Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20672-1126/2020 pagal akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 9 958,05 Eur vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. vasario 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, nėra skundžiama.

12. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo M. G. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K771278758, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6914 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 23 proc.), 896,44 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

15. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. liepos 21 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 15 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 23,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

18. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (6914 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos; šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. vasario 11 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. vasario 11 d.

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 21 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 23 procentus metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 6914 Eur. Ieškovė byloje iš esmė ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.).

24. Pagal apeliantės AB „NEO Finance“ į bylą pateiktus 2020 m. gruodžio 9 d. rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 21 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2025 m. vasario 11 d.) sudaro 5914,40 Eur (6914 Eur (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma) – 191,66 Eur (atsakovo sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma) – 807,94 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo). Kita šalis (atsakovas) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

25. Nors ieškovė byloje ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą (5912,44 Eur), tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 23 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 958,05 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (9 958,05 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 9 499,05 Eur (1 515 dienos x 6,27 Eur/dieną (2 290,35 Eur/metus)) nurodytą 5912,44 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 5 912,44 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

26. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.), galėjo tikėtis gauti 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-19 – 9 122,72 Eur; 2021-01-11 – 9 015,67 Eur; 2021-02-11 – 8 906,57 Eur; 2021-03-11 – 8 795,37 Eur; 2021-04-11 – 8 682,04 Eur; 2021-05-11 – 8 566,54 Eur; 2021-06-11 – 8 448,83 Eur; 2021–07-11 – 8 328,86 Eur; 2021-08-11 – 8 206,59 Eur; 2021-09-11 – 8 081,98 Eur; 2021-10-11 – 7 954,98 Eur; 2021-11-11 – 7 825,55 Eur; 2021-12-11 – 7 693,63 Eur; 2022-01-11 – 7 559,19 Eur, 2022-02-11 – 7 422,17 Eur; 2022-03-11 – 7 282,52 Eur; 2022-04-11 - 7 140,20 Eur; 2022-05-11 – 6 995,15 Eur; 2022-06-11 – 6 847,32 Eur; 2022-07-11 – 6 696,66 Eur; 2022-08-11 – 6 543,11 Eur; 2022-09-11 – 6 386,61 Eur; 2022-10-11 – 6 227,12 Eur; 2022-11-11 – 6 064,57 Eur; 2022-12-11 – 5 898,90 Eur; 2023-01-11 – 5 730,06 Eur; 2023-02-11 – 5 557,98 Eur; 2023-03-11 – 5 382,60 Eur; 2023-04-11 – 5 203,86 Eur; 2023-05-11 – 5 021,70 Eur; 2023-06-11 – 4 836,04 Eur; 2023-07-11 – 4 646,83 Eur; 2023-08-11 – 4 453,99 Eur; 2023-09-11 – 4 257,45 Eur; 2023-10-11 – 4 057,15 Eur; 2023-11-11 – 3 853,01 Eur; 2023-12-11 – 3 644,95 Eur; 2024-01-11 – 3 432,91 Eur; 2024-02-11 – 3 216,80 Eur; 2024-03-11 – 2 996,55 Eur; 2024-04-11 – 2 772,08 Eur; 2024-05-11 – 2 543,31 Eur; 2024-06-11 – 2 310,15 Eur; 2024-07-11 – 2 072,52 Eur; 2024-08-11 – 1 830,34 Eur; 2024-09-11 – 1 583,52 Eur; 2024-10-11 – 1 331,97 Eur; 2024-11-11 – 1 075,59 Eur; 2024-12-11 – 814,30 Eur; 2025-01-11 – 548,00 Eur; 2025-02-11 – 276,60 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. vasario 11 d.) negali viršyti 5 912,44 Eur sumos.

27. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 875,27 Eur (123,15 Eur + 180,77 Eur + 178,84 Eur + 176,86 Eur + 174,85 Eur + (174,85 Eur : 30 d. x 7 d.)), taip pat 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 26 pastraipoje.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 26 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Tik apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 503 Eur bylinėjimosi išlaidų (303 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 469,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai sudaro 93 proc. patenkintų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ieškovės ieškinys nėra patenkintas pilnai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 93 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nekeistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

32. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 62,24 proc. (9 499,05 Eur (bendra ginčo suma), 5 912,44 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 171,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (275 Eur x 62,24 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 875,27 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 27 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-19 – 9 122,72 Eur; 2021-01-11 – 9 015,67 Eur; 2021-02-11 – 8 906,57 Eur; 2021-03-11 – 8 795,37 Eur; 2021-04-11 – 8 682,04 Eur; 2021-05-11 – 8 566,54 Eur; 2021-06-11 – 8 448,83 Eur; 2021–07-11 – 8 328,86 Eur; 2021-08-11 – 8 206,59 Eur; 2021-09-11 – 8 081,98 Eur; 2021-10-11 – 7 954,98 Eur; 2021-11-11 – 7 825,55 Eur; 2021-12-11 – 7 693,63 Eur; 2022-01-11 – 7 559,19 Eur, 2022-02-11 – 7 422,17 Eur; 2022-03-11 – 7 282,52 Eur; 2022-04-11 - 7 140,20 Eur; 2022-05-11 – 6 995,15 Eur; 2022-06-11 – 6 847,32 Eur; 2022-07-11 – 6 696,66 Eur; 2022-08-11 – 6 543,11 Eur; 2022-09-11 – 6 386,61 Eur; 2022-10-11 – 6 227,12 Eur; 2022-11-11 – 6 064,57 Eur; 2022-12-11 – 5 898,90 Eur; 2023-01-11 – 5 730,06 Eur; 2023-02-11 – 5 557,98 Eur; 2023-03-11 – 5 382,60 Eur; 2023-04-11 – 5 203,86 Eur; 2023-05-11 – 5 021,70 Eur; 2023-06-11 – 4 836,04 Eur; 2023-07-11 – 4 646,83 Eur; 2023-08-11 – 4 453,99 Eur; 2023-09-11 – 4 257,45 Eur; 2023-10-11 – 4 057,15 Eur; 2023-11-11 – 3 853,01 Eur; 2023-12-11 – 3 644,95 Eur; 2024-01-11 – 3 432,91 Eur; 2024-02-11 – 3 216,80 Eur; 2024-03-11 – 2 996,55 Eur; 2024-04-11 – 2 772,08 Eur; 2024-05-11 – 2 543,31 Eur; 2024-06-11 – 2 310,15 Eur; 2024-07-11 – 2 072,52 Eur; 2024-08-11 – 1 830,34 Eur; 2024-09-11 – 1 583,52 Eur; 2024-10-11 – 1 331,97 Eur; 2024-11-11 – 1 075,59 Eur; 2024-12-11 – 814,30 Eur; 2025-01-11 – 548,00 Eur; 2025-02-11 – 276,60 Eur).

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K771278758 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 171,16 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.