Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fresh Finance“ su atsakovu M. Č. 2020 m. vasario 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10991 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 12 256,94 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2027 m. vasario 12 d. grąžinti kreditą, mokėti kitas Sutartyje nurodytas sumas: 10 801,13 Eur palūkanas, 49,03 Eur per mėnesį administravimo mokestį.

19. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, dėl ko pradinis kreditorius 2020 m. birželio 30 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

20. 2020 m. liepos 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „Fresh Finance“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

20. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl sumažintų negautų pajamų, kurias ieškovas paskaičiavo už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki Sutarties pabaigos dienos (2027 m. vasario 12 d.) ir ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovo manymu, šioje ieškinio dalyje jam turėjo būti priteista ne 3 038,45 Eur, tačiau 10 053,30 Eur negautų pajamų suma.

21. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptartą ieškovo negautų pajamų dalį mažino iki 3 038,45 Eur, motyvuodamas tuo, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.) nėra tiksliai žinoma, kiek laiko atsakovas naudosis negrąžintu kreditu, todėl priteisus ieškovui 10 053,30 Eur negautas pajamas iki Sutarties pabaigos dienos (2027 m. vasario 12 d.) ir atsakovui (ar antstoliui priverstinai) įvykdžius sprendimą anksčiau nei 2027 m. vasario 12 d., ieškovas nepagrįstai praturtėtų atitinkama negautų pajamų (mokėjimo palūkanų) suma atsakovo atžvilgiu, nes grąžinus kreditą anksčiau nustatyto termino pradinis kreditorius (jei nebūtų perleidęs reikalavimo teisės), grąžintą sumą galėtų paskolinti ir gauti iš to pajamas.

22. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas negautų pajamų sumą skaičiavo ne už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki Sutarties pabaigos dienos (2027 m. vasario 12 d.), tačiau už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.).

23. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis 2020 m. birželio 30 d. pradinio kreditoriaus buvo vienašališkai nutraukta.

24. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

25. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

28. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

30. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

31. Sutarties šalys Sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2027 m. vasario 12 d. Sutartimi buvo sulygta, kad per laikotarpį nuo pradinės paskolos įmokos mokėjimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki paskutinės paskolos įmokos mokėjimo dienos (2027 m. vasario 12 d.) atsakovas sumoka iš viso 10 801,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė palūkanų norma sudaro 20 procentų. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 10 801,13 Eur palūkanų. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog jis tikėjosi gauti visas Sutartyje nurodytas mokėjimo palūkanas Sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki paskolos grąžinimo termino pabaigos (2027 m. vasario 12 d.).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, be kita ko, priteisė ieškovui iš atsakovo 950,76 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.) ir 3 038,45 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas priteisė tik už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.), kadangi, kaip minėta, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį gauti iš ieškovo ne tik 3 038,45 Eur mokėjimo palūkanų dalį, pagal mokėjimo grafiką atsakovo mokėtiną už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., tačiau ir mokėjimo palūkanų dalį už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2027 m. vasario 12 d. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovas negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 str.).

34. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų, t. y. mokėjimo palūkanų, atsakovo mokėtinų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2027 m. vasario 12 d., tenkino iš dalies priteisdamas 3 038,45 Eur negautų pajamų (mokėjimo palūkanų) dalį, nors egzistavo pagrindas visos pagal Sutartį atsakovo pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo neapskųsta sprendimo už akių dalimi priteisė ieškovui iš atsakovo 950,76 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.) dalį, dėl ko ieškovo pagrįstai planuotų negautų pajamų (mokėjimo palūkanų forma) suma, gautina už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2027 m. vasario 12 d., mažintina šia pirmosios instancijos teismo jau priteista mokėjimo palūkanų suma (950,76 Eur) ir sudaro 9 850,37 Eur (10 801,13 - 950,76).

36. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimo dalį priteisti iš atsakovo tik dalį negautų pajamų (3 038,45 Eur) nurodė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.) nėra tiksliai žinoma, kiek laiko atsakovas naudosis negrąžintu kreditu, todėl priteisus ieškovui negautas pajamas iki Sutarties pabaigos dienos (2027 m. vasario 12 d.) ir atsakovui (ar antstoliui priverstinai) įvykdžius sprendimą anksčiau nei 2027 m. vasario 12 d., ieškovas nepagrįstai praturtėtų atitinkama negautų pajamų (mokėjimo palūkanų) suma atsakovo atžvilgiu.

37. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju, šalių santykiams reguliuoti turėtų būti taikoma: 1) Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, pagal kurią vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos; 2) Sutarties 9.2.4 punktas, pagal kurį visos paskolos sumos grąžinimas laikomas palūkanų skaičiavimo pabaigos data.

38. Kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui yra išlikusi teisė grąžinti paskolą prieš terminą (šiuo atveju, prieš 2027 m. vasario 27 d.), ir šia teise atsakovui pasinaudojus bei grąžinus (antstoliui šią sumą išieškojus) paskolą anksčiau Sutartyje nurodyto termino (2027 m. vasario 12 d.), priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo dienos atitinkamai sumažėtų atsakovo mokėtinų pelno palūkanų dydis, negautų pajamų, susidarysiančių iki 2027 m. vasario 27 d., skaičiavimas yra nepagrįstas, sudarantis pagrindas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo atžvilgiu.

39. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria aptartam pirmosios instancijos teismo argumentui. Kaip minėta, pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovas įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymas nereguliuoja sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Sutarties nutraukimo padariniams taikytinos CK normos, nustatančios tiek bendrąsias sutarčių teisės taisykles, tiek specialiąsias kreditavimo ir paskolos sutarčių taisykles, tiek civilinės atsakomybės taisykles. Sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).

41. Ieškovui Sutartį nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančias sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisės šaltinyje – UNIDROIT principuose (7.3.5 p.) – įtvirtinta, kad tokiomis sąlygomis laikomos sąlygos, nustatančios ginčų sprendimo tvarką ir taikytiną teisę, taip pat kitos sąlygos, kurios pagal savo prigimtį lieka galioti po sutarties nutraukimo arba pradeda veikti tik sutartį nutraukus, pavyzdžiui, sąlygos, nustatančios konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimus, sutarties nutraukimo pasekmes (pavyzdžiui, inventoriaus, dokumentų ar reklaminės medžiagos grąžinimą; laikmenų ar dokumentų, kuriuose yra konfidencialios informacijos, grąžinimą; žalos atlyginimą; intelektinės nuosavybės teisių ar duomenų bazių tvarkymą; išėjimo mokesčius ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos.

44. Ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties 9.2.4 punkte vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą ankščiau termino sutaupyti (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta Sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos.

45. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.

46. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebeturi teisės grąžinant kreditą ankščiau termino, sutaupyti mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovui paskolą grąžinus ankščiau Sutartyje nurodyto termino, ieškovas nepagrįstai praturtės atsakovo atžvilgiu (t. y. atsakovui sumokėjus visą mokėjimo palūkanų sumą).

47. Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 9 850,37 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskolos išmokėjimo datos (2027 m. vasario 12 d.), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė ieškinio dalies, įskaitant ieškinio dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo atsisakymą, nenurodė patyręs teisinių paslaugų, kitų bylinėjimo išlaidų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 155 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 98 proc. apimtyje, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 155 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„priimti ieškovo PlusPlus Capital AS atsisakymą nuo dalies ieškinio, pareikšto atsakovui M. Č., ir civilinę bylą dalyje dėl 1 478 Eur negrąžinto kredito, 522 Eur žyminio mokesčio priteisimo nutraukti.

Likusioje dalyje priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 495,97 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 97 ct) negrąžinto kredito, 950,76 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų, 76 ct) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.), 225,53 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus, 53 ct) sutarties administravimo mokesčio, 9 850,37 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų, 37 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskolos išmokėjimo datos (2027 m. vasario 12 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 522,63 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 155 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.