Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai turi pareigą savo iniciatyva (ex officio) vertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas nepriklausomai nuo to, ar vartotojas išreiškia tokį reikalavimą. Paskutinės instancijos teismo, kuris nevykdo savo prievolės savo iniciatyva įvertinti nesąžiningas sutarčių sąlygas, veiksmai gali būti vertinami kaip pakankamai rimtas ES teisės pažeidimas, užtraukiantis valstybės narės atsakomybę už vartotojams padarytą žalą ((duomenys neskelbtini) C-168-15). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms požiūriu bei pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas D. V. 2019 m. balandžio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K242593057, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6512,08 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2441,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 22,00 proc.) ir 438,70 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. balandžio 23 d. Atsakovas nuo 2020 m. kovo 24 d. nustojo tinkamai vykdyti sutartį, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 28 d. sutartį nutraukė (2020 m. liepos 22 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą.

Dėl negautų pajamų

17. Iš ieškovės pateikto vartojimo kredito grąžinimo grafiko nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 22 proc. metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma sudarė 5106,90 Eur. (kredito grąžinimo grafiko 11 eilutė).

18. Sutiktina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, kitaip tariant, negautos mokėjimo palūkanos po sutarties nutraukimo virsta nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos grąžinimo terminas yra ilgesnis nei sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. liepos 28 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Todėl spręstina, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Pagal apeliantės pateiktus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) sudarytų 1359,30 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

22. Ieškovės reikalavimas priteisti 22 metinių palūkanų procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5106,90 Eur) nuo šios nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) yra tenkintinas iš dalies. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki šios nutarties priėmimo dienos ( 2020 m. gruodžio 22 d.) priteistina 439,18 Eur nuostolių (pirmų penkių žemiau pateikiamos lentelės palūkanų eilučių suma), ir toliau priteistina po 22 metinių palūkanų procentus kiekvieną mėnesį nuo 4302,58 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. balandžio 23 d. Atitinkamai negrąžinto kredito sumos mažėjimas ir mėnesio palūkanų įmoka parodyta žemiau pateikiamoje lentelėje:

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki paskolos termino pabaigos (2023 m. balandžio 23 d.) (naudojantis, pvz., www.bankai.lt teikiama skaičiuokle).

Dėl kompensacinių palūkanų

24. Kaip jau minėta, nagrinėdamas vartojimo teisinių santykių bylas, teismas turi atlikti sutarties sąlygų kontrolę sąžiningumo, skaidrumo ir atitikimo įstatymams požiūriu, taip pat teismas nėra saistomas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja tiek viešasis interesas, tiek tokia prievolė išplaukia iš Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, kad Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę, todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių įvairių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (ESTT 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas D. A. P.(C-573/17).

25. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

26. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

27. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškinį, priteisė ieškovei 31,43 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 d., kai buvo praleistas terminas įvykdyti prievolę, sumokėti einamąją kredito grąžinimo įmoką, iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Viena vertus, kai pelno palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, kaip kad yra šios bylos atveju, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius (negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2022 m. balandžio 23 d.), netesybos negali būti priteisiamos. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista 31,43 Eur kompensacinių palūkanų yra naikintina ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

28. Papildomas pagrindas atmesti ieškinį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra tai, kad pagal kredito vartojimo sutarties 6.1. punktą buvo numatyta, kad 22 proc. metinių palūkanų yra skaičiuojama nuo negrąžintos mėnesinės kredito įmokos dalies ir vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad tokia sutartyje nustatyta kompensuojamųjų palūkanų suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl tokia sutarties nuostata negali būti taikoma dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitinkamai reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas negali būti tenkinamas. Todėl panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl priteistų 31,43 Eur kompensacinių palūkanų, papildomai pripažintina negaliojančia vartojimo kredito sutarties 6.1 punkto sąlyga, nustatanti kompensacinių palūkanų dydį.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

30. Nors byloje nekilo ginčo dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija jį vertina ir pasisako dėl Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose nustatytų sąlygų (CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis).

31. Pagal kredito sutarties Nr. K242593057 Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės (kredito davėjo) patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

32. Pagal minėtos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi kredito sutarties 5.11 punktu.

33. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

34. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 438,70 Eur (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 1518,70 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 080 Eur).

35. Iš šių bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.

36. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

37. Nors apeliantė teismui pateikė rašytinius dokumentus (atsakovo mokėtinų sumų detalizavimą), iš kurių galima spręsti, kaip apskaičiuojamas ir taikomas tarpininkavimo mokestis, o kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog 438,70 Eur tarpininkavimo mokestis yra pritaikytas su nuolaida, teismas neturi duomenų, kurie leistų spręsti, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 438,70 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės bei galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertintina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas E. K. S. s.r.o. prieš J. D. ir M. D. byloje C-448/17).

39. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos (5.3.1, 5.3.2 p. p.), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

40. Kartu pažymėtina, jog kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 438,70 Eur, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (438,70 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (ieškinio priedo ZIP formate esantis refinansavimo pasiūlymas). Taip pat tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.

41. Spręstina, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose.

42. Apeliacinės instancijos teismas iš ieškovės ieškinyje išdėstyto prašymo priteisti 1098,37 Eur tarpininkavimo mokesčio sprendžia, kad atsakovas yra sumokėjęs 420,33 Eur tarpininkavimo mokesčio (1518,70 - 1098,37). Todėl iki šalių sutartos tarpininkavimo mokesčio sumos atsakovui yra likę sumokėti 18,70 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 438,70 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėtų sumų dalimi, todėl bendra apeliantei iš atsakovo priteistina suma nagrinėjamu atveju sudaro 18,70 Eur (438,70-420,33).

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

44. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išplėsdamas apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešęs apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, priima procesinį sprendimą, kuriuo panaikina dalį priteisto tarpininkavimo mokesčio (420,33 Eur) ir kompensuojamąsias palūkanas (31,34 Eur), tačiau patenkina ieškinį priteisdamas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), kurių bendra vertė yra 1389 Eur.

45. Taigi, sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai tarpusavyje apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu. Vertinant, ar sprendimas blogesnis, turi būti lyginama su skundžiamuoju sprendimu, o ne su hipotetiniu sprendimu ar nutartimi, kurie apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti pagal apeliacinio skundo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

46. Nagrinėjamu atveju blogesnis sprendimas apeliantės atžvilgiu buvo priimtas tik tam tikrų reikalavimų dalyje (dėl tarpininkavimo mokesčio ir kompensuojamųjų palūkanų), tačiau įvertinus priteistas negautas pajamas (nuostolius) vertine išraiška, priimamas sprendimas laikytinas iš esmės palankesniu apeliantei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1836-340/2020).

47. Teismo sprendimas dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo pakeistinas nurodant, kad 5 procentai metinių palūkanų skaičiuotini nuo bendros iš atsakovo priteistos sumos, kuri yra 6 936,80 Eur (5106,90+451,90+1359,30+18,70), nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vartojimo kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu bei susijusių su kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimu, neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti šias teisės taikymo klaidas ir atitinkamai pakeisti priimtą sprendimą pripažindamas tas sąlygas negaliojančiomis. Kolegija sprendžia, kad vartojimo kredito sutarties 5.3.1 ir 5.3.2 p., nustatantys tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktas, nustatantis, kad specialiose sąlygose nustatytos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, pripažintinos negaliojančiomis ab initio ( nuo priėmimo momento).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – Sprendimo dalis priteisti 5 106,90 Eur negrąžinto kredito ir 451,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, paliktina galioti. Ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 439,18 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) ir toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį kaip 22 metinių palūkanų procentai pradedant nuo 4302,58 Eur negrąžinto kredito sumos, laikant, kad visa paskolos suma bus grąžinta per 21 mėnesį (iki 2023 m. balandžio23 d.), iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. balandžio 23 d. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista 31,43 Eur kompensuojamųjų palūkanų, panaikintina, šioje dalyje ieškinys atmestinas. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista 420 Eur tarpininkavimo mokesčio, panaikintina, priteistina 18,70 Eur tarpininkavimo mokesčio, kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Pakeistina suma, nuo kurios skaičiuotini 5 proc. metinių procesinių palūkanų iš 6 028,93 Eur į 6 936,80 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

51. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 6688,60 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį, ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 22 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 5106,90 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 1123,52 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) palūkanų suma sudarytų 1966,16 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 8 654,76 Eur ( 5106,90 Eur +451,90+1966,16+1098,37+31,43).

52. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 80,15 proc. (suapvalinus- 80 proc.) (prašyta priteisti 8654,76 Eur, priteisiama 6 936,80 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 350 Eur (150 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde buvo pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos, šis reikalavimas patenkintas priteisiant nuostolius iki kredito sutarties termino pabaigos. Ieškovei priteistina iš viso 555 Eur (280 Eur + 275 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių ir visą sprendimą išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:

5 106,90 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto šešių eurų 90 ct) negrąžinto kredito;

451,90 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 90 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos;

18,70 Eur ( aštuoniolika eurų ir 70 ct) tarpininkavimo mokesčio;

439,18 Eur ( keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 18 ct) nuostolių už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.);

negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. balandžio 23 d., skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 22 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos pradedant nuo 4302,58 Eur, kiekvieną mėnesį mažinant negrąžintą sumą ir laikant, kad visa kredito suma turi būti grąžinta per 21 mėnesį iki 2022 m. balandžio mėnesio;

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6936,80 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

555 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo priėmimo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr.K242593057 sąlygas, išdėstytas 5.3.1 ir 5.3.2 punktuose, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat sutarties 6.1 punktą, nustatantį, kad specialiose sąlygose nustatytos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.