Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neo finance“ ieškinį atsakovei I. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ (dabar NEO Finance, AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 13 944,43 Eur negrąžintą kredito dalį, 1 017,81 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 369,61 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą 9 574,82 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 992,08 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, 3 270 Eur dydžio administravimo mokesčio, 8,40 Eur dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018-02-09 iki kreipimosi į teismą dienos, 16,68 Eur dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-02-09 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2017 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K072284107, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 760,20 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui; o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 034,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 332,92 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 650 Eur administravimo mokesčio iki 2022-06-08. 2017 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. K225116621 atsakovei buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 235,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 746,55 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 770 Eur administravimo mokestį iki 2022-09-25. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. I. 13 944,43 Eur dydžio negrąžintą kreditą, 1 017,81 Eur mokėjimo palūkanas, 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 369,61 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą 9 574,82 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 8,40 Eur dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018-02-09 iki kreipimosi į teismą dienos, 16,68 Eur dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018-02-26 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 987,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,41 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Neo finance“; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo sutartines prievoles ieškovei, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 13 944,43 Eur dydžio negrąžintą kredito dalį ir 1 017,81 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2018-06-19, taip pat 15 bei 18 procentų dydžio sutartinių palūkanas už negrąžintas kredito sumas, tenkino.

6. Teismas, įvertinęs Sutarties 5.14 punkto turinį, padarė išvadą, kad administravimo mokestis mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis yra tam tikra netesybų forma. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis sprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl reikalavimą priteisti 3 270 Eur sutarties administravimo mokesčio atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tarpininkavimo mokesčio paskirtis; ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 992,08 Eur išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai; vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Taip pat teismas akcentavo, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Įvertinęs Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą teismas nustatė, kad jis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, pripažino sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovei, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8,40 Eur bei 16,68 materialiųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

9. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 333,41 Eur (433 * 77 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei UAB „NEO Finance“ iš atsakovės I. I. 992,08 tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės 3 270 Eur administravimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 679,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo pripažino nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Be to, po sutarties pasirašymo Standartinė informacija, Bendrosios ir Specialiosios vartojimo kredito sutarties sąlygos pateikiamos interneto tinklalapio skydelyje. Bendrųjų sąlygų 1.8 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su Vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Pažymėjo, kad UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas (mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, ir pan.). Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuoti komisinis (tarpininkavimo) bei administravimo mokestis. Apeliantės teigimu, tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas pažeidžiant Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, nereikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų, vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą.

10.2. Teismas nepagrįstai perkvalifikavo reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo. Sutarties administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą; jis nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui. Sutarties 5.4. p. numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose numatytam Mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartį. Sutartyje aiškiai atskirti bendrą vartojimo kredito kainą sudarantys mokesčiai bei netesybos, taikomos pavėluoto mokėjimo atvejais. Mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, todėl teismas Mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Atkreipė dėmesį, kad 5.14. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, t. y., nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengia susidariusį įsiskolinimą. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją.

10.3. Pasisakydama dėl vartotojo kaip silpnesniosios šalies, apeliantė pažymėjo, kad vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas, mokėjimo grafiką), kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Atsakovė nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

10.4. Nustačius, jog apelianto reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas pagrįstai konstatavo Vartojimo kredito sutarčių, nustatančių kredito davėjui teisę reikalauti iš vartotojos dirbtinai sugalvotus, nepaaiškintus ir nesuderėtus mokesčius, nesąžiningumą ir neskaidrumą bei iš to kylančias pasekmes - tokių nuostatų negaliojimą ir ieškovės reikalavimų priteisti administravimo bei tarpininkavimo mokesčius atmetimą. Atsakovė nesutinka, kad susitarė mokėti kredito davėjui kokias nors administravimo mokesčio sumas, kadangi jos nebuvo įtrauktos nei į bendras vartojimo kreditų gavėjo mokamas sumas gražinant kreditus, nei į Vartojimo kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų nuostatas, skirtas sutartinei atsakomybei už prievolių nevykdymą. Vartojimo kredito sutarčių 6 skyriuje vienintelė sankcija, nurodyta už prievolės vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį pažeidimą, yra Specialiosiose sąlygose numatytų palūkanų mokėjimas kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nustatydamas Vartojimo kredito sutarčių 5.4. punkte, jog sutarties administravimo mokestis yra taikomas (be nuolaidos) tik tuomet, kai vartotojas pažeidžia sutartį, kredito davėjas nustatė vartotojui sankcijas, kurios savo esme atitinka netesybų sąvoką. Nurodytais veiksmais ieškovė nepaisė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų, suklaidino vartojimo kreditų gavėją. Ieškovė ieškinyje iš esmės pripažino, kad administravimo mokestis yra skirtas vartotojų įsiskolinimo valdymo išlaidoms padengti, kas yra draudžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, tačiau apeliaciniame skunde pakeitė poziciją, nurodydama sau palankesnį administravimo mokesčio traktavimą (kaip skirtą patikroms registruose bei kitiems veiksmams, susijusiems su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais, mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir pan. veiksmus, t. y. ne įsiskolinimui suvaldyti, bet sutartims sudaryti bei administruoti nesant pažeidimų). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 15 proc. bei 18 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo 2018-02-09 ir 2018-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo (2018-08-01 - dokumentas apie įvykdytą teismo sprendimą pridedamas), daro išvadą, jog atitinkamai pagal kiekvieną iš Vartojimo kredito sutarčių, ieškovei buvo atlyginti minimalūs patirti nuostoliai.

