Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualiosios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė individualioji įmonė (toliau – ir IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B. (toliau – atsakovas), kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 3787,75 Eur negrąžinto kredito, 3756,46 Eur nuostolius (negautų pajamų), 45,83 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Šalys, pakeisdamos anksčiau tarp šalių sudarytą ir iš dalies įvykdytą 2022 m. rugpjūčio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 15253 sudarė 2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19560 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3787,75 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį.

1.2. Pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nėra atlikęs įmokų, todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2024 m. vasario 6 d.

1.3. Atsižvelgiant į tai, jog sutartis nutraukta, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo visą 3787,75 Eur negrąžintą kredito sumą (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas ir sutarties specialiosios sąlygos).

1.4. Sutartį nutraukus dėl jos nevykdymo, ieškovė reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš 3756,46 Eur negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. birželio 12 d. (sutarties 3.1 punktas, 4.1 – 4.4 punktai, sutarties specialiosiose sąlygose numatytas įmokų mokėjimo grafikas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

1.5. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 45,83 Eur delspinigius už 109 dienų laikotarpį nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2024 m. vasario 7 d. (delspinigių norma 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną) (356,21 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 109 dienos + 359,40 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 79 dienos + 359,40 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 49 dienos + 359,40 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 19 dienos) (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas, Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.). Pagal sutarties 11 punktą atsakovas įsipareigojo tuo atveju, jeigu Kredito gavėjas praleidžia Kredito įmokos mokėjimo terminą, Kredito gavėjas moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų už kiekvieną įmoką atskirai.

1.6. Be to, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7590,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2024 m. vasario 9 d. CBP-2280).

2. Byloje buvo gautas šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą 2024 m. vasario 9 d. taikos sutartį, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2024 m. vasario 15 d. DOK-25905). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, dėl teismo vertinimu nesąžiningų taikos sutarties sąlygų.

3. Byloje šalys pateikė kitą prašymą patvirtinti jų sudarytą 2024 m. kovo 5 d. taikos sutartį, prašė klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2024 m. kovo 7 d. DOK-37140).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi, siekdamas išspręsti teismui kilusius neaiškumus dėl šalių sudarytos 2024 m. kovo 5 d. taikos sutarties sąlygų, išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų prašymų tenkinimo klausimus, taip pat sudaryti galimybę šalims išspręsti ginčą taikiai, teismo vertinimu, sąžiningomis sąlygomis, skyrė byloje žodinį parengiamąjį teismo posėdį.

5. Ieškovės atstovas posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad sutinka su taikos sutarties patvirtinimu. Sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

6. Atsakovas posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nebuvo visiškai pasyvus, su ieškove pasirašė dvi taikos sutartis, kurios buvo teikiamos teismui tvirtinti, teismas sprendžia, kad byloje priimtinas sprendimas (t. y. ne sprendimas už akių).

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19560, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3787,75 Eur dydžio kreditą, nustatant 74,95 proc. metinę palūkanų normą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką iki 2025 m. birželio 12 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį.

9. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte yra įtvirtinta ieškovės teisė nustatytais atvejais vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė paskolos sutartį nutraukė 2024 m. vasario 6 d. (2024 m. sausio 22 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 2024 m. kovo 5 d. taikos sutarties

10. Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku, todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, o teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-29-248/2016).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

12. Nors 2024 m. kovo 5 d. šalių taikos sutartyje nurodyta, kad taikos sutarties sąlygos yra aptartos individualiai, tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovas nedalyvavo posėdyje ir žodžiu nepatvirtino savo valios sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, įkaitant ir 5 punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad atsakovas pažeidęs sutartus mokėjimų terminus, ar per kalendorinį mėnesį sumokėjęs mažesnę sumą, ar iki nustatyto termino nesumokėjęs visos sumos, privalo mokėti ieškovei 6,24 proc. dydžio mėnesines pelno palūkanas (kas atitinka 74,88 proc. metines palūkanas) už naudojimąsi negrąžinta skolos suma iki pilno skolos gražinimo. Teismo vertinimu tokia sąlyga laikytina nesąžininga, nes nustato neproporcingą didelę vartotojo atsakomybę. Ši sąlyga negali būti vertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros.

Dėl ieškinio reikalavimų

13. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14. CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas nėra atlikęs mokėjimų todėl liko skolingas 3787,75 Eur negrąžinto kredito. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų atsiskaitęs su ieškove, neginčijo skolos dydžio, sutarties sąlygų, priešingai – pasirašydamas taikos sutartis, sutiko su pagrindinės skolos dydžiu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 3787,75 Eur negrąžinto kredito laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš 3756,46 Eur negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. birželio 12 d.

