- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-954-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 5 979,30 Eur negrąžinto kredito, 754,74 Eur mokėjimo palūkanas, 878,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 500 Eur administravimo mokestį, 26 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 5 979,30 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,45 Eur sutartines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K682597343, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 6 580 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteiktų kreditų grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo paimtų kreditų dalinių grąžinimų. Atsakovo skolą ieškovui sudaro: 5 979,30 Eur negrąžintas kreditas, 754,74 Eur mokėjimo palūkanos, 878,15 Eur tarpininkavimo mokestis, 1 500 Eur administravimo mokestis, 16,45 Eur sutartinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „NEO Finance“ iš atsakovo G. T. 5 979,30 Eur negrąžinto kredito, 754,74 Eur mokėjimo palūkanas, 16,45 Eur materialiąsias palūkanas, 26 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies 5 979,30 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 6 750,49 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. gegužės 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K682597343. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė 6 580 Eur kreditą, nustatydama kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino. Atsakovui nevykdant paimto kredito dalinių grąžinimų ir susidarė įsiskolinimas – 5 979,30 Eur.
4. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 5 979,30 Eur negrąžinto kredito. Teismas, spręsdamas dėl prašomų mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, konstatavo, kad atsakovas laiku negrąžino kreditų ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų bei kitų mokėjimų pagal sudarytą sutartį, todėl nusprendė priteisti prašomas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas – 754,74 Eur.
5. Teismas, spręsdamas dėl administravimo mokesčio priteisimo, įvertino sutarties 5.14 punkte nurodytas sąlygas, padarė išvadą, jog administravimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Nagrinėjamu atveju už sutarties pažeidimą atsakovui buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovui pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl netenkino ieškovės reikalavimą priteisti 1 500 Eur sutarties administravimo mokestį.
6. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 1 052,02 Eur. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Teismo vertinimu, iš tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovė nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovė teikia tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 878,15 Eur išlaidas. Teismas pažymėjo, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovės bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Taigi ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Be to, sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, sutartyje nenurodyta. Atsakovas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydamas sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovės pasiūlytas sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pripažino sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, todėl reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 26 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (5 979,30 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško paskolos grąžinimo; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą – 6 750,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 878,15 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 1 500 Eur administravimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 451,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo 54 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Iš vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog tarpininkavimo mokestis (1 052,02 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei kas mėnesį (sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktas, 5.2 punktas). Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Paskolos davėjai yra investuotojai, o tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo (komisinis) mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovė padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas. Ieškovė informavo atsakovą apie tokį mokestį bei jo apskaičiavimo tvarką. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo prieš sudarydamas sutartį įvertinti savo finansines galimybes, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu tarpininkavimo mokesčio dydžiu. Todėl, vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nėra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu.
8.2. Apeliantės nuomone, teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai kvalifikavo į netesybas. Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.30, 5.4 ir 5.14 punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui, kuris apskaičiuojamas remiantis kitomis sutarties normomis: 1.28, 5.3 punktais. Sutarties administravimo mokestis yra taikomas ir vartojimo kredito gavėjo mokamas tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimą, priežiūrą, įmokų surinkimą ir panašius veiksmus. Sutarties 5.14. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengia susidariusį įsiskolinimą ir atstato mokėjimus pagal grafiką, t. y. administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba ją įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu.
8.3. Apeliantė nurodo, kad vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Atsakovas nesuteikė pagrindo manyti, jog jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdamas nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K682597343. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė 6 580 Eur kreditą, nustatydama kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino, todėl susidarė įsiskolinimas – 5 979,30 Eur.
11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 5 979,30 Eur negrąžinto kredito, 754,74 Eur mokėjimo palūkanas, 878,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 500 Eur administravimo mokestį, 26 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 5 979,30 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,45 Eur sutartines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 979,30 Eur negrąžinto kredito, 754,74 Eur mokėjimo palūkanas, 16,45 Eur materialiąsias palūkanas, 26 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies 5 979,30 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 6 750,49 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomas administravimo ir tarpininkavimo mokestis nebuvo priteistas bei sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
13. 2017 m. gegužės 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K682597343 bendrosiose sąlygose numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka (1.30 punktas). Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu. Sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas sutarties nuostatas, sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
15. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, pagal šias nuostatas, atsakovui galėjo būti skaičiuojamos netesybos (nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardintos), tik nuo pradelstos sumokėti sumos (įmokų) ir ne daugiau nei už 180 dienų. Tačiau sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 16,45 Eur materialiųjų palūkanų, kurios buvo paskaičiuotos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta; jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 878,15 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo, konstatavęs, kad prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties; atkreipė dėmesį, kad tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai.
18. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartyje aiškiai nenurodyta kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažindamas negaliojančiomis ir nesąžiningomis Sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio, rėmėsi CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau Kredito sutarčių specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 1 052,02 Eur (8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y. sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
20. Kaip matyti iš Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta Kredito sutartyse yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarčių Bendrosiose sąlygose, tačiau tiek Bendrosiose, tiek Specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal Kredito sutartis bendros vartojimo kredito kainos, įskaičius tarpininkavimo mokesčius nėra didesnės už vartojimo kredito sumas (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 1 052,02 Eur ir tai sudaro 8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos, ir mokamos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyta tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teismas laikosi tokios praktikos jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose (Nr. e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018, Nr.e2A-309-430/2019, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovo 878,15 Eur (ieškinyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma) tarpininkavimo mokestį (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 451,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 300,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinta 83,57 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei priteistinos 376,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 36,92 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 110,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. T. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ naudai 5 979,30 Eur negrąžinto kredito, 754,74 Eur mokėjimo palūkanas, 878,15 Eur tarpininkavimo mokestį, 16,45 Eur materialiąsias palūkanas, 26 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies 5 979,30 Eur nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 7 628,64 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,91 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. T. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ naudai 110,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.