Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui M. L. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo M. L. (toliau – ir atsakovas) 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 990,39 Eur nuostolius (negautas pajamas), 11,91 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 20353 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė keliomis išmokomis suteikė atsakovui 1000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Atsakovas neatliko įmokų, todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2024 m. balandžio 17 d. Kadangi iki ieškinio pareiškimo priklausančių mokėti pelno palūkanų skolininkas tinkamai ir laiku nemokėjo, taip pat tinkamai ir laiku nemokėjo kitų įmokų (kredito dalies, administravimo mokesčio ir pan.), o sutartis nutraukta nuo 2024 m. balandžio 17 d., ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1000 Eur negrąžintą kredito sumą (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas ir Sutarties specialiosios sąlygos), taip pat reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš 990,39 Eur negautų pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. rugpjūčio 28 d., taip pat prašo priteisti iš atsakovo už 108 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos 11,91 Eur delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2002,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 321,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 13 d.), 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 507,36 Eur sumos, 52,52 Eur administravimo mokestį, 11,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 20353. Pagal Sutartį ieškovė atsakovui keliomis išmokomis suteikė 1 000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal sutartyje nustatytą grafiką atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo, todėl ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2024 m. balandžio 17 d. Ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 000 Eur negrąžintas kreditas.

6. Teismas konstatavo, kad faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovo negautų pajamų faktas yra įrodytas (žr., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą biuletenyje Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

7. Nurodė, kad įvertinus Vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas nustatyta, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovas per visą numatytą sutarties galiojimo terminą iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. sumokės ieškovei iš viso 161,95 Eur administravimo mokestį ir 828,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atskirai neprašo priteisti pelno palūkanas ir administravimo mokestį, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą (990,39 Eur), apskaičiuotą iki sutarties mokėjimo grafiko pabaigos 2025 m. rugpjūčio 22 d. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertina kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus prašoma priteisti suma nesikeistų.

8. Teismas vertino, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu Sutartį, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti ne tik paskolintą kredito sumą, bet ir iš viso 828,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovui savo įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki mokėjimo grafiko termino pabaigos, priteisimo yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, teismo vertinimu, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. balandžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, tai yra realūs ir pagrįsti ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamu sutarties vykdymo atveju (CPK 179 straipsnis) (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-241-896/2021). Dėl to teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 828,44 Eur negautas pajamas (mokėjimo palūkanų forma), paskaičiuotas už visą sutarties laikotarpį iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. rugpjūčio 22 d.), priteisiant ieškovei iš atsakovo 321,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 13 d.) ir 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) nuo sutarties mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 507,36 Eur sumos (828,44 – 321,08; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje e2A-241-896/2021). Atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki kredito termino pabaigos (2026 m. gruodžio 16 d.) (žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-307-480/2021). Nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti ir viso administravimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. nutraukusi sutartį ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-90-562/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-861/2022).

9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 11,91 Eur delspinigius, tai yra po 0,05 procento už 108 dienas už laiku negrąžintą kredito sumą (mokėtiną įmoką). Kadangi reikalaujamų priteisti netesybų dydis atitinka įstatymo reikalavimus, teismas patenkino šį ieškinio reikalavimą.

10. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 45 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už ieškinio parengimą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 93,94 procento ieškinio reikalavimų (1 880,96 / 2 002,3 x 100), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteista 230,15 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (245,00 Eur x 93,94 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl materialinių reikalavimų išdėstyti taip „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 ct) negrąžintą kreditą, 828,44 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 44 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. rugpjūčio 22 d.), 52,52 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 52 ct) administravimo mokestį, 11,91 Eur (vienuolikos eurų 91 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230,15 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmesti.“; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 507,36 Eur sumą, ne visą iš karto nuo sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.

1.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

1.3. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti atlyginti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautas mokėjimo (pelno) palūkanas kaip kreditoriaus negautas pajamas; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktas).

1.4. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

1.5. Nepagrįsti pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2025 m. rugpjūčio 22 d.), nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.

1.6. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (nevykdžius Sutarties) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų, juolab kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, jog kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Būtent tokios kasacinio teismo praktikos ir teisės aiškinimo ir taikymo naujausios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022, 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024).

