- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-879-945/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02500-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- T. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo T. P. (toliau – atsakovas) 3 000 Eur negrąžinto kredito sumą, 2 981,01 Eur nuostolius (negautas pajamas), 37,02 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. liepos 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 18737 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur dydžio kreditas, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2023 m. lapkričio 21 d. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur negrąžintą kredito sumą, kadangi atsakovas privalėjo grąžinti visą kredito sumą dalimis pagal Sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką, tačiau to nedarė. Ieškovė reikalavo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 2 981,01 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. kovo 26 d. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 37,02 Eur delspinigius už 110 dienų laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur kreditą, 1 410,98 Eur negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.), 74,95 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2024 m. kovo 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. kovo 26 d., skaičiuojamas nuo pagal Sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, pagal Sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką, kurios, pasibaigus Sutarties terminui (2025 m. kovo 26 d.), negali viršyti 1 083,73 Eur, 191,37 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, 37,02 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 639,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkino kitos ieškinio dalies, priteisė valstybei iš atsakovo 18,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, negrąžino gauto kredito. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3 000 Eur negrąžinto kredito sumą.
6. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 proc. dydžio metines palūkanas iki 2025 m. kovo 26 d. pagal mokėjimų grafiką. Teismo vertinimu, ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 2 494,71 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje. Pagal Sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 26 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atskirai neprašo teismo priteisti pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertino kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus, prašoma priteisti suma nesikeistų. Teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei negautas pajamas (pelno palūkanas iki Sutarties nutraukimo ir negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.), kurių suma – 1 410,98 Eur (184,65 Eur + 180,70 Eur + 176,46 Eur + 171,91 Eur + 167,02 Eur + 161,77 Eur + 156,14 Eur + 150,10 Eur + (143,60 Eur ÷30 d. × 13 d.)), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2025 m. kovo 26 d.) negali viršyti 1 083,73 Eur (2 494,71 Eur – 1 410,98 Eur).
7. Teismas konstatavo, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 191,37 Eur (36 Eur + 25,23 Eur + 34,40 Eur + 33,51 Eur + (32,56 Eur ÷30 d. × 19 d.)) administravimo mokestį, apskaičiuotą tik iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 21 d.) ir kaip nepagrįstą atmetė reikalavimą dėl kitos administravimo mokesčio dalies, kurią sudaro administravimo mokestis, apskaičiuotas po Sutarties nutraukimo.
8. Ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų dydžiui atitinkant įstatymo reikalavimus, teismas patenkino ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 37,02 Eur delspinigius. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 226 Eur, todėl patenkinęs 95,10 proc. ieškovės reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 214,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą už akių, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 083,73 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. kovo 26 d.), kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 1 083,73 Eur sumą, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
1.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovui ir po Sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš Sutartyje numatytą terminą (2025 m. kovo 26 d.), nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovei nutraukus Sutartį, jos šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalis), liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios Sutarties sąlygos ir kitos Sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo Sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Be to, Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2023 m. liepos 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 18737, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur dydžio kreditas, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2023 m. lapkričio 21 d. Taigi ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovei pateikus duomenis apie atsakovo negrąžintą jam suteiktą 3 000 Eur vartojimo kreditą, pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo 37,02 Eur delspinigių. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 2 981,01 Eur nuostolius (negautas pajamas), kuriuos sudaro 2 494,71 Eur palūkanos ir 486,30 Eur administravimo mokestis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 2 494,71 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.), kurių suma – 1 410,98 Eur, taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 26 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2025 m. kovo 26 d.) negali viršyti 1 083,73 Eur, taip pat 191,37 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 21 d.).
13. Ieškovės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 1 083,73 Eur sumą, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas. VKĮ nereguliuoja Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik Sutarties tinkamo vykdymo atveju, Sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
16. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
18. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
20. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
21. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
22. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.