Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui E. L. (E. L.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama – credit“ ir atsakovas E. L. 2024 m. birželio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 22806, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas bendras 600 EUR vartojimo kreditas 630 dienų terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2026 m. kovo 17 d. kasmėnesinėmis įmokomis pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą grafiką grąžinti ieškovei suteiktą vartojimo kreditą ir mokėti 74,95 proc. metines palūkanas. Ieškovė suteikė atsakovui Sutartyje numatyto dydžio kreditą, tačiau atsakovas pagal mokėjimo grafiką atsakovas neatliko nei vienos įmokos ieškovei. Ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2024 m. lapkričio 12 d.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės negautos pajamos buvo priteistos ne konkrečia suma, o jas skaičiuojant procentaliai nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant kiekvieną konkretų mėnesį turėjusios būti sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal mokėjimų grafiką.

Dėl negautų pajamų priteisimo

16. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui ir po sutarties nutraukimo dėl jo kaltės yra išlikusi teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš sutartyje numatytą terminą (2026 m. kovo 17 d.), nes pagal Sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, ieškovė įgijo pagrįstą lūkestį Sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą Sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal Sutartį vykdytinos prievolės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

17. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 22806 pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Sutartis ieškovės buvo nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito grąžinimo terminas yra 2026 m. kovo 17 d., tačiau ieškovė sutartį nutraukė nuo 2024 m. lapkričio 12 d., kadangi atsakovas nevykdė piniginės prievolės pagal Sutarties specialiosiose sąlygose esantį kredito grąžinimo grafiką, tokiu būdu pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalių kreditavimo santykiai pasibaigė ieškovei nutraukus Sutartį, todėl ieškovė (kreditorė) nebeturi teisės reikalauti pagrindinių prievolių pagal sutartį įvykdymo natūra, o atsakovo (skolininko) atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (paskolos negrąžinimą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka). Tokiu būdu, nutraukus sutartį, šalių sutartinius prievolinius santykius pakeitė civilinės atsakomybės santykiai – ieškovė įgijo teisę į netesybų ar nuostolių atlyginimą, tačiau neturi teisės reikalauti sutartį vykdyti natūra (reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų).

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nors šalys paskolos sutartyje ir susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos bus mokamos iki visiško prievolių pagal sutartį įvykdymo, tačiau nutraukus kredito sutartį tokia sutarties sąlyga nebegalioja ir nebegali būti vykdoma natūra, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu, todėl šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinta kreditorės teisė gauti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti aiškinama kitaip, kaip jos teisė jas gauti tik iki sutarties nutraukimo, nes būtent toks aiškinimas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

23. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, kadangi sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius konkrečiu laikotarpiu. Pažymėtina, jog būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei konkrečiais kredito grąžinimo laikotarpiais, o ir pati ieškovė realių negautų pajamų dydį įrodinėja pagal nutrauktos paskolos (kredito) sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiką. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negautas pajamas, atsiradusias nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisė pagal mokėjimo grafiką.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir kad jų priteisimas pagal grafiką pažeidžia kreditorės lūkesčius. Pažymėtina, kad kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.

26. Nepaisant to, kad VKĮ nuostatos nereguliuoja Sutarties nutraukimo pasekmių, kredito mokėjimo grafikas kaip įrodymas patvirtina, kad esant normaliai veiklai kredito davėjas neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus negautų pajamų nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo, t. y. kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės ir gautinos anksčiau, nei nurodyta mokėjimo grafike, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo reikalaujamu būdu yra nepagrįstas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė remiasi apeliacinės instancijos teismų praktika, patvirtinančia jos argumentus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog naujesnėje apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje laikomasi analogiškos praktikos, todėl teismas ja vadovaujasi, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-945/2024; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-940/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1915-981/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-911-538/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1386-826/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2357-653/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-150-1187/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-894-880/2025 ir kt.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 17 d.), priteistos ne konkrečia suma, bet taikant 74,95 proc. dydžio negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) normą, skaičiuojamą pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, neviršijant tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, yra pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino negautų pajamų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.