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteista 74,95 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) nuo sutarties mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 507,36 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę. Sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

17. ESTT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai turi pareigą savo iniciatyva (ex officio) vertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas nepriklausomai nuo to, ar vartotojas reiškia tokį reikalavimą. ESTT taip pat yra nurodęs, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, C-243/08, 35 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje išskiriamos dvi svarbios verslininko (kredito davėjo) pareigos: 1) pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga); 2) pareiga įvertinti vartotojo kreditingumą.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 20353. Taigi ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovei pateikus duomenis apie atsakovo negrąžintą jam suteiktą 1 000 Eur vartojimo kreditą, pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo 321,08 Eur (negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2023 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 13 d.), 74,95 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) nuo sutarties mokėjimo grafiko tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių suma negali viršyti 507,36 Eur sumos, 52,52 Eur administravimo mokestį, 11,91 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl tinkamo informavimo pareigos (ne)vykdymo

20. VKĮ 5 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga pateikti visą reikalingą informaciją siekiant apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Ši informacija turi būti rašytinė, šio įstatymo 1 priede nustatytos standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos ir pateikiama patvariojoje laikmenoje.

21. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio13 d. teismo posėdyje nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos apie tinkamą savo pareigos, įtvirtintos VKĮ 5 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatytu terminu negavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir tenkinęs ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, nepatikrino, ar ieškovė buvo tinkamai informavusi atsakovą apie visą reikalingą informaciją siekiant apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atidėjo ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovę pateikti duomenis, ar prieš sudarant Sutartį atsakovas gavo visą reikiamą informaciją apie kredito sąlygas ir kainą bei savo įsipareigojimus.

22. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad atsakovas prieš kredito suteikimą internetu tinklalapyje adresu: www.aujama-credit.lt atliko registraciją užpildydamas nustatytą formą, įvesdamas savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir pan.), kontaktinius duomenis (telefono numerį ir el. pašto adresą), nurodė prašomo suteikti kredito sumą, terminą. Savo registraciją jis patvirtino iš savo asmeninės sąskaitos, tai reiškia – žinodamas sąskaitos prisijungimo slaptažodžius ir kodus, sumokėdamas ieškovei vienkartinį 0,01 Eur registracijos mokestį dar iki vartojimo kredito suteikimo. Nustačius atsakovo tapatybę ir jam patvirtinus pateiktą paraišką kreditui gauti, į jo paraiškoje nurodytą elektroninio pašto adresą sistema automatiškai išsiuntė slaptažodį, kurį sužino tik asmuo, kuriam jis siunčiamas. Šis slaptažodis, kurį jį gavęs asmuo papildomos apsaugos tikslais turi pasikeisti, naudojamas tam, kad konkretus kredito gavėjas (šiuo atveju atsakovas) tinklalapyje www.aujama-credit.lt būtų atpažįstamas kaip užsiregistravęs vartotojas ir turėtų tik jam skirtą „ekrano langą“, kuriame matytų visą individualią informaciją, susijusią su prašomais suteikti ar jau suteiktais kreditais. Atlikus registraciją kredito gavėjo tinklalapyje www.aujama-credit.lt tik atsakovui skirtame „ekrano lange“, kuris atsidaro suvedus atsiųstą ar vartotojo pakeistą slaptažodį, buvo iš karto raštu pateikta standartinė informacija apie vartojimo kreditą pagal atsakovo įvestus pageidaujamus vartojimo kredito duomenis (sumą, terminą ir pan.), taip pat pateiktas vartojimo kredito sutarties projektas (Vartojimo kredito sutarties Bendrosios sąlygos ir Vartojimo kredito sutarties Specialiosios sąlygos) pagal jo pateiktos paraiškos kreditui gauti duomenis. Susipažinęs ir įvertinęs pateiktą standartinę informaciją apie vartojimo kreditą bei vartojimo kredito sąlygas, atsakovas priėmė sprendimą sudaryti Vartojimo kredito sutartį, t. y. jis tik jam skirto „ekrano lango“ tam skirtoje vietoje įvedė slaptažodį ir jį patvirtino paspausdamas ekrano lange esančią nuorodą, taip sudarydamas 2023 m. gruodžio 1 d. Vartojimo kredito sutartį dėl pradinės 500 Eur vartojimo kredito sumos suteikimo. Tokia pati procedūra buvo pakartota, kai atsakovas 2023 m. gruodžio 1 d. papildomai paprašė padidinti vartojimo kredito sumą papildoma 500 Eur suma iki bendros 1000 Eur vartojimo kredito sumos.

23. Apeliacinės teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys (atsakovui į bylą nepateikus priešingų duomenų) nesudaro pagrindo vertinti, kad ji iki vartojimo kredito suteikimo ir jo sumos padidinimo neįvykdė ar netinkamai įgyvendino pareigą pateikti atsakovui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vartojimo kredito sumos padidinimo, kad pateikta informacija nebuvo pakankama, aiški ir suprantama, kad atsakovas galėtų įvertinti kredito sutarties kainą bei kitas susijusias kredito sutarties sąlygas.

Dėl kreditoriaus pareigos vertinti skolininko kreditingumą ir jos pažeidimo pasekmių

24. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais, o šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

25. Pagal VKĮ 8 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnį vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija. Priežiūros institucijos funkcijas pagal VKĮ vykdo Lietuvos bankas. Lietuvos banko valdyba 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Įgyvendinant šiuos nuostatus, Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. Nr. 241-69 sprendimu patvirtintos Vartojimo kredito gairės.

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Direktyvos 2008/48/EB nuostatas, kurios įgyvendintos Vartojimo kredito įstatyme, yra pažymėjęs, kad už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai ir kad jiems turėtų būti leidžiama naudoti ne tik informaciją, kurią vartotojas pateikia rengiant atitinkamą kredito sutartį, bet ir ilgalaikių komercinių santykių metu pateiktą informaciją. Taip šia pareiga siekiama nustatyti kreditorių atsakomybę ir išvengti paskolų teikimo nemokiems vartotojams. Direktyvoje 2008/48/EB nenurodyta išsami informacija, kuria remdamasis kreditorius turi įvertinti vartotojo kreditingumą. Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į šios direktyvos 26 konstatuojamąją dalį, kreditoriui kaip tik suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokią informaciją patikrinti remdamasis kitais įrodymais. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 37 punktas). Todėl ESTT yra išaiškinęs, kad Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, viena vertus, ja nedraudžiama vartotojo kreditingumo vertinti remiantis tik vartotojo pateikta informacija, jeigu tokia informacija yra pakankama ir jeigu prie paprastų vartotojo pareiškimų yra pridėti juos patvirtinantys įrodymai, ir, kita vertus, ja kreditorius neįpareigojamas sistemingai tikrinti vartotojo pateiktos informacijos (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 39 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į ESTT pateikiamą Direktyvos 2008/48/EB nuostatų aiškinimą, išaiškino, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Be to, kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui.

28. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie tai, kaip buvo įvertintas atsakovo kreditingumas, kartu pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus.

29. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. prieš suteikiant atsakovui pradinę 500 Eur vartojimo kredito sumą buvo atliktas jo kreditingumo vertinimas, t. y. gauta Gyventojų registro pažyma apie atsakovą, surinkti duomenys apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas tvarias pajamas bei apskaičiuotas skolininko mėnesinių įmokų ir tvarių pajamų procentinis santykis 2023 m. gruodžio 1 dieną. 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovo kreditingumo vertinimo, kai jam buvo suteikiama pradinė 500 Eur kredito suma, duomenys patvirtina, jog atsakovo mėnesinės įmokos neviršija 40 procentų jo tvarių mėnesinių pajamų. 2023 m. gruodžio 1 d. prieš suteikiant atsakovui papildomą 500 Eur vartojimo kredito sumą, vėl iš naujo buvo atliktas atsakovo kreditingumo vertinimas ir naujai apskaičiuotas skolininko mėnesinių įmokų ir tvarių pajamų procentinis santykis 2023 m. gruodžio 1 dieną, kuris patvirtina, jog atsakovo mėnesinės įmokos neviršija 40 procentų jo tvarių mėnesinių pajamų.

30. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad kreditingumo vertinimo metu (2023 m. gruodžio 1 d.) atsakovo vidutinė pajamų suma per mėnesį sudarė 1238,17 Eur, o jo jau turimi finansiniai įsipareigojimai sudarė 94,66 Eur. Pagal Sutartį skaičiuotinas įmokos dydis sudarė 94,82 Eur. Taigi, atsakovo finansinių įsipareigojimų dydis sudarė ne daugiau kaip 40 procentų pajamų. Įvertinus šiuos duomenis spręstina, kad vartojimo kredito davėja (ieškovė) įvykdė pareigą įvertinti kredito gavėjo kreditingumą.

Dėl ieškovės negautų pajamų dydžio

31. Ieškovės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. gegužės 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 507,36 Eur sumą, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės teiginiu.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

34. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

35. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

36. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.

37. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

38. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.

39. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.

40. Ieškovė nurodė, kad Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Būtent tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024). Visgi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytose bylose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad šie išaiškinimai nelaikytini precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką, tai yra pavieniai konkretaus taikymo atvejai, todėl šioje byloje teismas į juos neatsižvelgia.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, netenkintinas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.