- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-50-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 570,95 Eur negrąžinto kredito dalį; 110,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą 2019 m. birželio 13 d. dienos; 19,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 570,95 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 891,39 Eur tarpininkavimo mokestį; 2,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 58,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. M. ieškovei AB „NEO Finance“ 1 544,15 Eur negrąžinto kredito, 110,25 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 544,15 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. M. į valstybės biudžetą 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad skolinantis 1 667,00 Eur sumą, bendra mokėtina suma turėjo būti 2 485,61 Eur, iš kurios 725,32 Eur sudaro palūkanos už 48 skolinimosi mėnesius ir 93,29 Eur tarpininkavimo mokestis. Jokie kiti mokesčiai pasiūlyme dėl 1 667,00 Eur suteikimo į bendrą kredito kainą įskaičiuoti nebuvo.
5. Iš priteisiamų sumų detalizacijos nustatė, kad atsakovė yra visiškai sumokėjusi 4 mėnesines įmokas kredito grąžinimui (96,05 Eur), 103,31 Eur palūkanų, 7,84 Eur tarpininkavimo mokesčio (nors pagal pasirašytą sutartį turėjo mokėti 7 centais mažesnes įmokas), 1,79 Eur vėlavimo palūkanų, todėl pripažino, jog pagal sutartį sumokėtos 4 mėnesinės įmokos (96,05+103,31+7,77), ir papildomai 26,80 Eur. Atsižvelgęs į tai, 26,80 Eur suma sumažino atsakovės kredito likutį iki 1 544,15 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad sudarydamos vartojimo kredito sutartį šalys susitarė dėl 19 procentų palūkanų normos, buvo nurodyta ir galutinė, per 4 metus mokėtina palūkanų suma – 725,32 Eur. Vadovaudamasis tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.11 punktu, atsižvelgęs, į tai, jog atsakovė sutiko su jai teikiamo pasiūlymo dėl 1 667,00 Eur kredito suteikimo sąlygomis, ieškovei iš atsakovės priteisė 110,25 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), 19 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 544,15 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Įvertinus, kad Sutartis tarp šalių vienašališkai nutraukta ir ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovės mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (kam ir yra ieškovės numatytas tarpininkavimo mokestis), įvertinęs šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodytą Sutarties 5.3. punkte, priklausomą nuo kasmėnesinių įmokų dydžio ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, konstatavo, kad prašoma priteisti iki 2022 m. rugsėjo 26 d. apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio suma (preliminariai apskaičiuota) yra nepagrįsta, todėl šią reikalavimo dalį atmetė.
8. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 2,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, teismas nurodė, kad reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė painioja terminus „sutartinės mokėjimo palūkanos“, „kompensacinės palūkanos“, „palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskola“, todėl ieškinio dalį dėl 2,20 Eur minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atmetė kaip nepagrįstą.
9. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas tenkino iš dalies. Nepriteisdamas 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškinį teismui pateikė ir pasirašė ieškovės vadovė A. R.; PVM sąskaitą faktūrą už ieškinio parengimą išrašė advokato padėjėja M. J., kuriai suteikti įgaliojimai ne atstovauti ieškovei, bet administruoti advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ priklausančią paskyrą (įkelti ir per EPP sistemą išsiųsti teismams parengtus procesinius dokumentus). Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog ši advokato padėjėja galėtų atstovauti ieškovei teisme.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl negrąžinto kredito ir priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės D. M. 1 570,95 Eur negrąžinto kredito; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės D. M. 19,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 570,95 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės D. M. 891,39 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės D. M. 2,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir priteisti AB „NEO Finance“ iš atsakovės D. M. 304,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sumažino negrąžintą kredito dalį 26,80 Eur suma. Atsakovė pirmą mėnesinę įmoką turėjo padengti 2018 m. spalio 26 d., tačiau 51,97 Eur mokėjimą atliko tik 2018 m. lapkričio 13 d. Antrą įmoką atsakovė turėjo sumokėti 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau 51,96 Eur mokėjimą atliko tik 2018 m. gruodžio 13 d. Trečią mėnesinę įmoką atsakovė turėjo sumokėti 2018 m. gruodžio 26 d., tačiau 130,00 Eur mokėjimą atliko tik 2019 m. kovo 25 d. Atsakovė padengti pirmą mėnesinę įmoką vėlavo 18 dienų, antrą – 17 dienų, trečią – 89 dienas, todėl pagal Sutartį atsakovei buvo pradėtos skaičiuoti vėlavimo palūkanos bei prisidėjo tarpininkavimo mokestis.
11.2. Teismas klaidingai sprendė dėl tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovė padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog ieškovei mokamas 3,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Taip pat šis mokestis yra apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką.
11.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė 2,20 Eur sutartinių palūkanų. 2,20 Eur sutartinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino, t. y. nuo 2019 m. sausio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Pažymėtina, kad šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios, todėl teismas neturėjo pagrindo jų nepriteisti.
11.4. Teismas skundžiamame sprendime nepriteisė ieškovės patirtų 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai PVM sąskaitos faktūros Nr. 0001037 nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliaciniu skundu kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu teismas sumažino atsakovės kredito likutį bei atmetė reikalavimus priteisti tarpininkavimo mokestį ir sutartines palūkanas. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nepriteista 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.
Dėl negrąžinto kredito
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistiną negrąžinto kredito dalį 26,80 Eur suma, vertinant ją kaip atsakovės permoką. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė padengti pirmą mėnesinę įmoką vėlavo 18 dienų, o antrą – 17 dienų.
