvo uždėtas po to, kai dalis namo apklijuota klinkerio plytelėmis, todėl ginčo dėl to tarp šalių nebėra. Ginčo, kad projekto techninėje-architektūrinėje dalyje buvo padaryta techninė rašymo-apsirikimo klaida, joje nurodant, kad namo dekoras – tinkas ir klinkerio plytelės, tarp šalių taip pat nėra.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas yra atsakingas už atsiradusius Ginčo turto defektus – įskilusį namo fasado dekoratyvinį tinką, namo cokolinės dalies įtrūkimus, netinkamai įstatytas namo laukines duris bei nepabaigtą sutvarkyti durų slenkstį (tarpą, esantį tarp laiptų pakopos aikštelės ir laukinių durų).

Byloje nustatyta, kad 2019-10-31 tarp R. P. ir V. K., bei užstatyto teisę turinčios UAB „Klastata“ sudaryta preliminari sutartis, kurios pagrindu R. P. įsipareigojo nupirkti dalį žemės sklypo su pradėtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Preliminarioje sutartyje nurodyta, jog namas priduotas mažiausiai 81 proc. Sandorio suma – 117 000,00 Eur. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad statytojas įsipareigoja atlikti šiuos darbus: trinkelės aplink namą 70 kv. m., sumontuotos laiptų pakopos prie laukinių durų, pilna lauko fasado apdaila, sumontuotos gipsinės pertvaros, ištinkuotos mūrinės sienos, sumontuotos gipsinės lubos, apšiltintinas perdengimas pūstas eko vata, sumontuoti langai, sumontuotos lauko durys, išlygintas žemės sklypas tuo pačiu augaliniu sluoksniu, padarytas sandarumo testas pardavėjo sąskaita, kvartalas aptvertas medine tvora. Minėtos preliminariosios sutarties pagrindu Klaipėdos miesto 7 – jame notarų biure 2019-12-20 tarp ieškovės, kurią tuo metu atstovavo direktorius M. M. ir atsakovo R. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas kartu su sutuoktine J. P. įsigijo 157/397 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 117 000,00 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis Ginčo turto įregistravimo pagrindas ne tik 2019-12-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV7-8578, bet ir 2020-12-10 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat iš tarp šalių sudarytos Sutarties turinio bei šalių paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi šios Sutarties dalykas buvo nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo – prekės) pardavimas ir perdavimas atsakovui, todėl tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.392 – 6.401 straipsniuose įtvirtintos teisės normos.

Pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius, be kita ko, sutarties šalių pareigas ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą, reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIII skyriaus normos; šio skyriaus antrajame skyriuje įtvirtintos bendrosios pardavėjo pareigos bei jų nevykdymo teisinės pasekmės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo; savo ruožtu atskirų rūšių prekių pirkimo–pardavimo ar atskirų pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus nustatantys įstatymai taikomi prioritetiškai bendrųjų nuostatų (CK šeštosios knygos XXIII skyrius) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 22 punktas).

Pagal CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti specialieji pirkėjo teisių gynybos būdai netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju ir šių būdų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti taikyti vieną iš nurodytų gynybos būdų, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 26 punktas).

Specialieji teisių gynybos būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynybos būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tuo tarpu bendrieji teisių gynybos būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

Šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo sumontuotos lauko durys, tačiau namo fasado apdaila padaryta nebuvo. Ginčo turto fasado apdaila buvo atlikta po Sutarties sudarymo ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šią aplinkybę patvirtino ne tik šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir byloje esančios fotonuotraukos, kurios pagrindžia, kad ginčo turto fasado apdaila buvo atliekama 2020 m. rugpjūčio mėn.

