- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-895-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00002-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- L. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui L. D. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) 960,01 Eur negrąžintą kreditą, 843,47 Eur nuostolius (negautas pajamas), 13,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2024 m. birželio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 22627 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui keliomis išmokomis suteikė 1 000 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pirmą įmoką atsakovas atliko 2024 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėdamas 62,78 Eur. Ši įmoka buvo įskaityta 10,80 Eur administravimo mokesčio, 32,70 Eur pelno palūkanų ir 19,28 Eur kredito dalies dengimui už laikotarpį iki 2024 m. liepos 7 d. Kitą įmoką atsakovas atliko 2024 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėdamas 86,02 Eur. Kadangi įmoka buvo padaryta praleidus įmokų sumokėjimo terminą (2024 m. birželio 5 d.), tai vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 papunkčiu ir Specialiosiomis sąlygomis, kurie numato, kad pagal šią Sutartį gautos sumos (įmokos) pagal eiliškumą yra užskaitomos tokia tvarka, jog antrąja eile paskirstomos netesyboms (delspinigiams) padengti, be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 papunkčiu, kuris numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito įmokos mokėjimo terminą, kredito gavėjas moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, pirmiausiai, buvo padengti susidarę delspinigiai. Kaip jau minėta, įmoka buvo padaryta 2024 m. rugpjūčio 14 d., todėl delspinigiai buvo paskaičiuoti už 8 dienų laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., už kurį atsakovas buvo pradelsęs sumokėti 85,34 Eur įmoką (85,34 Eur × 0,05 proc. / 100 proc. × 8 dienos = 0,68 Eur) (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.6 papunktis ir 7.1 papunktis, Sutarties specialiosios sąlygos, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalis). Likusi 85,34 Eur įmokos dalis buvo įskaityta 10,56 Eur administravimo mokesčio, 54,07 Eur pelno palūkanų ir 20,71 Eur kredito dalies dengimui už laikotarpį iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas daugiau mokėjimų pagal Sutartyje nustatytą grafiką nėra atlikęs, todėl ieškovė, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, raštu informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2024 m. gruodžio 24 d.
3. Atsakovui L. D. ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2025 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo mamai A. D.. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo L. D. ieškovei 960,01 Eur negrąžintą kreditą, 252,73 Eur pelno palūkanas, 61,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo šio sprendimo už akių priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.), nuo pagal 2024 m. birželio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 22627 tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 50,65 Eur administravimo mokestį, 13,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 338,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 229,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 10,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 630 d. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 74,95 procentų palūkanų metinę normą (iš viso 791,35 Eur) bei administravimo mokestį. Kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai 2024 m. gruodžio 24 d. nutraukė sutartį. Duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, byloje nėra.
4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo sulygtų įmokų, todėl ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį ir turi teisę reikalauti iš atsakovo netesybų bei realiai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinas 960,01 Eur negrąžintas kreditas, 13,71 Eur delspinigiai (Sutarties specialiųjų sąlygų „Netesybos“ skiltis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 843,47 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (704,58 Eur) ir administravimo mokesčio (138,89 Eur), paskaičiuotų nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2026 m. vasario 27 d. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. priteistinos pelno palūkanos, kurios, kaip nustatyta pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudaro 252,73 Eur.
6. Teismas įvertinęs Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo grafiką, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 61,16 Eur pelno palūkanos kaip ieškovės negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 24 d.) iki šio sprendimo už akių priėmimo (2025 m. sausio 29 d.) ir 74,95 proc. negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
7. Teismas dalyje dėl Sutartimi sulygto administravimo mokesčio ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-856/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-803/2023 ). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, prašomų priteisti sumų, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra atlikęs dvi pagal mokėjimo grafiką numatytas įmokas, todėl ieškovei priteistinas 50,65 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. (2024 m. gruodžio 24 d. Sutartis laikytina nutraukta), o kitoje dalyje reikalavimas dėl administravimo mokesčio atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Teismas laikė, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl negrąžinto kredito, delspinigių, pelno palūkanų ir pelno palūkanų kaip negautų pajamų tenkintinas visiškai, administravimo mokesčio dalyje iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį (95,14 proc.), priteistina 229,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą už akių ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei IĮ „Aujama – credit“ iš atsakovo L. D. 960,01 Eur negrąžintą kreditą, 252,73 Eur pelno palūkanas, 451,85 Eur negautas pajamas (nuostolius), 50,65 Eur administravimo mokestį, 13,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 728,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, bei 229,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo teismo sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 17 d.), priteistos ne konkrečia (390,69 Eur) suma, o taikant 74,95 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.), nuo negrąžinto kredito sumos ir ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 22627 konkretų mėnesį numatyta palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) bendros 390,69 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.) priteisė ne konkrečia 390,69 Eur suma visą iš karto po teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
11.3. Pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi, nes ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Pirmosios instancijos argumentai, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš Sutartyje numatytą terminą (2026 m. vasario 27 d.), yra nepagrįsti, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
11.4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymas nereguliuoja sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Sutarties nutraukimo padariniams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, nustatančios tiek bendrąsias sutarčių teisės taisykles, tiek specialiąsias kreditavimo ir paskolos sutarčių taisykles, tiek civilinės atsakomybės taisykles. Sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
11.5. Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos. Ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą ankščiau termino sutaupyti (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta Sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos.
11.6. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo Sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalys 2024 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 22627, kuria atsakovui 630 d. terminui (iki 2026 m. vasario 27 d.) buvo suteiktas 1 000 Eur dydžio kreditas, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2024 m. gruodžio 24 d. Taigi ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovei pateikus duomenis apie atsakovo negrąžintą jam suteiktą 960,01 Eur vartojimo kreditą, pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo 13,71 Eur delspinigių.
7. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 843,47 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (704,58 Eur) ir administravimo mokesčio (138,89 Eur), paskaičiuotų nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2026 m. vasario 27 d., pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 252,73 Eur pelno palūkanų ir 50,65 Eur administravimo mokesčių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. Taip pat priteisė 61,16 Eur pelno palūkanas (negautas pajamas), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 24 d.) iki šio sprendimo už akių priėmimo (2025 m. sausio 29 d.) ir 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio 390,69 Eur pajamas, paskaičiuotas nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2026 m. vasario 27 d., gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje, todėl ieškovei už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 30 d. (sprendimo už akių priėmimo kitos dienos) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 27 d.), priteisė 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
8. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, priteisiant iš atsakovo 451,85 Eur (61,16 Eur + 390,69 Eur) negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. gruodžio 23 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. vasario 27 d.). Ieškovės (apeliantės) teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo kitos dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurios pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų mokėjimo grafiką sudaro 390,69 Eur sumą, ne visą iš karto nuo Sutarties nutraukimo dienos, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas. VKĮ nereguliuoja Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik Sutarties tinkamo vykdymo atveju, Sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
10. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
11. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
13. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
15. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
16. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
17. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.