Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1344-601/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-1344-601/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00195-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: L. S., T. S.
Atsakovas: A. D., R. K.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1344-601/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00195-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S. ir T. S. bei atsakovų A. D. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-59-939/2022 pagal ieškovų L. S. ir T. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. D. (buvusiai K.) ir R. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. S. ir T. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą (Prienų rūmus) ir, patikslinę reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir R. K. ieškovų naudai 14 164,26 Eur nuostolių atlyginimo bei po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui, o taip pat priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai iš atsakovų nupirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Prienų raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Praėjus beveik mėnesiui nuo pradėjimo gyventi, t. y. 2020 m. spalio mėnesį, prasidėjus smarkesniam lietui, vanduo pradėjo bėgti pro lubas ant sienų, taip sugadinant apdailą. Buvo nustatyta, kad stogo bitumo lakštų keliose vietose yra įtrūkimai, o po bitumu esančios OSB (orientuotų skiedrų) plokštės yra supuvusios ir pro jas skverbiasi vanduo, todėl reikės keisti visą namo stogą. Ieškovų įsitikinimu, atsakovai negalėjo nežinoti apie tokius namo defektus, nes paslėpti trūkumai išryškėjo jiems atsikrausčius per ne pilną mėnesį, todėl jie buvo ir iki ieškovams įsigyjant namą. Tai patvirtina ir tai, kad prieš įsigyjant namą buvo atnaujinta namo apdaila, namą buvo skubėta parduoti iki rudens. Nors atsakovai teigė, kad skuba namą parduoti dėl iširusių šeimyninių santykių, tačiau ieškovai mano, kad buvo skubama parduoti iki rudens, nes prasidėjus lietums pasireikš namo defektai ir negalės jo parduoti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. D. ir R. K. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, prieš įsigydami gyvenamąjį namą, kelis kartus jį apžiūrėjo, išorinių defektų ar trūkumų nebuvo, tik natūralaus nusidėvėjimo požymiai. Dėl akivaizdžiai matomų trūkumų (stogo dangos nusidėvėjimo, terasos nebaigtumo bei kitų smulkių nusidėvėjimo detalių) šalys sutarė parduodamo namo kainą sumažinti 30 000,00 Eur. Jei atsakovai būtų nuslėpę parduodamo namo defektus, ieškovai būtų pamatę kambarių sienų dažų nubėgimus ar kitas vandens paveiktas vidaus patalpų vietas. Namo vidaus apdaila neturėjo jokių trūkumų, atsakovai sudarė visas reikiamas sąlygas įvertinti namo kokybę ir nustatyti galimus trūkumus ieškovams bei jų pasitelktam specialistui. Atsakovai akcentavo, kad ieškovai įgijo ,,B“ klasės gyvenamąjį namą, kuris neatitinka šiuo metu naujų pastatų statybai privalomos energetinio naudingumo ,,A+“ klasės. Taigi, nors ekspertas vadovavosi įtrūkimą turinčių čerpių OSB plokščių supuvimo faktu, tačiau kad stogas įrengtas be ventiliacinio tašo ir kad visa OSB stogo danga supuvusi, ekspertizės aktas nepagrindė.

4. Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimo nepateikė, atstovas G. T. dalyvavo 2022 m. balandžio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje, paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje neturi jokios pozicijos, patvirtino, kad kreipėsi ieškovė pranešdama, kad prasiskverbė vanduo katilinėje ir miegamojo kambaryje, apžiūros metu buvo užfiksuotos nubėgimo dėmės, ieškovei buvo sumokėta 353,67 Eur išmoka už remonto darbus. Apžiūros metu buvo nustatytas vandens prasiskverbimas pro namo stogo konstrukcijas, kas nėra draudiminis įvykis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. birželio 7 d. sprendimu iš dalies tenkino patikslintą ieškinį, t. y. priteisė ieškovams L. S. ir T. S. solidariai iš atsakovų R. K. ir A. D. 10 383,21 Eur būsimų remonto darbų išlaidų ir kiekvienam ieškovui solidariai iš atsakovų R. K. ir A. D. po 100 Eur neturtinės žalos. Teismas taip pat kiekvienam ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisė po 552,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad esminiai namo trūkumai paaiškėjo tik po ekspertinio tyrimo, kuris buvo atliktas po metų laiko, po to kai ieškovai pastebėjo stogo defektus, t. y. ekspertas išvadoje patvirtino, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2021 m. spalio 10 d., nes stogo paklotas supuvęs, netekęs tvirtumo, o per metus laiko taip supūti negalėjo. Ir nors, anot teismo, įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, trūkumai turi būti aptarti. Tuo tarpu šiuo atveju atsakovų paaiškinimai dėl namo stogo buvo nenuoseklūs, o pripažinę, kad namo stogas, vis dėlto, turėjo trūkumų (nurodė, kad stogo danga buvo sutrūkusi, po namo įsigijimo 2018 m. buvo užpūsta poliuretaninė medžiaga, o pardavimo ieškovams metu buvo padaryta net 30 000 Eur nuolaida neva ir dėl stogo dangos trūkumų), jų neaptarė. Taigi, kadangi atsakovai tinkamai neatskleidė namo būklės, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovų reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau, nors ieškovai teigė, kad jų nuostolius sudaro eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyta 14 164,26 Eur suma, teismas pažymėjo, kad realiai gyvenamojo namo stogo danga nėra suremontuota, t. y. ieškovai prašo priteisti būsimas gyvenamojo namo stogo dangos pakeitimo išlaidas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, vertindamas realią išlaidų atsiradimo tikimybę, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl būsimų remonto darbų išlaidų turi būti tenkinamas iš dalies priteisiant ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytas tiesiogines išlaidas 10 383,21 Eur.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai gyvena name, kurio stogas nekokybiškas, bei tai, kad ieškovai neįrodė, jog dėl to šeimoje kyla konfliktai, reikalinga psichologinė pagalba, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, solidariai iš atsakovų ieškovų naudai priteisė po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas, nustatęs, kad ieškovai iš viso patyrė 3 841 Eur, o atsakovai – 1 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino 70 procentų ieškovų reikalavimų, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal tenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas ir atliko įskaitymus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovai L. S. ir T. S. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą, t. y.: (i) priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovų L. S. ir T. S. naudai 14 164,26 Eur nuostolių atlyginimo; (ii) priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. S.; (iii) priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui T. S.; (iv) priteisti ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nuostolius jau yra patyrę, kadangi iš atsakovų įsigijo namą, kuris turėjo paslėptus trūkumus, t. y. stogo danga yra defektuota, praleidžia vandenį, dėl ko yra apgadinama taip pat ir vidaus apdaila. Namo stogo dangą ieškovai privalės pasikeisti. Jeigu, prieš sudarydami pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovai būtų žinoję, kad namas turi defektų, arba namo būtų nepirkę, arba už namą būtų sumokėję ženkliai mažiau. Tai, kad ieškovai nėra pašalinę namo defekto, nepaneigia aplinkybės, kad šį defektą privalės pašalinti, norėdami, kad per gyvenamojo namo stogą nebėgtų vanduo;

9.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.5 straipsniu ir 6.249 straipsnio 3 dalimi, nuspręsdamas priteisti tik tiesiogines išlaidas – apie 73 procentus žalos. Ieškovės įsitikinimu, teismas turėjo priteisti visą ieškovų reikalautą sumą – 14 164,26 Eur, kadangi būtent ši suma yra reikalinga atstatyti ieškovus į tą padėtį, kurioje jie būtų buvę, jeigu atsakovai nebūtų nuslėpę namo stogo defektų ir pardavę ieškovams namą su stogo defektu;

9.3. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2012; Nr. 3K-3-598/2013; Nr. 3K-3-286-313/2017, pagal kurią sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; to nepadarius – pažeidžiamas teisingumo principas;

9.4. pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytas „tiesiogines išlaidas“. Nors ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje yra nurodyta, kad 14 164,26 Eur sumą, be kita ko sudaro 10 383,21 Eur tiesioginės išlaidos, tačiau, be tiesioginių išlaidų, ieškovai taip pat patirs ir netiesiogines išlaidas, kurios susijusios su tiesioginėmis išlaidomis – pridėtines išlaidas, pelno išlaidas, PVM išlaidas. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad defektai būtų tokie, kuriems ištaisyti nereikėtų specialių žinių, ar kad defektus galėtų išsitaisyti patys ieškovai. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad tai sudėtingi defektai, kurie neabejotinai turės būti ištaisyti ateityje ir ieškovai neabejotinai turės kreiptis į rangovą, kuris specializuojasi būtent stogo keitimo darbuose. Todėl priešingai nei vertino teismas, neįmanoma atlikti stogo keitimo darbus nepatiriant netiesioginių išlaidų, t. y. nemokant PVM, rangovui atsisakant pelno, į kainą neįtraukiant pridėtinių išlaidų;

9.5. pirmosios instancijos teismas priteisė tik lokalinėje sąmatoje nurodytas „tiesiogines išlaidas“, vertindamas realią žalos atsiradimo tikimybę, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad namas buvo įsigytas su paskola, pasinaudojant subsidija jaunai šeimai, įsigyjančiai būstą, kas parodo, kad ieškovų finansinė padėtis nėra itin gera ir jie neturi galimybių ištaisyti 14 164,26 Eur vertės defektus. Juolab, kad atsakovai ne tik tikslingai slėpė nuo ieškovų namo trūkumus, bet ir vengė spręsti ginčą geranoriškai, dėl ko ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą ir patirti dideles bylinėjimosi išlaidas;