Ieškovo teigimu, kadangi pagal Sutartį atsakovas pirko nebaigtos statyti statybos pastatą (81 proc. baigtumo) ir statybos darbus įsipareigojo užbaigti griežtai pagal projekto sprendinius, todėl suklijuodamas klinkerio plyteles, kurios projekte nenumatytos, atsakovas nukrypo nuo projekto sprendinių, todėl yra pats atsakingas už tokių pažeidimų pagrindu atsiradusius padarinius. Minėta, jog ginčo tarp šalių, kad projekto techninėje-konstrukcinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant, jog išorinė sienų apdaila – tinkas ir klinkerio plytelės, nėra. Vadinasi, pagal projektą, Ginčo turto išorinių sienų fasado apdaila turėjo būti tinkas. Teismo eksperto Artūro Sabeckio išvados 1.3.1. punkte nustatyta, jog kad fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai neatitinka namo statybos techninį projektą, kurį parengė T. B. projektavimo IĮ, projekto Nr. 18119G5 sprendinius. Konstrukcijų aiškinamojo rašto pastraipoje esantis įrašas, kad išorinė sienų apdaila – tinkas ir klinkerio plytelės yra klaidinantis, ir tai patvirtina konstrukcinės dalies detalizuoti brėžiniai – medžiagų kiekių žiniaraštis, sąramų eksplikaciją, kur nurodyta, kad fasado apdaila – dekoratyvinis tinkas (Ekspertizės akto 1.3.3. punktas). Nors Ginčo turto projekte nebuvo numatyta, kad jo fasado išorinių sienų apdaila bus tinkas ir klinkerio plytelės, tačiau tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens J. P., bei liudytojo M. M. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad ginčo šalys tarėsi ir derino klausimus dėl klinkerio plytelių klijavimo ant namo fasado. Atsakovo teigimu, dar iki preliminariosios sutarties ir Sutarties sudarymo atsakovas buvo išreiškęs norą, kad namo fasado apdaila būtų atliekama ne tik dekoratyviniu tinku, bet ir dalį namo apklijuojant klinkerio plytelėmis. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo sutuoktinė-trečiasis asmuo, kuri pabrėžė, jog viena iš esminių priežasčių, lėmusių atsakovo ir jo sutuoktinės sprendimą įsigyti Ginčo turtą ir buvo aplinkybė, kad su ieškovės tuometiniu direktoriumi M. M. žodiniu susitarimu buvo susitarta, jog klinkerio plytelių klijavimą ant namo fasado bus galima padaryti. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Be kita ko, rašytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės tuometinio direktoriaus M. M. ir atsakovo vyko susirašinėjimas, kurio metu buvo aptariami klausimai dėl klinkerio plytelių klijavimo. 2020-06-19 atsakovas nusiuntė ieškovės tuometiniam direktoriui penkias nuotraukas, kuriose atskirai raudona spalva buvo pažymėtos vietos, kur turės būti klijuojamos klinkerio plytelės, taip pat parašė: „Aplink duris pagrindines per pora plytų, o kampus per pusantros plytos“, „Dar tarp terasos lango ir virtuves bus. Neturiu foto is tos puses tai nenupiesiau“. Įvertinus tolimesnį tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinį darytina išvada, jog ieškovės tuometinis direktorius pagal atsakovo pateiktas nuotraukas ir informaciją turėjo apskaičiuoti, koks klinkerio plytelių kiekis bus reikalingas, norint jas suklijuoti pagal atsakovo nurodytą prašymą. 2020-06-22 atsakovas M. M. rašo: „Tai kiek kvadratu?“, 2020-07-01 toliau rašo: „Nesuskaiciavai dar?“. 2020-07-01 M. M. atrašo: „Blin sendien paskaiciuosiy“. 2020-07-02 atsakovas rašo: „??“, 2020-07-06 atsakovas rašo: „Visdar nrsuskaiciuoji?“. Toliau R. P. rašo: „Cia juodas? Skaiciavai kiek kvadratu reik?“. M. M. atsako: „Čia ne grinai juoda panašėti kaip vartao pamiršau paskaičiuoti kv ritoi paskaičiuoti ir pridėsiu prie vartų matisis atspalvis šitos pliteles kaina 9,60 o pa kiek tavo kvadrato kaina“, atsakovas atrašo: „10.4. Ir ten grynai juoda ir toks kokio ieskojom. Tik reikia zinot kiek kvadratu. Pranesk rytoj kaip paskaiciuosi as pasidomesiu ar tiek turetu“. M. M. atsako: „Okei paskaičiuosiu rit ir pasakisiu“. 2020-07-18 atsakovas vėl rašo: „Neskaiciavai kiek tu kvadratu?“ (pastaba – susirašinėjimo kalba tarp šalių neredaguota). Aptartas susirašinėjimas neginčijamai patvirtina, jog nepaisant to, kad projekte nebuvo numatyta, jog Ginčo turto apdailoje bus naudojamos klinkerio plytelės, tačiau šalys dėl tokio pastato apdailos sprendimo – dalies gyvenamojo namo apklijavimo klinkerio plytelėmis – tarėsi. Anot atsakovo ir trečiojo asmens J. P., toks susitarimas tarp šalių buvo dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo. Ieškovė šių atsakovo nurodomų aplinkybių nepaneigė, o ieškinyje, apskritai, pabrėžė, jog atsakovo veiksmai klijuojant klinkerį laikytini nelegaliais statybos darbais, kadangi atlikti ne pagal projektą, ir išvis neužsimena apie tai, jog šalys tarėsi dėl dalies namo apklijavimo klinkerio plytelėmis. Tik teismo posėdžio metu liudytojas M. M. patvirtino, kad buvo kalbama apie klinkerio klijavimą ant namo fasado, tačiau pati ieškovė šių darbų atlikti negalėjo, kadangi neturėjo šios srities specialistų, todėl atsakovui pasiūlyta susirasti kitą įmonę, asmenį, kuris klinkerio plyteles galėtų suklijuoti. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kada tiksliai šalys pradėjo tartis ir susitarė, kad namo apdailoje bus naudojamos klinkerio plytelės. Kita vertus, įvertinus šalių elgesį viso proceso metu, pateiktų procesinių dokumentų turinį, taip pat kitus bylose esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, atsakovo pozicija ginčijamais klausimai, iš esmės, visada buvo nuosekli ir vienoda, faktinės bylos aplinkybėms nurodomos tos pačios, tuo tarpu, ieškovės elgesyje, jos pozicijoje pastebėtas nenuoseklumas, ieškovė, atsižvelgdama į paaiškėjusias naujas aplinkybes, taip pat atsikirtinėdama į atsakovo argumentus, savo paaiškinimuose nebuvo nuosekli ir jos pozicija atitinkamais klausimais kisdavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ginčo šalys dar iki sudarant Sutartį žodiniu susitarimu tarėsi, kad atsakovo perkamo gyvenamojo namo dalis fasado būtų apklijuota klinkerio plytelėmis.

Atsakovo teigimu, šalims tariantis dėl klinkerio plytelių, ieškovės tuometinis direktorius M. M. patikino, jog tokie fasado sprendiniai pagal projektą yra galimi, ir neva rodė kitą (-us) projektus, kuriame (-uose) buvo įgyvendintas toks sprendimas, t. y. dalis namo fasado apklijuota klinkerio plytelėmis. Šios atsakovo išdėstytos pozicijos ieškovė nepaneigė. Priešingai, į bylą yra pateiktas Trijų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas (atsakovo kaimyninio sklypo gyvenamojo namo projektas), kurio užsakovė UAB „Klastata“, patvirtina, jog projekto sprendiniai su klinkerio plytelėmis buvo galimi. Aptariamo projekto architektūrinėje-konstrukcinėje dalyje nurodyta, jog namo sienos – dekoratyvinis tinkas ir klinkerio plytelės, medžiagų kiekio žiniaraštyje nurodyti dekoratyvinio tinko ir klinkerio plytelių kiekiai, brėžiniuose klinkerio plytelės taip pat pavaizduotos. Tuo tarpu, tiek liudytojas T. B., tiek teismo ekspertas Artūras Sabeckis teismo posėdžio metu patvirtino, jog siekiant apklijuoti dalį namo klinkeriu, turėjo būti parengta kita projekto laida, reikėjo pasiruošti architektūrinės dalies brėžinius ir daryti projekto pakeitimus. Be kita ko, pati ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat nurodė, kad naujai planuojamiems statybos darbams yra rengiamas naujas projektas pagal atitinkamą statybos rūšį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo rengiama nauja Ginčo turto projekto laida, ar projektas būtų tikslintas, taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovui buvo žinoma, ar jis buvo informuotas apie tai, kad norint dalį fasado apklijuoti klinkerio plytelėmis, reikalingi projekto koregavimo veiksmai. Atsakovas patvirtino, kad apie statybas neišmano. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovės, veikiančios kaip statytojos, nekilnojamojo turto pardavėjos, supratimas apie statybas, jų kokybę, reikalavimus statyboms, dokumentų, būtinų statyboms, gavimą ir pan., yra platesnis nei vidutinis, todėl jai taikytini aukštesni rūpestingumo standartai.

