Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5069-470/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB (toliau ir ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. K. (toliau ir atsakovės) 5948,04 Eur negrąžintą kredito dalį; 612,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 21 d. Vartojimo kredito sutarties (toliau ir Sutarties) nutraukimo dienos; 24,43 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2025 m. sausio 16 d.; 2788,33 Eur tarpininkavimo mokestį; 13,08 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 21 d.; 24,43 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5948,04 Eur nuo Sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 211,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugpjūčio 31 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės L. K. 5948,04 Eur negrąžintą kredito dalį, 612,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1034,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,08 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7608,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,00 Eur bylinėjimosi išlaidas Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Todėl konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, sudarantį iš atsakovės priteistiną 5948,04 Eur negrąžintą kredito dalį.

5. Pagal šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 24,43 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos yra mokėjimo palūkanos. Pagal Sutarties sąlygas, kreditą ir mokėjimo palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. sausio 16 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 21 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 612,69 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Todėl šį ieškovės reikalavimą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teismas pripažino pagrįstu.

6. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 24,43 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5948,04 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 17 d.), teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

7. Ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 24,43 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, anot teismo, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir jų realumo ieškovė neįrodė, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

8. Įvertinęs Sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, teismas padarė išvadą, kad Sutarties specialiosiose sąlygose paminėtas 1034,27 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 9,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka Sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Pagal Sutartį, bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 1034,27 Eur tarpininkavimo mokestį, sudaro 5481,47 Eur (4447,20 palūkanos + 1034,27 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 6000,00 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Todėl teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės gali būti priteistas 1034,27 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.

9. Teismas nurodė, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Todėl sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei teismas pripažino negaliojančia (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinęs minėtą Sutarties sąlygą negaliojančia, ieškovės reikalavimą dėl 1754,06 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo teismas atmetė.

10. Pasisakydamas dėl 13,08 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. liepos 21 d., taip pat dėl 24,43 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagrįstumo, teismas nurodė, kad reikia vadovautis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis.

11. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

12. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės kaip 590,00 Eur (5948,04 Eur + 612,69 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Kadangi ieškovė 24,43 procentų kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo Sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas nurodė, kad jis negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 590,00 Eur sumą. Todėl minėtą reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 13,08 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl pripažino jį pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 24,43 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5948,04 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2025 m. sausio 16 d., taip pat priteisti iš atsakovės 411 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, 75 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Anot apeliantės, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 4447,20 Eur.

13.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantė pažymi, kad teismui teiktose sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta visa mokama palūkanų suma. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. sausio 16 d.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacijos objektas – kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju taikymo bei aiškinimo klausimai.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovė L. K. 2020 m. sausio 16d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K179424141, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 6000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4447,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 24,43 proc.) ir 1034,27 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida (bendra vartojimo kredito suma – 11 481,47 Eur) iki 2025 m. sausio 16 d. Atsakovė sumokėjo tik pirmąją nuo 2020 m. kovo 24 d. mokėtiną įmoką, daugiau įmokos nebuvo mokamo. Atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 21 d. Sutartį nutraukė (2020 m. liepos 15 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo po 5 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos).

18. Apeliantė, be kita ko, prašė priteisti 24,43 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. liepos 21 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2025 m. sausio 16 d. (apeliacijos dalykas).

19. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, nurodydamas, kad ieškovė tinkamai nepagrindė patirtų nuostolių negautų pajamų forma realumo, nepateikė detalaus nuostolių paskaičiavimo ir nurodė tik nuostolių skaičiavimo būdą (procentais nuo nesumokėtos sumos). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

20. Iš ieškovės pateikto į bylą vartojimo kredito grąžinimo grafiko matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 24,43 proc. metinių palūkanų normą. Pagal ieškovės paskaičiavimus, Sutarties nutraukimo metu atsakovės negrąžinto kredito suma sudarė 5948,04 Eur (kredito grąžinimo grafiko 2 eilutė).

21. Sutiktina su apeliante, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kitaip tariant, negautos mokėjimo palūkanos po sutarties nutraukimo virsta nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.2 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovei pažeidus Sutartį, ši sutartis 2020 m. liepos 21 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, todėl atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Vadovaujantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Pagal apeliantės pateiktus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 21 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2025 m. sausio 16 d.) sudarytų 4325,04 Eur (kredito grąžinimo grafiko palūkanų suma nuo 2 eilutės iki 60 eilutės). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

25. Ieškovės reikalavimas priteisti 24,43 proc. metines palūkanas negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5948,04 Eur) forma nuo šios nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 16 d.), pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Atsižvelgtina į tai, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) priteistina 824,31 Eur (121,11 + 120,03 + 118,93 + 117,80 + 116,66 + 115,49 + 114,29) nuostolių suma, o toliau priteistina po 24,43 proc. metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 5553,51 Eur (žemiau nurodytos lentelės 8 eilutės) negrąžinto kredito sumos, atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 16 d. (skaičiavimo principas, pvz. nuo negrąžinto kredito sumos 5553,51 Eur x 24,43 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių = 113,07 Eur), kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai padalytai iš 12 mėnesių).

26. Negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmoka parodyta žemiau pateikiamoje lentelėje:

Eil. Nr. Negrąžinto kredito suma, Eur Mėnesio kredito įmoka, Eur Palūkanų mėnesio įmoka, Eur 1 5948,04 53,01 121,11 2 5895,03 54,09 120,03 3 5840,94 55,19 118,93 4 5785,75 56,32 117,80 5 5729,43 57,46 116,66 6 5671,97 58,63 115,49 7 5613,34 59,83 114,29 8 5553,51 61,05 113,07 9 5492,46 62,29 111,83 10 5430,17 63,56 110,56 11 5366,61 64,85 109,27 12 5301,76 66,17 107,95 13 5235,59 67,52 106,60 14 5168,07 68,89 105,23 15 5099,18 70,30 103,82 16 5028,88 71,73 102,39 17 4957,15 73,19 100,93 18 4883,96 74,68 99,44 19 4809,28 76,20 97,92 20 4733,08 77,75 96,37 21 4655,33 79,33 94,79 22 4576,00 80,95 93,17 23 4495,05 82,60 91,52 24 4412,45 82,28 89,84 25 4328,17 85,99 88,13 26 4242,18 87,74 86,38 27 4154,44 89,53 84,59 28 4064,91 91,35 82,77 29 3973,56 93,21 80,91 30 3880,35 95,11 79,01 31 3785,24 97,05 77,07 32 3688,19 99,02 75,10 33 3589,17 101,04 73,08 34 3488,13 103,10 71,02 35 3385,03 105,20 68,92 36 3279,83 107,34 66,78 37 3172,49 109,52 64,60 38 3062,97 111,75 62,37 39 2951,22 114,03 60,09 40 2837,19 116,35 57,77 41 2720,84 118,72 55,40 42 2602,12 121,14 52,98 43 2480,98 123,60 50,52 44 2357,38 126,12 48,00 45 2231,26 128,69 45,43 46 2102,57 131,31 42,81 47 1971,26 133,98 40,14 48 1837,28 136,71 37,41 49 1700,57 139,49 34,63 50 1561,08 142,33 31,79 51 1418,75 145,23 28,89 52 1273,52 148,19 25,93 53 1125,33 151,20 22,92 54 974,13 154,28 19,84 55 819,85 157,42 16,70 56 662,43 160,63 13,49 57 501,80 163,90 10,22 58 337,90 167,24 6,88 59 170,68 170,66 3,46 Iš viso 4325,04

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovei įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2025 m. sausio 16 d.) (naudojantis, pvz., www.bankai.lt teikiama skaičiuokle).

28. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

29. Nagrinėjamoje situacijoje, pagal apeliantės analogiškus apeliacinius skundus jau yra priimti naujausi įsiteisėję apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais teisėjų kolegija vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1822-638/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1774-230/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1840-601/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1804-896/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 824,31 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.) ir toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 24,43 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 5553,51 Eur negrąžinto kredito sumos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 16 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 90 proc. (prašyta priteisti 9362,14 Eur, priteisiama 8432,39 Eur (5948,04 + 612,69 + 824,31 + 1034,27 + 13,08). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 411 Eur (211 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė iš viso 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde buvo pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos. Šis reikalavimas patenkintas, priteisiant ieškovei nuostolius iki kredito sutarties termino pabaigos. Todėl iš viso ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 645 Eur (370 Eur + 275 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5948,04 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 4 ct) negrąžinto kredito dalį; 612,69 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 69 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas; 824,31 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 31 ct) nuostolius už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.), toliau priteisiant nuostolius kiekvieną mėnesį kaip 24,43 procentus metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 5553,51 Eur negrąžinto kredito sumos, iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 16 d.; 1034,27 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus 27 ct) tarpininkavimo mokestį; 13,08 Eur (trylika eurų 8 ct) kompensuojamąsias palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8432,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 645 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.