- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1473-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05544-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- I. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. A., prašydama priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur negrąžintą kreditą, 992,69 Eur nuostolius (negautas pajamas), 12,53 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2024 m. liepos 30 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 23197 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią suteikė atsakovei 1000,00 Eur dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma bei administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovė nemokėjo nustatytų įmokų. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pasak ieškovės, ji dėl esminių Sutarties sąlygų pažeidimo sutartį su atsakove 2024 m. gruodžio 17 d. vienašališkai nutraukė. Po Sutarties nutraukimo atsakovė jokių įmokų neatliko ir liko skolinga 1000,00 Eur kredito, o ieškovė taip pat patyrė ir 992,69 Eur nuostolių.
2. Atsakovė S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per jos darbovietės administraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės I. A. ieškovei 1000,00 Eur kreditą, 57,22 Eur administravimo mokestį, 293,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 122,51 Eur negautų pajamų dalį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.), 74,95 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 12,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už faktiškai priteistą sumą (1485,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovės valstybei 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2024 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 23197, kurios pagrindu ieškovė 21 mėnesio laikotarpiui suteikė atsakovei 1000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2026 m. balandžio 21 d. grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur) bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 992,69 Eur (830,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (vartojimo kredito palūkanų norma – 74,95 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 136,97 proc.), 161,98 Eur administravimo mokesčio, mėnesinės įmokos dydis – 94,89 Eur). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 1000,00 Eur sumą, paskirtyje nurodant – pagal sutartį Nr. 23197. Iš į bylą pateikto el. laiško, siųsto atsakovės el. pašto adresu, matyti, kad atsakovė savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė (ilgiau nei 3 mėnesius vėlavo mokėti kredito grąžinimo įmokas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu, ieškovė 2024 m. gruodžio 17 d. vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.
3.2. Atsakovei Sutartimi buvo suteiktas 1000,00 Eur dydžio kreditas. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas pagal nustatytą kredito grąžinimo grafiką (bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, esant bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatytoms sąlygoms, t. y. tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėlavo atlikti mokėjimus pagal mokėjimo grafiką daugiau nei 90 dienų, kurios iš esmės atitinka VKĮ 19 straipsnį. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti jai suteiktą kreditą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito yra pagrįstas, todėl tenkintas.
3.3. Negautos pajamos, anot ieškovės, susideda iš 830,71 Eur negautų pelno palūkanų ir 161,98 Eur administravimo mokesčio, kuriuos ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2026 m. balandžio 21 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė atskirai neprašo teismo priteisti pelno palūkanų ir administravimo mokesčio, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau šias sumas įtraukia į bendrą negautų pajamų sumą. Teismas taip suformuluoto reikalavimo nevertina kaip esminės kliūties įvertinti jo pagrįstumą.
3.4. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 74,95 proc. metines palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip paskolos gavėja, negali būti atleista nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2024 m. gruodžio 17 d. nutraukė Sutartį atsakovei pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti sutartas palūkanas nustatyta tvarka ir terminais. Todėl ieškovei iš atsakovės priteista 293,27 Eur pelno palūkanų, susidariusių nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d.
3.5. Teismų praktikoje išaiškinta, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 161,98 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2026 m. balandžio 21 d. (už visą sutarties laikotarpį), tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 57,22 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 17 d.).
3.6. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
3.7. Atsakovė pagal sutartį turėjo sumokėti iš viso 830,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 17 d.) atsakovės nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 293,27 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 17 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) sudarytų 537,44 Eur (830,71 Eur – 293,27 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 537,44 Eur sumos. Taigi tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.), kurių suma – 122,51 Eur (6 – 7 ir 8 grafiko eilutės dalis), taip pat 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (skaičiuojant nuo 8 mokėjimo įmokos likučio), bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
3.8. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo įmokų, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis, ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,53 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
3.9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už faktiškai priteistą sumą (1485,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Iš dalies tenkinus ieškinį (94,77 proc.), iš atsakovės ieškovei priteista 146,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (155,00 Eur x 94,77 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “Patenkinti ieškinį iš dalies. Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit” (juridinio asmens kodas 302653800) iš atsakovės I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 00 ct) kreditą, 57,22 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 22 ct) administravimo mokestį, 293,27 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 27 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 537,44 Eur (penkių šimtų trisdešimt septynių eurų 44 ct), 12,53 Eur (dvylika eurų ir 53 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už faktiškai priteistą sumą (1485,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 146,89 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.“ Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei Sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas priteisė taikant 74,95 procentų negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.), neviršijant 414,93 Eur palūkanų likučio. Teismas priteisdamas ne konkrečia nuostolių suma nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir Sutarties nuostatas.