Vertinant, kas turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusių Ginčo turto defektų/trūkumų, teismo vertinimu, svarbus yra ieškovės elgesys dar iki jos kreipimosi į teismą dienos, kai ieškovė ir atsakovas kilusį ginčą mėgino išspręsti ikiteismine tvarka. Byloje jau nustatyta, jog atsakovas 2022-10-11 elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su pretenzija sutvarkyti atsiradusį matomą namo apdailos (dekoro) broką (įtrūkimus), o 2022-11-22 pakartotine pretenzija dar kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas sutvarkyti ne tik namo apdailos (dekoro) įtrūkimus, bet ir kreivai įstatytas pagrindines lauko duris, nepabaigtus laiptus prie pagrindinių lauko durų ir prie garažo lauko durų. Kartu su pretenzija pateikė ir Techninio vertinimo ekspertizės aktą. Iš ieškovei pateikto 2022-11-09 Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinio vertinimo akto ir lokalinės sąmatos matyti, kad išorės apdailos, durų montavimo ir kitų defekto šalinimo darbų kaina – 4 840,00 Eur. 2022-10-26 ieškovės direktorius A. A. elektroniniu laišku atsakė atsakovui, jog: <...įtrūkimai yra susidarę dėl klinkerio kaltės. Klinkeris pasėdo ir dekoras įtrūko“. 2022-11-08 ieškovės direktorius atrašė atsakovui: „<...Visas namas buvo ruoštas dekoro dėjimui ir turėjo būti uždėtas dekoras visur. Bet jūs vietomis užsidėjote klinkerį. Klinkeriui reikalingas kitoks fasadinis polistirolas, tinklas, smeigės, armavimo mišinys. Po laiko klinkeris pasėjo ir atsirado įtrukimai ant dekoro“. 2022-11-29 ieškovės direktorius pretenzijoje nurodė, jog atsakovo namo defektacija atlikta be UAB „Klastata“ atstovo. Namas buvo ruoštas pagal projektą dekoro apdailai. Kadangi atsakovas dalinai pakeitė fasado apdailą, todėl ieškovė dėl to neprisiima atsakomybės. Nurodė, kad pamato tinklo įtrūkimus, ant sienų, kur nebuvo klijuotas klinkeris, fasado apatinius įtrūkimus, jei nebus mechaninių pažeidimų, sutvarkys per šešių mėnesių laikotarpį. Duomenų, kad ieškovė būtų sutvarkiusi nurodytus Ginčo turto defektus byloje nėra. Ieškovei nepašalinus namo trūkumų, atsakovas 2022-12-07 prašymu kreipėsi į VVTAT. VVTAT gavusi atsakovo prašymą kreipėsi į UAB „Klastata“, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus. 2023-01-27 UAB „Klastata“ pateikė VVTAT paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog namo pardavimo metu fasadas buvo dekoratyvinis tinkas. Po namo pardavimo klientas savo nuožiūra, be statybą leidžiančio dokumento, be projekto A laidos, daliai namo fasado apdailos vietoje dekoratyvinio tinko įrengė klinkerio plytelę, tuo pažeisdamas statybos projekte numatytą fasado apdailą ir fasado sistemos apkrovą. Dėl papildomos apkrovos namo fasadui atsiranda įtrūkimai, už kuriuos UAB „Klastata“ neatsako. VVTAT išnagrinėjusi atsakovo prašymą 2023-04-21 nutarimu jį tenkino ir pripažino pagrįstais vartotojo reikalavimus UAB „Klastata“ atlyginti R. P. įsigyto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo išlaidas (4 549,60 Eur) ir atlyginti ekspertizės išlaidas (670,00 Eur).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė iš esmės laiko, kad namo fasado skilimo priežastis – klinkerio plytelių klijavimas ant namo sienos, kuri nebuvo tinkamai paruošta klinkerio plytelių klijavimui, kadangi UAB „Klastata“ teigimu, ji buvo atsakinga tik už namo sienų paruošimą dekoratyvinio tinko uždėjimui. Šiuo ieškovės teiginius iš dalies paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek trečiojo asmens Š. D., liudytojo M. M., teismo eksperto Artūro Sabeckio duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu bei teismo ekspertizės išvadoje nurodytos aplinkybės.

