- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e2A-296-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00127-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2448-1138/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. R. 9 034,97 Eur negrąžintą kredito dalį, 526,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. lapkričio 22 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 73,95 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.), 15 procentų (4 384,38 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugsėjo 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 027,84 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 22 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. rugsėjo 30 d.), 31,16 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 477 Eur žyminį̨ mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp AB „NEO Finance“ ir R. R. 2021 m. rugsėjo 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško grąžinimo; priteisė iš atsakovės R. R. ieškovei AB „NEO Finance“ 9 034,97 Eur negrąžintos kredito dalies, 526,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. lapkričio 22 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 73,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2022 m. lapkričio 22 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 15 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugsėjo 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 31,16 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (14 051,31 Eur) nuo 2023 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 502,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti 9034,97 Eur kredito dalį, sumokėti 526,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.), 73,95 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovė laikoma pažeidusi sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 9 034,97 Eur kredito, 526,85 Eur mokėjimo palūkanų ir 73,95 Eur tarpininkavimo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Teismas nurodė, kad tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteisė 15 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. rugsėjo 30 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
5. Teismas vertino, kad ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Teismas nurodė, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 027,84 Eur negautų pajamų dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos yra nepagrįstas.
6. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino, iš atsakovės priteisdamas 31,16 Eur dydžio delspinigius.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte yra įtvirtinta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Teismas vertino, kad sutartyje papildomai įtraukus 6.6 punkto sąlygą, t. y. kredito gavėjo pareigą mokėti dar ir 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas (skaičiavimo terminas iš esmės neribojamas), buvo nustatyti didesni mokesčiai kredito gavėjui už įsipareigojimų nevykdymą nei yra numatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, todėl šiuo atveju sutarties 6.6 punkto sąlygą teismas pripažino prieštaraujančia įstatyme numatytam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įsakymo 11 straipsnio 8 dalyje.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė šiuo atveju turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimą už akių: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės R. R. 1 027,84 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 22 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. rugsėjo 30 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti apeliantei iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
9.2. Apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos Banko – aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas atsižvelgiant į vartotojo interesus: „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis.“ (Priežiūros tarnybos nuomonė dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu).
9.3. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
9.4. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1442656/2022 nustatė, kad „Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę gauti tik už tarpininkavimą administruojant tinkamai vykdomas vartojimo kredito sutartis, o nutraukus dėl netinkamo vykdymo paskolos sutartis administravimas turi būti atliekamas neatlygintinai.“ Teismas minėtoje byloje pažymėjo ir tai, kad ekonominiu aspektu, atėmimas teisės apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, paneigtų pagrindinį verslo principą gauti finansinę grąžą (gauti pelną).
9.5. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9.6. Sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėja žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
9.7. Tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi, tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.
9.8. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (VKĮ 5, 11 straipsniai).
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 1 027,84 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė R. R. 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 9 600 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui, atsakovė pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 5 961 Eur palūkanas (15 procentų dydžio metinė palūkanų norma), 1 229,31 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią turės sumokėti kreditą gavęs asmuo – 16 790,31 Eur.
14. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
15. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 papunktis).
16. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos bendrovės nuostolius padengti.
17. Nagrinėjamu atveju specialiosiose sutarties sąlygose susitarta dėl 7,90 procentų dydžio tarpininkavimo mokesčio nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir nurodyta 1 229,31 Eur bendra tarpininkavimo mokesčio suma. Iš byloje esančios informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (kredito pasiūlyme) matyti, kad minėta tarpininkavimo mokesčio suma įtraukta į kas mėnesį mokėtinų įmokų sumą. Iš ieškovės byloje pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 14,63 – 14,64 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio visą 84 mėnesių laikotarpį.
18. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog šalys sutartimi buvo sutarę dėl aiškios, konkrečios, VKĮ reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai, atitinkančios tarpininkavimo mokesčio - vienintelių apeliantės pajamų - sumos, tačiau apeliantė jos negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties apeliantė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, reikalauja priteisti 1027,84 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios pasireiškia apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
21. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo.
22. Kaip jau minėta, sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte įtvirtinta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Taigi, įvertinus sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatas, matyti, kad sutartyje nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.
23. Kadangi nutraukus vartojimo kredito Sutartį jokie veiksmai, už kuriuos tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas, neatliekami, apeliantė negali reikalauti 1 027,84 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios pasireiškia apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).
24. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos susiklosčiusiems vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo (nagrinėjamu atveju atsakovės).
25. Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kitų apygardų teismų išaiškinimų pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 027,84 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovės ieškinio reikalavimo netenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.