Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.1; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.4.2; 1.2.24.13; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1.

2025 m. gegužės 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. R. gynėjo Bogdano Chranovskio, nuteistojo D. V. ir jo gynėjo Arnoldo Blaževičiaus ir nuteistojo S. B. gynėjo Stasio Kasiulio (toliau – ir apeliantai) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 10 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus Apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta neatliktos bausmės dalimi, bei paskirta galutinė subendrinta 8 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

H. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir H. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir H. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika) – 170 MGL dydžio (8 500 Eur) bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) – 190 MGL dydžio (9 500 Eur) bauda;

- pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį – 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir D. V. paskirta galutinė bausmė – 340 MGL dydžio (17 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (31 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bausmė D. V. yra 278 MGL dydžio (13 900 Eur) bauda.

D. V. įpareigotas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą.

D. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti 2022 m. sausio 21 d. asmens kratos metu pas D. V. rasti grynieji pinigai – 950 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, taikytas turto konfiskavimas ir iš D. V. nuspręsta išieškoti 50 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuotas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, 9 vnt. mobilaus ryšio telefonų, kurie supakuoti šokoladų „Schogetten“ išorinės pakuotės viduje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. D. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. piktnaudžiaudamas savo teise ir galimybe be patikros patekti į pataisos namų teritoriją bei patalpas, turėdamas galimybę bei sąlygas betarpiškai ir netrukdomai kontaktuoti su nuteistaisiais, siekdamas turtinės naudos, veikdamas priešingais tarnybai interesais, ignoruodamas reikalavimą dėl nuteistųjų, laikomų pataisos namuose, izoliavimo, piktnaudžiavo pareigomis bei savo tarnybine padėtimi. S. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiomis A. B. ir V. N., padėjo statutiniam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

D. V. ir S. B., iš anksto susitarę ir veikdami kartu bei su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiomis A. B., V. N., D. V. – ir su G. G., turėdami tikslą neteisėtai įgyti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos viduje draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val., S. B. iš anksto susitarus su pareigūnu D. V. ir pasiūlius jam piniginį atlygį už įkalinimo įstaigoje draudžiamų turėti daiktų įnešimą, D. V. sutiko, po ko S. B. nurodė A. B. supakuoti telefoną ir 50 Eur sumą. A. B. tai įvykdžius, pastaroji tiksliau nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val., nurodė V. N. išsiųsti minėtą siuntą į (duomenys neskelbtini) NORFA paštomatą, ką V. N. 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val. įvykdė. Tuomet D. V., tenkindamas nuteistojo S. B. prašymą ir siekdamas turėti iš to turtinės naudos, 2022 m. sausio 13 d. 18.33 val. iš UAB „OMNIVA LT“ (duomenys neskelbtini) NORFA paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su G. G. paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir 50 Eur kupiūra, nominalo Nr. P34814031121. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. V., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 20 d., vykdydamas susitarimą, neteisėtai įnešė minėtą mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją ir perdavė nuteistajam S. B., o S. B. jį paėmė, bei D. V. minėtus 50 Eur pasiliko sau kaip atlygį.

Šiais neteisėtais tyčiniais veiksmais D. V.: pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sulaužė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, nevykdė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų. Dėl tokių D. V. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui, grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas.

2. Be to, D. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. piktnaudžiaudamas savo teise ir galimybe be patikros patekti į pataisos namų teritoriją bei patalpas, turėdamas galimybę bei sąlygas betarpiškai ir netrukdomai kontaktuoti su nuteistaisiais, siekdamas turtinės naudos, veikdamas priešingais tarnybai interesais, ignoruodamas reikalavimą dėl nuteistųjų, laikomų pataisos namuose, izoliavimo, veikdamas bendrai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais H. R., S. B. ir su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. U., piktnaudžiavo pareigomis bei savo tarnybine padėtimi. S. B. ir H. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, taip pat su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. U., padėjo statutiniam valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bei su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei V. U., H. R. pasiūlius, D. V. sutiko už piniginį atlygį atnešti jam nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefonus, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – Dopingo medžiagų kontrolės įstatymas) nurodytas medžiagas, bei šiam nežinant psichotropines medžiagas. H. R. pasiūlius, S. B. sutiko iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto D. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose įgyti paketą su laisvės atėmimo vietoje draudžiamais turėti daiktais ir perduoti juos minėtos įkalinimo įstaigos patalpose H. R.. Tuomet H. R. nurodė V. U. į tuščias šokolado „Schogetten“ dėžutes sudėti 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonus, 950 Eur sumą grynųjų pinigų, kurie skirti kaip piniginis atlygis pareigūnui D. V., ir į 3 vnt. polietileninius maišelius sudėti saldžius valgomuosius guminukus, tai yra iš anksto paruošti į įkalinimo įstaigą neteisėtai įnešti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, H. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame mobilaus ryšio telefone esančia programa „Signal“ susisiekęs su E. Š., susitarė, kad jis paims iš V. U. aukščiau minėtus daiktus, pridės iš anksto paruoštus 2 vnt. kavos „Paulig“ pakelius, kuriuose paslėpti 1 vnt. buteliukas su androstendionu, testosterono valeratu ir testosterono cipionatu, 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, 1 vnt. buteliukas boldenono undecenilatu ir boldenono cipionatu bei 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, tai yra 370 ml medžiagų, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“) bei S. B. ir D. V. nežinant apie 1 vnt. polietileninį maišelį su viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis - LSD (lizergidu), grynasis kiekis – 0,00710 g., bei perduos juos (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V..

Tenkindamas nuteistojo H. R. prašymą ir siekdamas turėti iš to turtinės naudos, D. V. 2022 m. sausio 21 d. 15.40 val. kieme prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su E. Š. ir neteisėtai įgijo iš jo 2 vnt. kavos „Paulig“ pakuotes su viduje buvusiais 1 vnt. buteliuku su androstendionu, testosterono valeratu ir testosterono cipionatu, 1 vnt. buteliuku su metandienonu ir trenbolono acetatu, 1 vnt. buteliuku boldenono undecenilatu ir boldenono cipionatu bei 1 vnt. buteliuku su metandienonu ir trenbolono acetatu, tai yra 370 ml medžiagų, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“), paketą su viduje buvusiais 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 950 Eur suma grynaisiais pinigais, ir D. V., S. B. nežinant apie kavos pakelyje esantį 1 vnt. polietileninį maišelį su viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis - LSD (lizergidu), grynasis kiekis – 0,00710 g., tikslu juos perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalintiems asmenims, o minėtą pinigų sumą pasilikti sau kaip atlygį, visus kuriuos automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno E. Š., tačiau 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. iš karto po minėtų daiktų neteisėto įgijimo D. V. buvo sulaikytas pareigūnų.

Šiais neteisėtais tyčiniais veiksmais D. V. pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sulaužė Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tarnybos sistemos pareigūno priesaiką, pažeidė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nevykdė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų. Dėl tokių D. V. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, kadangi pareigūnui, grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, buvo diskredituotas pataisos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos, o tuo pačiu ir valstybės autoritetas.

Taip pat tokiu būdu S. B. ir H. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos.

3. Be to, D. V. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, įgijo Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas; S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, pasikėsino padėti neteisėtai įgyti ir gabenti Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas; H. R. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai organizavo Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą platinimo tikslais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus - atvirąją koloniją, o būtent:

jie, iš anksto susitaręs ir veikdami kartu bei su E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusia V. U., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., H. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame mobilaus ryšio telefone esančia programa „Signal“ susisiekus su E. Š. bei susitarus, kad pastarasis supakuos su kitais laisvės atėmimo vietoje draudžiamais turėti daiktais Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir perduos jas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V..

H. R. tęsiant nusikalstamą veiką ir savo naudotu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su pareigūnu D. V. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasiūlius šiam už piniginį atlygį įgyti iš E. Š. paketą su Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis ir jas neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus teritoriją, D. V. sutiko.

Po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku H. R. pasiūlius, S. B. sutiko įgyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto D. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose paketą su Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis ir perduoti jas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose H. R.

Tuomet H. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu susisiekus su apie daromą nusikalstamą veiką nežinančia V. U., nurodžius jai perduoti E. Š. 150 Eur sumą kaip atlygį už įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tarp kurių buvo ir minėtos Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos, gabenimą ir 2022 m. sausio 21d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku V. U. įvykdžius H. R. nurodymą ir perdavus E. Š. 150 Eur piniginę sumą, po ko tą pačią dieną apie 15.45 val. E. Š. automobiliu Volkswagen Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atgabenus prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), paketą su iš anksto supakuotomis 2 vnt. kavos „Paulig“ pakuotėmis, kuriose buvo 1 vnt. buteliukas su androstendionu, testosterono valeratu ir testosterono cipionatu, 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, 1 vnt. buteliukas boldenono undecenilatu ir boldenono cipionatu bei 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, tai yra 370 ml medžiagų, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“), vykdydamas susitarimą, D. V. 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. susitiko su E. Š. ir neteisėtai įgijo iš jo minėtas medžiagas, tačiau pastarieji tą pačią dieną 15.45 val. buvo sulaikyti Pataisos pareigūnų, o siuntinys su minėtomis medžiagomis paimtas pareigūnų žinion.

Tokiu būdu D. V., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, S. B., turėdamas tikslą platinti, pasikėsino padėti neteisėtai įgyti ir gabenti Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. pataisos pareigūnai sulaikė D. V. ir E. Š. bei paėmė siuntinį su minėtomis medžiagomis, H. R. neteisėtai organizavo paminėtų medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, kol 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. pataisos pareigūnai sulaikė D. V. ir E. Š. bei paėmė siuntinį su minėtomis medžiagomis.

4. Be to, H. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu D. V., minėtoje įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu S. B. bei E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir V. U., bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, per asmenis, nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, įgyti psichotropines medžiagas – LSD (lizergidą), kurio grynasis kiekis – 0,00710 g., tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. Pataisos namų pareigūnai sulaikė D. V. ir E. Š. bei paėmė siuntinį su minėtomis medžiagomis.

5. Be to, D. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 260 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropines medžiagas, S. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad turėdamas tikslą platinti, pasikėsino padėti neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas, o būtent:

jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu bei su nuteistuoju H. R., E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusia V. U., turėdami tikslą neteisėtai įgyti ir platinti psichotropines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., H. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame mobilaus ryšio telefone esančia programa „Signal“ susisiekus su E. Š. bei susitarus, kad pastarasis supakuos su kitais laisvės atėmimo vietoje draudžiamais turėti daiktais spalvotus lapelius ir perduos juos (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V.. H. R. tęsiant nusikalstamą veiką ir savo naudotu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su pareigūnu D. V. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasiūlius šiam už piniginį atlygį paimti iš E. Š. paketą su psichotropinėmis medžiagomis ir jas neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus teritoriją, kur šias medžiagas pagal išankstinį susitarimą nuteistasis S. B. turėjo paimti iš jo ir perduoti H. R., D. V. sutiko. Po to ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku H. R. pasiūlius, S. B. sutiko įgyti iš D. V. paketą su psichotropinėmis medžiagomis ir perduoti jas H. R..

Tuomet H. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu susisiekus su apie daromą nusikalstamą veiką nežinančia V. U., nurodė jai perduoti E. Š. 150 eurų sumą, kaip atlygį už įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tarp kurių buvo ir minėtos psichotropinės medžiagos, gabenimą. 2022 m. sausio 21 d. V. U. įvykdžius H. R. nurodymą ir perdavus E. Š. 150 eurų piniginę sumą, po ko tą pačią dieną apie 15.45 val. šiam automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenus adresu (duomenys neskelbtini), paketą su iš anksto supakuotomis psichotropinėmis medžiagomis – LSD (lizergidu), kurio grynasis kiekis – 0,00710 g.

D. V. turėdamas tikslą platinti, adresu – (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš E. Š. psichotropines medžiagas - LSD (lizergidu), kurio grynasis kiekis - 0,00710 g., kol 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. pataisos pareigūnai sulaikė D. V. ir E. Š. bei paėmė siuntinį su minėtomis medžiagomis. Tokiu būdu S. B., turėdamas tikslą platinti, pasikėsino padėti neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. pataisos namų pareigūnai sulaikė D. V. ir E. Š. bei paėmė siuntinį su minėtomis medžiagomis.

6. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu D. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad S. B. ir D. V. nežinojo apie tai, kad į siuntinį, t. y. vieną iš kavos pakelių, yra įdėtos spalvotos markutės (nustatyta psichotropinė medžiaga – LSD). Šią savo išvadą teismas grindė nuteistųjų S. B., D. V., H. R. parodymais. Be to, nurodė, kad D. V., kuris paėmė iš liudytojo E. Š. jam perduotą siuntą, jos turinio net nespėjo apžiūrėti, nes su siuntiniu einant į namus iš karto buvo sulaikytas pareigūnų. Taip pat teismas nurodė, kad esant tokiam paketo supakavimui, kaip nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, D. V. neturėjo faktinės galimybės, neatidarius kavos pakelio, pamatyti jos turinį, o 2022 m. sausio 21 d. D. V. sulaikymo metu paimta siunta nebuvo pažeista. Be to, teismas pažymėjo, jog ir S. B., būdamas pataisos namuose, apie tai, kad viename iš kavos pakelių yra supakuota psichotropinė medžiaga, neturėjo jokios galimybės žinoti, nes H. R. šią medžiagą įsidėjo niekam apie tai nesakęs. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad D. V. bei S. B. žinojo, jog pakete, kurį perdavė E. Š. ir kurį turėjo gauti H. R., bus ne telefonai, ne anaboliniai steroidai ir kiti daiktai, kaip būdavo anksčiau. Be to, teismas konstatavo, jog tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog D. V. talkina dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įnešimo į įstaigos teritoriją, o per H. R. sutuoktinę V. U. yra vykdomi atsiskaitymai už narkotines medžiagas, nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirti bylos įrodymai. Teismas pažymėjo, jog iš karto po D. V. sulaikymo jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, tačiau jos metu nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ar su jų disponavimu susijusių daiktų, taip pat byloje nėra duomenų, kad pas S. B., kuris pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat būtų rasta kokių nors duomenų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ar su jų disponavimu susijusių daiktų.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo H. R. gynėjas B. Chranovskis prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį dalyje ir H. R. atžvilgiu priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje; arba 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį ir paskirti H. R. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – t. y. baudą.

1.1. Nurodo, kad nuteistasis H. R. dėl pareikšto jam kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai, taip pat prisipažino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nepaisant to, gynybos manymu, byloje nesurinkta pakankamai ginamojo kaltės įrodymų dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį.

1.2. Pažymi, kad skundžiame nuosprendyje teismas pašalino iš H. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį aplinkybę, kad nuteistieji D. V., S. B. ir H. R. veikė bendrininkų grupėje, tačiau nuteisė jį už tai, kad jis padėjo statutiniam valstybės tarnautojui D. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – t. y. iš esmės nusikalstamai bendrininkavo, turėdamas padėjėjo vaidmenį. Be to, teismas pašalino iš H. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad nuteistieji D. V., S. B. ir H. R. veikė bendrininkų grupe, tačiau nuteisė H. R. už tai, kad jis organizavo dopingo medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą platinimo tikslais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją. Advokato vertinimu, toks teismo nuosprendžio argumentavimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Iš kaltinimo pašalinus bendrininkavimo grupės kaip bendrininkavimo formos sąvoką, bendrininkavimas bet kokioje bendrininkų rūšyje negalimas.

1.3. Be to, nurodo, kad teismas turėjo pagrįsti, kad H. R. siekė, kad D. V. įvykdytų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnyje. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta išimtinai tik tiesiogine tyčia. Dėl to būtina nustatyti ir įrodyti, kad H. R. teisiškai suprato, jog D. V. daro aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką ir sąmoningai, turėdamas tiesioginę tyčią, siekia būtent minėto rezultato. Nuosprendyje teismas spėlioja ir daro prielaidas, modeliuoja bendrininkavimą padėjimo pavidalu, nors jokių objektyvių ar subjektyvių įrodymų tam nėra, jokių duomenų, pagrindžiančių H. R. kaltę, teismas nenurodė.

1.4. Taip pat pažymi, kad H. R. iš tikrųjų siekė, kad dopingo medžiagos patektų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, tačiau jas įgydamas ir gabendamas neturėjo jokio tikslo jas platinti. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl teismas turėjo pateikti patikimus įrodymus, kad H. R. organizavo nuosprendyje nurodytų dopingo medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą, turėdamas tikslą jas platinti, ar jas išplatino, bei tokias įrodymais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Advokato vertinimu, svarbu nustatyti, kad visi tokių veiksmų (įgijimo, gabenimo ar perdavimo) dalyviai suvokė, kad disponavo įstatymo draudžiamais daiktais ir kad už tai gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir tik nustačius tokias aplinkybes, galima jo ginamojo, kaip organizatoriaus, baudžiamoji atsakomybė. Priešingu atveju, teigiant, kad H. R. turėjo tikslą gauti minėtas medžiagas bei pasinaudojo asmenų, kurie nesuvokė minėtų daiktų draudžiamumo (ir H. R. tai suvokė), toks minėtos veikos subjektyviosios pusės neegzistavimas, eliminuoja ir jo atsakomybę pagal BK 276¹ straipsnį. Nesant duomenų, kad atliktų veiksmų dalyviai suprato, kokiomis medžiagomis jie disponuoja, negalima H. R. veiksmų vertinti kaip disponavimo su tikslu platinti ir vadovautis teismo pateikta teismų praktika, susijusia su BK 260 straipsnio taikymu.

1.5. Be to, nurodo, kad teismas savo išvadas grindė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, E. Š. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolu, tačiau jokių patikimų duomenų teismas nenurodė, o savaip interpretavo šių duomenų turinį.

1.6. Taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, neįvertino, kad H. R. charakterizuojamas teigiamai, dirbo, mokosi. Nėra jokių duomenų, kad jis būtų pažeidęs paskirtas kardomąsias priemones. Po bausmės atlikimo jis sėkmingai socializavosi, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol jokių naujų veikų nepadarė, į teisėsaugos institucijų akiratį patekęs nebuvo, todėl pasiūlytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, toks ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius. Siekdamas socializuotis, atsikratyti buvusio gyvenimo būdo, jis įsidarbino, pradėjo mokytis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nuteistojo žmona šiuo metu yra nėščia (beveik 5 mėnesius). Atsižvelgus į šias aplinkybes, manytina, kad 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir turėtų didesnį neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį. Teismas nekreipė dėmesio į bausmės individualizavimą ir paskyrė H. R. per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

1.7. Galiausiai pažymi, kad teismas nuosprendyje tik vienu sakiniu pasisakė dėl negalimumo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau savo išvados neargumentavo. Apelianto vertinimu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalie nuostatas, nuteistajam turėtų būti skirta alternatyvi bausmė – bauda, kurią nuteistasis, turėdamas gerai apmokamą darbą, gali ir įsipareigoja sumokėti.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. ir jo gynėjas Arnoldas Blaževičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį ir nuteistąjį D. V. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 276¹ straipsnio l dalyje.

8.1. Apeliantų vertinimu, ikiteisminio tyrimo ir proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie nulėmė pirmosios instancijos teismo klaidas, pripažįstant įrodymais tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos (BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalys, BPK 301 straipsnis, BPK 305 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas.

8.2. Nurodo, kad byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad H. R. organizavo dopingo medžiagų pristatymą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, jam susitarus su esančiais kitais kaltinamaisiais, D. V. iš byloje apklausto liudytojo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, E. Š. neteisėtai įgijo paketą, kuriame be kitų draudžiamų daiktų, dviejuose kavos pakeliuose buvo supakuotos medžiagos, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei, tikslu jas perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiam S. B., kuriam sutikus, šis turėjo jas perduoti H. R., kuris ir organizavo dopingo medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir perdavimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją. Šias medžiagas siekė įgyti H. R., tačiau jų neįgijo, nes jos buvo surastos ir paimtos pataisos pareigūnų asmens kratos metu iš D. V., kai šis perėmė paketą iš liudytojo E. Š.. Tačiau, kadangi nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, inkriminuojant tam tikrų dopingo medžiagų įgijimą tikslu platinti, būtina konstatuoti ir subjektyvųjį – tyčios laikyti Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas su tikslu platinti, požymį. Šiuo atveju apie tai, kas yra kavos paketų viduje, D. V. informuotas nebuvo. Dopingo medžiagos buvo slepiamos, turint tikslą apgauti apeliantą ir pasinaudoti jo patiklumu. Galima daryti išvadą, kad buvo susitarimas dėl minėtų medžiagų slėpimo tik tarp kaltinamojo H. R. ir liudytojo E. Š.. Šioje byloje neginčytinai yra įrodyta, kad apeliantas D. V. nepažinojo liudytojo E. Š. ir su šiuo niekada nekontaktavo, o su kitu teisiamuoju H. R. galimai kalbėjo telefonu, tačiau taip pat nebuvo niekada susitikęs ir vienas kito asmeniškai nepažinojo.

8.3. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje D. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, tačiau buvo išteisintas, nors visos faktinės aplinkybės buvo analogiškos, kaip kaltinime padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 276¹ straipsnio l dalyje, dėl kurios padarymo jis buvo nuteistas. Apeliantų teigimu, D. V. veikoje nėra visų būtinų BK 276¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir turi būti išteisintas.

8.4. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį grindė pilnai neištirtais įrodymais, nepaisydamas to, jog kai kurios prielaidos patvirtina apelianto nekaltumą. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkamai tendencingai kaltinamojo nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą veikos kvalifikavimą, byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, įrodymai nebuvo išsamiai ištirti. Skundžiamas teismo nuosprendis paremtas vien tik nenuosekliais ir prieštaringais, niekuo neįrodytais duomenimis, kas baudžiamajame procese griežtai draudžiama.

9. Apeliacinius skundu nuteistojo S. B. gynėjas Stasys Kasiulis prašo: 1) panaikinti nuosprendžio dalį S. B. atžvilgiu dėl 2021 m. sausio 21 d. nusikalstamos veikos, nes S. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 2021 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos bei už šią nusikalstamą veiką paskirti S. B. bausmę – baudą, jos dydį nustatant ne didesnį, nei skirta šios veikos vykdytojui.

9.1. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl 2021 m. sausio 21 d. veikos, netinkamai įvertino bylos įrodymus, neanalizavo kiekvieno jų atskirai, neatliko jų palyginimo ir tarpusavyje, nesusiejo jų į vientisą loginę grandinę, įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi prielaidomis, atrinkdamas atskiras, pavienes byloje surinktų įrodymų dalis, joms suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitoms, atskirų įrodymų – nuteistųjų tarpusavio pokalbių garso įrašo fragmentus, netinkamai interpretavo, suteikdamas klaidingai interpretacijai išskirtinę reikšmę, dėl ko ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nesivadovavo teisės aktais ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, nenustatė visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, šių požymių neaptarė ir savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Vien tik parodymų citavimas negali būti laikomas tinkamu kiekvieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodymu ir konstatavimu.

9.2. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 21 d. nusikalstama veika), netinkamai vertino įrodymus ir nenustatė visų nusikalstamos veikos požymių, neįvertino, jog nuteistojo veiksmuose nėra vieno iš nusikalstamos veikos požymių – bendrininkavimo. Teismo nuosprendyje nenurodyta jokia telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kuri leistų spręsti, kad kaltinamasis S. B. bendrininkavo 2021 m. sausio 21 d. veikos padaryme. Priešingai, nuosprendžio 41 lapo 10 pastraipoje užfiksuotas pokalbis leidžia pagrįstai teigti, kad galimai S. B. nesutiko bendrininkauti su D. V. ir H. R., dėl ko jie tariasi, ką tokiu atveju daryti, derina galimus veiksmus. Teismo nuosprendyje nėra pateikta ir neanalizuojama jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. B. sutiko bendrininkauti dėl 2021 m. sausio 21 d. veikos, kad tokį sutikimą būtų aptaręs su nusikalstamą veiką planavusiais D. V. ar H. R.. Tai, kad galimai S. B. anksčiau bendrininkavo su H. R. ir D. V. dėl neleistinų laisvės atėmimo vietoje turėtinų ar draudžiamų daiktų, negali būti jo kaltės įrodymu šioje konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Taip pat tai, kad S. B. galimai žinojo apie dalį H. R. ir D. V. veiksmų, kurie buvo realizuojami 2021 m. sausio 21 d. veikoje, negali būti vertinami kaip pakankami konstatuoti S. B. bendrininkavimą šioje veikoje. Taigi, advokato vertinimu, šios aplinkybės parodo, kad teismas, pripažindamas S. B. kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2021 m. sausio 21 d. epizodas), nepašalino abejonių dėl jo kaltės darant šią nusikalstamą veiką, todėl teismo sprendimas šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip pagristas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę.