Byloje jau neginčijai nustatyta, kad pagal projektą namo fasado apdaila turėjo būti dekoratyvinis tinkas, o projekto konstrukcinėje dalyje padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, kur nurodyta, jog išorinės sienos apdaila – dekoratyvinis tinkas ir klinkerio plytelės. Taip pat neginčijai nustatyta, jog namo fasado dalies apklijavimas klinkerio plytelėmis neatitinka projekto sprendinių. Nepaisant to, nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad dalis namo fasado bus apklijuota klinkerio plytelėmis. Kadangi šiems darbams atlikti ieškovė neturėjo reikiamų specialistų, atsakovas susirado specialistą – trečiąjį asmenį Š. D., kuris klinkerio plyteles suklijavo. Teismo posėdžio metu Š. D. patvirtino, jog jam atvykus klijuoti klinkerio plyteles pas atsakovą, sienos buvo paruoštos ir jokių papildomų darbų, neskaitant klinkerio plytelių klijavimo, jis neatliko – namo sienos buvo nuarmuotos, nugruntuotos ir susmeigiuotos vietos, kur turės būti klijuojamas klinkeris. Aplinkybę, kad tos vietos, kur ant namo fasado turi būti klijuojamos klinkerio plytelės, turi būti papildomai sustiprintos, kad tinkamai atlaikų atsiradusią apkrovą dėl klinkerio plytelių, patvirtino ne tik pati ieškovė, bet ir teismo ekspertas. Teismo ekspertizės akto Nr. 24-09/01 3.2.1. punkte nurodyta, jog pastato fasado klijavimo klinkerio plytelėmis statybos darbai, neatlikus specialaus papildomo smeigiavimo ir neįrengus šiltinimo sistemos deformacinės siūlės, ties plonasluoksnio tinko ir plytelių jungtimi, yra nesuderinami su gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado apdaila, numatyta ir atlikta pagal techninio darbo projekto sprendinius. Aptariamo ekspertizės akto 4.2.1. punkte nurodyta, jog pastato fasade ties lauko įėjimo durimis plonasluoksnio dekoratyvinio tinko suskilinėjimo ir atšokimo techninė priežastis yra atliekant fasado aptaisymo klinkerio plytelėmis darbus nebuvo įrengta būtina deformacinė siūlė, dėl ko per klinkerio plytelių kraštų nesandarumus į tarpą tarp klinkerio plytelių jungties ir plonasluoksnio dekoratyvinio tinko patenka lietaus drėgmė ir veikiant šalčiui atsiranda. Vadinasi, siekiant išvengti, kad dėl klinkerio plytelių suklijavimo neatsirastų namo defektų/trūkumų, plytelėmis klijuojamos sienos turi būti papildomai apdirbtos – papildomai susmeigiuotos bei padaryta deformacinė siūlė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu teismo ekspertas kategoriškai patvirtino ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, bei papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtent deformacinės siūlės nebuvimas, o ne netinkamas smeigiavimas lėmė, kad atšoko, o paskui įskilo dekoratyvinis tinkas. Jeigu būtų netinkamai susmeigiuota, tokiu atveju galėtų pradėti kristi klinkerio plytelės, o nagrinėjamu atveju su pačiomis klinkerio plytelėmis viskas yra gerai. Fasado įskilimo priežastis – deformacinės siūlės nebuvimas. Vertinant ekspertizės akte nurodytas išvadas kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog ekspertizės aktuose esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau ekspertų išvadoms, kaip įrodymų šaltiniams, CPK nenustatyta išankstinės galios, ekspertizės aktų išvados turi būti vertinamos pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

Nagrinėjamu atveju tiek byloje esančios nuotraukos, tiek atsakovo ir trečiojo asmens Š. D. paaiškinimai patvirtina, kad prieš Š. D. klijuojant klinkerio plyteles ieškovė papildomai susmeigiavo tas vietas, kur turės būti klinkerio plytelės – 2020-08-13 fotonuotrauka Nr. 6, Nr. 7. Po ieškovės papildomo susmeigiavimo, klinkerio plytelės buvo suklijuotos – 2020-08-13 fotonuotrauka Nr. 6, 7, Nr. 8, o po klinkerio plytelių suklijavimo ieškovė atliko baigiamuosius fasado darbus – padengė likusią namo fasado dalį dekoratyviniu tinku – 2020-08-19 fotonuotraukos Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, 2020-08-20 fotonuotrauka Nr. 12. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, jog, atsakovui prašant, gal papildomai ir susmeigiavo tas vietas, kur turi būti klinkeris, tačiau tiksliai šios aplinkybės nepatvirtino, kadangi neatsimena. Šios ir aukščiau išdėstytos ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie klinkerio plytelių klijavimą ant dalies namo fasado, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad ji papildomai paruošė (papildomai susmeigiavo) tas namo fasado dalis, kurios turėjo būti klijuojamos klinkerio plytelėmis. Nepaisant to, ieškovė, žinodama, kad klinkerio plytelių klijavimas ant namo fasado neatitinka projekto sprendinių, suteikė atsakovui pagrindą tikėti, kad klinkerio plytelių klijavimas yra galimas, ir tokiu būdu nėra nukrypstama nuo projekto sprendinių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti defektų faktų buvimą.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad ji nėra atsakinga už Ginčo turto fasado suskilinėjusį tinką, o atsakovas Ginčo turto defektų buvimo aplinkybę įrodė. Nors, kaip teigia ieškovė, ji namo fasado sienas ruošė tik dekoratyvinio tinko uždėjimui, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovei kyla atsakomybė dėl Ginčo turte atsiradusių įtrūkimų dėl netinkamai paruoštų namo fasado sienų klinkerio plytelių klijavimui. Kaip jau minėta, nors projekto sprendiniuose namo fasadas neturėjo būti klijuojamas klinkerio plytelėmis, tačiau tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad dalis namo fasado bus apklijuota klinkerio plytelėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė, kaip statytoja, verslininkė ir nekilnojamojo turto vystytoja ir pardavėja, turėjo vykdyti tarp šalių esantį susitarimą dėl klinkerio plytelių klijavimo ir tinkamai paruošti Ginčo turto fasado sienų dalis, kuriose turėjo būti klijuojamos klinkerio plytelės. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu iš esmės paneigė ieškovės keliamą poziciją, jog dekoratyvinis tinkas įtrūko dėl per didelės fasado apkrovos dėl suklijuotų klinkerio plytelių, kadangi ekspertizės akte, kaip minėta, konstatavo, jog namo dekoratyvinio tinko įtrūkimo priežastis – deformacinės siūlės nebuvimas. Vadinasi, ieškovei tinkamai ir kokybiškai neparuošus dalies fasado sienų – nepadarius deformacinės siūlės, jog atsiradus netolygiai apkrovai tarp fasado dalies tarp klinkerio plytelių ir dekoratyvinio tinko nepradėtų skilinėti dekoratyvinis tinkas, atsirado Ginčo turto defektai/trūkumai – įskilinėjo dalis namo fasado dekoratyvinio tinko.

