- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-911-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00574-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 400 Eur negrąžinto kredito, 2 338,22 Eur nuostolius (negautas pajamas), 27,18 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2023 m. lapkričio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui suteikė 2 400 Eur dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir administravimo mokestį. P. V. kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas neatliko įmokų, todėl ieškovė nuo 2024 m. balandžio 2 d. Sutartį nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei IĮ „Aujama-credit“ iš atsakovo L. K. 2 400 Eur negrąžinto kredito skolą, 661,72 Eur pelno palūkanų, 137,34 Eur administravimo mokesčio, 74,95 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (2025 m. rugpjūčio 7 d.), bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2025 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 1 420,91 Eur sumos, 27,18 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė ((duomenys neskelbtini) straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčijo (CPK 12 straipsnis), teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2 400 Eur negrąžinto kredito.
3.2. Bylos duomenys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta 2024 m. balandžio 2 d., todėl ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, apskaičiuota iki ginčo sutarties nutraukimo, kvalifikuotina kaip ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokesčio ir mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimą, susidariusį sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ne kaip nuostoliai negautų pajamų forma.
3.3. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas sutarties grafike nustatytais terminais pelno (mokėjimo) palūkanų bei administravimo mokesčio įmokų ieškovei nemokėjo, todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi bei Vartojimo kredito sutarties specialiomis bei bendrosiomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos mokėjimo (pelno) palūkanos ir administravimo mokestis, apskaičiuoti iki sutarties nutraukimo – 2024 m. balandžio 2 d., t. y. 137,34 Eur administravimo mokesčio ir 661,72 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų.
3.4. Atsakovui tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką) ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį, atitinkamai mažėtų. Kita vertus, pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, šios aplinkybės turi būti įvertintos.
3.5. Ieškovė nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal grafiką apskaičiuotas pelno palūkanas (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2024 m. balandžio 2 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. jam netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas tokiu būdu, kai yra taikoma metinė palūkanų norma ir yra skaičiuojama nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, ieškovė gali nepagrįstai praturtėti, kadangi jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus, kredito likutis ir suma, nuo kurios kas mėnesį yra skaičiuojamos pelno palūkanos, mažėtų. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,95 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne konkrečios sumos.
3.6. Kadangi administravimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 63 punktas).
3.7. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos (Sutarties 11 punktas). Ieškovė apskaičiavo 27,18 Eur dydžio delspinigius. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės pagal Sutartį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 27,18 Eur delspinigių suma.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “tenkinti ieškinį iš dalies. Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama–credit“ iš atsakovo L. K. 2 400,00 Eur negrąžintą kreditą, 661,72 Eur pelno palūkanų, 137,34 Eur administravimo mokesčio, 1 420,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), 27,18 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismas priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024-04-02) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 1 420,91 Eur sumą, ne visą iš karto nuo sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024-04-02) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-07) priteisė ne konkrečia 1 420,91 Eur suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką.
4.3. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024-04-02) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-07) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, nes ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį, nes šalių santykiams reguliuoti taikytina Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, todėl jos išdėstytinos neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką.
4.4. Pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2025-08-07), yra nepagrįsti, nes kaip minėta, pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovas įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
4.5. Pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2025-08-07), yra nepagrįsti, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovas įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
4.6. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos.
4.7. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Būtent tokios kasacinio teismo praktikos ir teisės aiškinimo ir taikymo praktikos laikosi (Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad šalys 2023 m. lapkričio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 400 Eur dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir administravimo mokestį. P. V. kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nėra atlikęs įmokų, todėl ieškovė nuo 2024 m. balandžio 2 d. sutartį nutraukė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų visiškai ar iš dalies atsiskaitęs su ieškove.
Dėl ginčo
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
12. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
13. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
14. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Apeliantės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
15. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliantė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
16. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
17. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas civilinėse bylose Nr.e2A-879-945/2024; Nr. e2A-1189-1043/2024; Nr. e2A-1185-587/2024; Nr. e2A-1156-324/2024; Nr. e2A-1145-390/2024; Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024.
18. Nors apeliantė nurodė, kad Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma) ir būtent tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytose bylose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad šie išaiškinimai nelaikytini precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką, tai yra pavieniai konkretaus taikymo atvejai, todėl šioje byloje teismas į juos neatsižvelgia.
Dėl kitų argumentų
19. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.