- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-3299-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12270-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama – credit“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – atsakovas) 1 555,22 Eur negrąžintą kreditą; 911,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 2026 m. sausio 5 d.; 24,29 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų; bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ iš atsakovo V. S. 1 555,22 Eur negrąžintą kreditą, 111,53 Eur negautas pajamas (administravimo mokestį), 74,95 procentus negautas pajamas (palūkanas), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 555,22 Eur, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d., iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2026 m. sausio 5 d., neviršijant pagal vartojimo kredito sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 763,10 Eur, 24,29 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 454,14 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2025 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 301,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
4. Teismas konstatavo, kad spendimo už akių priėmimui yra CPK 142 straipsnyje numatyti pagrindai.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21965 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, o atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2026 m. sausio 5 d. grąžinti kreditą ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 74,95 procentai) ir administravimo mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti įmokas, todėl ieškovė 2025 m. balandžio 29 d. nutraukė sutartį.
6. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su negrąžinto vartojimo kredito suma teismas konstatavo, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį laiku grąžinti gautą kreditą ir kitas mokėtinas sumas tinkamai neįvykdė. Todėl nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 1 555,22 Eur negrąžintą kreditą.
7. Teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 911,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurie susideda iš 763,10 Eur negautų pelno palūkanų ir 148,82 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki mokėjimo grafiko pabaigos 2026 m. sausio 5 d.
8. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą, abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nes kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad iš atsakovo priteisia administravimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo administravimo mokesčio skolos susidarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos – 111,53 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2026 m. sausio 5 d. Iš sutarties specialiosios dalies nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 651,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma – 74,95 procentai. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Teismas nustatė, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2024 m. balandžio 29 d. sutartį nutraukė. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2026 m. sausio 6 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau joje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškove, kad egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, tačiau nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos, be to, atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju iki 2026 m. sausio 5 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti. Todėl teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 74,95 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 555,22 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 2026 m. sausio 5 d., neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, t. y. 763,10 Eur.
10. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismo pažymėjo, kad atsakovas laiku kredito negrąžino, todėl teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 24,29 Eur delspinigių, yra pagrįstas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CPK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas.
12. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 98,50 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 301,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios sudarė 7,93 Eur, teismas neskirstė, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė IĮ „Aujama – credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovei iš atsakovo 1 555,22 Eur negrąžintą kreditą, 111,53 Eur negautas pajamas (administravimo mokestį), 763,10 Eur negautas pajamas (palūkanas), 24,29 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 454,14 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2025 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 301,41 Eur bylinėjimosi išlaidas.“ Taip pat apeliantė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
14. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kuria negautos pajamos už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. sausio 5 d.), priteistos ne konkrečia (763,10 Eur) suma, o taikant 74,95 procentų palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2026 m. sausio 5 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), neviršijant bendros 763,10 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. sausio 5 d.), gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Tačiau tokie teismo argumentai nepagrįsti, nes kaip minėta, pagal sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Nutraukus sutartį, t. y. šalis atleidus nuo sutarties vykdymo ir sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovės negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir sutarties nuostatos (šiuo atveju susijusios su pelno palūkanų mokėjimo terminais). Šiuo atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Apeliantė pažymi, kad būtent tokios teisės aiškinimo ir taikymo naujausios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. e2A-86-779/2022, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1448-794/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-554-368/2024, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2025.
15. Atsakovas V. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos ir nuostolių priteisimo atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį.
18. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur kreditą 21 mėnesio terminui, o atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2026 m. sausio 5 d. grąžinti kreditą ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokesčius. Nustatyta, kad atsakovas laiku nemokėjo įmokų, todėl ieškovė 2025 m. balandžio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
19. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė priimdamas sprendimą už akių.
20. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija ne visą teismo sprendimą už akių, o tik jo dalį, susijusią su negautų pajamų (mokėjimo (pelno) palūkanų) priteisimu. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei „74,95 procentus negautas pajamas (palūkanas), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 555,22 Eur, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d., iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2026 m. sausio 5 d., neviršijant pagal vartojimo kredito sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 763,10 Eur,“ pakeičiant teismo nurodytą formuluotę į konkrečią priteistų nuostolių sumą, t. y. nurodant, jog ieškovei yra priteista 763,10 Eur negautų pajamų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apskųstoje dalyje, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl negautų pajamų (mokėjimo palūkanų) priteisimo būdo.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Iš šio kasacinio teismo apibendrinimo galima spręsti, kad ginamas kreditoriaus lūkesčių interesas turi būti ne teorinis, bet atitikti pagrįstumo ir realumo kriterijus – paskolos davėjas gali reikalauti tik tokių negautų pajamų (mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti vykdant sutartį.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pateiktam šiai bylai reikšmingam kreditoriaus lūkesčių intereso pagrįstumo įvertinimui. Teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, tačiau nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos, be to, atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas ir kad tai reiškia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju iki 2026 m. sausio 5 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti.
24. Teismas spręsdamas šį ginčą nesiremia apeliantės nurodytais apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo sprendimais priimtais kitose panašiose bylose. Apeliantei yra žinoma, kad apygardų teismų sprendimuose pateikiami šiam ginčui aktualūs teisės taikymo išaiškinimai nėra vienodi. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo tik jos poziciją pagrindžiančius sprendimus, nors yra ir kitokių, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-214-618/2024, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-885-852/2023 ir kt. Teisės doktrinoje teigiama, kad norint įveikti išsiskyrusią apeliacinės instancijos teismų praktiką „reikėtų neteikti tvirto autoriteto negalutinės instancijos teismų precedentams, o ieškoti atsakymo, kuris yra teisingas ir sutaptų su aukščiausios pakopos teismo pozicija šioje ar artimiausiose būsimose bylose (žr. J. B. „Teismo precedentas: autoritetas ir veikimas“. Daktaro disertacija, 2017 m., 95 psl.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tik šis teismas turi teisę žemesnės instancijos teismo praktiką paneigti, patikslinti ar pripažinti teisinga (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teismas turėtų viršyti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys).
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.