9.6. pirmosios instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y., kad ieškovų patirta neturtinė žala yra kildinama iš didelės vertės nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su paslėptais trūkumais įsigijimo sandorio. Minėtame name ieškovai gyvena su dviem mažamečiais vaikais. Nors įsigydami namą ieškovai turėjo lūkesčius, jog namas bus modernus, jame su mažamečiais vaikais galės ramiai gyventi, sužinoję apie paslėptus namo trūkumus, ieškovai suprato, kad turės remontuoti didžiąją dalį namo – perdažyti kambarių sienas, valyti įtempiamas lubas, keisti namo stogą, todėl, veikiausiai, vykstant remonto darbams turės net laikinai išsikelti iš įsigytų namų;

Žemesnės instancijos teismas

9.7. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, t. y. teismas be pagrindo nesirėmė neturtinę žalą pagrindžiančiomis psichologo sąskaitomis, neva jose nenurodyta kreipimosi priežastis. Tačiau psichologai sąskaitose niekada nenurodo kliento kreipimosi priežasties dėl informacijos konfidencialumo;

9.8. pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, remdamasis periodu, susijusiu su paskelbtu karantinu. Anot ieškovės, karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., ieškovė L. S. į psichologą kreipėsi 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. vasario 22 d., t. y. maždaug po metų laiko. Tuo tarpu į AB „Lietuvos draudimas“ ieškovai kreipėsi 2021 m. vasario 3 d. (skunde – 2020 m. vasario 3 d.), 2021 m. vasario 19 d. buvo gauta šios draudimo bendrovės išvada, kurioje buvo paaiškinta, kad nuostoliai dėl pačios pastato konstrukcijos, per kurią skverbėsi vanduo, neatlyginami bei pridėta lokalinė sąmata, pagal kurią matyti, jog dėl per stogą prasiskverbiančio vandens yra reikalingi vidaus apdailos darbai. Taigi, atsižvelgiant į įvykių seką, akivaizdu, kad ieškovės L. S. emocinė būklė pablogėjo tada, kai trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas informavo ieškovus, kad yra akivaizdūs namo trūkumai, t. y. profesionalo buvo patvirtinti ieškovų nuogąstavimai dėl netinkamo namo. Natūralu, kad asmenys, suvokdami, jog nepavyks problemų išspręsti greitai, turės kreiptis į teismą, gyventi su stogu, pro kurį skverbiasi vanduo ir kuris gadina vidaus apdailą, kad turės didelių išlaidų, jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir t. t., todėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas. Juolab, kad panašiose bylose neturtinės žalos yra atlyginama apie 5 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. e2A-638-790//2019).

Atsiliepimas

10. Atsiliepime atsakovai A. D. ir R. K. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovų L. S. ir T. S. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovų R. K. ir A. D. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų pateiktu apeliaciniu skundu, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad jie savo poziciją dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo yra išdėstę savo apeliaciniame skunde, todėl remdamiesi ekonomiškumo principu, atsakovai dėl ieškovų pateikto apeliacinio skundo papildomai nepasisakė.

Šalies argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovai A. D. ir R. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų patikslintą ieškinį, priimti pateiktus naujus įrodymus ir priteisti iš ieškovų L. S. ir T. S. visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovai neįrodė, jog jie padarė 30 000 Eur nuolaidą ieškovams dėl neatliktų kiemo darbų ir problemų su stogu, neatsižvelgė į tai, kad ginčo namo turto vertinimo ataskaitoje perkamas namas su žemės sklypu buvo įvertintas 130 000 Eur dydžio suma. Be to, skelbimo informacija patvirtina, jog pirminė namo pardavimo kaina ir vertė buvo 130 000 Eur, tačiau dėl namo stogo, kiemo trūkumų bei atsakovų iširusios santuokos, perkamo turto kaina buvo sumažinta 30 000 Eur dydžio suma;

11.2. namo nuotraukos neinformatyvumas skelbime neturi įtakos vertinant šalių žodinį susitarimą dėl perkamo daikto kokybės. Be to, nors teismas nurodė, kad 30 000 Eur nuolaida yra nelogiška, tačiau priimdamas skundžiamąjį sprendimą, priteisė trečdalį šios sumos vien už stogo remontą, kuris realiai nėra atliktas. Negana to, eksperto išvadoje paskaičiuota suma už stogo remontą yra nurodyta su namo stogo pagerinimu, t. y. su ventiliacijos sistemos įrengimu, kuri niekada šio namo stoge nebuvo įrengta (ieškovai įsigijo namą, kurio stoge niekada nebuvo ventiliacijos sistemos);

11.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2008 metų eksploatuotas namas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia atsakovų padarytą nuolaidą lyginant su visiškai naujai įrengtu namu, todėl ieškovai negalėjo tikėtis naujo namo kokybės ir privalo suprasti, kad įsigijus naudotą namą, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti;