16. Teisėjų kolegija, remdamasi refinansavimo pasiūlymo „Informacija apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas“ 2 punkto dalimi „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“, nustatė, kad atsakovė turėjo sumokėti 51,78 Eur dydžio pirmąją įmoką (b. l. 42). Pagal Sutartį ir priteisiamų sumų detalizaciją atsakovė pirmąją įmoką turėjo atlikti 2018 m. spalio 26 d., tačiau 51,97 Eur mokėjimą atliko tik 2018 m. lapkričio 13 d. Antrą įmoką atsakovė turėjo sumokėjo 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau 51,96 Eur mokėjimą atliko tik 2018 m. gruodžio 13 d. Trečią mėnesinę įmoką atsakovė turėjo sumokėti 2018 m. gruodžio 26 d., tačiau 130,00 Eur mokėjimą atliko tik 2019 m. kovo 25 d. Atsakovė padengti pirmą mėnesinę įmoką vėlavo 18 dienų, antrą – 17 dienų, trečią – 89 dienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovė pagrįstai priskaičiavo vėlavimo palūkanas, kurių dydžiu pirmosios instancijos teismas neturėjo mažinti bendros priteistinos negrąžinto kredito sumos.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju į priteistiną negrąžinto kredito sumą negali būti įtrauktas 7,84 Eur tarpininkavimo mokestis. Dėl šio mokesčio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 544,15 Eur negrąžinto kredito, keistina, priteisiant 1 563,11 Eur (1 570,95 Eur – 7,84 Eur) negrąžinto kredito.
Dėl mokėjimo palūkanų
19. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs negrąžintą kredito dalį iki 1 544,15 Eur, priteisė 19,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 544,15 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
20. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinto kredito suma padidinta iki 1 563,11 Eur, apeliantei priteistina 19,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 563,11 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 891,39 Eur tarpininkavimo mokesčio motyvuodamas, jog Sutartis tarp šalių vienašališkai nutraukta ir ieškovei nebereikia patirti išlaidų, susijusių su atsakovo mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (kam ir yra ieškovės numatytas tarpininkavimo mokestis). Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad jai tarpininkavimo mokestis turėtų būti priteistas visa apimtimi. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems ieškovės argumentams.
22. Pažymėtina, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K159938997 specialiojoje dalyje numatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka. Tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (Kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 punktas). Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas). Kredito sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį, jos mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis laikytina netesybomis.
24. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų padaryti įtakos jo dydžiui.
25. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
26. Sprendžiant klausimą dėl netesybų (ieškinyje nurodomos kaip dalis tarpininkavimo mokesčio) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuose ex officio vertino, kad Kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaidos atsakovei taikymo laikytinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nepripažino jų negaliojančiomis.
28. Pagal Sutarties 5.4 ir 5.14 punktus Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jos dydžiui.
29. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K159938997 Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu.
30. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi ir kitų apygardų teismai kitose bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019; 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1505-613/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1565-460/2019).
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 891,39 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
Dėl 2,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų
32. Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo 2,20 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pritaria šiems apeliantės apeliacinio skundo argumentams.
33. Palūkanų už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimą reglamentuoja CK 6.261 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.
34. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju sutarties šalys sulygo dėl fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Apeliantė apskaičiavo atsakovei 2,20 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019 m. sausio 27 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
35. Taigi ieškovė prašė priteisti iš atsakovės palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė 110,25 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, todėl atmesdamas ieškinį dėl 2,20 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų nepagrįstai jas laikė perteklinėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimo už akių dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo dalį, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti jos patirtų 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai PVM sąskaitos faktūros Nr. 0001037 nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija dėl šios dalies sutinka su ieškovės argumentais.
37. Pagal ieškovės pateiktą 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartį ieškovė pavedė jai atstovauti advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“, atstovaujamai vadovaujančio partnerio advokato dr. D. S., jos advokatams ir advokatų padėjėjams. Remiantis kartu su ieškiniu pateikta 2019 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 22807 kopija, ieškovė už faktiškai suteiktas teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ pervedė 246,01 Eur.
38. Viešai prieinama informacija patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog advokato padėjėja M. J. yra advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ darbuotoja. Kaip ieškovė nurodo, M. J. viena iš darbinių funkcijų yra PVM sąskaitų faktūrų išrašymas klientams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai PVM sąskaitų faktūrų išrašymo procedūrą priskyrė prie procesinių veiksmų, kuriuos išimtinai turi teisę atlikti tik CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, keistina.
39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistina ieškinio reikalavimų suma (1 675,56 Eur) sudaro 65,08 proc. visų jos reikalavimų sumos (2 574,79 Eur), atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina 197,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Ieškovė nurodo patyrusi 273,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (246,01 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 27 Eur žyminio mokesčio), kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat pateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (atstovavimo sutarties, bankinių pavedimų bei PVM sąskaitos faktūros kopijas).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 2, 3 dalis ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų jos apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo sumą sudaro 1 187,40 Eur, o patenkintų reikalavimų – 288,17 Eur (24,27 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 66,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 1 563,11 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 11 ct) negrąžinto kredito, 110,25 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 25 ct) mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), 2,20 Eur (du eurus 20 ct) kompensacinių palūkanų, 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 563,11 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 197,84 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
Pripažinti nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K839345031 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu.
Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 66,26 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.