Byloje esančių įrodymų visuma paneigia ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, kad klinkerio plytelės buvo suklijuotos po statybos užbaigimo, t. y. po deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą parengimo 2020-12-10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad klinkerio plytelės buvo klijuojamos 2020 m. rugpjūčio mėn., tuo tarpu, kaip minėta, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą parengta 2020-12-10. Vadinasi, Ginčo turto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre metu, klinkerio plytelės ant dalies namo fasado jau buvo suklijuotos.

Ieškovės reiškiamą reikalavimą, t. y. nesutikimą su VVTAT nutarimu, apima ne tik Ginčo turto fasado dekoratyvinio tinko suskilinėjimas, bet ir gyvenamojo namo cokolio/apatinės namo dalies – pamato įtrūkimai.

Ieškovė neginčija aplinkybės, kad Ginčo turto cokolinėje dalyje yra atsiradę įtrūkimai. Be to, minėta, jog šalims mėginant kilusį ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, ieškovė 2022-11-29 pretenzijoje iš esmės sutiko sutvarkyti pamato tinklo įtrūkimus per šešis mėnesius, jei nebus mechaninių pažeidimų. Nepaisant to, duomenų, kad UAB „Klastata“ būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekiant pašalinti namo cokolinės dalies defektus, nėra. Nors po ieškovės 2022-11-29 pretenzijos, atsakovas kreipėsi į VVTAT, tačiau nei atsakovo prašymo nagrinėjimo metu, nei jį išnagrinėjus ir priėmus R. P. palankų sprendimą, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už namo cokolinės dalies įtrūkimus. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas buvo nurodęs, kad sutiktų su atsakovu tartis taikiai dėl įtrūkinėjusio cokolio sutvarkymo, tačiau šalims taikaus sprendimo būdo atrasti nepavyko. Minėtame, atsakovo užsakymu, 2022-11-09 parengtame Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniame akte yra pateiktos fotonuotraukos, kurios akivaizdžiai patvirtina, jog Ginčo turto cokolinė dalyje yra atsiradę įskilimai. Sprendžiant, kas yra atsakingas už Ginčo turto cokolinėje dalyje atsiradusius įskilimus reikšmingu įrodymu laikytinas minėtas 2024-09-24 ekspertizės aktas Nr. 24-09/01 ir jame nustatytos aplinkybės. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokia yra pastato cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų techninė kilimo priežastis, nurodė, jog pastato fasado cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų techninė skilimo priežastis yra drėgmės poveikis, esant uždarai nuogrindai. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog cokolio profilis buvo dedamas atskiromis dalimi, todėl ties cokolio profilio jungtimis yra atsiradę įtrūkimai. Siekiant išvengti tokių įtrūkimų cokolio profilio jungtys turi būti papildomai sutvirtinamos atitinkamomis medžiagomis. Šių teismo nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad Ginčo turto cokolinėje dalyje įtrūkimai atsirado ne dėl jos kaltės (CPK 178 straipsnis). Aptariami namo trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų, o ne dėl atsakovo netinkamo elgesio ar namo cokolinės dalies mechaninių pažeidimų.

Pažymėtina, jog Sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, jog pirkėjas patvirtina, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus iki Sutarties pasirašymo, perka tokios būklės, kokios jie yra Sutarties sudarymo dienai, t. y. daiktą2 perka 81 proc. baigtumo, jokių pretenzijų pardavėjams dėl daiktų kokybės ir būklės neturi. Daiktas2 statomas be nukrypimų nuo suderinto projekto. Pardavėjas2 patvirtina, garantuoja ir atsako dėl savo, kaip užsakovo ir rangovo, kaltės atsiradusių defektų, nustatytų dėl daikto2 būklės ir kokybės, esančios šios Sutarties sudarymo metu, t. y. 81 proc. baigtumo, daiktui2 suteikiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose nustatytos garantijos (Sutarties 6.2.3. punktas). Pagal Sutarties 6.2.4. punktą pardavėjas2, užtikrindamas statinio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, t. y. statinio atsiradusių defektų šalinimą, šios Sutarties sudarymo metu pateikia pirkėjui garantinę pažymą. Pardavėjas2, kaip nekilnojamojo turto vystytojas, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimui įsipareigoja turėti savo žinioje, ne trumpiau kaip tris metus nuo šios Sutarties sudarymo, ne mažesnę kaip 5 proc. statinio statybos kainos sumą, skirtą garantinio laikotarpio metu atsiradusių defektų šalinimui. Visą atsakomybę, riziką ir įsipareigojimus už šiame Sutarties punkte nurodytomis sąlygomis pirkėjui pateiktino, teisės aktų reikalavimus atitinkančio dokumento, prisiima pardavėjas2.

Pažymėtina, jog aptarti Ginčo turto trūkumai (namo fasado dekoratyvinio tinko suskilimas ir namo cokolinės dalies įtrūkimai) atsirado jau po Sutarties pasirašymo. Sutarties sudarymo metu šios aplinkybės atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi sudarant Sutartį namo fasado apdaila padaryta nebuvo, o namo cokolinės dalies įtrūkimai atsirado taip pat jau po Sutarties sudarymo. Sutartis pasirašyta 2019-12-20, tuo tarpu namo fasado apdailos darbai buvo atliekami 2020 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal Sutarties nuostatas trijų metų garantinis laikotarpis turėjo sueiti 2022-12-20. Tuo tarpu, bylos duomenis jau nustatyta, kad R. P. su pretenzija dėl atsiradusių Ginčo turto trūkumų kreipėsi 2022-10-26 ir 2022-11-22, t. y. nesuėjus Sutartyje nustatytam trijų metų garantiniam terminui.