11.4. pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai įvertinti byloje esančias nuotraukas, kuriose vizualiai yra matomi čerpių spalvos pasikeitimai ir vietomis esančių įtrūkimų žymės (natūralus nusidėvėjimas), tuo labiau patys ieškovai apklausiami teismo posėdžių metu patvirtino, kad namą apžiūrėjo net 8 kartus, taip pat su atsakovais aptarė visus rūpimus klausimus, o vienos iš apžiūrų metu ieškovas T. S. atsakovui R. K. minėjo, jog netolimoje ateityje po namo įsigijimo planuoja keisti namo stogą ar atlikti dalinį stogo atnaujinimą dėl vizualiai matomų čerpių spalvos pasikeitimų ir vietomis esančių įtrūkimų;

11.5. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad patys atsakovai nežinojo apie ventiliacijos sistemos nebuvimą ir, kad šis faktas turi įtakos galimam plokščių supuvimui, todėl natūralu, kad atsakovai apie šiuos faktus negalėjo informuoti ieškovų. Kita vertus, rekuperacijos–ventiliacijos sistemos neįrengimas negali būti laikomas paslėptu defektu, o galimai supuvusios OSB plokštės po bitumo danga, kaip nustatyta 2021 m. lapkričio 22 d. teismo ekspertizės akte atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ir vaikščiojimo ant stogo dangos, todėl taip pat negali būti vertinama kaip paslėptas defektas, nes ieškovai žinojo, jog perkamas namas yra 2008 metų statybos, turintis „B“ klasės sertifikatą, bei atsakovų buvo informuoti apie remonto reikalingumą;

11.6. pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovų teigtų įvairių ir nelogiškų neturtinės žalos atsiradimo priežasčių, t. y. pažeminimo, šoko, nevilties ir nerimo dėl finansinių sunkumų, neįvertino, kad ieškovų nurodytos priežastys yra visiškai nepagrįstos, nes finansines išlaidas, susijusias su pastato vidaus remontu, atlygino draudimas, o stogo dangos būklė ieškovams buvo žinoma iš anksto. Be to, ieškovai melagingai bandė įrodinėti smarkų vandens prasiskverbimą į namo vidų, nors AB „Lietuvos draudimas“ pateikus draudiminę informaciją apie parduoto namo įvykius, paaiškėjo, kad vienintelis vandens prasiskverbimas buvo įvykęs per kamino ventiliacijos angą, pro kurią prasiskverbė nedidelis kiekis vandens.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime ieškovai L. S. ir T. S. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, patenkinti ieškovų apeliacinį skundą pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1. viso proceso metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai būtų daug kartų apžiūrinėję įsigyjamą namą, kad apžiūrint namą, jie būtų apžiūrėję namo stogą, kad namo apžiūrai būtų pasitelkę specialistą ar kad tarp šalių būtų vykusios derybos dėl namo kainos. Be to, atsakovai viso proceso metu nuolat keitė nuomonę dėl to, kaip buvo apžiūrėtas namas ir kiek kartų, ar namas turėjo trūkumus ar jų neturėjo;

12.2. atsakovai atsiliepime į ieškinį patys sau prieštarauja teigdami, kad namo defektų nebuvo, tačiau taip pat teigdami, kad stogo defektai, t. y. nusidėvėjęs stogas buvo ir dėl šio defekto, atsakovų teigimu, derybų metu atsakovai sumažino namo kainą, nors derybų faktą patvirtinančių įrodymų atsakovai į bylą nepateikė. Be to, atsakovai patys sau prieštaravo teigdami, kad dėl namo defektų derybų metu buvo nusiderėta kaina, tačiau tuo pačiu metu atsakovai bandė ginčyti visus ieškovų pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pirkimo–pardavimo metu namas turėjo paslėptus trūkumus. Jeigu atsakovai iš tikrųjų būtų derybų metu sumažinę namo kainą dėl namo defektų, tokiu atveju neginčytų aplinkybių, kad defektai pirkimo–pardavimo metu egzistavo;

12.3. tiek preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi, tiek pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai patvirtino, kad namas neturi jokių defektų ar kitų trūkumų. Nei preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje, nei pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie vykusias tarp šalių derybas, ar, kad namas turėtų defektų ir dėl to būtų sumažinta kaina;

12.4. parduodant namą, namo skelbime buvo išvardintos visos namo specifikacijos ir namo techninės charakteristikos, tačiau skelbime nebuvo nurodyta informacija, kad namo vidaus remontas yra atliktas visiškai naujai, o namo stogas yra defektuotas. Priešingai, atsakovai nurodė, kad namas yra šiltas ir nereikalaujantis daug išlaidų. Kaip matyti iš pačių atsakovų teismo posėdžio metu duotų parodymų, atsakovai įsigydami namą ir vėliau parduodami jį ieškovams, žinojo, kad namo stogas yra defektuotas, praleidžia vandenį, tačiau atsakovai, elgdamiesi akivaizdžiai nesąžiningai, šios informacijos pirkimo–pardavimo metu neatskleidė ieškovams;