9.3. Taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau nepalygino taikomo precedento ir nagrinėjamos bylos konkrečių disponavimo dopingo medžiagomis faktinių aplinkybių bei nepasisakė, kiek jos yra tapačios ar labai panašios, kiek kitose bylose pateiktus išaiškinimus galima taikyti šioje byloje, neatsižvelgė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimta cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ir šioje byloje buvo skirtingos faktinės situacijos. Be to, iš šioje kasacinio teismo nutartyje suformuluotos taisyklės, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, turinio matyti, kad ji nebūtinai turi būti taikoma kiekvienu atveju, kai vienas asmuo per kitą asmenį organizuoja pirmam asmeniui asmeniškai vartoti reikalingų dopingo medžiagų perdavimą. Tokiais atvejais teismai, atsižvelgdami į pirmiau nurodytoje nutartyje esančius teismų praktikos reikalavimus, turi aptarti tikslą parduoti ar kitaip platinti įrodančias aplinkybes ir paneigti, kad medžiagos skirtos ne vien tik asmeniniam vartojimui. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad H. R. tikslas buvo parduoti ar kitaip platinti tam tikras dopingo medžiagas kitiems asmenims. H. R. visada teigė, kad pats vartoja dopingo medžiagas, o tokie jo parodymai nėra paneigti.

9.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teisingai argumentavo, kad nėra pakankamų duomenų, kad S. B. konkrečiu atveju buvo susitaręs, pažadėjęs iš D. V. paimtą paketą perduoti H. R., žinojo, galėjo realiai numatyti, kad siuntoje yra psichotropinė medžiaga, turėjo tikslą padėti disponuoti psichotropine medžiaga LSD, tačiau esant analogiškiems įrodymams dėl Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų, padarė visiškai priešingą išvadą, kad S. B. apie šių medžiagų perdavimo aplinkybes ne tik kad žinojo, bet ir bendrininkavo jų platinime. Gynėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad S. B. suvokė ir neabejotinai žinojo, kad 2021 m. sausio 21 d. perduotame siuntinyje bus Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos. Kaltinamasis H. R. nuosekliai tvirtino, jog S. B. sakė, kad sieks gauti laisvės atėmimo vietoje negalimų turėti medžiagų, skirtų sportui. Kokios tiksliai tai medžiagos, S. B. neaiškino, o pastarasis, kaip nesportuojantis asmuo, neturėjo galimybės įvertinti šių medžiagų priklausomybės. Nežinodamas konkrečių medžiagų pavadinimo, tik bendrais bruožais galėdamas numanyti, kad H. R. siekia įsigyti laisves atėmimo vietose negalimų turėti medžiagų, padedančių pasiekti tam tikrų rezultatų sporte, S. B. negalėjo turėti tyčios bendrininkauti Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų pardavime ar kitokiame šių medžiagų platinime.

9.5. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis S. B. niekada neneigė, kad įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2021 m. sausio 10 d. epizodas). Apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes visada davė nuoseklius, ikiteisminio tyrimo ir teismo neklaidinančius parodymus, jo vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo tik antraeilis, kaip padėjėjo. Teismas klaidingai vertino, kad nuteistasis nepripažino, jog tokiais veiksmais jis padėjo kaltinamajam D. V. piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi bei dėl to nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad kaltinamajam pripažįstant visas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės aplinkybes, tai laikoma prisipažinimu ir gali būti vertinama kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis, kuris neturi teisinio išsilavinimo, negali atlikti teisinio veikos kvalifikavimo ir pripažinti padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, numatytą konkrečiame baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje.

9.6. Nurodo, kad teismui pripažinus šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad jis prisipažino padaręs 2021 m. sausio 10 d. nusikalstamą veiką), pripažinus, kad jis padarė tik vieną nusikalstamą veiką, jo vaidmuo buvo tik padėjėjo, yra pagrindas svarstyti bei skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. S. B. yra dirbantis, atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime drausmine tvarka nėra baustas, skatintas net 13 kartų. Todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, jam, kaip padėjėjui, nustatytinas ne didesnis kaip skirtas šios veikos vykdytojui, kadangi padėjėjo vaidmuo ir teisinė padėtis yra lengvesnė, nei vykdytojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-89-658/2024).

10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Taip pat prokuroras, advokatai B. Chranovskis, S. Kasiulis neprieštaravo nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimui pagal apeliacinės instancijos teismo pateiktą galimą kaltinimo tekstą, advokatas A. Blaževičius nurodė, jog nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas gali būti keičiamas apeliaciniame teisme, tačiau turi būti atsižvelgta į bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas – t. y. tai gali būti padaryta tik gavus prokuroro ar proceso dalyvių prašymą, o šiuo atveju tokie prašymai gauti nebuvo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. V. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo H. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

11. Iš nuteistojo H. R. gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog jis ginčija H. R. nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį bei 276¹ straipsnio 1 dalį bei prašo šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę – baudą; iš nuteistojo D. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog jie ginčija D. V. nuteisimą pagal BK 276¹ straipsnio l dalį ir prašo šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; iš nuteistojo S. B. gynėjo skundo matyti, jog jis ginčija S. B. nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. veika) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį ir prašo šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašo už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 10 d.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti švelnesnę bausmę – baudą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo H. R. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir už šias nusikalstamas veikas nuteistajam H. R. paskyrė tinkamas bausmes. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. B. pripažino kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei D. V. pripažino kaltu padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl ši nuosprendžio dalis, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – S. B. ir D. V. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji S. B. ir D. V. padarė 2022 m. sausio 10 d. korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, D. V. ir H. R. padarė 2022 m. sausio 21 d. korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (D. V. padarytas nusikalstamas veikas) ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (H. R. ir S. B. padarytas nusikalstamas veikas). Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, ši nuosprendžio dalis keičiama, perkvalifikuojant nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (D. V. padarytas nusikalstamas veikas) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (H. R. ir S. B. padarytas nusikalstamas veikas). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei nepagrįstai pripažino nuteistojo H. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo skiriamos bausmės už šias nusikalstamas veikas, taip pat paskyrus naujas bausmes bei dėl dalies nusikalstamų veikų nuteistuosius išteisinus, nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrinamos iš naujo.

Dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimo

13. Skundžiamu nuosprendžiu S. B., be kita ko, nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), H. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, D. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos).

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, patikrinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog, nors tam tikros pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra pagrįstos (apie tai teisėjų kolegija pasisakys toliau), tačiau nuteistųjų veiksmų teisinis vertinimas (nuteistųjų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį) yra neteisingas.

15. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme proceso dalyviai buvo informuoti apie galimą nuteistųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš BK 228 straipsnio 2 dalies (D. V. nusikalstamos veikos) ir BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 2 dalies (H. R. ir S. B. nusikalstamos veikos) į BK 225 straipsnio 2 dalį (D. V. nusikalstamos veikos), 227 straipsnio 2 dalį (H. R. ir S. B. nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (S. B. nusikalstama veika).

16. Pirmiausia, teisėjų kolegija, išanalizavusi teismų praktiką, sprendžia, jog teismai asmenų veiksmus, tais atvejais, kai valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys (pataisos pareigūnai, Resocializacijos skyriaus specialistai ir pan.) sutinka už atlygį neteisėtai į laisvės atėmimo vietų įstaigos teritoriją atnešti ar atneša įstaigoje draudžiamus daiktus nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, kvalifikuoja skirtingai. Vienais atvejais tokie valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o kitų asmenų (pasiūliusių, davusių piniginį atlygį ir pan.) – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ar 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (pvz.: Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-317/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-358-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-487/2015 (be to, šį nuosprendį apeliacine tvarka peržiūrėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-483/2016 pripažino, jog vienas iš asmenų buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1A-117-483/2016); Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-398/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-976/2023), kitais atvejais – valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o kitų, prieš tai minėtų, asmenų – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (pvz.: Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-493/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-1076/2022 (šis nuosprendis buvo peržiūrėtas kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023)).

17. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 2 dalį – tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

18. Teismų praktikoje, atribojant piktnaudžiavimą bei kyšininkavimą, pažymima, kad kyšininkavimas savo esme visada kartu yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl santykis tarp šių dviejų teisės normų įvardijamas kaip bendrosios normos (piktnaudžiavimo) ir specialiosios normos (kyšininkavimo) konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-788/2018, Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-207/2013). Būtent todėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės ar turtinės naudos normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) yra nuoroda į tai, kad ji taikoma tik tuo atveju, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-788/2018). Taigi, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma (lot. lex specialis derogat legi generali).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją – t. y. piktnaudžiavimo normą.

20. Pirmiausia, tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, jog šiuo atveju S. B. D. V. pasiūlytas ir duotas piniginis atlygis – 50 Eur, kurį D. V. sutiko priimti bei priėmė bei H. R. D. V. pasiūlytas piniginis atlygis – 950 Eur, kurį D. V. sutiko priimti, atitinka kyšio dalyko apibūdinimą, numatytą BK 230 straipsnio 4 dalyje – jis yra materialios formos, turi ekonominę vertę.

21. Be to, šiuos kyšius D. V. sutiko priimti bei 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos padarymo metu – ir priėmė, už savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo ((duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje) neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nors byloje nėra įrodymų, jog D. V. žinojo, jog jo nešamose siuntose, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra psichotropinės medžiagos, taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežinojo, jog jose yra dopingo medžiagų (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau, analizuodama nuteistųjų kaltę padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), tačiau byloje esantys įrodymai (S. B. ir H. R. šioje dalyje nuoseklūs parodymai) patvirtina, jog nuteistasis D. V. neabejotinai žinojo, jog S. B. atneštoje siuntoje yra mobilusis telefonas (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika), taip pat sutartoje atnešti H. R. siuntoje bus mobilieji telefonai (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika). Be to, šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistasis D. V. bei jo gynėjas.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo (kuris galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu) 85 punktu, asmuo, atnešęs nuteistajam (suimtajam) perduodamus daiktus, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai pateikia prašymą dėl jų perdavimo nuteistajam (suimtajam), o vadovaujantis 91 punktu – nuteistajam (suimtajam) perduodami daiktai įteikiami pasirašytinai. Taigi, nagrinėjamu atveju minėtos tvarkos, D. V. perduodant nuteistajam S. B. bei siekiant perduoti H. R. siuntas, akivaizdu, jog buvo nesilaikyta. Be to, vadovaujantis šių taisyklių III skyriumi, kuriame numatyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė, nuteistiesiems šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, nebuvo leidžiama turėti mobiliųjų telefonų. Taip pat ir nuteistieji H. R. ir S. B. patvirtino, jog nusikalstamų veikų atlikimo metu jie neturėjo teisės turėti mobiliųjų telefonų – H. R. nurodė, kad jis žinojo, jog S. B. turi patikimą „kelią“, kaip atsigabenti į pataisos namus draudžiamus turėti daiktus, konkrečiai telefonus (t. 7, b. l. 26-30), S. B. nurodė, kad jis žinojo, jog neša telefoną, kurį pataisos įstaigoje turėti draudžiama (t. 6, b. l. 138-141), jam perduotą telefoną turėjo neilgai, gal savaitę ar dvi, po to iškeitė į cigaretes pačioje įkalinimo įstaigoje, nes nenorėjo gauti nuobaudos (t. 10, b. l. 12-20). Be to, šias aplinkybes, atsižvelgiant į D. V. užimtų pareigų pobūdį, suvokė ir nuteistasis D. V.. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog buvo susitarta sumokėti minėtą piniginį atlygį (o 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos metu – jis buvo ir sumokėtas) už D. V. neteisėtą veikimą – draudžiamų turėti daiktų įnešimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą, be to, jam vykdant savo, kaip valstybės tarnautojo, įgaliojimus – kadangi D. V. dėl savo užimamų pareigų, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atviros kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, turėjo galimybę patekti į pataisos namų teritoriją ir betarpiškai kontaktuoti su nuteistaisiais.

23. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teismų praktiką dėl bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos, taip pat šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes – t. y. jog nustatyta, kad H. R. bei S. B. pasiūlius valstybės tarnautojui D. V. piniginį atlygį – 50 Eur bei 950 Eur už pastarojo neteisėtą laisvės atėmimo vietoje draudžiamų turėti daiktų įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus - atvirą koloniją, jis (D. V.) sutiko bei susitarė tai atlikti bei priimti kyšius, taip pat per tarpininką priėmė kyšį (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika), sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, t. y. kyšio dalykas, susitarimas paimti kyšius, kyšio paėmimo faktas, kyšių dydis (1 MGL bei 19 MGL) visiškai atitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos kyšininkavimo sudėties požymius.

24. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad tuo atveju, jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025). Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes – t. y. tai, jog H. R. ir S. B. susitarė su D. V. dėl kyšio jam davimo, taip pat S. B. D. V. per tarpininką davė kyšį, teisėjų kolegija analogišką išvadą daro ir dėl padėjimo piktnaudžiauti negalimumo šiuo atveju, kadangi nustatytos aplinkybės – t. y. kyšio dalykas, kyšių dydis (1 MGL bei 19 MGL), susitarimas duoti kyšius, kyšio per tarpininką davimo faktas, visiškai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos papirkimo sudėties požymius.

25. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų D. V. veiksmai perkvalifikuojami į BK 225 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), H. R. – į BK 227 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) ir S. B. – į BK 227 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika). Be to, kaltinimo aplinkybės patikslinamos, nurodant, jog D. V. sutiko už piniginį atlygį – 950 Eur atnešti H. R. nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefonus, bei šiam nežinant, Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, psichotropines medžiagas. Taip pat panaikinama aplinkybė, jog D. V. ir H. R. padarė 2022 m. sausio 21 d. nusikalstamą veiką bendrininkaudami su S. B. (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau šiame nuosprendyje).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos įvykdytos šiomis aplinkybėmis:

26.1. D. V., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tiesiogiai susitaręs su S. B., per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d., susitarė su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju S. B. už 50 Eur atlygį pastarajam neteisėtai perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos viduje draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną. Po to S. B. nurodė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai A. B. supakuoti telefoną ir 50 Eur sumą. A. B. tai įvykdžius, pastaroji tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val., nurodė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai V. N. išsiųsti minėtą siuntą į (duomenys neskelbtini) NORFA paštomatą, ką V. N. 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val. įvykdė. Tuomet jis – D. V., vykdydamas susitarimą, 2022 m. sausio 13 d. 18.33 val. iš UAB „OMNIVA LT“ (duomenys neskelbtini) NORFA paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusia G. G. paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir 50 eurų kupiūra, nominalo Nr. P34814031121. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis – D. V. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 20 d., vykdydamas susitarimą, neteisėtai įnešė minėtą mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją ir perdavė nuteistajam S. B., o minėtus 50 Eur pasiliko sau kaip atlygį.

1.1. D. V., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje , netiesiogiai, susitaręs su H. R., veikdamas su apie nusikalstamą veiką nežinojusiais E. Š. ir V. U., susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliekančiam nuteistajam H. R. pasiūlius, D. V. sutiko ir susitarė už piniginį atlygį – 950 Eur atnešti jam nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefonus, bei šiam nežinant, Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, psichotropines medžiagas. Tenkindamas nuteistojo H. R. prašymą, D. V. 2022 m. sausio 21 d. 15.40 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su E. Š., ir iš jo paėmė 2 vnt. kavos „Paulig“ pakuotes su viduje buvusiais: 1 vnt. buteliuku su androstendionu, testosterono valeratu ir testosterono cipionatu, 1 vnt. buteliuku su metandienonu ir trenbolono acetatu, 1 vnt. buteliuku boldenono undecenilatu ir boldenono cipionatu bei 1 vnt. buteliuku su metandienonu ir trenbolono acetatu, tai yra 370 ml medžiagų, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“), apie kurias D. V. nežinojo, taip pat paketą su viduje buvusiais 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonų ir 950 Eur suma grynaisiais pinigais, ir D. V. nežinant apie kavos pakelyje esantį 1 vnt. polietileninį maišelį su viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis – LSD (lizergidu), grynasis kiekis – 0,00710 g., turėdamas tikslą paminėtus daiktus perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje kalintiems asmenims, o minėtą pinigų sumą pasilikti sau kaip atlygį, po ko 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val. iš karto po minėtų daiktų neteisėto įgijimo D. V. buvo sulaikytas pareigūnų.

1.2. S. B. pasiūlė ir per tarpininką davė kyšį statutiniam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje D. V. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

jis, veikdamas su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiomis A. B. ir V. N., turėdamas tikslą neteisėtai įgyti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos viduje draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefoną, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d., pasiūlęs pareigūnui D. V. piniginį atlygį – 50 Eur už įkalinimo įstaigoje draudžiamų turėti daiktų įnešimą, o pareigūnui sutikus, jis – S. B. nurodė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiai A. B. supakuoti telefoną ir 50 eurų sumą. A. B. tai įvykdžius, pastaroji tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val., nurodė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiai V. N. išsiųsti minėtą siuntą į (duomenys neskelbtini)NORFA paštomatą, ką V. N. 2022 m. sausio 10 d. 20.10 val. įvykdė. Tuomet D. V. 2022 m. sausio 13 d. 18.33 val. iš UAB „OMNIVA LT“ (duomenys neskelbtini) NORFA paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusia G. G. paėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“, IMEI: (duomenys neskelbtini), ir 50 Eur kupiūra, nominalo Nr. P34814031121. D. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 20 d., vykdant susitarimą, siuntoje buvusius 50 Eur pasiliko sau kaip atlygį, ir neteisėtai įnešė minėtą mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, o jis – S. B. telefoną paėmė.

1.3. H. R., veikiant su apie nusikalstamą veiką nežinojusiais E. Š. ir V. U., tiesiogiai susitarė per tarpininką duoti kyšį statutiniam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje D. V. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

H. R., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), savo naudotu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekęs su pareigūnu D. V., pasiūlė šiam už piniginį atlygį – 950 Eur paimti iš E. Š. paketą su laisvės atėmimo vietoje draudžiamais turėti daiktais ir juos neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus teritoriją. Pareigūnui D. V. sutikus įvykdyti susitarimą, jis – H. R. susitarė su S. B., kad šis iš pareigūno paims paketą su laisvės atėmimo vietoje draudžiamais turėti daiktais ir perduos jam (H. R.). Tuomet tęsdamas nusikalstamą veiką, jis - H. R. nurodė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai V. U. į tuščias šokolado „Schogetten“ dėžutes sudėti 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonus, 950 eurų grynųjų pinigų, kurie skirti kaip piniginis atlygis pareigūnui D. V., ir į 3 vnt. polietileninius maišelius sudėti saldžius valgomuosius guminukus, tai yra iš anksto paruošti į įkalinimo įstaigą neteisėtai įnešti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis – H. R. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 21 d. 15.45 val., nenustatytame mobilaus ryšio telefone esančia programa „Signal“ susisiekęs su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu E. Š., susitarė, kad pastarasis paims iš V. U. aukščiau minėtus daiktus, pridės iš anksto paruoštus 2 vnt. kavos „Paulig“ pakelius, kuriuose paslėpti 1 vnt. buteliukas su androstendionu, testosterono valeratu ir testosterono cipionatu, 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, 1 vnt. buteliukas boldenono undecenilatu ir boldenono cipionatu bei 1 vnt. buteliukas su metandienonu ir trenbolono acetatu, tai yra 370 ml medžiagų, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“) bei 1 vnt. polietileninis maišelis su viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis – LSD (lizergidu), grynasis kiekis – 0,00710 g. bei perduos juos pareigūnui D. V.. 2022 m. sausio 21 d. apie 15.45 val. E. Š. automobiliu Volkswagen Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atgabenus prie namo (duomenys neskelbtini), ir perdavus pareigūnui D. V. aukščiau minėtus daiktus, pastarasis tą pačią dieną 15.45 val. buvo sulaikytas pareigūnų.

27. Advokatas A. Blaževičius baigiamųjų kalbų metu teigė, jog nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas gali būti keičiamas apeliaciniame teisme, tačiau turi būti atsižvelgta į bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas – t. y. tai gali būti padaryti tik gavus prokuroro ar kitų proceso dalyvių prašymą, o šiuo atveju toks prašymas pateiktas nebuvo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

28. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-66-648/2018, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-142-648/2023, Nr. 2K-246-1073/2024 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Taip pat apeliacinės instancijos teismas gali keisti faktines aplinkybes savo iniciatyva tuo atveju, kai, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama, jeigu to neprašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-327-788/2017, Nr. 2K-7-66-648/2018, Nr. 2K-72-1073/2018, Nr. 2K-7-162-303/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-31-895/2020). Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

29. Šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji ir jų gynėjai bei prokuroras buvo iš anksto – 2025 m. balandžio 9 d. pranešimais informuoti apie galimą šių nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą – t. y. D. V. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą į BK 225 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), S. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą į BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį; H. R. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą į BK 227 straipsnio 2 dalį. Informavus nuteistuosius, jų gynėjus bei prokurorą apie galimą nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, proceso dalyviams buvo išsiųstas kaltinimo, pagal kurį teisėjų kolegija gali svarstyti perkvalifikuoti nuteistųjų galimai padarytas nusikalstamas veikas, tekstą, su kuriuo nurodyta susipažinti iki 2025 m. balandžio 22 d. 13:30 val. teisiamojo posėdžio. 2025 m. balandžio 22 d. 13:30 val. teisiamojo posėdžio metu teisėjų kolegija dar kartą informavo proceso dalyvius apie galimą kaltinimo keitimą, taip pat pasiūlė nuteistiesiems duoti parodymus pagal šį kaltinimą, pateikti papildomus paaiškinimus. Nuteistieji nurodė, jog nieko papildomai nurodyti nepageidauja. Taip pat teismui pasiteiravus, ar kas nors iš proceso dalyvių turi klausimų, susijusių su nauju kaltinimu, nuteistiesiems, niekas iš proceso dalyvių klausimų pateikti nepageidavo.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal apeliacinės instancijos teismo pakeistą kaltinimą nuteistieji H. R. ir S. B. kaltinami apysunkių nusikaltimų, už kuriuos gali būti skirta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, padarymu, o D. V. – sunkių nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, padarymu. Tuo tarpu BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šios nusikalstamos padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo pakeistą kaltinimą nuteistųjų H. R. ir S. B. teisinė padėtis švelnėja, o D. V. – išlieka tokia pati.

31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, nei savo kompetencijos, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų nepažeidė, nuteistųjų teisinė padėtis nebuvo pasunkinta. Jokios papildomos aplinkybės nuteistiesiems inkriminuotos nebuvo.

Dėl 2022 m. sausio 21 d. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos

32. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu H. R. ir S. B. buvo pripažinti kaltais padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, D. V. – BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o šiuo nuosprendžiu H. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, D. V. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

33. Nuteistasis D. V. bei jo gynėjas neginčija D. V. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Nuteistojo H. R. gynėjas nurodo, kad nors nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau, jo vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai H. R. kaltės įrodymų dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo S. B. gynėjas prašo išteisinti S. B. dėl šios nusikalstamos veikos, nes S. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų H. R. kaltę padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o D. V. kaltę padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma.