11.2. Ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo taip pat nepagrįstas. Nei vienoje iš vartojimo kredito sutarčių, sudarytų su atsakove, nėra paaiškinta, kas yra tarpininkavimo mokestis. Vartojimo kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose pažymėta, kad tarpininkavimo mokestis yra procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir nurodomas jo procentinis dydis (4,9 proc.) bei suma eurais, tačiau Vartojimo kredito sutarčių Bendrosiose sąlygose tokios sąvokos kaip tarpininkavimo mokestis nėra. Todėl nėra aišku, kokia šio mokesčio paskirtis, kodėl jį vartotojas turėtų mokėti papildomai prie pelno palūkanų, kurios ir taip yra gana didelės. Taip pat nėra aišku, kuo šis mokestis skiriasi nuo komisinio mokesčio (Bendrųjų sąlygų 1.27 p.) bei sutarties administravimo mokesčio (1.29 p.). Ieškovei neįrodžius tarpininkavimo mokesčio paskirties bei mokėjimo tikslingumo, tarpininkavimo mokestį iš atsakovės buvo pagrįstai atsisakyta priteisti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad vadovaudamasi šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartimi Nr. K072284107 2017 m. birželio 8 d. ieškovė UAB „Neo finance“, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, suteikė atsakovei I. I. 4 760,20 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ir sumokėti 2 034,20 Eur dydžio palūkanas, 332,92 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį ir administravimo mokestį, apskaičiuojamą Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Šalys 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K225116621, pagal kurią ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, suteikė atsakovei 10 000 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ir sumokėti 5 235,80 Eur dydžio palūkanas, 746,55 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį ir administravimo mokestį, apskaičiuojamą Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė nutraukė tarp šalių sudarytas vartojimo kredito sutartis nuo 2018 m. birželio 16 d. ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė dėl sprendimo dalies, kuria atmesti jos reikalavimai dėl administravimo bei tarpininkavimo mokesčio priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pateikė apeliacinį skundą – prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 992,08 tarpininkavimo mokesčio, 3 270 Eur administravimo mokesčio ir 679,01 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl administravimo mokesčio

15. Kaip minėta, 2017 m. birželio 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K072284107 ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K225116621specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis.

17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Susitarimas dėl baudos mokėjimo gali būti siejamas tik su prievolės pažeidimo faktu ir nepriklausyti nuo prievolės įvykdymo momento. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuolaidos paskirtimi, atmestini kaip nepagrįsti; jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo administravimo mokesčio kvalifikavimo teisingumo. Prievolės įvykdymo užtikrinimo įvardinimas nuolaida, nekeičia prievolės (netesybų) esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

18. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

19. Taigi, pagal šias nuostatas, atsakovei galėjo būti skaičiuojamos netesybos (nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardintos), tik nuo pradelstos sumokėti sumos (įmokų) ir ne daugiau nei už 180 dienų. Tačiau sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 8,40 Eur bei dėl 16,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. atitinkamai nuo 2018-02-09 ir nuo 2018-02-09 iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

21. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta; jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

22. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 992,08 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo, konstatavęs, kad prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties; atkreipė dėmesį, kad tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai.

23. Kredito sutarčių bendrosios dalies 1.27 punkte nustatyta, kad komisinis (ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarpininkavimo mokestis Sutartyje gali būti vadinamas komisiniu mokesčiu) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarčių bendrosios dalies 5.3 punktą komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo (komisinis) mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties.

25. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažindamas negaliojančiomis ir nesąžiningomis Sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio, rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau Kredito sutarčių specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – (atitinkamai 332,92 Eur ir 746,55 Eur (4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta Kredito sutartyse yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo (komisinis) mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarčių Bendrosiose sąlygose, tačiau tiek Bendrosiose, tiek Specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal Kredito sutartis bendros vartojimo kredito kainos, įskaičius tarpininkavimo mokesčius nėra didesnės už vartojimo kredito sumas (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 332,92 Eur ir 746,55 Eur ir tai sudaro 4,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos, ir mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyta tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teismas laikosi tokios praktikos jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose (Nr. e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018, Nr.e2A-309-430/2019, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovės 992,08 Eur (ieškinyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma) tarpininkavimo mokestį (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo už akių motyvuose sprendė ex officio klausimą dėl tarpininkavimo sutarties sąlygų teisėtumo ir pripažino, kad sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningos, todėl negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo už akių dalis tikslinama (atsižvelgus į byloje jau padarytas išvadas dėl tarpininkavimo mokesčio ir kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose formuojamą praktiką dėl šio mokesčio sąlygų), t. y. pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarčių Nr. K072284107 ir Nr. K225116621 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

27. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 679,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 342,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovei priteistinos 563,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 23,28 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 366,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarčių Nr. K072284107 ir Nr. K225116621 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 944,43 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 43 centų) dydžio negrąžintą kreditą, 1 017,81 Eur (vieno tūkstančio septyniolikos eurų 81 centų) dydžio mokėjimo palūkanas, 992,08 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus 8 ct) tarpininkavimo mokestį, 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 369,61 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą 9574,82 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-06-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 8,40 Eur (aštuonių eurų 40 centų) dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018-02-09 iki kreipimosi į teismą dienos, 16,68 Eur (šešiolikos eurų 68 centų) dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018-02-26 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 979,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 563,28 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Neo finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „NEO Finance“, į. k. 303225546, atsakovei I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,38 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.