12.5. priešingai nei nurodo atsakovai, defektų ištaisymo darbų kaina ekspertinio tyrimo išvadoje nėra paskaičiuota su papildoma ventiliacijos sistema. Ekspertiniame tyrime yra aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kad įrengiant stogą yra būtina stogą įrengti tinkamai, taisyklingai, tokiu būdu kaip nurodyta ekspertiniame tyrime, kad stogo danga ventiliuotųsi. Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo akto, priešingai nei nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, stogo įrengimas taisyklingai, kad stogo danga ventiliuotųsi, nėra stogo pagerinimas, tai yra taisyklingas stogo dangos paklojimas. Be to, ekspertiniame tyrime kaina yra paskaičiuota be jokių pagerinimų ar papildomų dalykų, ekspertiniame tyrime aiškiai yra įvardinta, kad 14 164,26 Eur kaina yra paskaičiuota tų darbų, kurie yra reikalingi defektams ištaisyti;

12.6. atsakovų argumentai dėl ekspertinio tyrimo nepagrįstumo ir neišsamumo yra paremti prielaidomis ir atsakovų asmenine nuomone. Atsakovų pateikti argumentai apie tai, kad ekspertas neišardė viso stogo ar neatsižvelgė į tai, kad name nėra rekuperacinės sistemos, yra nelogiški. Atsakovai savo tyčiniais, valingais, aktyviais veiksmais nuslėpė nuo ieškovų informaciją apie stogo defektus, dėl ko ieškovai kartu su dviem mažamečiais vaikais iki šiol yra priversti gyventi netinkamos būklės gyvenamajame name, turinčiame stogo defektus. Be to, dėl situacijos, kurią savo nesąžiningais veiksmais, siekdami pasipelnyti, sukėlė atsakovai, ieškovai visą šį laikotarpį nuolat pergyvena, nervuojasi, patiria stresą ir didžiulį nerimą. Todėl šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliaciniai skundai atmestini.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovai prašo priimti oficialų atsakymą dėl parduoto namo skelbimo iš UAB „Diginet LTU“ ir nagrinėti jį kartu su apeliaciniu skundu. Motyvuoja tuo, kad būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad iš pateiktos skelbimo nuotraukos yra neįmanoma identifikuoti tikslių parduoto namo duomenų.

17. Teikiamu nauju įrodymu atsakovai siekia pagrįsti, kad ginčo namo pradinė kaina buvo 130 000 Eur, kuri buvo sumažinta iki 100 000 Eur.

18. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamą įrodymą, nes jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šis įrodymas negali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą (juo labiau, kai pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo teismo sprendimą dėl atsakovų argumentų dėl kainos sumažinimo 30 000 Eur suma).

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 13 d. preliminariąja namo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė L. S. ir atsakovė A. K. sutarė dėl nekilnojamo turto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Prienų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pardavimo už 100 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovai R. K. ir A. D. (sutarties sudarymo metu – K.) bei ieškovai L. S. ir T. S. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai nupirko iš atsakovų žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį Prienų raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo namas) už bendrą kainą – 100 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 21 d. šalių susitarimas pakeisti sutartį patvirtina, kad šalys sutarė, kad iš bendros kainos žemės sklypo kaina yra 19 000 Eur, gyvenamojo namo – 81 000 Eur. 2020 m. spalio 10 d. ieškovai įsikėlė į namą gyventi, o po mėnesio pastebėjo, kad per vidaus sienas bėga vanduo.

21. 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovų pretenzija atsakovams patvirtina, kad ieškovai informavo atsakovus dėl stogo defektų (paslėpti trūkumai), kad po bitumu esančios OSB plokštės supuvusios ir pro jas skverbiasi vanduo, ir prašė atlyginti 13 000 Eur stogo keitimo išlaidas. Atsakovai 2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepime, nesutikdami su pretenzija, nurodė, kad namas buvo ne naujos statybos, pirkėjai turėjo suprasti, kad per 12 metų galėjo atsirasti natūralus nusidėvėjimas, kuris pirkėjams turėjo būti žinomas; pirkėjai turėjo galimybę tiek patys, tiek pasitelkdami specialistus apžiūrėti namą, kad namo pirkimo-pardavimo metu jokie namo trūkumai nebuvo pastebėti, namo būklė nekėlė jokių abejonių.

