Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-21636-955/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl 39,00 procento kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 300,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, nėra skundžiama.

9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovo D. A. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-f544b23b (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 300,00 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovas įsipareigojo suteiktą vartojimo kreditą grąžinti ir sumokėti palūkanas bei administravimo mokestį iki 2022 m. rugpjūčio 5 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 8 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 1 perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu.

12. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

13. Bylos duomenys pagrindžia, kad pradinė kreditorė 2020 m. sausio 8 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 12 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 39,00 procentą sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

15. Apeliantės vertinimu, būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apelianto negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį.

16. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. sausio 8 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39 procentų metinių palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 213,36 Eur. Ši suma mokėjimo grafike išdėstyta iki Sutarties termino pabaigos, palūkanų dydis kiekvieną mėnesį mažėja, įvertinus grąžintino kredito likutį Sutarties tinkamo įvykdymo atveju.

22. Ieškovė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (300,00 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pabaigos sudarytų 227,20 Eur (710 dienos x 0,32 Eur/dieną (117 Eur/metus)) specialiosiose sąlygose nurodytą 100,74 Eur sumą (213,36-112,62 (mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki ieškovės kreipimosi dienos 2020 m. rugpjūčio 25 d.), kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 213,36 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

23. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (teisių perėmėja ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.), galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-01-05 – 281,06 Eur; 2020-02-05 – 275,94 Eur; 2020-03-05 – 270,65 Eur; 2020-04-05 – 265,19 Eur; 2020-05-05 – 259,55 Eur; 2020-06-05 – 253,73 Eur; 2020-07-05 – 247,72 Eur; 2020-08-05 – 241,51 Eur; 2020-09-05 – 235,10 Eur; 2020-10-05 – 228,48 Eur; 2020-11-05 – 221,65 Eur; 2020-12-05 – 214,60 Eur; 2021-01-05 – 207,32 Eur; 2021-02-05 – 199,80 Eur; 2021-03-05 – 192,03 Eur; 2021-04-05 – 184,01 Eur, 2021-05-05 – 175,73 Eur; 2021-06-05 – 167,18 Eur; 2021-07-05 – 158,35 Eur; 2021-08-05 – 149,24 Eur; 2021-09-05 – 139,83 Eur; 2021-10-05 – 130,12 Eur; 2021-11-05 – 120,09 Eur; 2021-12-05 – 109,73 Eur; 2022-01-05 – 99,04 Eur; 2022-02-05 – 88,00 Eur; 2022-03-05 – 76,60 Eur; 2022-04-05 – 64,83 Eur; 2022-05-05 – 52,68 Eur; 2022-06-05 – 40,13 Eur; 2022-07-05 – 27,18 Eur; 2022-08-05 – 13,80 Eur), kurie pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 5 d.) negali viršyti 165,21 Eur sumos (213,36-48,15).

24. Įvertinus tai, kad 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) suma turėtų būti skaičiuojama nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovės apskaičiuota ir pirmosios instancijos teismo priteista 73,73 Eur nuostolių suma už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą, yra nepagrįsta, kadangi paskaičiuota nuo negrąžintos kredito sumos 300 Eur, todėl sprendimo dalis dėl 73,73 Eur priteisimo naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Tik apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 79,45 proc. (660,53 Eur (bendra ginčo suma: 300 + 48,15 + 11,45 + 73,73 + 227,20), 524,81 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 300 + 48,15 + 11,45 + 165,21)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 108 Eur (136 Eur x 79,45 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

30. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 72,72 proc. (227,20 (bendra ginčo suma), 165,21 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 10,91 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15 Eur x 72,72 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bei papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 109,50 Eur (vieną šimtą devynis eurus 50 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. kovo 18 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-03-05 – 192,03 Eur; 2021-04-05 – 184,01 Eur, 2021-05-05 – 175,73 Eur; 2021-06-05 – 167,18 Eur; 2021-07-05 – 158,35 Eur; 2021-08-05 – 149,24 Eur; 2021-09-05 – 139,83 Eur; 2021-10-05 – 130,12 Eur; 2021-11-05 – 120,09 Eur; 2021-12-05 – 109,73 Eur; 2022-01-05 – 99,04 Eur; 2022-02-05 – 88,00 Eur; 2022-03-05 – 76,60 Eur; 2022-04-05 – 64,83 Eur; 2022-05-05 – 52,68 Eur; 2022-06-05 – 40,13 Eur; 2022-07-05 – 27,18 Eur; 2022-08-05 – 13,80 Eur).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 73,73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 73 ct) negautų pajamų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-f544b23b Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10,91 Eur (dešimt eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.