17. Sutarties specialiojoje dalyje numatytas administravimo mokestis iš viso sudaro 613,87 Eur. Ieškovė prašo priteisti administravimo mokestį iki mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. birželio 12 d.

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; kt.). Taigi, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas.

19. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 6 d.) atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 175,67 Eur (45,45 + 44,48 + 43,43 + 42,31) administravimo mokesčio, todėl būtent ši administravimo mokesčio suma priteistina ieškovei iš atsakovo, o reikalavimas priteisti iš atsakovės administravimo mokestį už laikotarpį po sutarties nutraukimo atmestinas.

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3142,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties sudarymo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 12 d.).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su tam tikromis išlygomis taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nes jokie teisės aktai nenustato konkrečių specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

22. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas byloje buvo dalinai pasyvus, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį, kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė nuostolių (negautų pajamų pelno palūkanų forma) faktą.

23. Nagrinėjamu atveju šiuo metu nėra žinoma, kada konkrečiai atsakovas grąžins jam suteiktą kreditą, todėl ieškovės nurodyti nuostoliai (negautos pajamos), kurie apskaičiuoti už visą sutarties terminą, kai yra tikimybė, kad atsakovas gali grąžinti kreditą taip pat ir anksčiau negu sueis sutarties terminas, gali būti atitinkamai mažesni. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) tenkintinas iš dalies (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2683-981/2022 21-22 punktai; 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022 42-48 punktai). Ieškovės nurodomą maksimalią 3142,59 Eur nuostolių sumą, kuri atitinka atsakovo mokėtiną palūkanų sumą nuo sutarties sudarymo iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 12 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau visos fiksuotos 3142,59 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitys iki 2025 m. birželio 12 d. Tuo tarpu, kaip jau nurodyta, šio sprendimo už akių priėmimo metu egzistuoja tikimybė, kad atsakovas kreditą ir kitas mokėtinas sumas ieškovei sumokės dar iki paskolos termino pabaigos.

24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteisiami nuostoliai, kurie skaičiuotini nuo sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki paskolos termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 12 d.), kiekvieno mėnesio (vartojimo kredito sutarties Nr. 19560 specialiųjų sąlygų kredito grąžinimo detalizacijoje) nurodytą dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą (pagal formulę: [negrąžintas kredito likutis] x 0,7495 / 365 x 30), neviršijant bendros 3142,59 Eur sumos (2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19560 specialiosiose sąlygose išdėstyto mokėjimo grafiko 1-21 eilutės).

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 45,83 Eur delspinigių, pateikė delspinigių apskaičiavimo suvestinę. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, atsakovas, prievolių vykdymo termino praleidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius, neviršijant 180 dienų termino, skaičiuojant kiekvienai vėluojančiai įmokai. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra pagrįstas, todėl galėtų būti tenkinamas, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo jau priteisti nuostoliai (negautų pajamų forma), tai delspinigiai, kaip mažesnioji suma, įskaitomi į nuostolius ir atskirai nepriteistini (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo konkrečios priteistos 3 963,42 Eur (3 787,75 + 175,67) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas byloje patyrė 461 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 171 Eur žyminis mokestis (43 Eur – 2024 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 959 banke „Swedbank“, AB; 128 Eur – 2024 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 473 banke „Swedbank“, AB) ir 290 Eur už advokato teisines paslaugas (2024 m. vasario 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-5(2015)-29); 2024 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 474 banke „Swedbank“, AB). Esant pareikštam reikalavimui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (93,62 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 431,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Byloje buvo patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, įvertinus tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, 8,09 Eur apimtyje priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiajai įmonei „Aujama-credit“, j. a. k. 302653800, iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3787,75 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct) negrąžinto kredito; 175,67 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus 67 ct) administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 963,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nuostolius (negautas pajamas), kurie apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. birželio 12 d. (2023 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 19560 specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiko 1-21 eilutės; apskaičiuoti nuostoliai kredito sutarties termino pasibaigimo dieną negali viršyti 3 142,59 Eur (trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt dviejų eurų 59 ct) sumos); 431,59 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,09 Eur (aštuonis eurus 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šį sprendimą siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 6 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6580-1102/2024 pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui D. B., (duomenys neskelbtini), dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Nesant galimybių paštu atsakovui įteikti sprendimo, atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 5) 262 0539“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.