- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1145-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00651-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujema-credit“
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujema-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujema-credit“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujema-credit“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 3 330,96 Eur negrąžintą kreditą, 2 879,91 Eur nuostolius, 41,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2023 m. rugpjūčio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19282 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 400 Eur kreditas. Pagal Sutartį, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. gegužės 15 d. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 6 439,87 Eur, kurią sudaro: 3 400 Eur vartojimo kredito suma, 2 522,77 Eur palūkanos ir 517,10 Eur administravimo mokestis. Sutartimi nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma 74,95 proc. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2024 m. vasario 26 d. pranešimu vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2024 m. kovo 12 d.
3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3 330,96 Eur kreditą, 1 063,16 Eur palūkanas, 296,16 Eur (negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 3 d.), 74,95 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. gegužės 15 d., skaičiuojamas nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, pagal 2023 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. 19282 nurodytą mokėjimo grafiką, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. gegužės 15 d.), negali viršyti 1 039,92 Eur, 177,43 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 41,57 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 909,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 229,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisti iš atsakovo valstybei 15,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2024 m. kovo 12 d. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai teismui nepateikė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 330,96 Eur negrąžintą kreditą ir 41,75 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas).
6. Dėl reikalavimo priteisti 2 879,91 Eur nuostolius (negautas pajamas). Pagal Sutarties sąlygas atsakovas per visą Sutarties laikotarpį įsipareigojo sumokėti 2 522,77 Eur palūkanų ir 517,10 Eur administravimo mokesčio. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 proc. dydžio metines palūkanas iki 2025 m. gegužės 15 d. pagal mokėjimų grafiką. Taigi, iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 15 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Todėl ieškovei priteisė 1 063,16 Eur palūkanas iki Sutarties nutraukimo (169,27 + 196,27 + 191,03 + 184,98 + 178,49 /30 x 21) ir 296,16 Eur (178,49 /30 x 9 + 171,52 + 164,06 : 30 x 13) negautas pajamas (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 3 d.), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 15 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2025 m. gegužės 15 d.) negali viršyti 1 039,92 Eur (2 522,77-123,53-1 063,16-296,16).
7. Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Todėl iš atsakovo priteisė 177,43 Eur (39,97-0,62 + 38,93 + 37,81 + 36,61 + 35,33 : 30 × 21) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2024 m. kovo 12 d.), o reikalavimą dėl likusios administravimo mokesčio dalies atmetė kaip nepagrįstą.
8. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių dalį nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 039,92 Eur negautos pajamos, paskaičiuotų už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo 2024 m. gegužės 15 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. gegužės 15 d.), kitą sprendimo dalį, susijusią su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekant nepakeistą. Priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio negautas pajamas už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. gegužės 4 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 15 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Tačiau pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovei Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, šios bylos kontekste, yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
1.2. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) po teismo sprendimo priėmimo dienos (2024-05-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovui negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti priteisiamos jas išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
10. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteista 74,95 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. gegužės 15 d., skaičiuojamos nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, pagal 2023 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. 19282 nurodytą mokėjimo grafiką, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. gegužės 15 d.), negali viršyti 1 039,92 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2023 m. rugpjūčio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19282, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 400 Eur dydžio kreditas, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2024 m. kovo 12 d. Taigi, ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių.
14. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. gegužės 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 1 039,92 Eur, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas. Sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
16. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
17. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Apeliantės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
19. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
21. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
22. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
23. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
24. Apeliantė nurodė, kad Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Būtent tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytose bylose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad šie išaiškinimai nelaikytini precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką, tai yra pavieniai konkretaus taikymo atvejai, todėl šioje byloje teismas į juos neatsižvelgia.
25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.