Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7075-714/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos, susidariusios pagal vartojimo kredito sutartį, priteisimo.

2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 2 476,03 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 222,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugsėjo 11 d.; 3) 20,88 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 476,03 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) 1 769,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 2,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 6) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 7) 101 Eur žyminį mokestį; 8) 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. rugsėjo 25 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 476,03 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalį, 222,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 20,88 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 476,03 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 246,01 Eur advokato išlaidas ir 61 Eur žyminį mokestį, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas nesilaikė įstatymo reikalavimų ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė.

6. Teismas sprendė, kad nors vartojimo kredito sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose ir yra išaiškintas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas, tačiau jis nėra aiškus ir suprantamas. Teismas pabrėžė, jog, nei sutartyje, nei ieškinyje nėra pateikta tarpininkavimo mokesčio dydžio, t. y. 1 769,94 Eur, kurio ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, apskaičiavimo pagrįstumas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti negrąžinta kredito dalis yra 2 476,03 Eur, kas rodo, jog ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis yra didesnis nei pusė prašomos priteisti negrąžintos kredito dalies sumos.

7. Teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis – 1 769,94 Eur, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, yra neproporcingai ir nepagrįstai per didelis, tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jo dydžiui.

8. Teismas sprendė, jog Vartojimo kredito įstatyme pateiktas vartojimo kredito tarpininko sąvokos apibrėžimas neturi nieko bendra su sutartyje nustatytu tarpininkavimo mokesčiu, o sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis savo esme panašus į administravimo mokestį, kuriuo atsakovui nustatoma pareiga sumokėti ieškovės vykdomos veiklos administravimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad, šiuo konkrečiu atveju, sutarties sąlygos, kuria atsakovui yra nustatomas sumokėti tarpininkavimo mokestis, kuris savo esme ir paskirtimi tapatus administravimo mokesčiui, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB NEO Finance prašo: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 769,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 347,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

9.1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės negalima laikyti vartojimo kredito tarpininku.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovės pateiktam ieškiniui teismas nebuvo nustatęs trūkumų, taip pat neprašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio tikslesnio paskaičiavimo tvarkos, detalizacijos. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

9.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsakovas D. B. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės AB NEO Finance (toliau – ieškovė arba apeliantė) reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio (1 769,94 Eur) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas D. B. 2019 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K99908070 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu, ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, suteikė atsakovui 2 500 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus Kredito sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2019 m. liepos 29 d. pranešimu ragino padengti įsiskolinimą, o 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu Kredito sutartį nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Kredito sutartį numatytus mokėjimus. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 476,03 Eur skolos negrąžinto kredito; 222,21 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugsėjo 11 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos; 20,88 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 2 476,03 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 1 769,94 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies.

15. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 1 769,94 Eur tarpininkavimo mokesčio ir atitinkamai nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šį atmestą reikalavimą.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pabrėžė, jog nėra pateikta tarpininkavimo mokesčio, t. y. 1 769,94 Eur, apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau iš ieškinio turinio akivaizdu, kad šį mokestį ieškovė apskaičiavo tiek pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų, tiek pagal Specialiųjų sąlygų nuostatas. Viena vertus, apeliantė iš dalies teisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių (nustatyti trūkumus, prašyti pateikti papildomus įrodymus ir kt.), jog ieškinyje būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas, tačiau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė nuolat teikia ieškinius dėl skolų ir kitų pagal kredito sutartis numatytų mokėjimų priteisimo ir tokio pobūdžio bylose ginčai iš esmės kyla dėl tarpininkavimo/administravimo mokesčių priteisimo, todėl pati ieškovė, sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis ir siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), ieškinyje turėjo aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne pažodžiui perrašinėti Kredito sutarties nuostatas, teikti Priežiūros tarnybos nuomonę ir kt., ir tik ieškinio reikalavime nurodyti prašomą priteisti tarpininkavimo mokesčio sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčą dėl tarpininkavimo mokesčio galima išspręsti pagal byloje esančius įrodymus.

17. Informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas nurodyta, kad tarpusavio skolinime dalyvauja trys šalys: 1) vartojimo kredito gavėjas, 2) NEO Finance, AB – Paskolų klubas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, 3) paskolos davėjai – žmonės, kurie faktiškai skolina pinigus. Nurodyta, jog Paskolų klubui tenka šios pareigos – tinkamo vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo, mokėjimų administravimo, informacijos teikimo, skolos išieškojimo ir kitos. Bendrovei NEO Finance, AB mokamas tarpininkavimo mokestis susideda iš: 1) 4,90 procentų nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos ir 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 1) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 eurų. Nurodyta, jog 2) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų.

18. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.7 punktas numato, kad bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį.

19. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

20. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; ir 2) 5.3.2 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų. Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.

21. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.14 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

24. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

25. Sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip tarpininkavimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 2,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

26. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Taigi skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl dalies tarpininkavimo mokesčio (1 769,94 – 198,33 Eur (apie tai bus pasisakyta vėliau) = 1 571,61 Eur) priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

27. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, konstatavęs, kad šios sutarties sąlygos nėra skaidrios ir aiškios.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog minėtos Kredito sutarties bendrosios dalies 1.28 ir 5.3 punktų sąlygos yra neaiškios. Pažymėtina, jog Kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, o tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai.

31. Pažymėtina, jog, savo ruožtu, Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. Kredito sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio bendra suma pagal Kredito sutartį yra 198,33 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas, t. y. sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų ir Bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

32. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 198,33 Eur tarpininkavimo mokestį, keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir priteisiant iš atsakovo ieškovei jos prašomą 198,33 Eur tarpininkavimo mokestį.

33. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo už akių motyvuose sprendė ex officio klausimą dėl tarpininkavimo sutarties sąlygų teisėtumo ir pripažino, kad Kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningos, dėl to negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo už akių dalis tikslinama (atsižvelgus į byloje jau padarytas išvadas dėl tarpininkavimo mokesčio, t. y. pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu).

34. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 347,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, patenkinus 65 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 225,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

35. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 287,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (41 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už advokato pagalbą). Šių bylinėjimosi išlaidų dydis laikomas pagrįstu. Taigi, patenkinus 11 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 31,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K99908070 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 476,03 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 03 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 222,21 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 21 ct) mokėjimo palūkanų, 198,33 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) tarpininkavimo mokesčio, 2,96 Eur (du eurus 96 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 20,88 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžinto vartojimo kredito sumą (2 476,03 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistų sumą (2 899,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,56 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,57 Eur (trisdešimt vieną eurą 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.