Bylos duomenimis jau nustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis į ieškovę su antra – 2022-11-22 pretenzija, prašė sutvarkyti kreivai įstatytas lauko duris. Pirminėje 2022-10-26 pretenzijoje apie kreivai įstatytas duris R. P. neužsiminė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. patvirtino, jog pasirašant Sutartį lauko durys jau buvo sudėtos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš esmės atsakovui apie kreivas lauko duris tapo žinoma tada, kai jo užsakymu 2022-11-09 buvo atliktas Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinis aktas. Aptariame akte nurodyta, jog laiko durys sumontuotos nelygiai, yra angokraščių skirtumas. Tuo tarpu, teismo ekspertas ekspertizės akto 6.2.1. punkte nurodė, kad pastato lauko durų įrengimo darbų kokybė nėra nustatyta techninio projekto sprendiniuose. Įprastai praktikoje durų blokų nuokrypis nuo vertikalės sudaro apie 3 mm, teismo ekspertizės metu užfiksuotas nuokrypis – 5 mm. Išmatavus angokraščius užfiksuota, kad išoriniai angokraščiai apklijuoti klinkerio plytelėmis skiriasi nežymiai, atitinkamai 185 mm – 175 mm skirtumas apie 10 mm, tačiau vidinių skirtumas sudaro 190 mm – 165 mm = 25 mm, labiausiai tikėtina susijęs ne su durų įstatymo kokybe, bet su atliktais vidaus apdailos darbais (Ekspertizės akto 6.2.2. punktas). Ekspertizės akto 6.2.3. punkte nurodyta, jog įprastai praktikoje prieš atliekant vidaus ar išorės apdailos darbus, nustačius, jog durų ar langų blokai yra įstatyti netinkamai, apdailos darbai neatliekami, kol tinkamai nebus permontuoti durų ar langų blokai. Teismo posėdžio ekspertas papildomai paaiškino, jog durų nuokrypis nebuvo paslėptas defektas. Prieš darant vidaus/išorės apdailą tereikėjo pareguliuoti duris. Šiuo atveju durų kreivumas yra tik vizualus nuokrypis nuo vertikalės, ir tai nesukelia jokių neigiamų padarinių durų funkcionalumui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, jog Sutarties sudarymo metu, kai lauko durys jau buvo sumontuotos, jų kreivumas atsakovo nebuvo pastebėtas. Vadovaujantis ekspertizės akte nurodytomis išvadomis manytina, jog sudarant Sutartį durų kreivumas, apskritai, dar nebuvo atsiradęs. Ir panašu, jog atsakovas lauko durų lauko kreivumo nebūtų pastebėjęs, jeigu, jo užsakymu, nebūtų buvęs atliktas 2022-11-09 Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinis aktas, kurio metu ir užfiksuotas lauko durų nuokrypis. Byloje esantį ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas vertinant kaip patikimesnį įrodymą, teismas sprendžia, jog iš esmės durų kreivumą labiausiai tikėtina įtakojo Ginčo turtui atlikta vidaus apdaila, Ekspertizės akte neginčijai nustatyta, kad lauko durų išorės nuokrypis yra nežymus (apie 10 mm), vadinasi, klinkerio plytelių aplink duris suklijavimas durų nuokrypiui didesnės įtakos padaryti negalėjo. Tuo tarpu, vidinis lauko durų nuokrypis yra 25 mm, t. y. kur kas didesnis, nei išorinis, kuris labiausiai tikėtina yra susijęs ne su durų įstatymo kokybe, bet su atliktais vidaus apdailos darbais. Vidaus apdailos darbų ieškovė neatliko. Juos atliko kiti atsakovo pasamdyti specialistai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už atsiradusį lauko durų defektą.

Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, teigdamas, jog preliminariojoje sutartyje nurodyti ieškovės įsipareigoti atlikti darbai, įskaitant sumontuotas lauko duris ir sumontuotos laiptų pakopos prie laukinių durų turėjo būti atlikti 100 proc.

Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už durų slenksčio darbų atlikimą, svarbu nustatyti, koks buvo šalių susitarimas. Byloje jau nustatyta, kad tarp šalių 2019-10-31 sudaryta preliminari sutartis. Preliminarioje sutartyje nurodyta, jog namas priduotas mažiausiai 81 proc. ir statytojas (ieškovė) įsipareigoja atlikti šiuos darbus: trinkelės aplink namą 70 kv. m., sumontuotos laiptų pakopos prie laukinių durų, pilna lauko fasado apdaila, sumontuotos gipsinės pertvaros, ištinkuotos mūrinės sienos, sumontuotos gipsinės lubos, apšiltintinas perdengimas pūstas eko vata, sumontuoti langai, sumontuotos lauko durys, išlygintas žemės sklypas tuo pačiu augaliniu sluoksniu, padarytas sandarumo testas pardavėjo sąskaitą, kvartalas aptvertas medine tvora. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tarp laiptų pakopos aikštelės (pagrindo) ir laukinių durų yra likęs tarpas, t. y. toje vietoje statybos darbai yra neatlikti.

Teismas įvertinęs preliminariosios sutarties turinį sprendžia, jog aptartus įsipareigojimus UAB „Klastata“ turėjo atlikti 100 proc. Atsakovo perkamo namo baigtumas buvo 81 proc., ir dėl to ginčo tarp šalių yra. Likusį namo baigtumą atsakovas turėjo atlikti savo sąskaita. Tačiau preliminarioje sutartyje sutartus darbus, įskaitant sumontuoti laiptų pakopas prie laukinių durų, ieškovė turėjo atlikti 100 proc. Teismo vertinimu, ieškovės palaikoma pozicija, kad darbus, aptartus preliminariojoje sutartyje ieškovė turėjo atlikti taip pat 81 proc. baigtumo, neatitinka protingumo principo. Laikantis tokios pozicijos susidarytų situacija, kad UAB „Klastata“ 81 proc. baigtumu turėjo sumontuoti gipsines pertvaras, ištinkuoti mūrines sienas, atlikti apšiltinimą, sumontuoti langus, lauko duris, aptverti tvorą. Pažymėtina, jog apie aptariamą Ginčo turto trūkumą – nebaigtą darbą – atsakovas ieškovę buvo informavęs ir 2022-11-22 pretenzijoje. Nepaisant to, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalinti šį trūkumą ir pilnai užbaigti laiptų pakopų statybos darbus prie lauko durų.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę ir užbaigti statybos darbus, sutvarkyti neapdirbtą tarpą, esantį tarp laiptų pakopos aikštelės ir lauko durų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatyme nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Veikdama kaip daikto gamintoja statybos teisinių santykių kontekste, atsakovė veikia ir kaip statytojas, ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Taigi, vykdoma ieškovės veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Todėl Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Įstatyme nėra nurodyta išimtis, kad tokiam rangovui nėra taikoma pareiga garantuoti kokybę. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 25 punktas). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą. Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai).

