Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. H. ir H. J. H. bei atsakovų S. P. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. H. ir H. J. H. patikslintą ieškinį atsakovams S. P. ir E. P. dėl pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į juos šalių nurodytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. Apeliantai L. H. ir H. J. H. kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą oro kondicionierių ir sieninės spintos nuotraukas. Teigia, kad papildomai į bylą teikiamos oro kondicionierių nuotraukos, padarytos lauke, vidaus patalpose ir palėpės patalpose, kur matyti jų įrengimas ir kurios patvirtina, kad ant fasado pritvirtinti oro kondicionieriai yra tiesiogiai sujungti su patalpų viduje pritvirtintais oro kondicionieriais. Spinta buvo surinkta iš atskirų detalių (šonai, galinė dalis, durys) ir pritvirtina tiesiogiai prie sienos, pragręžiant skyles, klijuojant, ką patvirtina papildomai į bylą teikiamos spintos nuotraukos.

33. Atsakovai S. P. ir E. P. nurodo, kad šiomis nuotraukomis ieškovai grindžia patirtų nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydį, todėl mano, kad tokie įrodymai turėjo būti pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

34. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022).

35. Apeliantai (ieškovai) grindžia naujų įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę tik pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumu. Kadangi vien tai, jog šalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, neįrodo, kad būtinybė teikti įrodymus atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų, kai perduodamas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas

37. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdas taikomas ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 28 punktas).

38. CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

40. Dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo termino kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nukentėjusi šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusi šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Nukentėjusi šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

41. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar atsakovai padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio sutartis gali būti vienašališkai nutraukta ir tai, ar ieškovai delsė pranešti atsakovams apie vienašalį sutarties nutraukimą ir todėl prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Dėl pranešimo termino

42. Atsakovai nurodo, kad sutartis negali būti nutraukta dėl esminio pažeidimo vien todėl, kad ieškovai apie buto trūkumus pranešė praėjus aštuoniems mėnesiams po buto pirmosios apžiūros.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų argumentu, kad informavimo apie sutarties nutraukimą termino pradžia sietina su pirmąja buto apžiūra. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju informavimo termino pradžia sietina su ieškovų sužinojimu apie aplinkybę, kad butas turi esminių trūkumų.

44. Byloje nustatyta, kad ieškovai į butą įsikėlė 2018 m. liepos 9 d. (Pirkimo–pardavimo sutarties 9.12, 9.13 punktai, priėmimo–perdavimo aktas). Ieškovai nurodo, kad 2018 m. liepos 30 d. po lietaus ieškovai pastebėjo svetainėje balas, apie šią aplinkybę po mėnesio telefonu informavo atsakovus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši data negali būti pripažinta ieškovų sužinojimo apie esminius buto trūkumus diena, nes ieškovams reikėjo laiko įsitikinti, kad stogo defektai yra neištaisomi be stogo konstrukcijos perdengimo bei pasitelkti specialistus šiai informacijai gauti.

45. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Vireka“ ir į atsakovus, informuodami, kad „pro namo stogą pradėjo varvėti vanduo“, buvo tariamasi dėl einamojo stogo remonto. Ši aplinkybė pagrindžia, kad tuo metu ieškovai nežinojo apie esminius stogo konstrukcijos trūkumus.

46. Reikalavimą nutraukti Pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti apeliantus (atsakovus) grąžinti sumokėtą sutarties kainą raštu ieškovai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu pareiškė 2020 m. birželio 17 d., išsiuntę atsakovams el. paštu pretenziją.

47. Pažymėtina, kad jau po mėnesio nuo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai faktiškai žinojo, kad ieškovai turi pretenzijų dėl buto kokybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad delsdami pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, ieškovai savo veiksmais patvirtino, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą ir taip sukūrė teisėtą lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta.

48. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovai informavo atsakovus apie buto trūkumus telefonu po mėnesio nuo pirmojo stogo pratekėjimo, bei tai, jog ieškovams reikėjo laiko suprasti, kokio pobūdžio ir dydžio yra stogo defektai, darytina išvada, kad po dviejų metų po buto įsigijimo raštu pranešę apie Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ieškovai nepraleido termino pranešti apie savo ketinimus nutraukti sutartį.

