Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) individualios įmonės (toliau ir IĮ) „A.-c.“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1446-1216/2024 pagal ieškovės IĮ „A.-c.“ ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 8 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 74,95 procentų dydžio negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 6 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2025 m. birželio 10 d.) nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio (skaičiuotinas pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatytą mokėjimų grafiką) ir neviršijant 593,05 Eur sumos.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 1000 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį iki 2025 m. birželio 10 d. Pagal sutartyje nustatytą grafiką atsakovė jokių mokėjimų neatliko, ieškovė sutartį su atsakove nutraukė nuo 2024 m. vasario 6 d. Byloje duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų gera valia atsiskaičiusi su ieškove, nėra.

16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, o 3 dalis reglamentuoja, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 51 punktą).

21. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina iki 2025 m. birželio 10 d.. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc., t. y. 830,71 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo iš atsakovės pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 237,66 Eur pelno palūkanos nuo Sutarties sudarymo (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki Sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 6 d.), bei 74,95 procentų dydžio negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. vasario 6 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2025 m. birželio 10 d.) nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio (skaičiuotinas pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose numatytą mokėjimų grafiką) ir neviršijant 593,05 Eur sumos, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išliko ir po vienašališko sutarties nutraukimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovei) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl nuostolių sumos nustatymo ir priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajams). Taigi, sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.

24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl visos 593,05 Eur sumos negautų pajamų priteisimo (t. y. mokėjimo palūkanų, atsakovės mokėtinų už laikotarpį skaičiuojamų pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 10 d.) nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito mokėjimo grafike), nors egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovės.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovės, sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 593,05 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 6 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2025 m. birželio 10 d.), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 22,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, todėl ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės. Duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovė nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliantės IĮ „A.-c.“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 8 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės IĮ „A. – c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai:

- 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų, 00 centų ) negrąžinto kredito;

- 237,66 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus, 66 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų;

- 46,37 Eur (keturiasdešimt šešis eurus, 37 centus) administravimo mokesčio;

- 593,05 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 5 centus ) negautų pajamų;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1889,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 230,30 Eur (du šimtus trisdešimt eurų, 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“.

Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei IĮ „A. – c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.