Įvertinus byloje nustatytų Ginčo turto defektų pobūdį, taip pat vadovaujantis nurodytomis Sutarties, Statybos įstatymo ir CK nuostatomis darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatyti namo trūkumai – fasado dekoratyvinio tinko suskilinėjimas, namo cokolinės dalies įtrūkimai laikytini statinio defektais, kuriems taikomi CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti garantiniai terminai. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra taikytino garantinio termino nustatytas, todėl teismas plačiau nepasisako, kelerių metų garantinis terminas nagrinėjamu atveju taikomas. Nepaisant to, pabrėžtina, jog Sutartis tarp šalių sudaryta 2019-12-20, apie statinio trūkumus atsakovas ieškovę informavo 2020-10-26. Vadinasi, net ir taikant 5 metų statybos garantinį terminą, jis nagrinėjamu atveju nebūtų praleistas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktas).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ekspertizės akte padarytas išvadas, laikydamas kaip didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymu sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad ji nėra atsakinga už Ginčo turte fasade suskilinėjusį dekoratyvinį tinką bei namo cokolinėje dalyje atsiradusius pažeidimus. Taip pat UAB „Klastata“ neįvykdė preliminariojoje sutartyje nustatyto įsipareigojimo – pilnai sumontuoti laiptų pakopas prie laukinių durų, t. y. tarp laiptų pakopos aikštelės ir lauko durų yra likęs neužbaigtas tarpas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis nėra sutvarkęs nustatytų namo defektų ir užbaigęs nepilnai atliktą statybinį darbą, todėl šiuo atveju byloje sprendžiamas būsimų išlaidų atlyginimo klausimas, kadangi namo defektų šalinimo darbai dar nėra atlikti ir išlaidos nėra patirtos. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertina būsimą žalą (nuostolius) remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1344-601/2022). Nustačius, kad UAB „Klastata“ yra atsakinga už atsiradusius Ginčo turto defektus, ir neužbaigtus statybos darbus, būtina išspręsti, kokio dydžio išlaidas ieškovė R. P. turi atlyginti.

Atsakovas teikdamas prašymą VVTAT pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą ir prašė, kad UAB „Klastata“ nemokamai pašalintų namo trūkumus ir atlygintų ekspertizės išlaidas, o jai atsisakius – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – 4 549,60 Eur ir ekspertizės išlaidas – 670,00 Eur. Prašomų atlyginti statinio išlaidų grindė 2022-11-09 MB „Statinių diagnostika, auditas“ atliktu Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniu aktu ir jo lokaline sąmata, kurioje išorės apdailos darbų, durų montavimo ir kitų defektų šalinimo darbų kaina nurodyta 4 840,00 Eur (su PVM). Iš šios sumos 200,00 Eur skiriami statybinio laužo išvežimui, 240,00 Eur durų slenksčių užbaigimas prie durų, 560,00 Eur išorės plytelių apdailos ardymas, 50,00 Eur uždangstymas, paruošimas remontui, 150,00 Eur įtrūkių plokštumoje hermetinimas, 2 050,00 Eur fasadinės plokštumos remontas, 400,00 Eur cokolio remontas nedažant plokštumos, 350,00 Eur durų reguliavimas neardant durų. Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2022 m. kainas. Ekspertizės akte teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą: „Kokie yra pastato fasade ir fasado cokolinėje dalyje atsiradusių įtrūkimų pašalinimo būdai ir kaina?“ 5.2.1 punktu, ir 5.2.2. punktu atsakė, jog pastato fasade esančių dekoratyvinio tinko pažaidų atstatymo darbų kaštai yra 289,78 Eur, o pastato fasado cokolinės dalies – 128,11 Eur. Ekspertizės akte nurodytą išvadą pagrindžia eksperto parengta lokalinė sąmata pagal 2024 m. balandžio mėn. kainas.

Atsakovas pateikė teismui naują 2025 m. UAB „Turtasta“ lokalinę sąmatą dėl namo fasado defektų šalinimo, sudarytą pagal 2024 m. spalio mėn. kainas. Lokalinėje sąmatoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado defektų šalinimo darbų kaina – 17 635,28 Eur (su PVM), papildomų deformacinių siūlių išorės sienoje įrengimo kaina – 500,00 Eur plius PVM. Susipažinus su pateikta lokaline sąmata matyti, kad ji parengta, apskaičiuojant viso namo fasado sienų (100 kv. m.) ardymo ir fasado, angokraščių remonto darbus

Teismas su atsakovo pateikta lokaline sąmata sutikti ir ja vadovautis negali. Pažymėtina, jog ieškovės ieškiniu keliamas reikalavimas yra paremtas būtent nesutikimu atlyginti atsakovui namo defekto šalinimo išlaidas, paskaičiuotas remiantis 2022-11-09 MB „Statinių diagnostika, auditas“ atliktu Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniu aktu ir jo lokaline sąmata, kurioje išorės apdailos darbų, durų montavimo ir kitų defektų šalinimo darbų kaina nurodyta 4 840,00 Eur (su PVM). Aptariamoje lokalinėje sąmatoje defektų šalinimo kaina nėra apskaičiuota visam namo fasadui. Minėtame 2022-11-09 akte esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti namo fasado defektai, taip pat patvirtina, jog sudarant lokalinę sąmatą buvo vertinamas ne visas namo fasadas. Teismui vadovaujantis atsakovo pateikta 2025 m. pateikta sąmata ieškovė būtų įpareigota atlikti viso namo fasado ardymo ir remonto darbus, kas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl viso namo fasado remonto tvarkymo darbų. Buvo nagrinėjami klausimai, susiję su atsiradusiais namo defektais konkrečiose namo fasado ir cokolio dalyse ir tą patvirtino byloje esančios fotonuotraukos. Be to, pabrėžtina, jog atsakovui siekiant, kad būtų nagrinėjamas klausimas, kad ieškovė atlygintų viso namo fasado ardymo ir remonto darbus, jis turėjo galimybę savo teises ginti pateikdamas priešieškinį, į kurį ieškovė turėtų galimybę atsikirsti. Tuo tarpu, šiuo atveju atsakovas naują sąmatą teismui pateikė 2025-02-10 kaip papildomą įrodymų, o ne kaip reiškiamą reikalavimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų kainos yra didesnės, lyginant jas pirminėje sąmatoje buvusiomis kainomis, kadangi civilinė byla nagrinėjama beveik dvejus metus, todėl išaugo darbų ir medžiagų kainos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kaip minėta, yra objektyvus reiškinys, nepriklausantis nuo šalių valios. Nors pats faktas, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos per tam tikrą laikotarpį gali kisti (t. y. tiek didėti, tiek mažėti), sutarties sudarymo metu gali būti numanomas, tai savaime nereiškia, kad pardavėjas kiekvienu atveju gali būti pripažintas galėjusiu numatyti su nekilnojamojo turto kainų pokyčiais susijusių konkrečių pirkėjo nuostolių atsiradimo galimybę ir kad bet kokia nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika visais atvejais gali būti priskirta išimtinai sutartį pažeidusiam pardavėjui. Vertindamas, ar pardavėjas konkrečiu atveju gali būti pripažintas atsakingu už pirkėjui dėl nekilnojamojo turto kainų padidėjimo atsiradusius nuostolius, teismas turi vertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kokios priežastys lėmė atitinkamą laikotarpį, per kurį pakito nekilnojamojo turto kaina, ar paties pirkėjo veiksmai neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023). Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė nėra ir neturi būti atsakinga ir prisiimti atsakomybę dėl išaugusių statybos darbų ir medžiagų kainų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nustatinėjant namo defektų šalinimo išlaidas, susijusias su fasado dekoratyvinio tinko suskilinėjimu ir namo cokolinės dalies įtrūkimais tikslingiausia yra vadovautis teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytomis kainomis. Aptariamoje sąmatoje konkrečiai ir aiškiai nurodytas remontuotinas namo fasado dalies kiekis (kv. m.), reikalingos medžiagos ir būtini atlikti darbai, įskaitant deformacinės siūlės įrengimą. Pastato fasade esančių dekoratyvinio tinko pažaidų atstatymo darbų kaina yra 289,78 Eur, o pastato fasado cokolinės dalies – 128,11 Eur, iš viso 417,89 Eur. Teismo ekspertui nebuvo pateikiami klausimai, susiję su neužbaigtu statybiniu darbu, t. y. nepabaigtu tarpu, esančiu tarp laiptų pakopos aikštelės ir lauko durų (durų slenksčio), todėl nustatinėjant šių darbų kainą vadovaujamasi 2022-11-09 MB „Statinių diagnostika, auditas“ atliktu Techninio vertinimo, ekspertizės konsultaciniu aktu ir jo lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad durų slenksčių užbaigimo prie durų vieneto kaina yra 120,00 Eur + 21 proc. PVM = 145,20 Eur. Vadovaujantis išdėstytu iš ieškovės atsakovo naudai priteistini 563,09 Eur namo defektų šalinimo išlaidų ir neužbaigtų statybos darbų atlikimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Nagrinėjamu atveju pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių ieškinio pagrįstumą/nepagrįstumą lemiančių argumentų, kiti ieškinyje, atsiliepime į jį bei ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 118,00 Eur žyminio mokesčio, 3 630,00 Eur už advokato paslaugas ir 3 600,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 7 348,00 Eur išlaidų.

Atsakovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už MB „Statinių diagnostika, auditas“ atliktą Techninio vertinimo, ekspertizės konsultacinį aktą ir jo lokalinę sąmatą sumokėjo 670,00 Eur, už teismo eksperto apklausą teismo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) – 380,00 Eur, už UAB „Turtasta“ lokalinę sąmatą – 484,00 Eur, už advokato paslaugas – 3268,75 Eur, iš viso 4 802,75 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs aplinkybę, jog 2024-09-24 teismo ekspertizės aktu, kuri buvo atliekama ieškovės prašymu, nustatyta, jog dėl deformacinės siūlės nebuvimo užklijavus klinkerio plyteles atsirado dalies namo fasado įskilimai, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovė, kaip verslininkė ir statytoja, nekilnojamojo turto vystytoja su atsakovu buvo sutarusi, kad klinkerio plytelių klijavimas pagal parengtą projektą yra galimas, atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad ieškovė buvo atsakinga už tinkamą namo sienų dalies paruošimą klinkerio plytelių klijavimui, tačiau tinkamai to nepadarė dėl ko atsirado namo defektai, taip pat į tai, jog atsakovas šiuo atveju, kaip vartotojas, laikytinas silpnesniąja šalimi, ir dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų patyrė žalą – atsirado namo defektai, neužbaigti statybos darbai, į tai, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 89,21 proc., daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovo R. P. priteisti 3 674,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Klastata“ naudai, o iš ieškovės atsakovui priteisti 518,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klastata“ 563,09 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 09 ct) namo defekto šalinimo išlaidų ir neužbaigtų statybos darbų atlikimui atsakovo R. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P. 3 674,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klastata“ naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klastata“ 518,22 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. P. naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.