Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1774-230/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-09-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
e2A-1774-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02229-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Tomas Romeika
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1774-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02229-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo R. K. 2 292,73 Eur negrąžintą kredito dalį, 206,07 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.), 1 528,22 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,66 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2020 m. vasario 20 d.) iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo R. K. 2019 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K342108557, kuria atsakovui suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 928,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25,29 proc.), 217 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. birželio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. K. 2 292,73 Eur negrąžintą kreditą, 206,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,66 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 217 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. balandžio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K342108557, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 928,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,29 proc.), 217 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to 2020 m. birželio 25 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus. Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, o ieškovė įrodė skolos dydį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito dalies tenkinamas, iš atsakovo priteistina 2 292,73 Eur negrąžinta kredito dalis.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 25,29 procentai. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. balandžio 19 d., o sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 1 d. Ieškovė paskaičiavo 206,07 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (206,07 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu reikalavimas priteisti 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

6. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. 217 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas į 4 645,60 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2 500 Eur kreditas + 1 928,60 Eur palūkanos + 217 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tenkinamas iš dalies, priteisiant 217 Eur tarpininkavimo mokestį. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl 1 311,22 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkinamas, kadangi sutarties bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio.

7. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas ieškovės prašymą priteisti 6,66 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2020 m. vasario 20 d.) iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) tenkino, o prašymą priteisti 25,29 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo R. K. 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 291 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje nutartyje nurodytus išaiškinimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo priteisti 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.). Ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1 928,60 Eur), taip pat teismui pateiktame vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.

1.3. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 19 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 19 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti tenkinamas ir priteisiama 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.). Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo.

1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

9. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pasiūlė ieškovei AB „NEO Finance“ ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 8 d. pateikti teismui papildomus įrodymus (duomenis) ir su tuo susijusius rašytinius paaiškinimus.

10. Ieškovė AB „NEO Finance“ 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui vartojimo kredito grąžinimo grafiką, duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus (įmokas) pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.), paskaičiavimą, negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.), paskaičiavimą.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių pateiktų naujų įrodymų, minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas R. K. 2019 m. balandžio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K342108557, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 500 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 928,60 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25,29 proc.), 217 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. balandžio 19 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. K. 2 292,73 Eur negrąžintą kreditą, 206,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 6,66 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 217 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė.

16. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 25,29 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.).

17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė AB „NEO Finance“ 2020 m. liepos 1 d. sutartį su atsakovu R. K. nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, akcentuotina, kad šios nutarties 17 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės AB „NEO Finance“ reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 25,29 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

20. Apeliantės AB „NEO Finance“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1 928,60 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 19 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 19 d.

21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. K. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 25,29 procentus metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 928,60 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.).

27. Pagal apeliantės AB „NEO Finance“ į bylą pateiktus 2020 m. gruodžio 1 d. rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) sudaro 1 216,80 Eur (1 928,60 Eur (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma) – 505,73 Eur (atsakovo sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma) – 206,07 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo). Apeliantė klaidingai nurodo, kad jos negautos pajamos (už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d.) sudaro 1 218,32 Eur, kadangi atsakovas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. vasario 19 d. sumokėjo 505,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d. turėjo sumokėti 206,07 Eur (47,80 Eur + 47,25 Eur + 46,69 Eur + 46,12 Eur + 18,21 Eur (45,53 Eur / 30 dienų x 12 dienų)), todėl likusi negautų pajamų suma sudaro 1 216,80 Eur. Kita šalis (atsakovas) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

28. Nors ieškovė byloje ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 292,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 292,73 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 2 206,92 Eur (1 388 dienos x 1,59 Eur/dieną (579,83 Eur/metus)) nurodytą 1 216,80 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 1 216,80 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

29. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.), galėjo tikėtis gauti 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 1 d. – 2 187,94 Eur; 2020 m. liepos 19 d. – 2 160,25 Eur; 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 2 131,97 Eur; 2020 m. rugsėjo 19 d. – 2 103,10 Eur; 2020 m. spalio 19 d. – 2 073,62 Eur; 2020 m. lapkričio 19 d. – 2 043,52 Eur; 2020 m. gruodžio 19 d. – 2 012,78 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 1 981,40 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 1 949,35 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 1 916,63 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 1 883,22 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 1 849,11 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 1 814,28 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 1 778,71 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 1 742,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 19 d. – 1 705,31 Eur; 2021 m. spalio 19 d. – 1 667,45 Eur; 2021 m. lapkričio 19 d. – 1 628,79 Eur; 2021 m. gruodžio 19 d. – 1 589,31 Eur; 2022 m. sausio 19 d. – 1 549 Eur; 2022 m. vasario 19 d. – 1 507,84 Eur; 2022 m. kovo 19 d. – 1 465,81 Eur; 2022 m. balandžio 19 d. – 1 422,90 Eur; 2022 m. gegužės 19 d. – 1 379,08 Eur; 2022 m. birželio 19 d. – 1 334,34 Eur; 2022 m. liepos 19 d. – 1 288,66 Eur; 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 1 242,01 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 1 194,38 Eur; 2022 m. spalio 19 d. – 1 145,75 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 1 096,09 Eur; 2022 m. gruodžio 19 d. – 1 045,39 Eur; 2023 m. sausio 19 d. – 993,62 Eur; 2023 m. vasario 19 d. – 940,76 Eur; 2023 m. kovo 19 d. – 886,78 Eur; 2023 m. balandžio 19 d. – 831,66 Eur; 2023 m. gegužės 19 d. – 775,38 Eur; 2023 m. birželio 19 d. – 717,92 Eur; 2023 m. liepos 19 d. – 659,25 Eur; 2023 m. rugpjūčio 19 d. – 599,34 Eur; 2023 m. rugsėjo 19 d. – 538,17 Eur; 2023 m. spalio 19 d. – 475,71 Eur; 2023 m. lapkričio 19 d. – 411,93 Eur; 2023 m. gruodžio 19 d. – 346,81 Eur; 2024 m. sausio 19 d. – 280,31 Eur; 2024 m. vasario 19 d. – 212,41 Eur; 2024 m. kovo 19 d. – 143,08 Eur; 2024 m. balandžio 19 d. – 72,30 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. balandžio 19 d.) negali viršyti 1 216,80 Eur sumos.

30. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki 20 mokėjimo pagal grafiką dienos (2020 m. gruodžio 19 d.), kuri sudaro 245,80 Eur ((45,53 Eur / 30 dienų x 18 d.) + 44,94 Eur + 44,33 Eur + 43,71 Eur + 43,07 Eur + 42,43 Eur), taip pat 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 29 pastraipoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 291 Eur bylinėjimosi išlaidų (91 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 63,12 proc. (6 240,60 Eur (bendra ginčo suma), 3 939,26 Eur (patenkintų reikalavimų suma)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 183,68 Eur (291 Eur x 63,12 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

34. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 55,14 proc. (2 206,92 Eur (bendra ginčo suma), 1 216,80 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 151,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (275 Eur x 55,14 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bei papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,80 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 80 euro centų) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki 20 (dvidešimto) mokėjimo pagal grafiką dienos (2020 m. gruodžio 19 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,29 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 19 d. – 2 012,78 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 1 981,40 Eur; 2021 m. vasario 19 d. – 1 949,35 Eur; 2021 m. kovo 19 d. – 1 916,63 Eur; 2021 m. balandžio 19 d. – 1 883,22 Eur; 2021 m. gegužės 19 d. – 1 849,11 Eur; 2021 m. birželio 19 d. – 1 814,28 Eur; 2021 m. liepos 19 d. – 1 778,71 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 1 742,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 19 d. – 1 705,31 Eur; 2021 m. spalio 19 d. – 1 667,45 Eur; 2021 m. lapkričio 19 d. – 1 628,79 Eur; 2021 m. gruodžio 19 d. – 1 589,31 Eur; 2022 m. sausio 19 d. – 1 549 Eur; 2022 m. vasario 19 d. – 1 507,84 Eur; 2022 m. kovo 19 d. – 1 465,81 Eur; 2022 m. balandžio 19 d. – 1 422,90 Eur; 2022 m. gegužės 19 d. – 1 379,08 Eur; 2022 m. birželio 19 d. – 1 334,34 Eur; 2022 m. liepos 19 d. – 1 288,66 Eur; 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 1 242,01 Eur; 2022 m. rugsėjo 19 d. – 1 194,38 Eur; 2022 m. spalio 19 d. – 1 145,75 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – 1 096,09 Eur; 2022 m. gruodžio 19 d. – 1 045,39 Eur; 2023 m. sausio 19 d. – 993,62 Eur; 2023 m. vasario 19 d. – 940,76 Eur; 2023 m. kovo 19 d. – 886,78 Eur; 2023 m. balandžio 19 d. – 831,66 Eur; 2023 m. gegužės 19 d. – 775,38 Eur; 2023 m. birželio 19 d. – 717,92 Eur; 2023 m. liepos 19 d. – 659,25 Eur; 2023 m. rugpjūčio 19 d. – 599,34 Eur; 2023 m. rugsėjo 19 d. – 538,17 Eur; 2023 m. spalio 19 d. – 475,71 Eur; 2023 m. lapkričio 19 d. – 411,93 Eur; 2023 m. gruodžio 19 d. – 346,81 Eur; 2024 m. sausio 19 d. – 280,31 Eur; 2024 m. vasario 19 d. – 212,41 Eur; 2024 m. kovo 19 d. – 143,08 Eur; 2024 m. balandžio 19 d. – 72,30 Eur).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K342108557 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (25,29 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151,64 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėGintautas KoriaginasTomas Romeika