- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-236-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43004-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Neo Finance“
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui S. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. V. 2 687,69 EUR skolą, 394,81 EUR palūkanas, 147,48 EUR tarpininkavimo mokestį, 41,62 EUR administravimo mokestį, 21 procento pelno palūkanas už negrąžintą 1 831,22 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 17,02 procento sutartinės palūkanas už negrąžintą 856,47 vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 21 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K643744985 ir Nr. K802854349 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu. Priteisė iš atsakovo S. V. ieškovės UAB „NEO Finance“ naudai 2 687,69 EUR negrąžinto kredito, 21 procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo 1 831,22 EUR negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo, 17,02 procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo 856,47 EUR negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 687,69 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 262,89 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2016 m. kovo 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K802854349 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 3 000 EUR dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 069,08 EUR palūkanas (metinių palūkanų norma 21 procentas) bei 122,07 EUR tarpininkavimo mokesčio, mokant periodinėmis įmokomis iki 2019 m. kovo 26 d. 2017 m. balandžio 20 d. šalys sudarė dar vieną Vartojimo kredito sutartį Nr. K578563585, kurios pagrindu ieškovė, atsakovui suteikė 1 100 EUR dydžio kreditą 12 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 104,48 EUR palūkanas (metinė palūkanų norma 17,02 procentų) bei 107,16 EUR tarpininkavimo mokesčio, mokant periodinėmis įmokomis iki 2018 m. balandžio 20 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu abi sutartis nutraukė nuo 2017 m. lapkričio 25 d.
5. Nustatęs, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumą bei nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaudamasis CK 6.256 str., 6.873 str., pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 687,69 EUR negrąžinto kredito pagal abi kredito sutartis.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygas (1.15 p.), konstatavo, kad šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2019 m. kovo 26 d. pagal kredito sutartį Nr. K802854349 ir iki 2018 m. balandžio 20 d., pagal kredito sutartį Nr. K578563585 paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (394,81 EUR), nes nėra žinomas konkretus jos pinigais naudojimosi terminas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos paskaičiuotų palūkanų ir procentine išraiška sulygtų pelno palūkanų nuo paskutinės įmokos dienos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimas reikštų dvigubų pelno palūkanų už tą patį laikotarpį ieškovei priteisimą, todėl toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nuo paskutinės kredito įmokos nesumokėjimo datos – kaip nurodo ieškovė ieškovei priklauso sutartimi sulygtos pagal kredito sutartį Nr. K802854349 - 21 procento dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 1 831,22 EUR kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos bei pagal kredito sutartį Nr. K578563585- 17,02 procento dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 856,47 EUR kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Vartojimo kredito Bendrosiose sąlygose nėra numatytas ieškovės prašomas priteisti 147,48 EUR tarpininkavimo mokestis, nėra apibrėžta kas tai per mokestis bei kaip jis yra skaičiuojamas. Pažymėjo, jog nors ieškovė minėtą reikalavimą grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punktu, tačiau iš nurodyto punkto nėra aišku, kad tai yra „kiti su kredito sutartimi susiję mokesčiai“, juo labiau sutartyje nėra nustatyta nei jų dydžiai nei apskaičiavimo tvarka. Tai reiškia, jog vartotojui nėra nurodyta už ką jis privalės sumokėti kredito davėjai tokį mokestį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašomas priteisti mokestis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo būdo. Vadovaudamasis CK 6.228⁴ str. 9 d. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio nei paskirtis nei apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, todėl Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo ex officio pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomo priteisti 41,58 EUR administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų kredito sutarties K578563585, 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 EUR per mėnesį. Pažymėjo, jog komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra nurodytas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, todėl pripažintina negaliojančia, o reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sutarties sąlygas (5.4 p. ir 5.14 p.) taip pat nurodė, jog administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Neo finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 394,81 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 147,48 EUR tarpininkavimo mokesčio ir ieškinį šioje dalyje tenkinti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 41,62 EUR administravimo mokesčio ir ieškinį šioje dalyje tenkinti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
10. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti tarpininkavimo mokestį. Nurodė, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte koks tai mokestis ir kad jis bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apskaičiavimo metodika yra įtvirtinta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tai yra „kiti su kredito sutartimi susiję mokesčiai“, nes tarpininkavimo mokesčio, nurodyto mokėjimų grafike ir sutarčių specialiosiose sąlygose, skirtumas yra susidaręs pagristai - vartojimo kredito gavėjui vėluojant atlikti vartojimo kredito sutartimi sulygtus mokėjimus. Tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant VKĮ reikalavimus, ir nėra reikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų. Vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 253 str. 6 d. numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą.
11. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo. Nurodė, kad vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Administravimo mokestis apskaičiuojamas, remiantis sutarties 1.30 p., 5.4. p. bei 5.14 p. Sutarties 5.4. p. numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose numatytam administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį priešingu atveju, taikomos sutarties 5.14 p. nurodytos normos. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, ir Teismas, vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Mokestis, šiuo atveju, yra taikomas ir vartojimo kredito gavėjo mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Šiaulių apygardos teismas savo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017, nagrinėdamas klausimą dėl analogiško sutarties administravimo mokesčio perkvalifikavimo į netesybas, nustatė, jog „administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas“.
Šalies argumentai
12. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas), kad galėtų priimti šia informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo.
13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl fiksuotos palūkanų sumos priteisimo. Nurodė, kad apeliantas nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Šalys Sutartyje numatė ne tik mokėjimo palūkanų taikymą, bet ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai.
14. Apelianto nuomone, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus ieškinį, ieškovė įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. kovo 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K802854349, kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 3 000 EUR dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 069,08 EUR palūkanas (metinių palūkanų norma 21 procentas) bei 122,07 EUR tarpininkavimo mokesčio, mokant periodinėmis įmokomis iki 2019 m. kovo 26 d. 2017 m. balandžio 20 d. šalys sudarė dar vieną Vartojimo kredito sutartį Nr. K578563585, kurios pagrindu ieškovė, atsakovui suteikė 1 100 EUR dydžio kreditą 12 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 104,48 EUR palūkanas (metinė palūkanų norma 17,02 procentų) bei 107,16 EUR tarpininkavimo mokesčio, mokant periodinėmis įmokomis iki 2018 m. balandžio 20 d. Atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu abi sutartys nutrauktos nuo 2017 m. lapkričio 25 d.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 394,81 EUR (pelno) palūkanų, paskaičiuotas iki Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, motyvuodamas tuo, kad nutraukusi sutartį prieš terminą ieškovė neturi teisės reikalauti visos sutartimi sulygtos sumos, nes nėra žinomas konkretus naudojimosi pinigais terminas. Skundžiamu sprendimu už akių teismas, taip pat ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, todėl atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 147,48 EUR tarpininkavimo ir 41,58 EUR administravimo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos, o pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atveju vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl ieškinio reikalavimą priteisti administravimo mokestį pirmosios instancijos teismas atmetė ir šiuo pagrindu. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
Dėl administravimo ir tarpininkavimo mokesčio
18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 147,48 EUR tarpininkavimo mokesčio ir 41,58 EUR administravimo mokesčio.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kredito sutarties Nr. K802854349 Bendrosiose ir specialiosiose sąlygose nei tarpininkavimo, nei administravimo mokesčio sąvoka ir jo apskaičiavimo tvarka nėra apibrėžta. Kredito sutartyje Nr. K578563585 tarpininkavimo mokestis taip pat neapibrėžtas, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas tapatina komisinį ir tarpininkavimo mokestį. Remiantis sutarties K578563585 bendrųjų sąlygų 1.27 p. Komisinis mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Jis apskaičiuojamas 5.3 p. nustatyta tvarka. Pagal minėtos sutarties 5.3 p., komisinis mokestis apskaičiuojamas taip: 3 procentai nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas pradelstas. Kredito sutarties Nr. K578563585 bendrosiose ir specialiosiose sąlygose konkretus administravimo mokesčio dydis nenurodytas. Pagal šios sutarties 1.29 p. administravimo mokestis yra mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Jis apskaičiuojamas 5.4 p. nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau kaip 30 EUR. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 p.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios Kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Nėra nurodyta, už ką yra mokami tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai. Nėra aiški ir šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis Kredito sutarties sudarymo metu. Pagal Kredito sutarties Nr. K578563585 bendrųjų sąlygų nuostatas tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas taip pat, apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos. Kredito sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos. Todėl Kredito sutarties sudarymo metu pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p. nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Atitinkamai, Kredito sutarties sudarymo metu nėra galimybės apskaičiuoti ir administravimo mokesčio dydžio, nes pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p. administravimo mokestis priklauso nuo Komisinio mokesčio dydžio. Komisinio mokesčio dydis sutarties sudarymo metu taip pat nėra žinomas, kadangi jis remiantis sutarties Nr. K578563585 bendrųjų sąlygų 5.3 p., taip pat priklauso nuo vėlavimo palūkanų. Be to, pagal Kredito sutarties Nr. K578563585 bendrosios dalies 5.4 p. administravimo mokestis pradedamas taikyti tik netinkamo Sutarties vykdymo atveju, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra galimybės Kredito sutarties sudarymo metu apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio.
21. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 7 p. vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d. į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Pagal Kredito sutarties Nr. K802854349 bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokesčio ir administravimo mokesčių apskaičiavimo tvarka nėra numatyta. Pagal Sutarties Nr. K578563585, 5.3 p. ir 5.4 p. nuostatas Kredito sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių dydžio, šių mokesčių suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma Kredito sutarties sudarymo metu.
22. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (CK 6.228⁴ str. 3 d., 9 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos. Kaip jau minėta, Kredito sutartyje nėra nurodyta, kokia yra administravimo mokesčio paskirtis, t. y., už kokias paslaugas/kokioms išlaidoms kompensuoti šis mokestis yra mokamas. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 p., ieškovei tinkamai vykdant Kredito sutartį, taikoma administravimo mokesčio nuolaida ir administravimo mokestis yra lygus nuliui. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 str.). Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės.
23. Pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau Kredito sutarčių specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydžius, t.y. kreditavimo sutarties Nr. K802854349 mokėjimo grafike yra numatytas 122,85 EUR preliminarus tarpininkavimo mokestis, o pagal kreditavimo sutartį Nr. K578563585 mokėjimo grafike – 108,50 EUR mokestis. Kadangi atsakovas yra dalį sumokėjęs, todėl bendra abiejų administravimo mokesčio suma 147,48 EUR. Esant nurodytoms aplinkybėms net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ str. 2 d., 4 d.). Kaip matyti iš Kredito sutarčių specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 p., ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pagal Kredito sutartis bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius numatytą tarpininkavimo mokestį nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d.), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. 2 p.).
24. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarčių bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 147,48 EUR tarpininkavimo mokestį keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir priteisiant iš atsakovo ieškovei 147,48 EUR tarpininkavimo mokestį (ieškiniu prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma).
25. Apeliantas nurodė Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017, kurioje apygardos teismas sprendė priešingai ir Sutartyje numatytą administravimo mokestį priteisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kitų apygardos teismų procesiniai sprendimai neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo, kadangi vienodą teismų praktiką Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausias Teismas (CPK 4 straipsnis).
Dėl palūkanų
26. Apeliantas nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl 394,81 EUR pelno palūkanų pagal kredito sutartį Nr. K802854349.
27. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 394,81 EUR pelno palūkanų ir 21 procento sutartines palūkanas už negrąžintą 1 831,22 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį Nr. K802854349.
28. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 p. palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei.
29. Pagal Kredito sutarties Nr. K802854349 specialiosios dalies sąlygas ieškovės mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 1069,08 EUR, šią palūkanų sumą atsakovas turi sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 3000 EUR kreditu/jo dalimis 36 mėnesių laikotarpiu, t. y., iki 2019 m. kovo 26 d., pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Ieškovei nutraukus Kredito sutartį prieš terminą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu iš atsakovo priteisus ieškovei negražintą 1 831,22 EUR kreditą, nėra žinomas konkretus kredito/jo dalių grąžinimo ieškovei terminas vykdymo procese. Šis terminas gali būti trumpesnis nei Kredito sutartyje nustatytas naudojimosi kreditu/jo dalimis terminas, pagal kurį buvo apskaičiuota ir Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta palūkanų už naudojimąsi kreditu išraiška pinigais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovės naudai 394,81 EUR ieškiniu prašomų priteisti pelno palūkanų, o priteisė Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 21 proc. metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl palūkanų rūšių bei teisės į palūkanas iš esmės yra nepagrįsti ginčo sutarčių sąlygomis ir pirmosios instancijos teismo išvadomis.
30. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 82,15 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 277,21 EUR bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme.
31. Apeliaciniame procese ieškovė patyrė 15 EUR žyminio mokesčio ir 246,01 EUR apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Apeliacinis skundas tenkintas 25 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiama 65,25 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.(CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarčių Nr. K643744985 ir Nr. K802854349 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.
Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 2 687,69 EUR negrąžinto kredito, 147,48 EUR tarpininkavimo mokesčio, 21 procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo 1 831,22 EUR negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo, 17,02 procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo 856,47 EUR negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2835,17 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 277,21 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 65,25 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.