Dėl sutarties pažeidimo įvertinimo esminiu

49. Byloje nustatyta, kad ieškovai (pirkėjai) su atsakovais (pardavėjais) sudarė 2018 m. birželio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai lygiomis dalimis (po ½ dalį) įsigijo 223,44 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dvibučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktas), (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties 9.7 punktu pardavėjai pirkėjams užtikrino, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai žinodami apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos.

50. Pagal Pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

51. Atsakovai Pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjams suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos (Pirkimo–pardavimo sutarties 9.7 punktas).

52. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Analogiški reikalavimai daikto kokybei ir pardavėjų atsakomybei nustatyti ir nekilnojamojo daikto pardavimo atveju (CK 6.399 straipsnyje). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

53. Atsakovai teigia, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės nutraukti sutartį neturėtų būti taikomos, nes eksperto ataskaitoje nurodytų trūkumų pašalinimo kaštai (33 864,27 Eur) sudaro nedidelę buto Pirkimo–pardavimo kainos (223 000 Eur) dalį, tai įrodo, jog buto trūkumai nėra esminiai, be to, viso teisminio ginčo metu ieškovai gyveno ir gyvena bute ir naudoja jį pagal paskirtį, todėl nėra įrodyta, kad esami buto defektai yra esminiai, dėl kurių buto negalima naudoti pagal paskirtį.

54. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kreditoriaus teisė pasirinkti gynimo būdus, jei sutartis įvykdyta netinkamai, taip pat ir teisė nutraukti sutartį, jei sutarties pažeidimas yra esminis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai apskritai negali reikšti reikalavimo dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pirkėjo teisių gynimo būdo yra teisiškai nepagrįsti, kadangi ieškovai pasirinko vieną iš alternatyviųjų jų teisių gynimo būdų ir ši teisė turi būti ginama, nustačius, kad atsakovai iš esmės pažeidė sutartį.

55. Ieškovai esminį sutarties pažeidimą įrodinėja remdamiesi aplinkybe, kad jie įsigijo butą su netinkama stogo konstrukcija, stogas nėra sandarus ir šį trūkumą galima pašalinti tik jį pakeitus, o tokios apimties stogo remontas jiems sukeltų didelių asmeninio pobūdžio nepatogumų.

56. Siekdami įrodyti ginčo buto trūkumus, ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė skirtingais laikotarpiais (nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.) padarytus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotas vandens pratekėjimas įvairiuose namo kambariuose (ant palangių, vonios kambaryje, svetainėje, prie fasado ir kt.), taip pat eksperto T. M. gyvenamojo namo defektų ir pažeidimų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo 2020 m. birželio 11 d. ataskaitą Nr. 200519.

57. Eksperto ataskaitoje, be kitų ginčo objekto trūkumų, konstatuota, kad stogo danga panaudota netinkamu nuolydžiu, stogo nuolydis esamai trapecinio profilio plieninių lakštų dangai turi būti mažiausiai 2–3 laipsniais didesnis nei esamas. Ties dūmtraukiais, skersai stogo šlaito, stogo danga įrengta netinkamai, nesuformuotas pakilimas vandeniui į šalis nuvesti. Dūmtraukių ir stogo sandūrų izoliacija atlikta netvarkingai, chaotiškai. Stogo ir vertikalių paviršių sandūra turi būti uždengta skarda, užeinančia į viršų mažiausiai 15 cm, tačiau ties kraigo parapetu atlikta žemesne (apie 11 cm siekiančia) skarda. Po lakštų sujungimais išilgai (skersinės siūlės) nėra atramos – grebėsto. Lakštų sujungimai skersai (išilginės siūlės) nėra tinkamai sujungti varžtais kas 500 mm (tarpas žymiai didesnis). Mažo nuolydžio lakštų sandūroms nepanaudota hidroizoliacinė juosta. Ekspertas nurodė, kad stogo įlinkis normatyvais dar leistinas, tačiau technologiškai nepageidautinas. Karnizui nepanaudotas laštakis; skardos lankstinio, nuvedančio vandenį nuo stogo plėvelės į lataką, nėra. Nėra žinoma, kur suvestas vanduo nuo stogo plėvelės (neardyta). Karnizo lenta niekaip neapsaugota skardos lankstiniu nuo latake persipildančio arba tykštančio vandens. Karnizo apskardinimas atliktas iš skardos atliekų, nesandarūs tarpusavio sujungimai. Nesandari parapetų viršutinė skarda: sujungimai bandyti sandarinti laikinomis mastikomis, skarda tvirtinta varžtais ją pragręžiant. Parapetų viršutinės skardos nuolydis neatitinka (per mažas) reglamento reikalavimų. Parapetų kraštai iškišti per mažai už fasado, taip pat neatitinka reglamento reikalavimų. Medinė parapeto konstrukcija nesivėdina, nepaliktos vėdinimo angos, parapetas neatitinka gamintojų siūlomos tipinės detalės, neužbaigtas – pro kraštus kyšo stogo plėvelė.

58. Eksperto ataskaitoje nurodyta, kad esminė netinkamo stogo įrengimo pasekmė yra vandens pratekėjimas į patalpų vidų ir ant fasado, bei fasado tinko ir vidaus apdailos sugadinimas. Be to, apžiūros metu lyjant lietui pastebėta įdrėkusi vata, mediena ties parapetu iš vidaus. Dėl drėgmės mediena ilgainiui supus, nebeatliks savo konstrukcinės paskirties, termoizoliacija neatliks savo funkcijos. Šių defektų ir pažeidimų taisymui reikalingas viso stogo, technologiškai pritaikyto esamam nuolydžiui, ir parapeto keitimas.

59. Papildomai ekspertas priėjo prie išvados, kad nekokybiškai atliktas atramų mūras, netinkamai įrengtos atramos stogo medinėms konstrukcijoms. Vandens surinkimui naudojami kibirai pastogėje. Nelygios virtuvės grindys, per mažas tarpas tarp grindų ir vitrinos varčios. Netinkamai atlikto atraminio mūro ties medinėmis atramomis pasekmė – jo įtrūkiai, ilgainiui veikiant dinaminėms apkrovoms jis gali netekti pastovumo / laikomosios galios.

60. Eksperto ataskaitos lokalinėje sąmatoje Nr. 200519, kuri parengta pagal 2019 m. spalio mėn. kainas, preliminariai apskaičiuota stogo konstrukcijos trūkumų ištaisymo kaina, įvertintas permūrijimas ties stogo atramomis, grindų žeminimas skutant betoną ir permontuojant dangą. Eksperto ataskaitos lokalinės sąmatos Nr. 200519 pastabose nurodoma, kad lokalinėje sąmatoje nėra įtrauktas stogo medinės konstrukcijos keitimas. Pažymėta, kad medienos keitimo galutiniam įvertinimui reikalinga atidengti viso stogo konstrukciją, apžiūrėti stogą laikančias gegnes, sijas, mūrlotus ties kraigu ir karnizu, parapeto statramsčius.

61. Pažymėtina, kad atsakovai neginčija paties stogo įrengimo defektų fakto bei eksperto nurodytų trūkumų, taip pat ir eksperto ataskaitos lokalinėje sąmatoje Nr. 200519 nurodytos trūkumų ištaisymo preliminarios sumos.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo bute ieškovai negali kokybiškai gyventi dėl nuolat patenkančios per netinkamą stogo konstrukciją drėgmės, šis trūkumas negali būti pašalintas be stogo konstrukcijos keitimo. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovai pirko naują butą siekdami jame gyventi, neplanavo vykdyti nei einamojo, nei kapitalinio šio buto remonto, spręstina, kad įgytas daiktas (butas) nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį – kaip kokybiška naujos statybos gyvenamoji patalpa.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantams (atsakovams) buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovai perka butą, t. y., kad butas skirtas ieškovams iš karto gyventi, dar ir todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tikslą, kuriam buvo įgytas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas esminiu sutarties pažeidimu.

64. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai Pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjams suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos (Pirkimo–pardavimo sutarties 9.7 punktas). Atsakovai teigia, kad jie nežinojo apie stogo konstrukcijos trūkumus, todėl nepažeidė ir garantijų.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir esminis sutarties pažeidimas, ir garantijų pažeidimas yra sutarties vykdymo trūkumai, dėl kurių gali kilti sutartinė atsakomybė kaltajai šaliai, bet šie pažeidimai yra savarankiški, kaip ir už juos taikomos sankcijos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovų prašomus taikyti gynimo būdus (sutarties nutraukimą ir nuostolių atlyginimą), teismui, nustačius esminį sutarties pažeidimą, nėra tikslinga spręsti, ar papildomai buvo pažeistos ir sutartinės garantijos. Atsakovų nurodyti argumentai, kad jiems nebuvo žinoma apie stogo konstrukcijos trūkumus, nes jų gyvenimo bute laikotarpiu minėti trūkumai nepasireiškė, skirti įrodyti aplinkybę, kad jie nepažeidė sutartinių garantijų, tačiau pati aplinkybė, pažeidė ar ne atsakovai Pirkimo–pardavimo sutarties 9.7 punkte įtvirtintas garantijas, šiuo atveju nenustatinėtina kaip perteklinė, nekeičianti išvados dėl įvykusio esminio sutarties pažeidimo fakto, kuris jau nustatytas įvertinus, kad stogo konstrukcijos defektas yra tokio laipsnio, jog būtinas stogo konstrukcijos perdengimas. Todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovų žinojimas apie stogo konstrukcijos trūkumus nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar ieškovai iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

66. Sprendžiant, ar patys atsakovai, net ir nežinodami apie stogo konstrukcijos trūkumus, galėjo protingai numatyti, kad netinkama stogo konstrukcija, dėl kurios teka vanduo į namo vidų, bus (būtų) pirkėjų įvertinta kaip esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalis 1 punktas), darytina išvada, kad toks rezultatas atsakovų galėjo būti numatytas, nes butas buvo parduodamas kaip gyvenamoji patalpa, be prielaidų, kad pirkėjai siekia šį butą dar papildomai remontuoti.

71. Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad trečiųjų asmenų veiksmai šalina pardavėjo atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą tik tuo atveju, jei jie atlikti po daikto perdavimo pirkėjui. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vireka“ veiksmai, jei tokių buvo, buvo atlikti iki ginčo sutarties sudarymo. Todėl atsakovų atsakomybės už daikto kokybę nekeistų faktas, kad ne jie, o statytojas UAB „Vireka“ netinkamai įrengė stogą, kadangi ši aplinkybė atsirado iki ginčo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, po kurio rizika, kad ieškovams perduodamas daiktas bus netinkamos kokybės, perėjo atsakovams.

72. Įvertinus tai, kad atsakovų ir ieškovų sudarytos sutarties atžvilgiu galioja sutarties uždarumo principas, UAB „Vireka“ nėra ginčo sutarties šalis, o ieškovai siekia taikyti sutartinius savo pažeistų teisių gynimo būdus išimtinai atsakovų atžvilgiu, darytina išvada, kad trečiojo asmens (UAB „Vireka“) veiksmai, atlikti iki ginčo sutarties sudarymo, yra teisiškai nereikšmingi šio ginčo išsprendimui. Aplinkybė, kad UAB „Vireka“ galimai netinkamai atliko stogo įrengimo darbus, galėtų turėti reikšmės tik vertinant, ar kilo jos prievolė atsakovams dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, bet minėta aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

73. Taigi, apeliacinės instancijos teismo naujai įvertinta aplinkybė, jog labiau tikėtina, kad stogą netinkamai įrengė ne atsakovai, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, kad pardavėjai (atsakovai) įsipareigojo parduoti tinkamą gyventi naujos statybos užbaigtą būstą, šios pareigos neįvykdė ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti sutarties pažeidimą esminiu bei taikyti gynimo būdą – sutarties nutraukimą.

74. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė buvus esminį sutarties sąlygų pažeidimą ir tinkamai taikė sutarties nutraukimą bei sumokėtos kainos grąžinimą kaip teisinę priemonę pažeistoms pirkėjų teisėms apginti (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti turtinę žalą (nuostolius)

75. Ieškovai ieškiniu prašė ne tik nutraukti Pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir atlyginti patirtą turtinę žalą (nuostolius), kurią sudaro ginčo sutarties sudarymo ir patvirtinimo išlaidos – 1 078,29 Eur, oro kondicionieriaus įsigytame būste įrengimo išlaidos – 2 470,40 Eur, antros terasos įrengimo medžiagų išlaidos – 2 178,98 Eur, sieninės spintos įsigijimo išlaidos – 471 Eur, kredito sutarties administravimo mokestis – 420 Eur, kredito palūkanos – 9 119,19 Eur, gyventojų turto draudimo įmokos 496,99 Eur, išlaidos, susijusios su ginčo turto įkeitimu kreditoriui – 277,87 Eur; išlaidos už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ atliktą ginčo namo defektų ir pažeidimų nustatymą bei jų ištaisymo kaštų apskaičiavimą – 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė buto Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo išlaidas, išlaidas, patirtas įsigyjant medžiagas už buto antros terasos įrengimą, išlaidas už VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ atliktą ginčo namo defektų ir pažeidimų nustatymą ir jų ištaisymo kaštų apskaičiavimą, iš viso 4 257,27 Eur (1 078,29 Eur + 2 178,98 Eur + 1 000 Eur) nuostolių atlyginimą, kitoje dalyje ieškovų reikalavimus atmetė.

76. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pirkimo–pardavimo sutarties 10.5 punkte numatyta, jog prieš pasirašant sutartį šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, jog bet kuris iš sutartyje šalių viena kitai pareikštų patvirtinimų ir / ar garantijų buvo iš esmės neteisingos, melagingos ir klaidinančios, arba kuri nors iš šalių nevykdo arba netinkamai vykdo sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, šalis pažeidėja nukentėjusiajai šaliai atlygina visus nuostolius (žalą) bei išlaidas, susijusias su sutartimi, kurias pastaroji šalis patyrė dėl tokio neteisingo, melagingo ar klaidinančio patvirtinimo, laidavimo ar garantijos ar dėl įsipareigojimų nevykdymo / netinkamo vykdymo.

77. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminis sutarties pažeidimas lemia, jog nukentėjusi nuo šio pažeidimo sutarties šalis turi teisę į nuostolių atlyginimą, kuris apima visišką tikrumo ir lūkesčio intereso apsaugą. Visiškas lūkesčio intereso gynimas reiškia, kad taikant nuostolių atlyginimą kaip pažeistų teisių gynybos būdą nukentėjusi šalis turi atsidurti tokioje padėtyje, kiek tai leidžia pinigai, tarsi sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Todėl ginant lūkesčio interesą turi būti įvertinama dėl esminio sutarties pažeidimo nutrauktos, t. y. tinkamai neįvykdytos, sutarties piniginė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

78. Remiantis Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktu, daiktas kaip vieningas objektas parduodamas už 223 000 Eur, kurie mokami tokia tvarka: 11 250 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį kaip avansą į pardavėjo sąskaitą, 173 500 Eur pirkėjas, gavęs paskolą iš AB „Swedbank“ banko, įsipareigoja iki 2018 m. liepos 9 d. sumokėti į pardavėjo nurodytą sąskaitą, 38 250 Eur pirkėjas iš nuosavų lėšų įsipareigoja iki 2018 m. birželio 29 d. sumokėti į pardavėjo sąskaitą.

79. Ieškovai prašė priteisti išlaidas, patirtas gaunant ir vykdant buto kreditą: sumokėtas palūkanas 9 119,19 Eur, administravimo mokestį – 420 Eur, turto draudimo išlaidas – 496,99 Eur. Ieškovai nurodė, kad atsakovai žinojo, jog ieškovai patirs tokio pobūdžio išlaidas, be to, kad butas perkamas su kreditu, buvo sutarta ir Pirkimo–pardavimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantų reikalavimą atmetė, nes sprendė, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys yra per daug nutolęs nuo kilusios žalos. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šios išlaidos buvo būtina Pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo sąlyga, buvo numatomos sutarties sudarymo metu, nėra pernelyg nutolusios nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl ir reikalavimas šioje dalyje turėjo būti patenkintas. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutinka.

