Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2292,73 Eur negrąžintos kredito dalies, 206,07 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-01 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19, 1528,22 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020-02-20 iki 2020-07-01 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 91 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, kuriame nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti, siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, įteikti 2020-07-25 atsakovo šeimos nariui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė 2019-04-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K342108557 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1928,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,29 proc.), 217,00 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-04-19.

Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė pranešimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita-faktūra, patvirtinanti ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis bankinio mokėjimo nurodymas, vartojimo kredito bendrosios ir specialiosios sąlygos, vartojimo kredito suteikimą patvirtinantis išrašas, raginimas, pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir kt. bylos medžiaga.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas dėl negražinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovo priteistina 2292,73 Eur negrąžintos kredito dalies (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 206,07 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2020-07-01 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos pagal ankstesnę teismų praktiką buvo mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasisakė, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2019-04-19 vartojimo kredito sutartį Nr. K342108557 atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 25,29 procentai. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024-04-19, o sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 1 d. Ieškovė paskaičiavo 206,07 Eur mokėjimo palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (206,07 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu reikalavimas priteisti 25,29 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19 yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1528,22 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,9 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 217,00 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 217,00 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 4645,60 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (2500 Eur kreditas + 1928,60 Eur palūkanos + 217,00 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant 217,00 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Tuo tarpu Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

Kaip matyti iš Sutarties 5.3 ir 5.4 punktų, Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-368/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-440/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-265/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020; Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2172-480/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-852/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-601/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 1505 613/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1565-460/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 1311,22 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio (lot. savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-438-415/2016, 28 punktas, ir kt.). Sutinkamai su CK 6.188 straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Nesąžiningomis laikomos ir tokios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CPK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.28 ir 5.3 punktų sąlygos yra neaiškios. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas laiko, kad Sutarties Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 6,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020-02-20 iki 2020-07-01 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 25,29 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ieškovės prašymas priteisti 6,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020-02-20 iki 2020-07-01 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) tenkintinas, o prašymas priteisti 25,29 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2292,73 nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl prašymas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 91,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 67,49 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 4033,68 Eur, priteistina suma 2722,46 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 196,40 Eur (291,00 Eur x 67,49 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios 1,86 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas A. Vivulskio g. 7, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT313520093503840425, NEO Finance, AB iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2292,73 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 73 ct) negrąžinto kredito, 206,07 Eur (du šimtus šešis eurus 7 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 6,66 Eur (šešis eurus 66 ct) palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 217,00 Eur (du šimtus septyniolika eurų) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.