Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui I. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo I. N. (toliau – atsakovas) 426,98 Eur negrąžintą kreditą, 347,39 Eur nuostolius (negautas pajamas), 2,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė, įvertinusi atsakovo kreditingumą, ir atsakovas 2024 m. lapkričio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 24422 (toliau – Sutartis) (pakeisdami anksčiau tarp šalių sudarytą ir iš dalies įvykdytą 2024 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 446,82 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. rugpjūčio 19 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas tinkamai nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, ieškovė 2025 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. birželio 11 d.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426,98 Eur negrąžintą kreditą, 107,69 Eur palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 16,79 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. birželio 11 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. liepos 4 d.); 74,95 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. liepos 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2026 m. rugpjūčio 19 d.), negali viršyti 246,44 Eur sumos, 32,66 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. birželio 11 d.); 2,57 Eur delspinigius; (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Dėl negrąžinto kredito nurodė, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus nustatyta, jog atsakovas pagal Sutartį gavo iš ieškovės 446,82 Eur kreditą, kurį privalėjo grąžinti iki 2026 m. rugpjūčio 19 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį. Atsakovas, praleidęs sumokėjimo terminą, yra atlikęs tik keturias įmokas pagal Sutartį. Per teismo nustatytą terminą atsakovas įrodymų, kad būtų savalaikiai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškove nepateikė, atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 426,98 Eur negrąžinto kredito.

3.2. Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo nurodė, kad pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 procentų dydžio metines palūkanas iki 2026 m. rugpjūčio 19 d. pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 370,92 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje. Pagal sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Ieškovė atskirai neprašė teismo priteisti pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kurie turėjo būti sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukė į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertina kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą, kadangi šį vieną reikalavimą išskyrus į kelis atskirus, prašoma priteisti suma nesikeistų.

3.3. Dėl administravimo mokesčio nurodė, kad administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

3.4. Dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,57 Eur delspinigius pripažįstamas pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:“ Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426,98 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 98 ct) negrąžintą kreditą, 107,69 Eur (vieno šimto septynių eurų 69 ct) palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos (2024 m. lapkričio 27 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. birželio 11 d.), 263,23 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 23 ct) negautas pajamas (nuostolius), 32,66 Eur (trisdešimt dviejų eurų 66 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. birželio 11 d.); 2,57 Eur (dviejų eurų 57 ct) delspinigius; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (833,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,91 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti.” Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 5 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.), priteisė ne konkrečia (246,44 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. liepos 5 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.), neviršijant 246,44 Eur palūkanų likučio.

4.2. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad teismo manymu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio pajamas už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. liepos 5 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.), gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti, nes kaip minėta, pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.

4.3. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos (šiuo atveju susijusios su pelno palūkanų mokėjimo terminais).

4.4. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovo atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę dėl atsakovo kaltų veiksmų. Juo labiau, kad ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą Kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Tokios kasacinio teismo praktikos bei teisės aiškinimo ir taikymo naujausios praktikos laikosi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutatyje Nr. e2A-86-779/2022; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-259-340/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-153-1042/2024, Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1448-794/2024; Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-554-368/2024; Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2025).

4.5. Toks civilinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, Vartojimo kredito įstatymo ir CK nuostatoms. Be to, tokiu atveju susidaro situacija, kad net ir tinkamai nevykdant sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas yra akivaizdžiai nelogiškas, nes nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas. Visi atsakovo veiksmai atlikti po Sutarties nutraukimo yra atlikti praleidus sutarties įvykdymo terminą, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminą ir įmokų mokėjimo terminus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

6. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. lapkričio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisdami anksčiau tarp šalių sudarytą ir iš dalies įvykdytą 2024 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 446,82 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti nustatyto dydžio mėnesines įmokas už suteiktą kreditą bei kitus mokesčius. Atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. rugpjūčio 19 d., taip pat sumokėti palūkanas ir administravimo mokestį pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovas tinkamai nemokėjo įmokų ir negrąžino kredito, ieškovė 2025 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. birželio 11 d., tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl negrąžinto kredito, 347,39 Eur nuostolių (negautas pajamas), 2,57 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies.

Dėl ginčo

7. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos ieškinys, nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo (2025 m. liepos 5 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.), paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas. Ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik sutarties tinkamo vykdymo atveju, sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas. Apeliantės argumentai atmestini.

8. Skundžiamame teismo sprendime pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas nurodė, kad pagal Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 74,95 procentų dydžio metines palūkanas iki 2026 m. rugpjūčio 19 d. pagal mokėjimų grafiką. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 370,92 Eur palūkanų, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartyje. Pagal sutartį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 19 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,95 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad, nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

10. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

12. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.

13. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

14. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas. Būtent tokios pozicijos laikomasi naujausioje teismų praktikoje, tai yra Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2A-2071-657/2025; e2A-895-924/2025; Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose e2A-2060-432/2025; e2A-793-981/2025; e2A-894-880/2025; e2A-1473-936/2025; Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje e2A-464-544/2025.

Dėl kitų argumentų

15. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.