Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-394-372/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
e2A-394-372/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-394-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00103-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2139-322/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinės bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 1 669,56 Eur negrąžintos kredito dalies; 116,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-01-24 kreipimosi į teismą dienos; 17,97 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 669,56 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 961,18 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,78 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-09-01, iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 62,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo A. M. 2019 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K594770871, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 745,97 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 714,51 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 17,97 proc.), 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-05-31. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 48 mėnesines įmokas, tačiau atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, t. y., nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2020 m. sausio 8 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą Vartojimo kredito sutartį nutraukė. Atsakovas liko skolingas ieškovei 1 669,56 Eur vartojimo kredito.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos –116,33 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2020-01-24 kreipimosi į teismą dienos bei 17,97 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 669,56 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo taip pat priteistinas 961,18 Eur tarpininkavimo mokestis, 2,78 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-09-01 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.

4. Atsakovui A. M. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. vasario 26 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gegužės 31 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K594770871 bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu; priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei AB „NEO Finance“ 1 669,56 Eur negrąžinto kredito, 116,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2,78 Eur sutartinių palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, 17,97 proc. dydžio sutartines metines palūkanas, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito dalies, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditus refinansavimui, atsakovas juos gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas dėl negražinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1 669,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 116,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2,78 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 17,97 proc. dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito dalies, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Dėl kitos tarpininkavimo mokesčio dalies teismas nurodė, jog įvertinus Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, darytina išvada, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Teismas akcentavo, kad iš sutarties 5.3. ir 5.4. punktų matyti, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad šalys sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu, nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės, tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Teismo vertinimu, priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai, o tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Teismas pažymėjo, kad kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimo dėl 840,62 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkino.

8. Teismas nurodė, jog tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams; kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Teismo vertinimu, Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29. ir 5.3. punktų sąlygos yra neaiškios, sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas – tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Teismas konstatavo, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu; sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio.

9. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ prašo teismo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 961,18 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 308,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 21,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 840,62 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis savo esme laikytina netesybomis. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes. Teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomų paaiškinimų dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

10.2. Pagal sutarties 1.8. p. bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius; ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Ieškovė, prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją), skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ buvo aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis. Atsakovas per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis sąlygomis, kad šis galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma buvo nurodytas 120,56 Eur, specialiosiose sąlygose taip pat buvo aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1005,68 Eur, todėl atsakovas, sudarydamas kredito sutartį, žinojo, kokio dydžio tarpininkavimo mokestis bus taikomas, jei nesilaikys laisva valia prisiimtų prievolių. Atsakovui pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami, visa mokesčių paskaičiavimo tvarka buvo nurodyta šalių pasirašytose sutartyse, informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima, atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.

10.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tad nusprendus, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės prašymas priteisti tarpininkavimo mokestį buvo tenkintas iš dalies bei atitinkamai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. M. 2019 m. gegužės 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K594770871, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1 745,97 Eur kredito sumą 48 mėnesių terminui. Sutartimi šalys susitarė dėl 17,97 proc. metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 22,77 proc. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 2 581,04 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas.

14. Nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. pranešimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereagavus ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. sausio 8 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. sausio 14 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.

Dėl ginčo esmės

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, pažymėjo, jog sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentai, jo bendra suma, pritaikius nuolaidą, yra 120,56 Eur, šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas, nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Teismas pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 2 581,04 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (1745,97 Eur kredito suma + 714,51 Eur palūkanos + 120,56 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir ieškovei priteistina.

16. Teismas, įvertinęs Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, darė išvadą, kad savo esme kita tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 840,62 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis savo esme laikytina netesybomis.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje yra keliamas šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio kvalifikavimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą mokestį kvalifikavo kaip netesybas, ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

18. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

19. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka.

20. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis bei jo apskaičiavimo tvarka: 1) Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2. punktas).

21. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

22. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

23. Aptartos šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovas netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovui neatsiranda.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sutartyje numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Tad 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas.

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis, ką iš esmės ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

26. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, kad ieškovės reikalavimas priteisti 840,62 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl 17,97 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą; nustatė, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas); ieškovė apskaičiavo ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2,78 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-09-01, iki kreipimosi į teismą dienos.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tai, kad įstatyme įtvirtinta, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tarpininkavimo mokesčio dalis 840,62 Eur laikytina tam tikra netesybų forma ir iš atsakovo nepriteistina.

30. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus bei pareikštus reikalavimus (pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 961,18 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 308,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas) konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies – 840,62 Eur (961,18 Eur – 120,56 Eur) priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

32. Teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė