- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-191-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21121-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 8 084,16 Eur skolą, 230,37 Eur administravimo mokestį, 5 419,26 Eur negautą administravimo mokestį, 4,59 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Per pirmosios instancijos teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-18 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 8 084,16 Eur skolą, 230,37 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 314,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs negrąžinto kredito dydį ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 084,16 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas;
3.2. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, jog sutinka mokėti sutartyje nurodytus mokesčius, tame trape ir sutarties administravimo mokestį;
3.3. Teismas nustatė, kad iš tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų matyti, jog sutartyje nurodyta, kad administravimo mokestis yra už sutarties administravimą ir priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą numatytas mokestis, kuris yra nurodytas sutarties specialiojoje dalyje (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktas). Įvertinus nurodytą sutarties sąlygą nusprendė, jog administravimo mokestis neatitinka atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkcijos (šią funkciją atlieka palūkanos, kurios nagrinėjamu atveju yra „nulis“). Atitinkamai, nutraukus sutartį bei pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, poreikio atlikti administravimo veiksmus neliko, todėl ieškovės prašymą dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies - priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 230,37 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2019-07-22), kitoje dalyje reikalavimą atmetė;
3.4. Vertindamas ieškovės taip pat prašomos priteisti iš atsakovo 4,59 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, teismas konstatavo, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, todėl minėtą reikalavimą atmetė;
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 314,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3.6. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo buvo priteista 187,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą už akių panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5 419,26 Eur negauto administravimo mokesčio priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 5 419,26 Eur negauto administravimo mokesčio; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos Vartojimo kredito sutarties nuostatas;
4.2. Pagal sutarčių aiškinimo taisyklių nuostatas, pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu;
4.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi iš esmės vien tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, dėl ko neteisingai nusprendė dėl dalies ieškinio reikalavimų (5 419,26 Eur administravimo mokesčio) atmetimo;
4.4. Nagrinėjamu atveju, pagal sutartį šalys buvo susitarusios, jog atlyginimo už naudojimąsi pradinio kreditoriaus pinigais funkciją atlieka ne palūkanos, o sutarties specialiojoje dalyje nurodytas administravimo mokestis;
4.5. Pradinis kreditorius (UAB „SB lizingas“) yra pelno siekianti privataus kapitalo įmonė, kuri sutartį su atsakovu sudarė komerciniais tikslais, t. y., siekdama gauti atlyginimą už suteiktą vartojimo kreditą (naudojimąsi pradinio kreditoriaus pinigais). Atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, įskaitant ir sąlygas dėl administracinio mokesčio mokėjimo, kuris, šiuo atveju, atliko atlyginimo už naudojimąsi pradinio kreditoriaus pinigais funkciją;
4.6. Kadangi sutartyje nurodyta, jog pelno palūkanų norma yra 0 proc., t. y., sutartyje pelno palūkanos nenumatytos, pradinio kreditoriaus atlyginimą už naudojimąsi jo pinigais sudarė būtent administravimo mokestis. Atkreipė dėmesį, kad toks sutartyje aprašytas atlyginimo už naudojimąsi pinigais modelis yra nulemtas iš esmės tik pradinio kreditoriaus rinkodaros (reklamos) aspektų, tačiau, nekeičia ankščiau nurodyto pagrindinio pradinio kreditoriaus veiklos tikslo;
4.7. Ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, t. y., įskaitant ir teisę dėl viso sutarties specialiojoje dalyje nurodyto administravimo mokesčio sumokėjimo;
4.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės reikalavimo dėl administracinio mokesčio priteisimo teisinio pagrindo ir šiuo aspektu aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;
4.9. Ieškovės reikalavimas dėl administracinio mokesčio priteisimo yra vertintinas kaip reikalavimas dėl nuostolių – negautų pajamų priteisimo;
4.10. Pagal sutartį šalys susitarė, jog pelno palūkanų funkciją atlieka administracinis mokestis. Todėl vertina, kad nutraukus sutartį prieš terminą, ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti viso negauto administracinio mokesčio, kaip ieškovės negautų pajamų, atlyginimo;
4.11. Pažymėjo, kad nesumokėtas administravimo mokestis pagal Mokėjimo grafiką sudarė 5 419,26 Eur, t. y., nuo sutarties nutraukimo datos esančios kitos įmokos 2019-08-15 iki numatytos sutarties pabaigos datos (2025-12-25), kurį pagrįstai tikėtasi gauti esant tinkamam sutarties įvykdymui. Sutarties 14.6 p. nurodyta, kad nutraukus sutartį kredito gavėjas turi grąžinti kreditą, sumokėti mokėtinas sumas pagal sutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negauto administravimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 8 280,00 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2025-12-05. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, 2019-07-22 ji buvo nutraukta. Tarp ieškovės ir UAB „SB lizingas“ 2019-06-14 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „SB lizingas“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5 419,26 Eur negauto administravimo mokesčio. Apeliantė nurodė, kad ši suma atitinka negautų pajamų kriterijus (pajamos numatytos gauti iš anksto pagal sutarties priede numatytą Vartojimo kredito gražinimo grafiką, pagrįstai tikėtasi jas gauti, jei atsakovas tinkamai būtų įvykdęs sutartį, t. y. atlikęs įmokas grafike numatyta tvarka bei pajamos negautos dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo), todėl turi būti priteistinos.
9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytai pozicijai, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 1.14 punkte nurodyta, jog administravimo mokestis – už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Įvertinus nurodytą sutarties sąlygą, darytina išvada, jog administravimo mokestis neatitinka atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais funkcijos (šią funkciją atlieka palūkanos, kurios nagrinėjamu atveju yra „nulis“). Atitinkamai, nutraukus sutartį bei pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, poreikio atlikti administravimo veiksmus neliko.
11. Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame numatyta, kad administravimo mokestis sudaro 70,38 Eur / mėn. Sutarties 1.5 punkte nurodyta, kad mokėjimų grafikas – sutarties specialiojoje dalyje išdėstytas kredito, palūkanų, sutarties mokesčio, administravimo mokesčio mokėjimo grafikas, kuriame nurodomos kiekvieną mėnesį grąžintinos kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų, sutarties, administravimo mokesčių sumos, mokamos kredito davėjui. Taigi iš pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties matyti, kad administravimo mokesčio paskirtis yra padengti įmonės išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. atliekamų mokėjimų surinkimu, įskaitymu, paskirstymu.
12. Vartojimo kredito sutartis 2019-07-22 buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 230,37 Eur administravimo mokestį, kuris buvo apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Administravimo (tarpininkavimo) mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Akcentuotina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi apeliantė, nutraukusi sutartį, nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamas įmokas, kaip nurodyta 1.14 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl dalies administravimo mokesčio priteisimo, kuris paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo už akių nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.