35. Pirmiausia, byloje nustatyta, jog H. R. susitarė su D. V., jog šis atneš jam į laisvės atėmimo vietų įstaigą jo prašomus daiktus. Šią aplinkybę patvirtina nuteistųjų H. R., S. B. parodymai. Nuteistasis H. R. pirmosios apklausos metu teigė, kad dėl daiktų atnešimo į kalėjimą jis tarėsi su S. B. – t. y. nurodė, kad S. B. jam pasiūlė į laisvės atėmimo vietą neleistinai įnešti telefonus. Tai jie buvo darę ne vieną kartą. Taip pat buvo ir tą kartą, kuris nurodytas įtarime. Todėl jis paskambino žmonai ir paprašė supakuoti telefonus, sporto raiščius, guminukus. 2022 m. sausio 21 d. jam S. B. nurodė, kad jo sutuoktinė jau gali išeiti iš namų į lauką, nes jos kieme lauks juodos spalvos automobiliu atvykęs asmuo, kuriam ji turės tuos telefonus perduoti. S. B. jam po įvykio pasakė, kad pareigūnas, kuris jam dirba, yra D., tačiau jis anksčiau to nežinojo. Kaip dabar supranta, jis kelis kartus pats galimai su tuo pareigūnu bendravo telefonu (t. 7, b. l. 26-30). Visgi, vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis šiuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, jog jis visais kartais susisiekdavo su D. V. turėtu jo telefonu numeriu, kurį jam duodavo S. B. (t. 7, b. l. 35-36; 55-56). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, jog S. B. jam pasakė, kad yra pareigūnas, kuris galėtų bendradarbiauti su nuteistaisiais. Jis paprašė žmonos, kad ji sudėtų telefonus į „Schogetten“ pakuotes, taip pat susisiekė su E. Š. – jam į paštomatą nusiuntė dopingo medžiagas, LSD, o jis juos sudėjo į kavą. Tas siuntinys turėjo atkeliauti į įkalinimo įstaigą per D. V.. Nurodė, kad jam teko balsu bendrauti su pastaruoju dėl šito paskutinio (t. y. kaltinime nurodyto) siuntinio. Jo telefono numerį jis gavo iš S. B.. Siuntinius S. B. atnešdavo pareigūnas į rankas. Pareigūnas siuntinius atnešdavo ir per tvorą paduodavo S. B., o S. B. paduodavo jam. Taip pat jis nurodė, kad D. V. nusiųsdavo SMS žinutę, kurioje parašydavo konkrečią dieną, kada atkeliaus siunta, pasakydavo, jog nusileistų ją paimti (t. 10, b. l. 20-28). Nuteistasis S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis sakė H. R. apie tai, kad pareigūnas siūlo kažką iš laisvės atnešti, jis paklausė H. R., gal jam kažko reikia. Jis perdavė H. R. norą D. V.. Šis užrašė savo telefono numerį, kurį jis perdavė H. R.. Taip pat paaiškino, jog H. R. turėjo galimybę D. V. paprašyti tiesiogiai, kad šis jam kažką atneštų (ikiteisminio tyrimo metu jis papildomai nurodė, kad H. R. nuolat palaikė ryšį su pareigūnu mobiliojo ryšio telefonu, H. R. įkalinimo įstaigoje visada turėjo galimybę naudotis mobiliojo ryšio telefonu). Taip pat nuteistasis patvirtino, jog D. V. buvo prie jo priėjęs, prašė perduoti H. R. jo atneštus siuntinius (t. 6, b. l. 127-131; 138-141; t. 10, b. l. 12-20). Be to, nors S. B. teisme nurodė, kad nieko nežinojo apie 2022 m. sausio 21 d. siuntą, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022 metų sausio mėnesį jo H. R. pradėjo prašyti, kad jis dar kartą padėtų jam ir pareigūnui, taip pat jis į savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę iš pareigūno D. V., kuris taip pat klausė jo, ar galės pranešti, kai siunta bus vietoje, jis nurodė, kad šie parodymai teisingi (t. 10, b. l. 18). Be to, aplinkybę, jog dėl minėtos siuntos atnešimo H. R. susitarė su D. V., patvirtina ir 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti H. R. ir D. V. pokalbiai (tai, jog šiuose pokalbiuose kalba būtent jie, patvirtino H. R. (t. 10, b. l. 94)), kurių metu H. R. nurodo, kad jau yra viską paruošęs, jie aptaria, kaip įkalbėti S. B. jiems padėti ir pan. (t. 3, b. l. 145-147).

36. Be to, nors tardamas paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme D. V. nurodė, kad pripažįsta, jog paprašytas S. B., o vėliau H. R. ir būdamas naiviai patiklus sutiko įnešti šokoladus ir kavas, tik nežinojo, kas yra įdėta į šokoladų ir kavos pakelius, tačiau aplinkybę, jog nuteistasis D. V. suprato, jog jo nešamoje siuntoje nėra šokoladai ir kava, o į jų pakuotes yra sudėti telefonai ir kiti daiktai, patvirtina H. R. parodymai, kuris nurodė, kad D. V. tikrai žinojo apie telefonus, bei apie tai, kad kavos pakeliuose bus ne kava (t. 10, b. l. 27). Be to, aplinkybę, jog D. V. suvokė, jog susitaria atnešti draudžiamus laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti daiktus patvirtina ir siuntų perdavimo specifika, užfiksuoti jo ir H. R. pokalbiai, kurių metu jie kalba, kaip perduoti siuntas, kad to neužfiksuotų kameros ir pan. – pavyzdžiui iš 2022 m. sausio 12 d. 16:41:19-16:44:38 val. pokalbio matyti, jog H. R. nurodo D. V.: „nu karočia, aš turiu čia tokią vieną gerą mintį žinai, kaip išvis niekam nieku nereikėtų susitikti žinai, <...> karočia, žinai kur lariokas yra? Iš anos pusės. <...> ten nei kamerų nieko nėra“, o D. V. nurodo: „yra ten <...> yra, visur yra <...> palauk, reiktų pagalvoti dabar <...> aš matai visur apžiūrėjęs, viską ten kur yra vaizdeliai žinai, tai aš išsianalizavęs visus tai labai žiauriai viskas žinok“ (t. 3, b. l. 110-111).

37. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog H. R. susitarė su apie nusikalstamą veiką nežinančia V. U., jog ji supakuos telefonus, sporto diržą, guminukus, piniginį atlygį (950 Eur) bei susitarė su E. Š., kad jis paims iš V. U. šiuos daiktus, pridės medžiagas, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei bei 1 vnt. polietileninį maišelį su viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis – LSD bei perduos juos (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. V., bei V. U. ir E. Š. šiuos veiksmus atliko. Šią aplinkybę patvirtina H. R. parodymai – nuteistasis nuosekliai teigė (išskyrus pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu), jog jo prašymu telefonus supakavo jo žmona. Taip pat jis parašė per „Telegram“ programą E. Š. ir paprašė, kad į siuntą įdėtų anabolikų, „markučių“. E. Š. atvažiavo pas jo žmoną paimti telefonų, o žmona jam nunešė telefonus, guminukus, raiščius. E. Š. atsivežė su savimi kavą (t. 10, b. l. 20-28). Be to, aplinkybę, jog H. R. susitarė su E. Š., patvirtina ir E. Š. parodymai, kur nurodė, kad jam parašė į „Signal“ programėlę žmogus, pasakė kad nuo „D.“, todėl jis suprato, kad tai asmuo iš pataisos namų. Jis į kavos pakelius sudėjo anabolinius steroidus ir kažkokius lapukus, vėliau sužinojo, kad tai narkotikai. Kai jis pranešė, kad šiuos daiktus jau turi, su juo po kelių dienų ar kitą dieną susisiekė ir pasakė, kad sudėtų šiuos daiktus į kavos paką, užklijuotų ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jam moteris davė dėžutę ir sumokėjo 150 Eur. Po to jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tą dėžutę atidavė. Kad jis jau (duomenys neskelbtini), tam vyrui, kuriam atidavė dėžutę, pranešė žmogus, su kuriuo susirašinėjo (t. 9, b. l. 168-178). Šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. kovo 7 d. apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas E. Š. telefonas, paimtas jo automobilio kratos metu (t. 2, b. l. 126-129), protokole užfiksuoti E. Š. ir H. R. pokalbiai (t. 2, b. l. 162-189). Taip pat aplinkybes dėl H. R. susitarimo su V. U. patvirtina pastarosios parodymai. Nors V. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 89-90). V. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2022 m. sausio 21 d. H. R. paliepimu ji supakavo telefonus, pinigus, sportinius diržus bei guminukus. Į siuntinius visada vyro paliepimu pakuodavo tik telefonus ir grynuosius pinigus. Tai būdavo sumos nuo 800 Eur iki 1 000 Eur (t. 4, b. l. 105-109; 143-146).

38. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. V., vykdydamas susitarimą, susitiko su E. Š. ir paėmė siuntą, kurią turėjo perduoti H. R.. Iš 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, jog 2022 m. sausio 21 d. apie 14 val. 25 min. 35 s. pokalbio metu H. R. pasako, jog už valandos iki D. V. atvažiuos jo siųsti žmonės, D. V. pasiteirauja, ar ten viskas bus sudėta, o H. R. pasako, kad viskas tvarkoje ir jis pats pamatys. 2022 m. sausio 21 d. 15 val. 35 min. 31 s., pokalbio metu H. R. informuoja D. V., kad už penkių minučių jo siųsti žmonės bus vietoje (t. 3, b. l. 96). Taip pat E. Š. paaiškino, jog nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), tą dėžutę atidavė vyrui, kuriam pranešė žmogus, su kuriuo susirašinėjo (t. 9, b. l. 168-178). 2022 m. sausio 24 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. sausio 21 d. nuo 15.20 val. buvo pradėtos stebėti D. V. gyvenamojo daugiabučio prieigos (duomenys neskelbtini). D. V. buvo pastebėtas išeinantis iš savo gyvenamojo daugiabučio laiptinės ir einantis link (duomenys neskelbtini) namo. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas įsukantis juodos spalvos Volkswagen Passat markės automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, o prie jo priėjo D. V.. Iš minėto automobilio išlipo 2 asmenys, vairuotojo rankose buvo dėžutė ir maišelis, kuriuos jis perdavė D. V., tada abu asmenys atsisėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti. D. V. su gauta dėžute ir maišeliu rankose buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), prieigose (t. 1, b. l. 39-41). Iš 2022 m. sausio 21 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad atidarius minėtą dėžę joje rasti 950 Eur grynais pinigais, 9 vnt. mobiliojo ryšio telefonų, 2 kavos paketai „Paulig“, kuriuose yra po 2 vnt. buteliukų su neaiškios kilmės medžiagomis (skysčiu), viename iš minėtų kavos pakelių rastas paketėlis su viduje esančiais spalvotais lapeliais. Taip pat siuntinyje (pakete) rasti 3 vnt. maišelių su viduje esančiais objektais, panašiais į guminukus (saldainius) (t. 1, b. l. 55-61).

39. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad H. R. pasiūlė, o D. V. sutiko šiuos veiksmus atlikti už piniginį atlygį – t. y. 950 Eur. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo H. R. parodymai – apklausiamas teisme jis nurodė, kad už telefono įnešimą mokama 50 Eur, o už kavos pakelį – 250 Eur. Šie pinigai turėjo būti skirti D. V. už daiktų atnešimą. Nors nuteistasis nurodė, kad dėl įkainių su D. V. nekalbėjo, tačiau taip pat pažymėjo, kad tai standartiniai įkainiai, jie negali varijuoti (t. y. už perduodamus daiktus negali būti mokama daugiau ar mažiau). Paaiškino, jog ir kiti nuteistieji, pareigūnai, net tie, kurie nebendradarbiauja, taip pat žino šiuos įkainius (t. 10, b. l. 20-28). Be to, analogiškus parodymus dėl įkainių už minėtus daiktus H. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat, kaip minėta, byloje įrodyta, jog analogišką atlygį – t. y. 50 Eur S. B. sumokėjo D. V. už vieno mobilaus telefono atnešimą. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir 2022 m. sausio 21 d. asmens kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad atidarius dėžę, kurią nešėsi D. V., joje rasti 950 Eur grynais pinigais (t. 1, b. l. 55-61). Taip pat teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog D. V. suprato, už kokį piniginį atlygį sutinka atnešti siuntą, patvirtina ir H. R. teisiamojo posėdžio metu, perklausius garso įrašus, pateikti paaiškinimai, kad nurodydamas D. V.: „kas antrą savaitgalį po tą, po tą vieną didesnį žinai, kad daugiau pinigėlių ir viskas žinai“ (taigi, nurodė, jog už „didesnį“ yra mokami didesnės pinigų sumos) tikriausiai turėjo omenyje kavą. Didesnė tai - kava, mažesnė – šokoladas. Į šokoladą būdavo dedami telefonai, o į kavą – anabolikai arba ausinės, arba laidai, švirkštai. Jis nežino, kaip D. V. buvo paaiškinta, kas tas didesnis, turbūt jis jau žinojo tiesiog šituos dalykus (t. 10, b. l. 93-94). Be to, minėtos aplinkybės – t. y. kad neteisėtai atnešti H. R. minėtus daiktus D. V. sutiko už 950 Eur, neginčijo ir nuteistasis D. V. (nors jis parodymų nedavė, tačiau apeliaciniu skundu jis ginčija tik jo nuteisimą pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis D. V. patvirtino, jog sutiko atnešti šokoladus ir kavas nuteistiesiems, įvertinus H. R. parodymus bei kitus įrodymus, patvirtinančius, jog D. V. suprato, jog į šokolado ir kavos pakelius bus sudėti telefonai ir kiti daiktai, taip pat įvertinus H. R. parodymus, jog kalėjime visi, taip pat neabejotinai ir D. V., žinojo, kokie numatyti įkainiai už vieno telefono ir vieno kavos pakelio neteisėtą atnešimą, įvertinus tai, jog D. V. iš E. Š. paėmė dėžę ir maišelį, kuriuose buvo rasti 9 telefonai (už kuriuos, nuteistųjų H. R. ir S. B. teigimu, mokama po 50 Eur), 2 kavos pakeliai (už kuriuos, nepaisant jų turinio, H. R. teigimu, mokama po 250 Eur), taip pat rastas 950 Eur atlygis, teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodyta, kad D. V. minėtus daiktus sutiko atnešti už 950 Eur sumą.

40. Taip pat, kaip jau teisėjų kolegija nurodė šio nuosprendžio 20-22 pastraipose, ši pinigų suma atitinka kyšio, kurį H. R. pasiūlė D. V. bei kurį šis sutiko priimti už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, sąvoką.

41. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme nuteistuosius informavus, jog jų nusikalstamos veikos gali būti perkvalifikuotos, nuteistieji nurodė, kad papildomai paaiškinti nieko nenori, jų parodymai, pakeitus kaltinimą, nesikeičia.

42. Be to, paminėtina, kad papirkimas (BK 227 straipsnis) objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-83/2014, Nr. 2K-260/2014, Nr. 2K-176/2014). Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-303/2020, Nr. 2K-332-693/2018, Nr. 2K-64-648/2015, Nr. 2K-375-895/2015, Nr. 2K-541/2014, Nr. 2K-105/2014, Nr. 2K-259/2013). Kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-341-942/2016, Nr. 2K-288-696/2016). Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-341-942/2016, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog D. V. neįgijo kyšio dėl priežasčių, nepriklausančių nuo D. V. ir H. R. valios – t. y. nes D. V. paėmęs siuntą iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neturi reikšmės sprendžiant dėl nusikalstamų veikų baigtumo, kadangi nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos buvo baigtos jau H. R. pasiūlius bei D. V. sutikus priimti šį kyšį.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad H. R. neabejotinai suvokė, jog jis valstybės tarnautojui D. V. neteisėtai pasiūlė bei susitarė duoti pinigus už tai, kad šis neteisėtai veiktų jo naudai, ir norėjo, kad valstybės tarnautojas D. V. priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus, taip pat turėdamas tikslą tai įgyvendinti per kitus asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, šį pinginį atlygį perdavė D. V., tačiau pastarasis jo neįgijo, nes buvo sulaikytas pareigūnų – taigi, nuteistasis H. R. veikė tiesiogine tyčia. Be to, aptartų faktinių bylos duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis D. V. suvokė, kad jis su H. R. susitaria, kad pastarasis jam už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus duos, o jis priims neteisėtą atlygį, ir norėjo taip veikti, tačiau nuteistajam H. R. šį atlygį perdavus per kitus asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, pastarasis jo neįgijo, nes buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi D. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

44. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, o H. R. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

45. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo H. R. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija plačiau dėl kitų nuteistojo H. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su H. R. tyčios padėti D. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nebuvimu, nepasisako.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus D. V. ir H. R. padarytas nusikalstamas veikas į BK 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, taip pat nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo S. B. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo S. B. kaltės padarius ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

47. Nustatyta, jog nuteistasis S. B. savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką neigė. Nuteistasis nuosekliai teigė, jog jis pasakė H. R., kad žino pareigūną, kuris galėtų atnešti draudžiamų turėti daiktų. H. R. sutiko bendradarbiauti su pareigūnu. Jis tai pasakė D. V.. Tuomet D. V. jam padavė lapelį, ant kurio buvo užrašęs savo telefono numerį, o jis tą lapelį perdavė H. R.. Kaip suprato, H. R. nuolat palaikė ryšį su pareigūnu mobiliojo ryšio telefonu, H. R. įkalinimo įstaigoje visada turėjo galimybę naudotis mobiliojo ryšio telefonu (t. 6, b. l. 127-131; 138-141; t. 10, b. l. 12-20). Nuteistojo parodymai dalyje dėl to, kaip jis prisidėdavo prie ankstesnių siuntų atgabenimo H. R., buvo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad mėnesio bėgyje, tikslaus laiko neatsimena, pamatė dirbantį pareigūną D. V.. Pastarasis priėjęs prie jo pasakė, kad perduotų H. R., jog jis paliko jo prašytą siuntinį. Ta vieta, kurioje pareigūnas paliko siuntinį, yra šalia 18-o būrio esančios skalbyklos, šalia durų esančio laipto konstrukcijose. Pats H. R. į tą vietą patekti galimybę turėjo. Nežino, kaip H. R. šiuos daiktus pasiimdavo. Jis tą kartą tik informavo H. R. apie prašytų daiktų įnešimą. Pats draudžiamų turėti daiktų niekur nenešdavo (t. 6, b. l. 127-131). Visgi, vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis perduodavo siuntinius H. R. – t. y. D. V. siuntinius atnešdavo į jo darbovietę, o jis paduodavo juos H. R.. Pastarasis pats tiesioginio ryšio su D. V., kad galėtų susitikti ir perduoti siuntinį, neturėjo, todėl reikėjo jo pagalbos. Jis pats su D. V. esant reikalui bendraudavo tik pataisos namuose, telefonu nėra bendravę. Tikriausiai H. R. su D. V. bendravo mobiliuoju telefonu, tačiau tiksliai nežino. Jis pats niekada nežinodavo, kada ir su kokiu siuntiniu ateis pareigūnas ir jį paliks jo darbovietėje. Iš viso pareigūnas atnešė siuntinius, skirtus H. R., kuriuos jis perdavė, du kartus (t. 6, b. l. 138-141). Apklausiamas teisme jis taip pat patvirtino, jog perdavė D. V. atneštus siuntinius H. R. – jis nurodė, kad vėliau atnešė du kartus, ko prašė H. R., juos perdavė pastarajam tiesiogiai. Jis pats iš to jokios naudos negavo. D. V. tiesiogiai H. R. neperdavė šių daiktų, nes negalėjo susisiekti su juo (t. 10, b. l. 12-20). Aplinkybę, jog S. B. perduodavo D. V. atneštus siuntinius H. R., patvirtino ir H. R. – nurodė, kad siuntinius D. V. atnešdavo ir paduodavo S. B. į rankas, o šis perduodavo jam (t. 10, b. l. 20-28).

48. Taip pat nenuoseklūs S. B. parodymai buvo ir dėl to, ar jis žinojo apie kaltinime nurodytą siuntą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. B. nurodė, kad 2022 metų sausio mėnesį jo H. R. pradėjo prašyti, kad jis dar kartą padėtų jam ir pareigūnui, informuodamas, kada siuntinys su draudžiamais turėti daiktais bus laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Jis nesutiko. Tačiau H. R. jį įkalbėjo padėti, t. y. tik pasakyti, kada siunta bus vietoje. Tuo metu, kai H. R. bandė jį įkalbėti, į savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę iš pareigūno D. V., kuris taip pat klausė jo, ar galės pranešti, kai siunta bus vietoje. Jis pareigūno numerio neturėjo, bet iš konteksto suprato, kad tai jis parašė. Pareigūnui žinute atrašė, kad sutinka padėti (t. 6, b. l. 127-131). Tačiau apklausiamas teisme S. B. jau ėmė teigti, kad jam nebuvo žinoma, kad kažkoks siuntinys bus perduodamas jam sausio 21 d., apie šitą siuntinį jis iš vis nežinojo (t. 10, b. l. 12-20). Taip pat ir vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad pripažįsta kaltę dėl atnešto telefono, o dėl kitų telefonų, sveikatai kenksmingų medžiagų, jis nieko nežinojo. Telefoniniuose pokalbiuose, kurie buvo išklausyti, užfiksuota, kad jis nesutiko padėti, jis nieko nežadėjo (t. 11, b. l. 24). Visgi, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagarsinus nurodytus S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 127-131), nuteistasis S. B. teisme juos patvirtino (t. 10, b. l. 18). Be to, aplinkybę, jog S. B. žinojo apie šią siuntą bei sutiko ją paimti iš D. V. ir perduoti H. R., patvirtina H. R. parodymai – nuteistasis nurodė, kad po to, kai siunta jau turėjo atkeliauti į kalėjimą, jis susitiko su S. B. ir paklausė, ar su siunta viskas gerai. S. B. jam atsakė, kad siunta neatvyko bei pasakė, kad jis nieko nežino ir jis jo „nepridavė“ (t. 7, b. l. 26-30). Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo H. R. parodymus, nuteistojo S. B. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino teisme, taip pat anksčiau nurodytas aplinkybes, jog byloje neabejotinai nustatytas ankstesnių siuntų perdavimo mechanizmas (kurį pripažino pats nuteistasis S. B.) – t. y. jog D. V. perduodavo siuntas S. B., o šis – H. R., sprendžia, kad priešingai nei nurodo nuteistasis S. B. ir jo gynėjas, S. B. neabejotinai žinojo apie kaltinime nurodytą siuntą ir sutiko padėti ją perduoti.

49. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog nuteistasis sutiko padėti perduoti siuntą, nepatvirtina nuteistojo S. B. kaltės, padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

50. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, Nr. 2K-403-648/2016, Nr. 2K-345-511/2018). Taigi, padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K-144-693/2019). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012).

51. Pirmiausia, nors šioje dalyje nuoseklūs ir sutampantys nuteistųjų H. R. ir S. B. parodymai patvirtina, jog S. B. papasakojo H. R. apie tai, jog žino pareigūną, kuris gali neteisėtai atnešti į kalėjimą siuntas, taip pat būtent S. B. perduodavo H. R. D. V. telefono numerius, taip pat perduodavo ankstesnes D. V. H. R. atneštas siuntas, tačiau, kaip minėta prieš tai, nustatyta, jog nuteistasis H. R. pasiūlė D. V. duoti kyšį, o D. V. sutiko jį priimti, taip pat jie tarėsi dėl siuntos, už kurią buvo pasiūlytas kyšis, taip pat ši siunta buvo perduota D. V., dalyvaujant šių veiksmų atlikime tik nuteistiesiems H. R., D. V., taip pat asmenims, kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, o S. B. šių veiksmų atlikime nedalyvavo. Taip pat ir S. B. patvirtino, jog pareigūnas D. V. su H. R. galėjo susisiekti telefonu be jo, nes turėjo vienas kito telefono numerius (t. 10, b. l. 12-28). Be to, ir iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, jog D. V. ir H. R. bendraudavo telefonu tiesiogiai, ne per S. B.. Taip pat paminėtina, jog nuteistasis H. R. patvirtino, jog siuntų perdavimą jie galėjo atlikti ir be S. B. pagalbos – H. R., atsakydamas į teisėjo klausimą, ar visus šituos įnešimus galėjo įvykdyti be S. B., nurodė, kad turbūt galėjo įvykdyti tik su D. V., turbūt viskas įmanoma, bet kažkaip to nereikėjo (t. 10, b. l. 20-28). Šią aplinkybę patvirtina ir užfiksuotas nuteistųjų H. R. ir D. V. pokalbis – 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog 2022 m. sausio 12 d. 17 val. 21 min. 54 s. pokalbio metu D. V. klausia: „tai karočia jeigu jau ten niekas nesusitvarkytų žinai, ten tarp tavęs ir jo, tai vienu žodžiu, taigi turi tenais ane?“ bei H. R. atsako: „jo. Aš turiu rimtų, turiu kentą žinai“ (t. 3, b. l. 112). Taigi, D. V. klausia, kad jeigu nesusitvarkys santykiai su S. B., ar turės kitų žmonių, o H. R. atsako teigiamai.

52. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad S. B., sutikdamas paimti siuntą iš D. V. ir perduoti ją H. R., tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas H. R. pasiūlyti D. V. duoti kyšį ar padėjo jį perduoti D. V. ar kitaip palengvino H. R. sąlygas atlikti šiuos veiksmus. Taip pat nėra duomenų, jog S. B., sutikdamas perduoti siuntą, suvokė, kad tokiu savo sutikimu jis kėsinasi į BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektą – teisinės valstybės siekį atitinkančią, normalią, autoritetingą, pagal Konstituciją, įstatymus ar kitus teisės aktus vykdomą valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų veiklą, taip pat tarptautinių viešųjų organizacijų prestižą, normalią veiklą, taip pat, jog jis suprato, jog padeda H. R. atlikti šią veiką, suvokė ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo S. B. tyčia sutinkant perduoti siuntą buvo nukreipta ne į padėjimą papirkti valstybės tarnautoją, o į disponavimą perduotinais daiktais – juos paimant, gabenant ir perduodant, turint tikslą gauti už tai atlygį. Aplinkybę, jog už siuntos perdavimą S. B. buvo atlyginama, patvirtino nuteistasis H. R., kuris apklausiamas teisme nurodė, jog atsiskaitydavo su S. B. už tai, jog jis atnešdavo jam siuntas, duodavo S. B. vieną ar du telefonus, žiūrint, kiek jų atkeliaudavo, tai buvo atlygis už pagalbą (t. 10, b. l. 20-28). Be to, tai patvirtina ir 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas D. V. ir H. R. 2022 m. sausio 12 d. 17 val. 21 min. 54 s. pokalbis, kuriuo metu H. R. D. V. nurodo: „supranti jam nubyra, bet jis nesugeba pasidaryti žinai“ (t. 3, b. l. 146). Teisiamojo posėdžio metu H. R. patvirtino, jog jie su D. V. šio pokalbio metu (Nr. 30) kalba apie tai, jog S. B. už tai (t. y. siuntų perdavimą) likdavo telefonai (t. 10, b. l. 94). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie asmens veiksmai, tuo atveju, jeigu jis žino apie siuntoje esančius daiktus – šiuo atveju psichotropines bei dopingo medžiagas, užtraukia atsakomybę pagal atitinkamus straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą disponavimą šiais daiktais, taip pat vertinama kaip kalėjimo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, disponuojant kalėjime neleistinais turėti daiktais – pvz.: telefonais. Visgi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog S. B. žinojo, kad siuntoje, kurią jis sutiko perduoti, bus psichotropinės medžiagos, be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, jog S. B. žinojo ir apie siuntoje esančias dopingo medžiagas (apie tai teisėjų kolegija pasisakys analizuodama BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką).

53. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika – pasiūlymas duoti kyšį, tuo metu, kai S. B. sutiko padėti perduoti siuntą, jau buvo baigta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotą D. V. ir H. R. 2022 m. sausio 12 d. 17 val. 21 min. 54 s. pokalbį, kuriuo metu H. R. D. V. nurodo, jog siuntą jau paruošė – t. y. nurodo: „tu sakyk kad reikia tau babkių, sakyk davai prasukam tą paskutinį sakyk reikia man irgi ten ir tau <...> supranti viską paruošiau“. Taip pat šio pokalbio metu nuteistieji tariasi, kaip įkalbėti S. B. perduoti siuntą – D. V. nurodo H. R. „klausyk, o tau neitų dar kažkaip tai ten per aplinkui peršnekėt, kad va čia viskas gerai bus, nes nu man, man patogiau būtų supranti? <...> ten daug paprasčiau, patogiau ir kažkaip tai nu nežinau aš net kitų variantų tai aš čia galvoju galvoju, žinai man dar reiktų eit, eit žiūrėt žinai ten kitom dienom ten kažką tai“ (t. 3, b. l. 145-147) (kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu H. R. patvirtino, jog jie su D. V. šio pokalbio metu (Nr. 30) kalba apie S. B. (t. 10, b. l. 94)). Taigi, įvertinus paties nuteistojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis iš pradžių nesutiko padėti, tačiau vėliau, kai D. V. ir H. R. ėmė jį įkalbinėti tai padaryti, sutiko, taip pat įvertinus šį nuteistųjų pokalbį, jog nuteistieji D. V. ir H. R. tarėsi, kaip įkalbėti S. B. perduoti siuntą jau tada, kai buvo susitarę dėl jos atnešimo ir susitarę dėl kyšio perdavimo, sprendžia, kad S. B. sutiko paimti iš D. V. siuntą jau tada, kai BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika buvo baigta. Taip pat papildomai paminėtina, kad net jei S. B. būtų atlikęs veiksmus, kuriuos jis sutiko padaryti – t. y. būtų paėmęs iš D. V. siuntą ir ją perdavęs H. R., kitas alternatyvus šios nusikalstamos veikos požymis – t. y. kyšio davimas, taip pat jau būtų atliktas, kadangi, kaip jau nustatyta ir aptarta anksčiau, H. R. paliepimu kyšis buvo įdėtas į siuntą, kurią perėmė D. V. (tačiau pastarasis nespėjo jo įgyti, nes buvo sulaikytas).

54. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta, kad nuteistasis S. B. turėjo tyčią padėti H. R. papirkti D. V., taip pat nenustatyta, jog jis savo veiksmais palengvino H. R. sąlygas atlikti šiuos veiksmus, S. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei jo veiksmai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, neperkvalifikuojami.

55. Taip pat paminėtina, jog S. B. neginčija savo kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri šiuo nuosprendžiu perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o D. V. neginčija savo kaltės padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri šiuo nuosprendžiu perkvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika), teismui, įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nekyla abejonių dėl nuteistųjų kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisakys.

56. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad S. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 10 d. veika) ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 21 d. veika), tačiau, kaip minėta, nuteistasis buvo kaltinamas 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 21 d. (o ne 2021 m. sausio 10 d. ir 2021 m. sausio 21 d.) nusikalstamų veikų padarymu. Teisėjų kolegija tai, jog apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingas nusikalstamų veikų padarymo datas, vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų bei kuris taisytinas, nurodant, jog S. B. išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. veika) bei jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 10 d. veika) perkvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

57. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad siuntoje, kurią H. R. paprašyti asmenys, nežinantys apie nusikalstamą veiką, perdavė D. V. bei kurią jis turėjo atgabenti į kalėjimą bei per S. B. perduoti H. R., buvo rasta Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų. Šią išvadą patvirtina 2022 m. sausio 21 d. asmens kratos protokolas, kuriame numatyta, kad pareigūnams sulaikius D. V., buvo rasti 2 kavos paketai „Paulig“, kuriuose buvo po 2 vnt. buteliukų su neaiškios kilmės medžiagomis (skysčiu), viename iš minėtų kavos pakelių rastas paketėlis su viduje esančiais spalvotais lapeliais (t. 1, b. l. 55-61), taip pat 2022 m. vasario 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro administracijos pateikta 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. 11-183 (22), kurioje konstatuota, kad buteliuke „1“ (paketas Nr. 3) tirti patelktame skystyje yra androstendiono, testosterono valerato ir testosterono cipionato. Tirti pateikta 100 ml skysčio. Buteliuke su etikete „Vanilla Car&home Air Perfume...“ (paketas Nr. 3) tirti pateiktame skystyje yra metandienono ir trenbolono acetato. Tirti pateikta 80 ml skysčio. Buteliuke „4“ (paketas Nr. 3) tirti pateiktame skystyje yra boldenono undecenilato ir boldenono cipionato. Tirti pateikta 111 ml skysčio. Buteliuke su etikete „anti Tabacco Car&home Air Perfume...“ (paketas Nr. 3) tirti pateiktame skystyje yra metandienono Ir trenbolono acetato. Tirti pateikta 79 ml skysčio. Androstendionas, testosteronas, metandienonas, trenbolonas ir boldenonas yra anaboliniai androgeninia steroidai, įrašyti į Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329, I-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“ (t. 1, b. l. 79-82).

58. Visgi, nuteistasis D. V. ir jo gynėjas teigia, kad D. V. nežinojo, jog perduodamame siuntinyje bus dopingo medžiagos, taip pat nuteistasis S. B. bei jo gynėjas teigia, jog apie tai nežinojo ir S. B..

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas S. B. ir D. V. kaltės klausimą padarius šią nusikalstamą veiką, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir reikalavimų ir neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, įvertino tik dalį surinktų įrodymų, be to, ir vertindamas šiuos įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, įrodymus vertino selektyviai, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

60. Nustatyta, jog nuteistasis S. B. nuosekliai teigė, kad nežinojo, jog siuntoje bus dopingo medžiagos – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nepripažįsta nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas – steroidinių anabolikų platinimu, nes jis nežinojo, kas yra tame siuntinyje, kurį turėjo į pataisos namus neleistinai įnešti pareigūnas D. V., jam H. R. sakė, kad jame bus kava ir šokoladai, kuriuos pataisos įstaigoje turėti nėra draudžiama (t. 6, b. l. 138-141). Apklausiamas teisme S. B. nurodė, kad nieko nežino apie steroidų grupei priklausančias medžiagas. Su juo H. R. tikrai nekalbėjo apie tai, kad vartoja anabolinius steroidus ar jam reikėtų šių steroidų. Nurodė, jog jis neturėjo tikslo platinti, įgyti dopingo medžiagas (t. 10, b. l. 12-20).

61. Nors nuteistasis D. V. nedavė parodymų, tačiau paskutinio žodžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pripažįsta, jog paprašytas S. B., o vėliau - H. R., ir būdamas naiviai patiklus, sutiko įnešti šokoladus ir kavas, tačiau teigė, kad nežinojo, jog juose bus sudėti telefonai, psichotropinės ir steroidinės medžiagos (t. 10, b. l. 121).

62. Nuteistasis H. R. teisme nurodė, kad jis nežino, ar D. V. suvokė, kas yra kavos pakuotėse, nes jis pareigūnui apie tai nieko nesakė. Jis tiesiogiai nepasakė ir S. B., kas bus siuntinyje. Sakė S. B., kad atsisiųs ką nors sportui (t. 10, b. l. 20-28).

