Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama - credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24211-1211/2024 pagal ieškovės IĮ „Aujuma-credit“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė IĮ „Aujama – credit“ prašė priteisti iš atsakovės G. R. 3 498,27 Eur negrąžintą kreditą, 2 331,34 Eur nuostolius (negautas pajamas), 49,09 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Esant įstatymo numatytiems pagrindams, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų skundžiamu 2024 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei IĮ „Aujama – credit“ iš atsakovės G. R. 3 498,27 Eur negrąžintą kreditą, 1 013,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 49,04 Eur delspinigius, 137,63 Eur administravimo mokestį, 196,99 Eur negautas pajamas, suskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. spalio 14 d.), 74,95 procentų dydžio metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 14 d. iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.) nuo likusio pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 895,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 260,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

17. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina iki 2025 m. liepos 22 d. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 74,95 proc. t. y. 3 231,37 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovės pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

18. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos fiksuotos 3 231,37 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovė su ieškove neatsiskaitys iki 2025 m. liepos 22 d. Tuo tarpu egzistuoja tikimybė, kad atsakovė kreditą ir kitas mokėtinas sumas ieškovei sumokės dar iki paskolos termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nuostolius, kurie skaičiuotini nuo sutarties sudarymo (2023 m. lapkričio 30 d.) iki sutarties nutraukimo (2024 m. rugsėjo 14 d.), negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. spalio 14 d.), taip pat 74,95 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

19. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 1 013,28 Eur (2 157,74 Eur – 1 144,46 Eur) pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo (2024 m. rugsėjo 14 d.) ir 196,99 Eur negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. spalio 14 d.), taip pat 74,95 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po sutarties nutraukimo skolininkės prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkei (atsakovei) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditorės nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl nuostolių sumos nustatymo ir priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajamas). Taigi sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nuostoliai (negautos pajamos) nuo sprendimo už akių priėmimo (2024 m. spalio 14 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.) priteisti ne konkrečia (731 Eur) suma, o apskaičiuotini kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą, yra nepagrįsta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, bei neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Kaip matyti, šiuo atveju egzistavo pagrindas visos pagal sutartį ieškovės pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovės.

22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovės, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 927,99 Eur metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. rugsėjo 14 d. iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovės už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo (2023 m. spalio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.), todėl sprendimas keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 927,99 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.), kitą sprendimo dalį, susijusią su materialiniais teisiniais reikalavimais, paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė materialinių teisinių reikalavimų dalyje skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 731 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, prašydama, kad ši suma būtų priteista visa iš karto nuo teismo sprendimo už akių priėmimo, o ne ją apskaičiuojant kiekvieno mėnesio mokėjimo detalizacijos grafike nurodytą termino dieną nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 74,95 proc. metinių palūkanų normą. Taigi šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, t. y. apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė tik dalyje dėl ieškovės ginčijamos 731 Eur sumos priteisimo formos (būdo), bet ne dėl pačios priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą). Duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 14 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovo atsakovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 498,27 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 27 ct) negrąžintą kreditą, 1 013,28 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų 28 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 49,04 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 4 ct) delspinigius, 137,63 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 63 ct) administravimo mokestį, 927,99 Eur (devynių šimtų dvidešimt septynių eurų 99 ct.) metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2024 m. rugsėjo 14 d. iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 22 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (5626,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 260,33 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei IĮ „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.