80. CK 6.258 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių nuostolių atlyginimą, 4 dalyje numatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Taigi, pagal bendrą sutartinės atsakomybės taisyklę, jei šalys kitaip nesusitarė, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie galėjo būti numatyti sutarties sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju, Pirkimo–pardavimo sutarties 10.5 punkte šalių atsakomybė už nuostolius buvo išplėsta, numatant, kad šalis pažeidėja nukentėjusiajai šaliai atlygina visus nuostolius (žalą) bei išlaidas susijusias su sutartimi, kurias pastaroji šalis patyrė.

81. Įvertinus, kad išlaidos patirtos už buto įsigijimą su kreditu galėjo buvo numatytos Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, be to, ir pačia ginčo sutartimi buvo susitarta dėl visų nuostolių atlyginimo, spręstina, kad išlaidos, patirtos gaunant kreditą ir vykdant buto kredito sutartį nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ši žala kilo. Dėl to, ieškovų prašymas priteistini nuostolius patirtus gaunant kreditą ir vykdant buto kredito sutartį, t. y. priteisti sumokėtas palūkanas 9 119,19 Eur, administravimo mokestį – 420 Eur, turto draudimo išlaidas – 496,99 Eur, laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

82. Ieškovai ieškinyje taip pat prašė priteisti ir nuostolius, patirtus dėl oro kondicionieriaus įsigytame būste įrengimo (2 470,40 Eur) bei sieninės spintos įsigijimo (471 Eur). Ieškovai išlaidas už oro kondicionieriaus įrengimą grindė UAB „Technika Service“ 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija TEC Nr. 7328 ir 2019 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 40. Sieninės spintos įsigijimo išlaidas grindė UAB „FELIT“ (IKEA) čekiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai gali pasiimti šiuos daiktus, todėl nepripažino jų teisės į nuostolių atlyginimą šioje dalyje. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog oro kondicionierių ir sieninę spintą jie gali pasiimti be žalos šiems daiktams.

83. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai teisę į šių daiktų įrengimo kainos atlyginimą turi tik įrodę aplinkybę, jog šių daiktų negalima atskirti nuo pagrindinio daikto (buto), kuris yra grąžinamas atsakovams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad oro kondicionierius ir spinta yra sujungti su siena, todėl atskyrus juos, daiktai praras vertę. Atsakovai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad tiek oro kondicionierius, tiek sieninė spinta gali būti atskirti nuo buto be jokios neproporcingos žalos, tačiau neginčijo pačios daiktų vertės (2 470,40 Eur sumos už oro kondicionieriaus įrengimą bute ir 471 Eur sumos už sieninės spintos įsigijimą).

Dėl pirmosios instancijos teismo ieškovams iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų

85. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

86. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisė 94,5 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 9 330,48 Eur. Ieškovai prašė iš atsakovų priteisti iš viso 9 873,52 Eur. Ginčo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekilo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, yra ne per didelės ir pagrįstos, jas paskirsto proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, atskirai nevertindama jų dydžio.

87. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, t. y. ieškovų ieškinys tenkinamas, ieškovams iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis keistinas priteisiant ieškovams iš atsakovų 9 873,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

88. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis ieškovų reikalavimų, ieškovų reikalavimus tenkinant visiškai bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

89. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą jie patyrė 1 250 Eur, už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali išlaidų suma už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 2 591,14 Eur (pagal Rekomendacijų 8.10 punktą), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 972,62 Eur (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą). Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija galimą priteisti už atsiliepimo į apeliacinio skundą maksimalią sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovų priteistina 3 222,62 Eur (1 250 Eur + 1 972,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovų S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai ieškovų L. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai lygiomis dalimis 17 512,32 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus dvylika eurų, trisdešimt du centus) nuostolių atlyginimo“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovų S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis ieškovų L. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai lygiomis dalimis 9 873,52 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus, penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis ieškovų L. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai lygiomis dalimis 3 222,62 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt du eurus ir šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.