22. 2021 m. lapkričio 22 d. Teismo ekspertizės akte Nr.124 (teismo ekspertas Vidmantas Šerepka atliko statybinę techninę ekspertizę dėl gyvenamojo namo stogo paslėptų daikto trūkumų ir dėl to kilusių nuostolių darbų suskaičiavimo), pateiktos tokios esminės išvados: 1) nustatyti ginčo namo paslėpti stogo defektai, t. y. supuvusios OSB plokštės po bitumine stogo danga; 2) bituminė čerpių danga įrengta 2008 metais. Gamintojai deklaruoja garantijas nuo 15 iki 25 metų po jų suklojimo. Įvertinus, kad danga veikiama gamtos sąlygų, negali prarasti savo techninių savybių, kai tinkamai įrengta. Neįrengta stogo ventiliacija lėmė prarastą stogo dangos pakloto tvirtumą; 3) labiausiai tikėtina, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2020 m. spalio 10 d., nes per metus laiko stogo dangos paklotas taip supūti negalėjo; 4) stogo defektų pastebėti, neužlipus ant stogo beveik nėra galimybės ir turintiems specialių žinių; 5) pagrindiniai stogo defektai yra po stogo danga ir jų pastebėti nenuėmus stogo dangos neįmanoma, specialistui užlipus ant stogo ir atidžiai jį apžiūrėjus galima buvo pastebėti dangos įtrūkimų remonto žymes ir įtarti pakloto defektus; dėl pažeidimų (supuvusio pakloto po stogo danga) lietus gali prasiskverbti pro stogo dangą ir bendrą konstruktyvą ir galimai užlieti gyvenamąsias patalpas; 6) stogo danga jau buvo taisyta (atlikta stogo bituminių čerpių įtrūkimų užtaisymo darbai), jo konstrukcija netaisyta; 7) stogo defektų ištaisymo kaina, stogo pakloto pakeitimo darbai įrengiant stogo ventiliaciją – 14 164,26 Eur.

23. AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikta žalos byla patvirtina, kad ieškovė L. S. 2021 m. sausio 27 d. kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo; 2021 m. vasario 11 d. turto ginčo name sugadinimo aktas patvirtina, kad draudimo atstovas atliko stogo apžiūrą su skraidykle, išorinių stogo sugadinimų nenustatė, tikėtina priežastis: tirpstančio sniego prasiskverbimas per pastato konstrukcijas; užfiksuota, kad sugadinta katilinės siena ir miegamojo kambario lubos.

Dėl parduoto daikto kokybės

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai, parduodami ginčo namą, tinkamai neatskleidė jo būklės, todėl yra pagrindas taikyti reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto kokybės. Ieškovai teigia, kad atsakovų parduotas ginčo namas yra su paslėptais trūkumais (stogo defektai – bituminės čerpės sutrūkinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo), kurių ieškovams atsakovai nenurodė, todėl jie turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad: 1) ginčo namas neturėjo išorinių trūkumų, 2) namo stogas buvo natūraliai nusidėvėjęs, o stogo dangos įtrūkimai bei jų užtaisymai buvo atsiradę iki atsakovams įsigyjant ginčo namą, 3) ieškovai apžiūrėjo ginčo namą, jis jiems tiko, - todėl ieškovai neturi teisės į žalos atlyginimą.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

27. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

28. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

29. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nustatytų stogo defektų (bituminės čerpės sutrūkinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo), tą patvirtina byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, teismo ekspertizės aktas, draudimo bendrovės surinkti dokumentai), t. y. ieškovai (pirkėjai) įrodė parduoto ginčo namo trūkumų faktą.

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

33. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovai (pardavėjai) garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad, pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami, arba nebūtų juos pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję (sutarties 8.3 punktas). Tuo tarpu, ieškovams apsigyvenus ginčo name, po mėnesio (po stipraus lietaus) paaiškėjo namo stogo trūkumai, apie kuriuos atsakovai neinformavo ieškovų. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad nustatytas trūkumas (bituminės čerpės sutrūkinėję, po jomis esantis paklotas supuvęs, dėl ko jį namo vidų patenka vanduo) yra toks, kuris ne tik stipriai sumažina ginčo namo naudingumą, ne tik neatitinka ieškovų (pirkėjų) lūkesčių (nusipirkti tinkamą gyventi namą), bet ir apsunkina galimybes ginčo namą naudoti pagal paskirtį (saugiai jame gyventi, naudotis visomis patalpomis) šio trūkumo nepašalinus. Taigi, ginčo namas neturi tų savybių, kurių ieškovai galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), kas laikoma, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų.

34. Pažymėtina, kad atsakovai (pardavėjai) teismo posėdžio metu pripažino, kad žinojo apie stoge esančius bituminių čerpių įtrūkimus, matė jų taisymus. Taip pat nustatyta, kad atsakovai namą įsigijo be stogo apšiltinimo, todėl patys tuo rūpinosi (apšiltino poliuretano putomis), todėl neabejotinai turėjo matyti stogo defektus (bituminės čerpės įtrūkimus, pakloto drėkimą). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai suprato (turėjo suprasti), jog ginčo namo stogas yra su defektais. Neinformavimas ieškovų (pirkėjų) apie šios stogo defektus (byloje nėra duomenų, kad atsakovai pranešė ieškovams apie šiuos defektus), laikytinas nesąžiningu atsakovų elgesiu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pašalintų jų atsakomybe už parduotus netinkamos kokybės daiktus (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių pažeidimo.

35. Tai, kad ieškovai (pirkėjai) negalėjo pastebėti stogo defektų, patvirtina ne tik jų paaiškinimai, bet ir teismo ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti paslėpti stogo defektai, kad stogo defektų pastebėti, neužlipus ant stogo beveik nėra galimybės ir turintiems specialių žinių. Byloje nenustatyta, kad ieškovai buvo užlipę ant stogo jį apžiūrėti, nėra nustatyta, kad atsakovai apie stogo defektus ieškovus būtų informavę, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai žinojo arba negalėjo nežinoti apie defektus (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). O tai, kad ieškovai nesiėmė priemonių patikrinti stogo kokybės, nepašalina atsakovų atsakomybės, nes kasacinis teismas yra pasisakęs, jog „nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

36. Atsakovų argumentai, kad stogo defektai galimai atsirado po ginčo namo perdavimo ieškovams (dėl laipiojimo ant stogo), laikytini nepagrįstais, nes tą paneigia teismo ekspertizės išvada, kurioje pasakyta, kad stogo defektai galėjo atsirasti tik iki 2020 m. spalio 10 d., nes per metus laiko stogo dangos paklotas taip supūti negalėjo, be to, tai paneigė patys atsakovai, nurodę, kad bituminės čerpės buvo įtrūkę prieš jiems įsigyjant ginčo namą. Šią aplinkybę paneigia ir faktas, kad po mėnesio po ieškovų įsikėlimo į ginčo namą, namo viduje per lubas ir sienas ėmė bėgti vanduo (priežastis stogo nesandarumas). Tai, kad ne atsakovai dengė stogą (netinkamai jį įrengė), nepašalina jų atsakomybės ir pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą, nes atsakovams įsigijus ginčo namą iš ankstesnių savininkų (kurie ir įrengė stogą), rizika, kad ieškovams perduodamas daiktas bus netinkamos kokybės, perėjo atsakovams (šią išvadą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-364-1120/2022, 70-73 punktai).

37. Iš atsakovų apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai nesutinka su teismo ekspertizės aktu nurodydami tik deklaratyvius teiginius (neįvertinta visa namo stogo sandaros būklė, išvados tikėtino pobūdžio, neįvertinta stogo dangos paklotui naudotų medžiagų kokybė ir kt.), jų nepagrįsdami jokiais įrodymais (kitų specialistų išvadomis ir pan.), o tik savo pasamprotavimais. Teisėjų kolegija, nesant įrodymų, kurie galėtų patvirtinti priešingas aplinkybes, negu nurodyta išvadoje, neturi pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvada. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad visa stogo danga yra netinkamai įrengta dėl nebuvimo ventiliacijos joje ir dėl to eilėje vietų yra supuvusios OSB plokštės, todėl darytina išvada, kad tam, jog ginčo namo stogas atliktų savo paskirtį, o ginčo namas būtų tinkamas gyventi, reikalinga pakeisti visą stogo dangą, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

38. Atsakovų argumentai dėl ginčo namo kainos sumažinimo 30 000 Eur nėra reikšmingi, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog ginčo namo kaina buvo sumažinta dėl nagrinėjamų stogo defektų.

Dėl turtinės žalos dydžio

39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nėra realiai patyrę stogo defekto ištaisymo išlaidų, vertindamas realią išlaidų atsiradimo tikimybę, sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl būsimų remonto darbų išlaidų tenkinamas iš dalies, ieškovams iš atsakovų solidariai priteisiama ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytos tiesioginės išlaidos 10 383,21 Eur būsimų gyvenamojo namo stogo defektų remonto darbų išlaidų (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 3 dalis).

40. Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų (14 164,26 Eur) pašalinant stogo defektus, nes be tiesioginių išlaidų, ieškovai taip pat patirs ir netiesiogines išlaidas, kurios susijusios su tiesioginėmis išlaidomis – pridėtines išlaidas, pelno išlaidas, PVM išlaidas.

41. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017).

42. Kaip matyti, ieškovai savo teisių ginimui pasirinko iš atsakovų reikalauti išlaidų dėl stogo defektų ištaisymo atlyginimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu pasirinko būsimų išlaidų atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), kuomet teismas turi įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

43. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovams tenka pareiga įrodyti būsimą žalos dydį, jos realią atsiradimo tikimybę.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteistų būsimų stogo remonto išlaidų dydžiu, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad jos bus ne 10 383,21 Eur, o 14 164,26 Eur. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovai remiasi tik teismo ekspertizės akte esančia lokaline sąmata ir jos didžiausia paskaičiuota suma, t. y. 14 164,26 Eur, į kurią įtrauktos ir netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos 20,90 proc., pelnas 5 proc.) ir PVM 21 proc. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų prašomų būsimų išlaidų realumą nėra pateikta. Priešingai, patys ieškovai pateikė į bylą įrodymus, kad MB ,,Statbera“ stogo defektų šalinimo darbus atliktų už 11 822,05 Eur, o individualiai dirbantis K. V. už 13 248,13 Eur (7 580 Eur darbai ir 5 668,13 Eur medžiagos), kas tik patvirtina, jog ieškovų prašoma priteisti būsimų išlaidų suma neatitinka tikėtino realumo požymio (pagal ieškovų pateiktus įrodymus reali stogo trūkumų šalinimo kaina yra mažesnė). Antra, iš teismo eksperto pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad į 10 383,21 Eur sumą patenka ne tik darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai, bet ir papildomos išlaidos susijusios su darbo užmokesčiu, medžiagomis ir mechanizmais, taip pat soc. draudimas, statybvietės išlaidos, t. y. visos išlaidos, kurios galimai būtų patirtos pasitelkus individualiai dirbančius asmenis. Tuo tarpu ieškovai siekia prisiteisti būsimas išlaidas, kurios galimai būtų patirtos pasitelkus įmonę, kuri yra PVM mokėtoja. Iš ieškovų jau atliktų veiksmų matyti, kad jie linkę stogo defektų šalinimui pasitelkti individualiai dirbančius asmenis (stogo apžiūrai, tvarkymui buvo pasitelkę individualiai dirbantį asmenį K. V.), todėl labiau tikėtina, jog būsimų išlaidų šalinimui bus pasitelkti individualiai dirbantys asmenys, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad būtent pirmosios instancijos teismo priteista būsimų išlaidų suma yra realiai tikėtina, o ne ieškovų prašoma suma.

45. Nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, kad eksperto išvadoje paskaičiuota suma už stogo remontą yra nurodyta su namo stogo pagerinimu, t. y. su ventiliacijos sistemos įrengimu, kuri niekada šio namo stoge nebuvo įrengta. Iš teismo ekspertizės išvadoje esančios lokalinės sąmatos matyti, kad jokia papildoma ventiliacijos (ar rekuperacijos) sistema nėra numatyta įrengti. Tačiau ginčo namo stogo konstrukcija turi būti įrengta taip, kad stogas vėdintųsi (ko nebuvo padaryta), t. y. namo stogas turi būti įrengtas laikantis tam tikrų reikalavimų, bet ne įrengiant papildomą ventiliacijos sistemą.

Dėl neturtinės žalos

46. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jiems po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (prašo priteisti po 500 Eur). Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į pažeistos vertybės pobūdį, į psichologo sąskaitas, teisminę praktiką panašiose bylose.

47. Atsakovai prašo nepriteisti neturtinės žalos, nes finansines išlaidas, susijusias su pastato vidaus remontu atlygino draudimas, o stogo dangos būklė ieškovams buvo žinoma iš anksto.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nustatyta, jog atsakovai pardavė netinkamos kokybės daiktą, todėl yra pagrindas svarstyti ir priteisti neturtinę žalą ieškovams.

49. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ieškovams. Nustatyta, kad esminis įrodymas, kuriuo ieškovai grindžia neturtinės žalos dydį yra faktai apie ieškovės apsilankymą pas psichologą (pateiktos dvi sąskaitos faktūros už apsilankymą pas psichologą). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apsilankymo pas psichologą faktas nepatvirtina to, kad apsilankymas buvo nulemtas sužinojimo apie stogo defektus. Šios aplinkybės ieškovai neįrodė. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad apsilankymo pas psichologą informacija yra konfidenciali, t. y. jos negali atskleisti psichologas, tačiau ją gali atskleisti pats asmuo (ieškovė) (gauti pažymą (ar kitą dokumentą) iš psichologo su nurodoma apsilankymo priežastimi), siekiant įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Be to, šia aplinkybe gali būti grindžiamas tik ieškovės neturtinės žalos dydis, bet ne ieškovo, kuris nesilankė pas psichologą (tokių duomenų nėra), tačiau ieškovai kažkodėl neindividualizuoja padarytos neturtinės žalos jiems, kas kelia abejonių ieškovų nurodomų aplinkybių pagrįstumu ir siekiu gauti teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

51. Negalima sutikti su ieškovų argumentu, kad panašaus pobūdžio bylose yra priteisiamos didesnės sumos. Pirmiausia pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Ieškovai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. e2A-638-790//2019, kurioje buvo priteista ieškovei neturtinė žala 5 000 Eur. Tačiau ieškovų nurodomos nutarties faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. nurodomoje nutartyje buvo pripažinta pažeista neturtinė vertybė – teisė į būstą, nes po griovimo darbų sąlygos gyventi būste išnyko (deliktinė atsakomybė), tuo tarpu nagrinėjamu atveju neturtinė žala kildinama iš sutartinės atsakomybės dėl netinkamos kokybės būsto pardavimo, kuriame sąlygos gyventi neišnyko, jame ieškovai gyvena bei gyvena iki šio laiko nepašalinę stogo defektų, kas leidžia spręsti, kad aptikti stogo trūkumai nesukėlė itin didelių nepatogumų.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

53. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai, juose nurodytais motyvais atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Apeliacinius skundus atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme joms nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė