Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualiosios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6580-1102/2024 pagal ieškovės individualiosios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl 3 142,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19560, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3 787,75 Eur dydžio kreditą, nustatant 74,95 proc. metinę palūkanų normą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką iki 2025 m. birželio 12 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų pagal grafiką, ieškovė nutraukė sutartį nuo 2024 m. vasario 6 d.

26. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančias sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

27. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

30. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

31. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2025 m. birželio 12 d. Taigi iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį kreditorius ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc. t. y. 3 621,18 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

32. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos fiksuotos 3 142,59 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitys iki 2025 m. birželio 12 d. Tuo tarpu egzistuoja tikimybė, kad atsakovas kreditą ir kitas mokėtinas sumas ieškovei sumokės dar iki paskolos termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė nuostolius, kurie skaičiuotini nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki paskolos termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 12 d.), kiekvieno mėnesio (vartojimo kredito sutarties Nr. 19560 specialiųjų sąlygų kredito grąžinimo detalizacijoje) nurodytą dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą (pagal formulę: [negrąžintas kredito likutis] x 0,7495 / 365 x 30), neviršijant bendros 3 142,59 Eur sumos (2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19560 specialiosiose sąlygose išdėstyto mokėjimo grafiko 1-21 eilutės).

33. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 12 d.), neviršijant 3 142,59 Eur sumos, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl nuostolių sumos nustatymo ir priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajamas). Taigi sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki paskolos termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 12 d.) priteisti ne konkrečia (3 142,59 Eur) suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, neviršijant 3 142,59 Eur sumos, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Kaip matyti, šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį atsakovo pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 3 142,59 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 12 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 12 d.), todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 3 142,59 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 12 d.), kitą sprendimo dalį, susijusią su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė materialinių teisinių reikalavimų dalyje skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 3 142,59 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, prašydama, kad ši suma būtų priteistą visa iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne ją apskaičiuojant kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, neviršijant 3 142,59 Eur sumos. Taigi šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, t. y. apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė tik dalyje dėl ieškovės ginčijamos 3 142,59 Eur sumos priteisimo formos (būdo), bet ne dėl pačios priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą nebuvo sumokėtas, nes ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo tik 3 142,59 Eur sumos priteisimo formą (būdą), bet ne pačią priteistą sumą). Duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d., valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiajai įmonei „Aujama-credit“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 787,75 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct) negrąžinto kredito; 175,67 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus 67 ct) administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo; 3 142,59 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 59 ct) nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 12 d.), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 106,01 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto šešių eurų 01 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 431,59 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 59 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.