- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-259-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15423-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama–credit“
- Atsakovas
- M. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama–credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama–credit“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IĮ „Aujama–credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 4 4 00,00 EUR laiku negrąžinto kredito skolą, 4384,35 EUR nuostolius (negautas pajamas), 51,52 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 8835,87 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė IĮ „Aujama–credit“ ir atsakovas M. P. 2023 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui 630 dienų terminui buvo suteiktas 4 400 Eur dydžio vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, tačiau atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl 2023 m. spalio 18 d. ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė.
3. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“ iš atsakovo M. P.: 4 400 Eur negrąžintą kreditą; 237,49 Eur administravimo mokesčio; 1 181,95 Eur palūkanas; 51,52 Eur delspinigius; 247,35 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo priėmimo; 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. vasario 20 d. pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, nuo negrąžinto kredito dalies, neviršijant 2 191,88 Eur sumos; 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (6 732,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 273,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmesti.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4 400 Eur negrąžintą kreditą.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti 4 384,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), susidedančias iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio, apskaičiuotų tiek iki sutarties nutraukimo, tiek ir po sutarties nutraukimo, nurodė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 74,95 proc. dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas (iš viso 3 621,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų) ir 713,17 Eur administravimo mokestį iki 2025 m. vasario 20 d., kiekvieną mėnesį mokėdamas mokėjimo grafike nurodyto dydžio įmokas. Ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, apskaičiuota iki Sutarties nutraukimo, kvalifikuotina kaip ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokesčio ir mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimą, susidariusį sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ne kaip nuostoliai negautų pajamų forma.
7. Teismas iš sutarties mokėjimo grafiko nustatė, kad nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 18 d.) atsakovas nesumokėjo 237,49 Eur (52,80 + 51,67 + 50,45 + 49,15 + 33,42) administravimo mokesčio ir 1 181,95 Eur (235,01 + 264,89 + 258,67 + 252 + 171,38) mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl, vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi bei sutarties specialiomis bei bendrosiomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė mokėjimo (pelno) palūkanas ir administravimo mokestį, apskaičiuotus iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 18 d.), t. y. 237,49 Eur administravimo mokesčio ir 1 181,95 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų.
8. Teismas nurodė, kad (ieškovės negautas pajamas sudaro 2 455,56 Eur (3 621,18 – 1 165,62) mokėjimo (pelno) palūkanos, skaičiuojamos nuo dienos po sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 19 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja tik nuostolių (negautų pajamų) priteisimo.
9. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje konstatuota, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.), todėl ieškovei likusi administravimo mokesčio suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki paskolos grąžinimo termino pabaigos negali būti laikoma negautomis pajamomis ir todėl nepriteisiama.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos negautos pajamos už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 20 d.), apskaičiuotos, kaip pagal sutarties mokėjimo grafiką iki šio sprendimo datos turėtos mokėti palūkanos, kurių suma yra 247,35 Eur (73,45 Eur + 173,90 Eur), taip pat 74,95 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), neviršijant 2 191,88 Eur (3 621,18 – 1 181,95 – 247,35) sumos.
11. Teismas nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Formalaus įrodymų tyrimo metu nustačius, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 51,52 Eur delspinigius tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“ iš atsakovo M. P.: 4 400 Eur negrąžintą kreditą; 237,49 Eur administravimo mokesčio; 1 181,95 Eur palūkanas; 51,52 Eur delspinigius; 247,35 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo priėmimo; 2191,88 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.); 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą (8310,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 337,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti valstybei iš atsakovo M. P. 6,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).“ Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-11-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 2 191,88 Eur sumą, ne visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-11-20) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.) priteisė ne konkrečia 2191,88 Eur suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
12.3. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-11-20) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, nes ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį, nes šalių santykiams reguliuoti taikytina Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, todėl jos išdėstytinos neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką.
12.4. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2025 m. vasario 20 d.), yra nepagrįsti, nes pagal sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovas įgijo pagrįstą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
12.5. Ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą ankščiau termino sutaupyti (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos. Šiuo atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
12.6. Vadovaujantis teismo logika, nors nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo, tačiau taikant atsakovui civilinės atsakomybės prievolę sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma), ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Toks civilinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatoms. Be to, tokiu atveju susidaro situacija, kad net ir tinkamai nevykdant sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Todėl aiškinti, kad net ir po sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės, jis grąžindamas vartojimo kreditą iki nutrauktoje sutartyje numatyto vartojimo kredito grąžinimo termino, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, yra nelogiškas, nes, kaip minėta, nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Visi atsakovo veiksmai atlikti po sutarties nutraukimo yra atlikti praleidus sutarties įvykdymo terminą, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad taikant atsakovui civilinę atsakomybę negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-11-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti priteisiamos jas išdėstant neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
12.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo 2023 m. lapkričio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 2191,88 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo 2023 m. lapkričio 20 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.), kitą sprendimo dalį, susijusią su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
12.8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisė 6732,17 Eur. Ieškovė prašo priteisti 199 Eur žyminį mokestį ir 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 359 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 76,19 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 273,52 Eur ((199 Eur + 160 Eur) x 76,19 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo principą, nes neteisingai nustatė ieškovei priteistą sumą ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį procentais. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovei priteisė iš atsakovo per mažą dalį bylinėjimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. vasario 20 d. pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, nuo negrąžinto kredito dalies, neviršijant 2 191,88 Eur sumos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Dėl 2 191,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-11-20) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.) priteisė ne konkrečia 2191,88 Eur suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama–credit“ ir atsakovas 2023 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 18349 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 400 Eur vartojimo kreditas 630 dienų terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti 74,95 proc. metines palūkanas. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų pagal grafiką, ieškovė nutraukė sutartį nuo 2023 m. spalio 18 d.
18. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančias sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
19. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
23. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2025 m. vasario 20 d.. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį kreditorius ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc. t. y. 3621,18 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos negautos pajamos už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 20 d.), apskaičiuotos, kaip pagal sutarties mokėjimo grafiką iki šio sprendimo datos turėtos mokėti palūkanos, kurių suma yra 247,35 Eur (73,45 Eur + 173,90 Eur), taip pat 74,95 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), neviršijant 2 191,88 Eur (3 621,18 – 1 181,95 – 247,35) sumos.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamu sprendimu už akių patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.), neviršijant 2 191,88 Eur (3 621,18 – 1 181,95 – 247,35) sumos, tokiu būdu nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.
26. Po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl nuostolių sumos nustatymo ir priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajams). Taigi sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.
27. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų, t. y. mokėjimo palūkanų, atsakovo mokėtinų už laikotarpį skaičiuojamos pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 20 d.) nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito mokėjimo grafike, nors egzistavo pagrindas visos pagal sutartį atsakovo pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.
28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2191,88 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo principą, nes neteisingai nustatė ieškovei priteistą sumą ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį procentais.
30. Kaip teisingai ieškovė nurodo, ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 400 Eur negrąžinto kredito, 4384,35 Eur nuostolius (negautas pajamas), 51,52 Eur delspinigių. Taigi, ieškinio suma sudarė 8835,87 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės naudai priteista 6 732,17 Eur suma, o ieškinys patenkintas 76,19 procentų.
31. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Pakeitus teismo sprendimą ir ieškovei priteisinat jos negautas pajamas nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.) konkrečia suma, ieškovei iš atsakovo konkreti priteistina suma sudaro 8310,19 Eur, t. y. patenkinama 94,05 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškinį patenkinus iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį ir 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 359 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys patenkintas 94,05 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 337,64 Eur (359 x 94,05 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą nebuvo sumokėtas, nes ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo ginčijo tik 2191,88 Eur sumos priteisimo formą (būdą), bet ne pačią priteistą sumą). Duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės individualios įmonės „Aujama–credit“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“, j. a. k. 302653800, iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 400 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų eurų) negrąžintą kreditą; 237,49 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 49 ct) administravimo mokesčio; 1 181,95 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 95 ct) palūkanas; 51,52 Eur (penkiasdešimt vieno euro 52 ct) delspinigius; 247,35 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 35 ct) negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo priėmimo; 2191,88 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 88 ct.) negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. vasario 20 d.); 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą (8310,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 337,64 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,80 Eur (šešių eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).“