- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1625-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39306-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ (toliau – UAB „Neo Finance“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui E. Š. (E. Š.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 109,79 Eur skolos negrąžinto kredito, 233,08 Eur mokėjimo palūkanų, 145,16 Eur tarpininkavimo mokestį, 810 Eur administravimo mokestį, 15 proc. dydžio metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą 4 109,79 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,74 Eur kompensacinių palūkanų nuo 2018 m. liepos 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K240212961 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 6 500 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti per sutartyje nustatytus terminus bendrą vartojimo kredito kainą: 2 183 Eur palūkanų, 2 660,49 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2020 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas tinkamai nevykdė Kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo sutartyje nustatytais terminais mėnesinių įmokų, dėl to ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 109,79 Eur skolos už negrąžintą kreditą, 233,08 Eur mokėjimo palūkanų, 9,74 Eur sutartinių palūkanų, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (4 109,79 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 352,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 299,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo paskoliniai santykiai – 2016 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartis Nr. K240212961. Ieškovė suteikė atsakovui 6 500 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti mėnesines įmokas, dėl to ieškovė vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir pagrįstai reikalauja priteisti 4 109,79 Eur negrąžinto kredito dalį, 233,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 9,74 Eur materialiųjų palūkanų ir 15 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (4 109,79 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamo 810 Eur sutarties administravimo mokesčio, padarė išvadą, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, dėl to šis mokestis yra tam tikra netesybų forma. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovui jau buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos, dėl to papildomos netesybos nebegali būti priteisiamos, nes prieštarautų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 810 Eur sutarties administravimo mokesčio atmestas.
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamo 145,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, padarė išvadą, kad ieškovė neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Šio atsakovui apskaičiuoto mokesčio paskirtis neaiški, dėl to tokios sutarties sąlygos negali būti laikomos skaidriomis ir sąžiningomis. Todėl teismas ex officio pripažino šias sutarties sąlygas dėl komisinio (tarpininkavimo) mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinis skundas
8. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 145,16 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 810 Eur administravimo mokesčio; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 365,01 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti apeliantei iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
9. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas už akių dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti pakeistas.
10. Apeliantė, apeliacinio skundo dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio, nurodė, kad komisinis (tarpininkavimo) mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) reikalavimus, nereikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų, o vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Šis mokestis nėra siejamas su netinkamu prievolės vykdymu, o vien neaiškus sutarties tekstas negali būti pagrindas nepriteisti šio tarpininkavimo mokesčio. Apeliantės vertinimu, šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir tarpininkavimo mokestis apeliantei priteistas visa apimtimi.
11. Apeliantė, apeliacinio skundo dalyje dėl administravimo mokesčio, nurodė, kad, remiantis įstatymų reikalavimais, sutartinėmis nuostatomis ir formuluojama teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo apeliantės reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio į netesybas ir netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas, dėl šios priežasties teismo sprendimas nurodytoje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, priteisiant apeliantei prašomą administravimo mokestį visa apimtimi.
12. Apeliantė pabrėžia, kad visa mokesčių paskaičiavimo tvarka buvo nurodyta sutartyje, dėl to informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Apeliantės vertinimu, ši visa pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Be to, pats atsakovas nenurodė, kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai, dėl to, apeliantės manymu, teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.
13. Apeliantė pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Neo Finance“ ir atsakovas E. Š. 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K240212961 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu, ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, suteikė atsakovui 6 500 Eur kreditą 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus Kredito sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas (e. b. l. 9–25). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimu ragino padengti įsiskolinimą, o 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimu Kredito sutartį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovė grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Kredito sutartį numatytus mokėjimus (e. b. l. 29–30). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 109,79 Eur skolos negrąžinto kredito; 233,08 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2018 m. gruodžio 13 d. (kreipimosi į teismą dienos); 145,16 Eur tarpininkavimo mokesčio; 810 Eur administravimo mokesčio; 15 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 109,79 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 9,74 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. liepos 30 d., iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies.
18. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 145,16 Eur tarpininkavimo ir 810 Eur administravimo mokesčių ir atitinkamai nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šiuos atmestus reikalavimus.
Dėl administravimo mokesčio
19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 810 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K240212961 specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų) nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019).
22. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
23. Sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 9,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
24. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 145,16 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, konstatavęs, kad šios sutarties sąlygos nėra skaidrios ir aiškios.
26. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktu, komisinis (tarpininkavimo) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; jis apskaičiuojamas 5.3 punkte nustatyta tvarka. Savo ruožtu, pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktą, komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas taip: tai yra 3 (trys) procentai nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šios sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Pažymėtina, jog sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Be to, pagal sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatas tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas taip pat, apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos. Teismas pažymi, jog sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.
28. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, o tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pažymėtina, jog, savo ruožtu, sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis įtrauktas į mokėjimų grafiką ir bendra suma pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K240212961 yra 260,16 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms net ir pripažinus nesąžiningomis sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y. sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4. punkto, ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
30. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikosi ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1132-864/2019; 2019 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-236-619/2019; 2019 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-804-577/2019; 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-664-614/2019; 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019; 2019 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-954-392/2019).
31. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 145,16 Eur tarpininkavimo mokestį, keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir priteisiant iš atsakovo ieškovei 145,16 Eur tarpininkavimo mokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal sutartį tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 260,16 Eur sumą, tačiau ieškovės reikalavimui esant priteisti mažesnę šio mokesčio sumą, teismas tokį reikalavimą tenkinti ir priteisia būtent 145,16 Eur.
32. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo už akių motyvuose sprendė ex officio klausimą dėl tarpininkavimo sutarties sąlygų teisėtumo ir pripažino, kad sutarties sąlygos dėl komisinio (tarpininkavimo) mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningos, dėl to negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo už akių dalis tikslinama (atsižvelgus į byloje jau padarytas išvadas dėl tarpininkavimo mokesčio, t. y. pripažinant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K240212961 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu).
33. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 365,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, patenkinus 84,74 proc. ieškinio reikalavimų (ieškinio suma buvo 5 307,77 Eur, tenkinta 4 497,77 Eur reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteisiamos 309,31 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
34. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovo 266,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (20 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą). Šių bylinėjimosi išlaidų dydis laikomas pagrįstu. Taigi, patenkinus 15,20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 40,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis)
35. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K240212961 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.
Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 109,79 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devynis eurus ir 79 centus) negrąžinto kredito, 233,08 Eur (du šimtus trisdešimt trys eurus ir 8 centus) mokėjimo palūkanų, 145,16 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 16 ct) tarpininkavimo mokesčio, 9,74 Eur (devynis eurus ir 74 centus) kompensacinių palūkanų, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (4 109,79 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 352,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 309,31 Eur (trys šimtus devynis eurus ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės UAB ,,Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.
Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Neo Finance“, į. k. 303225546, naudai 40,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.