Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė Vilniuje, Verkių g. 25C-1, atsiskaitomoji sąskaita LT313520093503840425, atstovaujamą advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, juridinio asmens kodas 302474459, buveinė Vilniuje, Konstitucijos prospektas 9-124, ieškinį atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 24760,03 Eur skolą, 222,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugsėjo 11 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos, 20,88 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2476,03 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1769,94 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 347,01 bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 101 Eur žyminis mokestis, 246,01 Eur advokato išlaidos.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. vasario 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 2500 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 60 mėnesių, t. y. iki 2024 m. vasario 27 d., grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą (2500 Eur) ir vartojimo kredito mokestį, kurį sudaro 1547,60 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 20,88 procentai) ir 198,33 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teisme dienos nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, nereagavo į ieškovės raginimus vykdyti sutarties sąlygas, t. y. atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos už suteiktą vartojimo kreditą, todėl dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas yra dirbantis, tačiau iki 2021 metų yra vaiko iki trejų metų auginimo atostogose. 2019 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ( Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Minėta nutartimi atsakovui nustatyta pareiga per 14 dienų nuo paskelbimo interneto tinklalapyje dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei nurodytos šio procesinio dokumento nepateikimo pasekmės, t. y., jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus pateiktus įrodymus, nustatyta, kad atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku sutartinių įsipareigojimų nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2476,03 Eur negrąžinta vartojimo kredito dalis, 222,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 20,88 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2476,03 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,96 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 246,01 Eur advokato išlaidos.

Pagal CK 6.228(4) straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atititktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Lietuvos Respublikos CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta nesąžiningos sutarties sąlyga, kuomet nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Ieškovė ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti 1769,94 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.28 punkte yra apibrėžta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka akcinei bendrovei „NEO Finance“ (toliau – Bendrovei). Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Sutarties 1.12 punkte yra nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis nėra įskaičiuotas į mėnesinę įmoką. Analizuojant Sutarties sąlygas, matyti, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3.1. ir 5.3.2. punktuose numatyta tvarka, kuriuose nurodoma, jog Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas mokės 4,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) ir tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 198,33 Eur. Taip pat šalių sudarytos Sutarties specialiosiose sąlygose yra nuoroda į Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. ir 5.3.2. punktus. Sutarties 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Sutarties 5.14. punkte yra numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Iš aukščiau pateikto Sutarties sąlygų vertinimo, teismui kyla pagrįstas klausimas, ar, šiuo konkrečiu atveju, t. y., kuomet atsakovas neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartį, apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis (1769,94 Eur), nepažeidžia proporcingumo principo.

Išanalizavus Sutarties sąlygas, teismas sprendžia, kad nors Sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose ir yra išaiškintas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas, tačiau jis nėra aiškus ir suprantamas. Teismas pabrėžia, jog, nei Sutartyje, nei ieškinyje nėra pateikta tarpininkavimo mokesčio dydžio, t. y. 1769,94 Eur, kurio ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, apskaičiavimo pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti negrąžinta kredito dalis yra 2476,03 Eur, kas rodo, jog ieškovo prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis yra didesnis nei pusė prašomos priteisti negrąžintos kredito dalies sumos. Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, teismas sprendžia, kad Sutartyje aptartos sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo, tarpininkavimo mokesčio nustatymo Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, yra neaiškios, ir, tuo pačiu, konstatuoja, kad tarpininkavimo mokestis – 1769,94 Eur, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, yra neproporcingai ir nepagrįstai per didelis. tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jo dydžiui.

Net ir tuo atveju jei, tarkime, kredito sutarties sąlygos, susijusios su administravimo mokesčio paskirtimi būtų pakankamai aiškios, pats jo paskaičiavimo principas – mokamas tik tada, kai kredito gavėjas nevykdo savo pareigų, neleidžia aiškiai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos, nes ji bus vienokia, kai prievolė bus vykdoma ir bus taikomas nulinis tarifas ir kitokia, kai prievolės nevykdant administravimo mokestis bus taikomas visa apimtimi. Abejotina, ar tokią skaičiavimo tvarką būtų galima pripažinti kaip pakankamai aiškią vartotojui.

Kitas klausimas, kurį sprendžia teismas, yra tai, ar Sutarties sąlyga, kuria kredito gavėjui nustatoma sumokėti tarpininkavimo mokestį, nepažeidžia vartotojo, t. y. kredito gavėjo, teisių ir teisėtų interesų.

Vertinant šalių sudarytos Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, jų turinį, teismas sprendžia, jog Sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio sąvokos apibrėžimo nėra aiški ir suprantama. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymą (toliau – Vartojimo kredito įstatymą), kuriame nėra numatytas tarpininkavimo mokesčio institutas. Pažymėtina, jog Vartojimo kredito įstatyme yra apibrėžta vartojimo kredito tarpininko sąvoka, jog vartojimo kredito tarpininkas yra asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų: a) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui; b) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies a) punkte numatytą veiksmą; c) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju. Išanalizavus šalių sudarytos Sutarties apibrėžtį dėl tarpininkavimo mokesčio, Vartojimo kredito įstatyme apibūdintą vartojimo kredito tarpininko sąvokos turinį, teismas sprendžia, jog šios sąvokos nėra tapačios, Vartojimo kredito įstatyme pateiktas vartojimo kredito tarpininko sąvokos apibrėžimas neturi nieko bendra su Sutartyje nustatytu tarpininkavimo mokesčiu, o Sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis savo esme panašus į administravimo mokestį, kuriuo atsakovui nustatoma pareiga sumokėti ieškovo vykdomos veiklos administravimo išlaidas. Teismas konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju, Sutarties sąlygos, kuria atsakovui yra nustatomas sumokėti tarpininkavimo mokestis, kuris savo esme ir paskirtimi tapatus administravimo mokesčiui, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų 60,41 procento reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis – 61 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, atstovaujamą advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, juridinio asmens kodas 302474459, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2476,03 Eur negrąžintą vartojimo kredito dalį, 222,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. rugsėjo 11 d., 20,88 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2476,03 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos2019 m. rugsėjo 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,96 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 246,01 Eur advokato išlaidas ir 61 Eur žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.