Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir T. S. ieškinį atsakovams A. K. ir R. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl pirkimo–pardavimo metu paslėptų daikto trūkumų ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. S. ir T. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovų naudai 11 822,05 Eur nuostolių atlyginimą, priteisti iš atsakovų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. S., priteisti iš atsakovų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovui T. S., priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. su atsakovais sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš atsakovų įsigijo žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 100 000 Eur. Po turto įsigijimo buvo pastebėta, kad yra įtrūkimų keliuose stogo bitumo lakštuose. Išsikvietus specialistą paaiškėjo, kad reikės keisti visą namo stogą, kadangi po bitumu esančios OSB plokštės yra supuvusios, pro jas į namą skverbiasi vanduo. Dėl to, kad atsakovai pirkimo–pardavimo metu nuslėpė parduodamo namo trūkumus, ieškovai patyrė 11 822,05 Eur nuostolius, kurių dydį pagrindžia pateiktas komercinis pasiūlymas. Ieškovai dėl susidariusios situacijos (neigiamų išgyvenimų, didelio šoko bei pažeminimo, nevilties, nerimo) patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė ieškovams septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

3. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi ieškinyje nurodoma, jog ieškovų iš atsakovų pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto gyvenamojo namo stogas jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nekokybiškas – padengtas pažeistomis ir išpuvusiomis USB plokštėmis, o keliuose stogo bitumo lakštuose pastebėti įtrūkimai, tačiau ieškovai nepateikė aplinkybes dėl stogo defektų ir juos pašalinti reikalingų lėšų pagrindžiančių įrodymų.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktos nuotraukos galėtų būti vertinamos kaip galimai patvirtinančios esant stogo defektų, tačiau vis tik iš jų nėra aišku, koks yra defektų mastas, pobūdis, kokia jų lokalizacija, taip pat nėra galimybės spręsti, kada ir kokio namo stogo nuotraukos darytos. Ieškovų su ieškiniu pateikti komerciniai pasiūlymai, teismo nuomone, taip pat nepagrindžia ieškovų nurodytų aplinkybių dėl gyvenamojo namo stogo defektų, iš jų tegalima spręsti, kiek kainuotų ieškovų gyvenamojo namo stogo remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovų pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigyto gyvenamojo namo stogo netinkamos kokybės, kad iš jų būtų aišku, kokie yra stogo defektai, koks jų mastas, pobūdis, lokalizacija, defektų ištaisymui reikalingos išlaidos. Tokiais įrodymais galėtų būti kvalifikuoto specialisto parengtas gyvenamojo namo stogo apžiūros ir defektų nustatymo aktas, nustatytų defektų šalinimo sąmata.

5. Teismo vertinimu, ieškovai neaiškiai, nekonkrečiai suformulavo ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – iš pateiktų reikalavimų neaišku, ar ieškovai prašo teismo žalą iš atsakovų priteisti solidariai, ar dalimis iš kiekvieno atsakovo, todėl ieškovams siūlytina patikslinti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovai L. S. ir T. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirkimo–pardavimo metu paslėptų daikto trūkumų ir dėl to kilusių nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio ieškovai pridėjo faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus – nuotraukas, kuriose matosi įtrūkimai, užfiksuoti namo stoge; trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ išvadą, kurioje užfiksuota, jog yra pažeidimai, esantys namo stoge, dėl kurių per stogą skverbiasi vanduo į namo vidų ir dėl to yra pažeista namo vidaus apdaila; dviejų įmonių – MB „Statbera“ ir pagal individualią veiklą dirbančio K. V. komerciniai pasiūlymai, atlikti apžiūrėjus namo stogą ir pateikus pirkimo–pardavimo metu užslėptų trūkumų šalinimui reikalingų darbų sąmatą.

6.2. Ieškinyje ieškovai prašė teismo paskirti ekspertizę, kurios metu būtų patvirtinta jų teigiama aplinkybė, kad namo stogo defektai buvo atsiradę prieš 2020 m. rugsėjo 8 d. įvykusį pirkimą–pardavimą ir kad stogą yra būtina keisti. Ekspertizės paskyrimas teisminio nagrinėjimo metu pagreitintų įrodinėjimo procesą, panaikintų visus galimus ginčus dėl eksperto šališkumo bei objektyvumo.

6.3. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

6.4. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymu (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai, ir kai ieškovas nenurodo konkrečių aplinkybių, kodėl atitinkamų įrodymų negali pateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams L. S. ir T. S. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

10. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, o trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovai L. S. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų A. K. ir R. K. 11 822,05 Eur nuostolių atlyginimą, priteisti iš atsakovų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. S., priteisti iš atsakovų 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovui T. S., taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovų ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovų įsigyto gyvenamojo namo stogo netinkamos kokybės (defektų) ir jiems pašalinti reikalingų lėšų (išlaidų), aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. nurodyti, ar ieškovai prašo žalą iš atsakovų priteisti solidariai, ar dalimis iš kiekvieno atsakovo.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad ieškovų pateikti įrodymai (fotonuotraukos ir komerciniai pasiūlymai) nėra pakankami stogo defektams ir jiems pašalinti reikalingoms išlaidoms pagrįsti bei nustatydamas ieškovams terminą pateikti įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes (pvz., kvalifikuoto specialisto parengtą gyvenamojo namo stogo apžiūros ir defektų nustatymo aktą, nustatytų defektų šalinimo sąmatą ir pan.), iš esmės įpareigojo ieškovus jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti pateikto teismui ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimą, o reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovai pirkimo–pardavimo metu nuslėpė parduodamo namo trūkumus (stogo defektus), t. y. ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės dėl stogo defektų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, yra įrodinėjimo dalykas. Taigi, nustatytu ieškinio trūkumu – įpareigojimu pateikti įrodymus, pagrindžiančius stogo defektus ir išlaidas jiems pašalinti – ieškovai iš esmės jau pradinėje (ieškinio priėmimo) stadijoje yra įpareigojami įrodyti turintys teisę į nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pažymėtina, kad ieškovai kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kurie, jų nuomone, patvirtina faktinį ieškinio pagrindą (stogo defektus ir jiems pašalinti reikalingas išlaidas), t. y. fotonuotraukas, komercinius pasiūlymus. Dėl šių įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios reikšmės ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama, teismas šiuos įrodymus įvertins priimdamas sprendimą, o ieškovai ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą. Be to, teisminiame nagrinėjime ieškovai turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai ieškinyje, be kita ko, prašo teismo skirti ekspertizę namo stogo būklei įvertinti. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovai, reikšdami prašymą skirti ekspertizę, pasirinko būtent tokį savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo būdą, kurį numato įstatymas, o atlikus teismo paskirtą ekspertizę, ekspertas atsakys į klausimus, sudarančius ginčo dalyką, t. y. kokie yra stogo defektai ir išlaidos šiems defektams pašalinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareikalauti pateikti įrodymai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai (reikšmingi tiek namo stogo defektų nustatymui, tiek išlaidoms šiems defektams pašalinti apskaičiuoti), tačiau tai nėra tokie ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškovų reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir / ar dėl to teismo procesas pagal ieškinio reikalavimus, kurie šiuo metu yra suformuluoti, išvis negalėtų būti pradedamas. Priešingai, kaip jau ir minėta, įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.

16. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovai taip pat įpareigoti patikslinti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyti, ar ieškovai prašo teismo žalą iš atsakovų priteisti solidariai, ar dalimis iš kiekvieno atsakovo. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 20- 313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

17. Atsižvelgiant į ieškovų ieškinio pagrindą ir dalyką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra visiškai neaiškūs ir dėl to teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus (ieškinio faktinį pagrindą), nurodė bei pateikė įrodymus, siekiant patvirtinti, kad atsakovų parduoto namo stogas yra su defektais ir jų šalinimui reikalingų išlaidų dydį. Tuo tarpu atsakovų prievolės atlyginti nuostolius ir neturtinę žalą pobūdis (rūšis) gali būti tikslinamas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), siekiant visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant prievolės pobūdį (rūšį).

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovų L. S. ir T. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.