- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-446-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02021-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Aujama-credit“
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-403-541/2024 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei K. G. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ prašė priteisti iš atsakovės K. G. 3 093,55 Eur negrąžintą kreditą, 2 744,20 Eur nuostolius (negautas pajamas), 39,34 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 5 877,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 17467 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei keliomis išmokomis suteikė 3 200,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grąfiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį.
3. Pažymėjo, kad pagal Sutartyje nustatytą grafiką atsakovė atliko įmokas: (1) 2023 m. balandžio 19 d. – 142,37 Eur įmoką, į kurią įskaitytas 18,00 Eur administravimo mokestis, 92,28 Eur pelno palūkanos ir 32,09 Eur skolos dalis už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 19 d.; ir (2) 2023 m. gegužės 19 d. – 286,34 Eur įmoką, į kurią įskaitytas 38,01 Eur administravimo mokestis, 173,97 Eur pelno palūkanos ir 74,36 Eur skolos dalis už laikotarpį iki 2023 m. gegužės 19 d. Daugiau įmokų pagal Sutartyje nustatytą grafiką atsakovė nėra atlikusi. Todėl ieškovė raštu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2023 m. spalio 5 d.
4. Paaiškino, kad 2023 m. kovo 20 d., prieš suteikiant atsakovei pradinę 1 500,00 Eur vartojimo kredito sumą, ir 2023 m. balandžio 25 d., prieš suteikiant atsakovei papildomą 1 700 Eur vartojimo kreditą, buvo atliktas jos kreditingumo vertinimas, t. y. gauta Gyventojų registro pažyma apie atsakovę, surinkti duomenys iš PRDB ir SODRA apie atsakovės turimus finansinius įsipareigojimus ir gaunamas tvarias pajamas bei apskaičiuotas skolininkės mėnesinių įmokų ir tvarių pajamų procentinis santykis. Nustatyta, kad atsakovės mėnesinės įmokos neviršija 40 procentų jos tvarių mėnesinių pajamų.
5. Ieškovė prašė atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą. Paaiškino, kad pagal Sutarties grafiką per visą Sutarties terminą iki mokėjimo grafiko pabaigos 2024 m. gruodžio 9 d. kredito gavėja (atsakovė) viso turėjo sumokėti 503,82 Eur administravimo mokesčio ir 2 562,64 Eur palūkanų. Atsakovė yra sumokėjusi 56,01 Eur administravimo mokesčio ir 266,25 Eur pelno palūkanų. Dėl nurodytų priežasčių ieškinyje prašomi priteisti 2 744,20 Eur nuostoliai (negautos pajamos) susideda iš 447,81 Eur negauto administravimo mokesčio ir 2 296,39 Eur negautų mokėjimo palūkanų. Pažymėjo, kad iki Sutarties nutraukimo 2023 m. spalio 5 d. atsakovė liko nesumokėjusi 142,44 Eur administravimo mokesčio ir 730,30 Eur mokėjimo palūkanų, o po Sutarties nutraukimo – 305,37 Eur administravimo mokesčio ir 1 566,09 Eur pelno palūkanų.
6. Nurodė, kad ieškovei iš atsakovės, vadovaujantis Sutarties 11 punktu, taip pat priteistini 39,34 Eur delspinigiai už 109 dienų laikotarpį nuo 2023 m. birželio 18 d. iki 2023 m. spalio 5 d. (delspinigių norma 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną). Be to, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 5 877,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. birželio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei IĮ „Aujama-credit“ iš atsakovės K. G. 3 093,55 Eur negrąžintą kreditą, 730,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 5 d.), 142,44 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 5 d.), 74,95 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2024 m. gruodžio 9 d.), negali viršyti 1 566,09 Eur sumos, 39,34 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 571,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo ir 267,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovės K. G. priteisė 33,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
8. Teismas nustatė, jog šalys 2023 m. kovo 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 17467, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 200,00 Eur dydžio kreditą 630 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 562,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 74,95 proc.), 503,82 Eur administravimo mokestį iki 2024 m. gruodžio 9 d. Ieškovė su atsakove sudarytą Sutartį nutraukė nuo 2023 m. spalio 5 d. Atsakovė byloje Sutarties nutraukimo neginčija, taip pat neginčija ieškovės nurodytų motyvų, kad ji netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovės reikalavimų neginčijus, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 3 093,55 Eur negrąžintą kreditą.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sutartis nutraukta 2023 m. spalio 5 d., sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, apskaičiuota iki Sutarties nutraukimo, kvalifikuotina kaip ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokesčio ir mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimą, susidariusį Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ne kaip nuostoliai negautų pajamų forma.
11. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė Sutarties grafike nustatytais terminais pelno (mokėjimo) palūkanų bei administravimo mokesčio įmokų ieškovei nemokėjo (išskyrus 56,01 Eur administravimo mokesčio, 266,25 Eur pelno palūkanų), vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties specialiosiomis ir bendrosiomis nuostatomis, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos mokėjimo (pelno) palūkanos ir administravimo mokestis, apskaičiuoti iki Sutarties nutraukimo – 2023 m. spalio 5 d., t. y. 142,44 Eur administravimo mokesčio ir 730,30 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų.
12. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, vertino, kad, atsakovei tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Kita vertus, pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovei grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį.
13. Atsižvelgęs į tai, kad, skaičiuojant negautas pajamas tokiu būdu, kai yra taikoma metinė palūkanų norma ir yra skaičiuojama nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, ieškovė gali nepagrįstai praturtėti, kadangi jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus, kredito likutis ir suma, nuo kurios kas mėnesį yra skaičiuojamos pelno palūkanos, mažėtų, teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,95 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne konkrečios sumos.
14. Teismas darė išvadą, kad nors šalys Sutartimi susitarė, jog administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki bus grąžintas visas vartojimo kreditas, tačiau susiklosčiusioje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės administravimo mokesčio, paskaičiuoto po Sutarties nutraukimo, teismas atmetė.
15. Teismas, byloje nustatęs, jog atsakovė vėlavo mokėti įmokas, remdamasis Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatomis, sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovės 39,34 Eur delspinigių tenkino.
16. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
17. Teismas, nustatęs, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas 95 proc., laikant, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas po Sutarties nutraukimo iš esmės tenkintas, tik jį patikslinus, sprendė, kad ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 95 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatęs, kad byloje ieškovė patyrė 282,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 267,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu IĮ „Aujama-credit“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo už akių dalį dėl 74,95 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2024 m. gruodžio 9 d.), negali viršyti 1 566,09 Eur sumos, priteisiant 1 566,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo 2023 m. spalio 5 d. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2024 m. gruodžio 29 d.). Apeliantė taip pat prašo iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
19. Nurodo, kad sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 29 d.), priteistos ne konkrečia (1 566,09 Eur) suma, o taikant 74,95 procentų dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 29 d.), neviršijant 1 566,09 Eur sumos, yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai, be to, neatitinka civilinės atsakomybės paskirties, įstatymų ir Sutarties nuostatų. Apeliantės teigimu, teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pažeidė proporcingumo principą neteisingai nustatydamas, kokia ieškinio reikalavimų dalis yra patenkinta.
20. Apeliantės teigimu, teismo argumentai, kad atsakovei ir po Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš Sutartyje numatytą terminą (2024 m. gruodžio 29 d.), yra nepagrįsti, nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovės mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovės pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovės pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
21. Apeliantės vertinimu, šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį, pagal kurį atsakovė privalo mokėti pelno palūkanas, pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, kurio pagrindu atsakovė privalo sumokėti ieškovei negautas pajamas, bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymui (toliau – ir VKĮ) nereguliuojant Sutarties nutraukimo teisinių padarinių, sprendžiant negautų pajamų priteisimo klausimą, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir Sutarties nuostatos. Taigi, netaikytina ir VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą anksčiau termino sutaupyti (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta Sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos.
22. Pažymi, kad atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (negautų mokėjimo palūkanų forma), kurių išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kadangi jis yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Be to, ir Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, administravimo mokestį, pelno palūkanas ir kitas pagal šios Sutarties ir teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas bei atlyginti nuostolius VKĮ 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir sąlygomis. Tokios kasacinio teismo praktikos ir teisės aiškinimo bei taikymo praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismai.
23. Tvirtina, kad toks civilinės atsakomybės aiškinimas ir taikymas, jog net ir tinkamai nevykdant Sutarties ir netgi ją dėl to nutraukus, įmokų mokėjimo grafikas ir toliau yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes, yra nelogiškas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, VKĮ ir CK nuostatoms, kadangi, nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigia ir jos įvykdymo terminas, t. y. vartojimo kredito grąžinimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 566,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.), priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovės K. G. 2023 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 17467, kuria atsakovei buvo suteiktas 3 200,00 Eur vartojimo kreditas 630 dienų terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį: 2 562,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 74,95 proc.) ir 503,82 Eur administravimo mokestį, iki 2024 m gruodžio 9 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, administravimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas per 21 mėnesinę įmoką. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė Sutartį nutraukė nuo 2023 m. spalio 5 d.
27. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovės 2 744,20 Eur nuostolius (negautas pajamas), kurias sudaro 142,44 Eur negautas administravimo mokestis bei 730,30 Eur negautos mokėjimo palūkanos iki Sutarties nutraukimo ir 305,37 Eur administravimo mokestis bei 1 566,09 Eur pelno palūkanos po Sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl 142,44 Eur negauto administravimo mokesčio bei 730,30 Eur negautų mokėjimo palūkanų iki Sutarties nutraukimo tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartis yra nutraukta, teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti 305,37 Eur Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog, atsakovei tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, be to, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o, atsakovei grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį, sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,95 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne konkrečios sumos.
28. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nuostoliai (negautos pajamos), pasireiškę negautų pelno palūkanų forma, skaičiuojami po Sutarties nutraukimo, priteisti ne konkrečia 1 566,09 Eur suma, o 74,95 procentais negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog: (1) remiantis Sutarties sąlygomis, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovės mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovės visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį; (2) šalis atleidus nuo Sutarties vykdymo ir Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį pakeitus civilinės atsakomybės teisiniu santykiu, nebetaikytinos vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančios VKĮ teisės normos ir Sutarties nuostatos; (3) negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų forma) išmokėjimas negali būti priklausomas nuo Sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko, kadangi jis yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).
30. Taigi, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).
31. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys susitarė, jog kredito grąžinimo terminas 2024 m. gruodžio 9 d. Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė nutraukė Sutartį nuo 2023 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šalių kreditavimo santykiai pasibaigė nutraukus Sutartį nuo 2023 m. spalio 5 d., todėl, remiantis nutarties 29 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal Sutartį įvykdymo natūra, o atsakovės atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą. Tokiu būdu, nutraukus Sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – ieškovė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti Sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų).
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors šalys Sutartyje ir susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus mokamos iki visiško prievolių pagal Sutartį įvykdymo, tačiau, nutraukus Sutartį, tokia jos sąlyga nustoja galioti. Be to, kaip minėta nutarties 29 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Todėl šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtinta ieškovės teisė gauti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki Sutarties nutraukimo, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.
34. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).
35. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas, esant normaliai veiklai, gauti anksčiau nei šalys susitarė Sutartyje. Kadangi normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku, kadangi jis yra teisiškai reikšmingas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų, ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 straipsnis, 177 – 178 straipsniai). Jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos tinkamai neįvykdė (CPK 185 straipsnis).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negautų pajamų atitikimas realumo kriterijui sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kredito mokėjimo grafikas (įvertinus sutarties terminą, vartotojo (atsakovės) teisę ankščiau termino grąžinti kreditą, sutarties nutraukimo pasekmes), kaip įrodymas, patvirtina, kad, esant normaliai veiklai, kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Taigi, ieškovė neįrodė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujama apimtimi yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
39. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma nagrinėjamu atveju viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie ginami atsakovei taikant civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė, esant normaliai veiklai, negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti iš atsakovės iš karto visą palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 74,95 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2024 m. gruodžio 9 d.), negali viršyti 1 566,09 Eur sumos.
40. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pažeidė proporcingumo principą neteisingai nustatydamas kokia ieškinio reikalavimų dalis yra patenkinta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškiniu reiškiamas materialusis reikalavimas sudarė 5 877,09 Eur sumą (3 093,55 Eur negrąžintas kreditas + 2 744,20 Eur nuostoliai (negautos pajamos) + 39,34 Eur delspinigiai), iš kurios pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl 3 093,55 Eur negrąžinto kredito ir 39,34 Eur delspinigių priteisimo ir iš dalies tenkino reikalavimą dėl 2 744,20 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, iš esmės atmesdamas tik reikalavimą dėl 305,37 Eur administravimo mokesčio po Sutarties nutraukimo, taigi iš viso tenkino 5 571,72 Eur ieškovės reikalavimų, kas sudaro 95 procentus ieškovės materialiųjų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos 74,95 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos nuo 2023 m. spalio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 9 d.), ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas už akių priimtas tinkamai pritaikius palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, taip pat tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.