4.2. Pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovės mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovės pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovės pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Ieškovei Sutartį nutraukus, abi šalys tapo atleistos nuo Sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančios sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovė privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovė privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Vartojimo kredito įstatymui nereguliuojant sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios Vartojimo kredito įstatymo teisės normos ir Sutarties nuostatos.
4.3. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kuris yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo už akių dalies dėl 414,93 Eur nuostolių (negautų pajamų negautų mokėjimo palūkanų forma) priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl negautų pajamų priteisimo
8. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteistos nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.), priteisė ne konkrečia (414,93 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.), neviršijant 414,93 Eur palūkanų likučio, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir sutarties nuostatų.
9. Paminėtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su ieškove IĮ „Aujama-credit“ 2024 m. liepos 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 23197, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 1000 Eur kreditą 630 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 830,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 74,95 proc.) ir 161,98 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. balandžio 21 d.). Sutartis 2024 m. gruodžio 17 d. buvo nutraukta.
11. Nustatyta, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo pasyvi, sutarties nutraukimo ir pareigos sumokėti prašomas priteisti sumas neginčijo. Apeliacinio skundo išnagrinėjimui aktualu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 293,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 122,51 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.), o byloje kilo ginčas dėl 414,93 Eur (830,71 – 293,27 – 122,51) negautų pajamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) priteisimo formos.
12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neneigė apeliantės teisės į negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) priteisimą ir nurodė, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą, kad pagrįstai ieškovė galėjo tikėtis gauti nuo Sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 17 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) 537,44 Eur, tačiau tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš dalies, t. y. priteisė ne konkrečią negautų pajamų sumą, bet 74,95 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (skaičiuojant nuo 8 mokėjimo įmokos likučio), bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
13. Apeliantė nesutinka su tokia forma priteistomis negautomis pajamomis, kadangi: Sutartis nutraukta ir, taikant civilinę atsakomybę, nėra taikomos Sutarties nuostatos, tarp kurių ir įmokų mokėjimo grafikas; Vartojimo kredito įstatymas nereguliuoja sutarties nutraukimo teisinių padarinių; apeliantės argumentus pagrindžia ir apygardų teismų formuojama praktika.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pagal skundžiamo teismo sprendimo išvadas nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ir toliau galioja (taikomas) įmokų mokėjimo grafikas. Ieškovės vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, kadangi pagal Sutarties 6.5 punktą kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis.
18. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ši norma taikytina šalis siejant paskolos teisiniams santykiams. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutarties 6.5 punkte kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukus Sutartį reikalauti sumokėti pelno palūkanas turi būti aiškinama kaip kredito davėjo teisė reikalauti sumokėti palūkanas iki sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Negautų pajamų dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, nes rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką.
20. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Nagrinėjamu atveju pagal mokėjimų grafiką bendrą vartojimo kredito kainą sudaro administravimo mokestis ir palūkanos. Taigi Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia kredito gavėjui bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį ir pagal mokėjimo grafiką tiksliai apskaičiuoti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo dydį.
21. Nepaisant to, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Kitaip tariant apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma, nagrinėjamu atveju, viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Paminėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius konkrečiu laikotarpiu ir įvertino, kad šiame mokėjimo grafike (įrodyme, pagrindžiančiame negautų pajamų dydį) yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei. Be to, pati ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką. O būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką pažeidžia kreditorės lūkesčius. Pažymėtina, kad kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
23. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų negautų pajamų dydžiui nustatyti. Kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, kuri nurodyta šioje nutartyje, todėl teismas ja vadovaujasi, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; 2024 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1145-390/2024; 2025 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-895-924/2025; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-940/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1482-653/2024; 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; 2024 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024; 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; bei kitose.
25. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei negautas pajamas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ne konkrečia suma, o 74,95 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą už akių nepakeistą.