- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-224-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-04034-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.3.1.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – atsakovas) 5 000 Eur negrąžintą kreditą, 4 891,53 Eur nuostolius (negautas pajamas), 57,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė, įvertinusi atsakovo kreditingumą, ir atsakovas 2025 m. gegužės 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 26213 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5 000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. sausio 26 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas tinkamai nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, ieškovė 2025 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. rugsėjo 23 d.
3. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Jonavoje teisėjas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. D. 5 000 Eur negrąžintą kreditą, 1 672,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2025 m. gegužės 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 3 d.), 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2027 m. sausio 27 d.), negali viršyti 2 408,84 Eur sumos, 268,06 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 23 d.), 57,71 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:
5.1. Dėl negrąžinto kredito nurodė, kad pagal bylai pateiktus įrodymus nustatyta, jog atsakovas pagal Sutartį gavo iš ieškovės 5 000 Eur kreditą, kurį privalėjo grąžinti iki 2027 m. sausio 26 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį. Atsakovas nėra atlikęs jokių įmokų. Per teismo nustatytą terminą atsakovas įrodymų, kad būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove, nepateikė, atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 000 Eur negrąžinto kredito.
5.2. Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo nurodė, kad pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 procentų dydžio metines palūkanas iki 2027 m. sausio 26 d. pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 4 081,12 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje. Pagal sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atskirai neprašo priteisti pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kurie turėjo būti sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertino kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi, šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus, prašoma priteisti suma nesikeistų.
5.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
5.4. Dėl administravimo mokesčio nurodė, kad administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistas 268,06 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas tik iki Sutarties nutraukimo (2025 m. rugsėjo 23 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ iš atsakovo A. D., 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) negrąžintą kreditą, 1 672,28 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 28 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2025 m. gegužės 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 3 d.), 2408,84 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuonių eurų 84 ct.) negautas pajamas (nuotolius), paskaičiuotas nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki 2027 m. sausio 27 d., 268,06 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 6 ct) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. rugsėjo 23 d.), 57,71 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 71 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 694 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmesti.“ Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodytais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo dienos nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 27 d.), priteistos ne konkrečia (2 408,84 Eur) suma, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 27 d.), neviršijant bendros 2 408,84 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų.
7.2. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio pajamas už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. lapkričio 3 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2027 m. sausio 27 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti, nes, kaip minėta, pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
7.3. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos (šiuo atveju susijusios su pelno palūkanų mokėjimo terminais).
7.4. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Tokios kasacinio teismo praktikos bei teisės aiškinimo ir taikymo naujausios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1448-794/2024; Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-554-368/2024; Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2025).
7.5. Toks civilinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatoms. Be to, tokiu atveju susidaro situacija, kad, net ir tinkamai nevykdant sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes, nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Visi atsakovo veiksmai, atlikti po Sutarties nutraukimo, yra atlikti praleidus sutarties įvykdymo terminą, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminą ir įmokų mokėjimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2027 m. sausio 27 d.), negali viršyti 2 408,84 Eur sumos.
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2025 m. gegužės 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 26213 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5 000 Eur (1 000 Eur + 400 Eur + 3 600 Eur) kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. sausio 26 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas tinkamai nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, ieškovė 2025 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. rugsėjo 23 d.
12. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Skundžiamame teismo sprendime pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas nurodė, kad, pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 procentų dydžio metines palūkanas iki 2027 m. sausio 26 d. pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 4 081,12 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje. Pagal sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
15. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
17. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
18. Negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
19. Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką. Remiasi tuo, kad iki sutarties galiojimo pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) atsakovui tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc., t. y. 4 081,12 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi, pagal Sutarties 6.5 punktą, kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas ir atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
21. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Nagrinėjamu atveju, pagal mokėjimų grafiką, bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. Taigi Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
22. Nepaisant to, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Kitaip tariant, apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma, nagrinėjamu atveju, viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus.
23. Paminėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius konkrečiu laikotarpiu ir įvertino, kad šiame mokėjimo grafike (įrodyme, pagrindžiančiame negautų pajamų dydį) yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei. Be to, pati ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką. O būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką pažeidžia kreditorės lūkesčius. Pažymėtina, kad kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
25. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, kuri nurodyta šioje nutartyje, todėl teismas ja vadovaujasi, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; 2024 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1145-390/2024; 2025 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-895-924/2025; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024; 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; 2024 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024; 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025; 2025 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-3299-852/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; 2025 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-1403-613/2025.
27. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei negautas pajamas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ne konkrečia suma, o 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.