- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-2071-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14899-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. J. (D. J.) 500 Eur negrąžintą kreditą, 495,61 Eur nuostolius (negautas pajamas), 5,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, su atsakovu 2025 m. sausio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 24858, kuria atsakovui suteiktas 500 Eur dydžio kreditas. Pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nemokėjo nustatytų įmokų, todėl ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė.
3. Atsakovui D. J. (D. J.) ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2025 m. birželio 7 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo broliui E. J. (E. J.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu už akių ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. J.(D. J.) ieškovei 500 Eur negrąžintą kreditą, 133,45 Eur pelno palūkanas, 80,94 Eur administravimo mokestį, 5,78 Eur delspinigius, 12,95 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 23 d.) iki 2025 m. birželio 6 d., 74,95 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 733,12 Eur ir nuo 74,95 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 133 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, sutartis yra nutraukta, terminas grąžinti kreditą yra pasibaigęs, todėl iš atsakovo priteisė 500 Eur negrąžintą kreditą. Kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu yra reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas, todėl nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, bei atsakovui Sutartyje įsipareigojus mokėti 74,95 proc. dydžio metines palūkanas, teismas iš atsakovo priteisė 133,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 23 d.). Teismui konstatavus, kad sutarties specialiosiose sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 80,94 Eur administravimo mokesčio sumos, jo mokėjimą išdėstant sutarties grafike nustatyta tvarka iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant savo sutartinių prievolių, ieškovei iš atsakovo priteisė 80,94 Eur sutarties administravimo mokestį. Teismui nustačius, jog atsakovas nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo įmokų, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 5,78 Eur delspinigių tenkino.
4. Teismas, nurodė, kad kreditorei nutraukus sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau šiuo atveju kreditorė įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Teismas sprendė, kad ieškovė pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3.4 papunktį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, galėjo tikėtis gauti 74,95 procentus palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), todėl ieškovei už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 23 d.) iki 2025 m. birželio 6 d. priteisė 12,95 Eur.
5. Teismo vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), galėjo tikėtis gauti 74,95 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal Sutarties specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2025 m. birželio 7 d. – 437,96 Eur; nuo 2025 m. liepos 7 d. – 422,69 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. – 406,30 Eur; nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. – 388,70 Eur; nuo 2025 m. spalio 5 d. – 369,81 Eur; nuo 2025 m. lapkričio 4 d. – 349,53 Eur; nuo 2025 m. gruodžio 4 d. – 327,77 Eur; nuo 2026 m. sausio 3 d. – 304,41 Eur; nuo 2026 m. vasario 2 d. – 279,34 Eur; nuo 2026 m. kovo 4 d. – 252,43 Eur; nuo 2026 m. balandžio 3 d. – 223,54 Eur; nuo 2026 m. gegužės 3 d. – 192,53 Eur; nuo 2026 m. birželio 2 d. – 159,25 Eur; nuo 2026 m. liepos 2 d. – 123,53 Eur; nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. – 85,18 Eur; nuo 2026 m. rugpjūčio 31 d. – 44,02 Eur.
6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,12 Eur sumą ir nuo 74,95 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatęs, kad ieškovė patyrė 133 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 110 Eur už advokato teisinę pagalbą, sprendime už akių nurodė, kad ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 133 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašė Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei IĮ „Aujama – credit“ iš atsakovo D. J. (D. J.) 500 Eur negrąžintą kreditą, 133,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 80,94 Eur administravimo mokestį, 281,22 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 001,39 Eur sumą ir 133 Eur bylinėjimosi išlaidas“. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė mokėjimo palūkanas taikant 74,95 procentų negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), o ne konkrečia (268,27 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas priteisdamas ne konkrečia nuostolių suma nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas.
10.2. Teismo argumentai, jog ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. rugsėjo 29 d.), gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi, yra nepagrįsti. Pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovei Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo. Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovas privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovas privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos.
10.3. Šiuo atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aujama-Credit“ su atsakovu D. J. (D. J.) 2024 m. sausio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 24858, kuria atsakovui iki 2026 m. rugsėjo 29 d.) buvo suteiktas 500 Eur dydžio kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus sutartyje nustatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. vienašališkai sutartį nutraukė nuo Taigi ieškovės pareikšti reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių. Atsakovas negrąžino ieškovei suteikto kredito, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo delspinigius ir administravimo mokestį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5,78 Eur delspinigių bei 80,94 Eur administravimo mokesčio.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 414,67 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2024 m. sausio 7d. iki 2026 m. rugsėjo 29 d., pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju 133,45 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 7 d. iki sutarties nutraukimo 2024 m. gegužės 23 d., todėl priteisė ieškovei 133,45 Eur pelno palūkanas (negautas pajamas), paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 23 d.) ir 74,95 proc. negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 29d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
14. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, priteisiant iš atsakovo 281,22 Eur (12,95 Eur + 268,27 Eur) negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026 m. rugsėjo 29 d.). Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo 2025 m. birželio 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, ne konkrečia suma, bet ją išdėstydamas neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimo grafiką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas. Ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį gauti mokėjimo palūkanas pagal mokėjimo grafiką tik sutarties tinkamo vykdymo atveju, sutartį nutraukus, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors ankstesnėje teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), tokia buvusi šio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) ir suformulavo tokią naują teisės aiškinimo taisyklę – nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
16. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus išaiškinimas, kad sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
17. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja sutarties nuostatoms, kadangi pagal sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
19. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Be to, negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
21. Pagal VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
22. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
23. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.