63. Be to, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu H. R. nurodė, kad D. V. visus kartus žinojo, kokie daiktai yra siuntose (t. 7, b. l. 35-36; 55-58), paaiškino, jog tai, kas bus siuntose, D. V. pasakydavo S. B. (t. 7, b. l. 35-36), tačiau pagarsinus šiuos nuteistojo parodymus teisme, jis paaiškino, kad D. V. tikrai žinojo apie telefonus bei apie tai, kad kavos pakeliuose bus ne kava. Jis nurodė, jog mano, kad S. B. pasakydavo D. V., kokie daiktai bus siuntose, bet konkrečiai to nežino. Jis S. B. visada pasakydavo, kas bus įdėta į siuntą – jie įsidėdavo telefonų laidų, tablečių, ausinių, sau įsidėdavo anabolikų, visokių antihormoninių preparatų, o S. B. pasakydavo, kad tai papildai sportui. Jis nežino, ar S. B. suvokė, kad siuntoje bus anaboliniai steroidai, ar tik galvojo, jog ten papildai, amino rūgštys. Kai su S. B. kalbėjo, kad pareigūnas gali padėti įnešti daiktus, kalba buvo apie telefonus, o apie steroidus jie nekalbėjo. S. B. šių dalykų nesupranta, jis ne sportininkas (t. 10, b. l. 27). Be to, nors S. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad iš to, kiek kalbėjo su H. R. ir D. V., pareigūnas D. V. žinodavo ir suprasdavo, kokius daiktus nešdavo į įkalinimo įstaigą (t. 6, b. l. 127-131), tačiau teisme pagarsinus šiuos S. B. parodymus, jis nurodė, kad nežino, kodėl šios apklausos protokole taip parašyta. D. V. gal žinojo, kad neša kavą ir šokoladus (t. 10, b. l. 18).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų abstraktų pobūdį, nurodant, jog kiti nuteistieji žinojo apie siuntų turinį, tačiau nekonkretizuojant, ar jie žinojo apie kaltinime nurodytoje siuntoje esančias dopingo medžiagas, tai, jog nuteistieji, apklausti teisme, paaiškino, kad iš tikrųjų nežino, ar kiti nuteistieji žinojo apie siuntos turinį, o tik taip manė, taip pat įvertinus nuteistųjų duotus paaiškinimus po to, kai buvo pagarsinti šie parodymai, taip pat įvertinus nuoseklius jų kitus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus apie tai, jog H. R. nenurodė S. B. ir D. V. apie tai, jog į siuntą bus įdėtos dopingo medžiagos, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog D. V. ir S. B. žinojo, jog siuntoje bus kaltinime nurodytos dopingo medžiagos. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. ir S. B. žinojo, jog siuntoje bus Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme numatytos medžiagos, teisėjų kolegija nenustatė.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, to, jog S. B. ir D. V. žinojo apie siuntoje esančias dopingo medžiagas, nepagrindžia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad H. R. nurodė S. B., jog jis norėjo įpilti anabolikus į „Actimel“ buteliukus. Nustatyta, jog H. R. apklausiamas teisme nurodė, jog su S. B. įvyko kažkoks nesusitarimas, nes jis norėjo įpilti anabolikus į „Actimel“ buteliukus, kadangi pagalvojo, kad taip patogiau, tai pasakė S. B., o jis pasakė, kad D. V. neims. Jis turėjo D. V. kontaktą, jam paskambino, paklausė, ar paims „Actimel“, o jis atsakė, kad būtų viskas taip, kaip visada. Nurodė, jog jis D. V. pasakė, jog „Actimel“ bus su „papildais“. Jis tikrai nepasakė D. V., kad draudžiami daiktai bus dopingo medžiagos. Tada jis pasakė E. Š., kad įdėtų į aptariamas medžiagas į kavą. Jis nežino, ar D. V. žinojo, kas yra kavose, jis jam nieko nesakė (t. 10, b. l. 21). Taigi, nuteistasis H. R. nenurodė, kad bendraudamas su S. B. ar D. V., jiems pasakė, jog į „Actimel“ buteliukus bus sudėtos dopingo medžiagos. Teismo vertinimu, šie nuteistojo parodymai patvirtina, jog nuteistieji S. B. ir D. V. suprato, jog į „Actimel“ buteliukus bus galimai supilti sporto papildai, o ne pakrovėjai ar pan. daiktai, kurie, nuteistojo H. R. teigimu, taip pat būdavo dedami į kavos pakus, tačiau tai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nuteistieji S. B. ir D. V. suvokė, kad į šiuos buteliukus bus supiltos dopingo medžiagos.

66. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina 2022 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuteistasis S. B. iš pradžių ir nenorėjo dalyvauti siuntos perdavime, tačiau abiem nuteistiesiems H. R. ir D. V. įkalbinėjant, sutiko. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir pokalbio metu nuteistojo H. R. D. V. pasakyta frazė: „jisai nu privalės paimt, nes nu aš per daug pinigų įmerkęs, nes jeigu ne tai blogai baigsis žinai“ (t. 3, b. l. 100). Aplinkybė, jog H. R. kalbėdamas su D. V. nurodė, jog S. B. privalės paimti siuntą, nes jis jos paruošimui išleido daug pinigų, nepatvirtina, kad nuteistasis D. V. ar, juolab, S. B. suprato, jog siuntoje bus dopingo medžiagos. Nuteistasis H. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog už kavos pakelio įnešimą reikia mokėti 200 Eur ar 250 Eur, o už telefoną - 50 Eur. Už kavos pakelį tokia kaina, nes, jo manymu, pareigūnas, nešdamas prekes, turbūt nežino, ką neša, ir gali galvoti, kad tai labai draudžiamas daiktas – narkotikai ar pan., todėl nesvarbu, kas ten įdėta, kaina tokia pati. Nurodė, jog visame kalėjime yra nusistovėjęs mokesčių dydis, dėl įkainių jis su D. V. nekalbėjo (t. 10, b. l. 20-28). Taigi, nuteistasis H. R. paaiškino, jog už kavos pakelio atnešimą buvo mokamas didelis mokestis – t. y. 250 Eur, nepaisant to, kas į kavos pakelį įdėta. Be to, nors nuteistasis nurodė, jog pareigūnai gali galvoti, jog į kavos pakelius bus sudėtos draudžiamos medžiagos, tačiau nenurodė, jog D. V. šiuo konkrečiu atveju žinojo, kad kavos pakelyje bus draudžiamos medžiagos.

67. Taip pat nuteistųjų S. B. ir D. V. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką nepagrindžia ir tai, kad H. R. paaiškino, jog dopingo medžiagas kaltinime nurodytu atveju turėjo gauti jau antrą kartą – t. y. D. V. jau vieną kartą jam buvo jas atvežęs (t. 10, b. l. 28). Šią aplinkybę, t. y. kad jau yra vežęs D. V. siuntą su dopingo medžiagomis, patvirtino ir E. Š.. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad visus tris kartus jis vežė kavos pakeliuose paslėptus steroidus buteliukuose, visada vežė į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) bei juos paimdavo tas pats vyras (t. 9, b. l. 168-177). Taigi, vien tai, jog E. Š. kaltinime nurodytu atveju perdavė dopingo medžiagas D. V. jau ne pirmą kartą, įvertinus aplinkybę, jog dopingo medžiagos visais atvejais būdavo supakuojamos kavos pakeliuose, nepatvirtina aplinkybės, jog D. V. žinojo, kas yra šių kavos pakelių viduje. Be to, nuteistasis H. R. paaiškino, kad į kavos pakus būdavo dedami ne tik anaboliniai steroidai, o įvairūs daiktai – taip pat ir ausinės, laidai, švirkštai (t. 10, b. l. 93-94).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – t. y. kai tą darydamas jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos, taip pat jų kiekį ir pan. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nuteistieji D. V. ir S. B. neabejotinai suprato, kad perduodame siuntinyje bus ne kava ir šokoladai – t. y. į kavos ir šokoladų pakelius bus sudėti kiti daiktai, visgi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai nepaneigia nuteistųjų D. V. ir S. B. nurodytų aplinkybių, jog jie nežinojo, kad perduodame siuntinyje bus būtent dopingo medžiagos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija visus neaiškumus aiškina nuteistųjų naudai ir vadovaujasi in dubio pro reo, ir nuteistąjį S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį, nuteistąjį D. V. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį išteisina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

69. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino H. R. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

70. Nuteistasis H. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl anabolinių steroidų kaltės nepripažįsta (t. 7, b. l. 28). Visgi, vėlesnių apklausų metu H. R. pripažino, jog jis buvo susiradęs skelbiu.lt portale pardavėją, per „Telegram“ programą su juo bendraudavo dėl anabolinių steroidų atsiuntimo ir šias medžiagas, taip pat ir LSD, šis asmuo atsiuntė į paštomatą. Jis paprašė E. Š. supakuoti ir perduoti D. V. šias dopingo medžiagas. Nuteistasis teigė, kad neturėjo tyčios šių medžiagų platinti, jas būtų vartojęs pats (t. 7, b. l. 35; 55-56; t. 10, b. l. 20-28). Šių aplinkybių nuteistasis ir jo gynėjas neginčija ir apeliaciniame skunde. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo E. Š. parodymai, taip pat 2022 m. kovo 7 d. apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėtas E. Š. telefonas, paimtas jo automobilio kratos metu (t. 2, b. l. 126-129), protokole užfiksuoti E. Š. ir H. R. pokalbiai (t. 2, b. l. 162-189). Taip pat, nors H. R., apklausiamas teisme, nurodė, kad nežino, ar iš tikrųjų bendravo su E. Š. tiesiogiai, ar per kitą asmenį, kadangi jis su tuo asmeniu bendravo per „Telegram“ programą, o E. Š. nurodo, kad bendravo per „Signal“ programą (t. 10, b. l. 20-28), tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu H. R. nurodė, kad su šiuo asmeniu susiekdavo per programą „Signal“ arba „Telegram“ (t. 7, b. l. 35-38). Todėl, įvertinus sutampančius H. R. ir E. Š. parodymus, užfiksuotų žinučių turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog H. R. paprašė įgyti, supakuoti, nuvežti ir perduoti dopingo medžiagas būtent E. Š..

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje dalyje nuoseklius nuteistojo H. R. parodymus, sutinka su nuteistojo H. R. ir jo gynėjo teiginiais, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog H. R. turėjo tikslą šias dopingo medžiagas platinti. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teismų praktika, paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-942/2022). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 276¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyti analogiški alternatyvūs požymiai – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas, taip pat abi normos numato būtinąjį požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti bei skiriasi tik šių veikų objektas ir dalykas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad analogiška teismų praktika turi būti taikoma ir BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai.

72. Šiuo nuosprendžiu išteisinus S. B. ir D. V. dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegija dėl H. R. gynėjo argumentų, jog šie asmenys nežinojo apie tai, jog H. R. paprašė į siuntą įdėti dopingo medžiagos, plačiau nepasisako, tačiau priešingai nei teigia advokatas, teisėjų kolegija nenustatė, jog įrašai protokoluose neatitinka bylose esančių stenogramų, konkrečių neatitikimų neįvardijo ir advokatas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė advokatas A. Blaževičius, skundžiamame nuosprendyje žodžio „saldėsiai“ nevartoja. Priešingai, cituodamas D. V. ir H. R. pokalbį, teismas nurodė, kad perklausius garso įrašą teisiamojo posėdžio metu nėra girdima, jog būtų pasakytas žodis saldėsis (skundžiamo nuosprendžio 44 lapas).

73. Teisėjų kolegija nepritaria H. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad teismui pašalinus iš H. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad nuteistieji D. V., S. B. ir H. R. veikė bendrininkų grupėje, be to, nustačius, kad D. V. ir S. B. nežinojo apie siuntoje esančias dopingo medžiagas, teismas nepagrįstai nuteisė H. R. už tai, kad jis organizavo dopingo medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą platinimo tikslais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją. Teismų praktikoje nurodoma, kad tai, jog nenustatyta nei viena iš BK 25 straipsnyje numatytų bendrininkavimo formų, tačiau nustatyti bendri bendrininkų veiksmai, susitarimas veikti bendrai, tyčia, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014). Taigi, tai, jog pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybę, jog H. R. su kitais asmenimis veikė bendrininkų grupėje, nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo galimumo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju H. R. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad darydamas šią nusikalstamą veiką bendrininkavimo ne tik su D. V. ir S. B., tačiau ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas – t. y. E. Š.. Todėl tai, jog šiuo nuosprendžiu S. B. ir D. V. buvo išteisinti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog H. R. padarė šią nusikalstamą bei buvo jos organizatorius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju paties nuteistojo H. R., taip pat liudytojo E. Š. parodymai, užfiksuoti jų pokalbiai, neginčytinai patvirtina, jog H. R. susisiekė su E. Š. ir susitarė, kad pastarasis įgis, supakuos, nuveš ir perduos Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas D. V.. Nustatyta, jog E. Š. buvo nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kitoje baudžiamojoje byloje – Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu E. Š. buvo pripažintas kaltu padarius BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad E. Š., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir platino dopingo medžiagas – t. y. įgijo šias medžiagas iš J. G., jas gabeno ir 2022 m. sausio 21 d. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavė D. V. (t. 10, b. l. 3-11)

74. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo H. R., liudytojo E. Š. parodymus, jog H. R. paprašė E. Š. supakuoti dopingo medžiagas bei jas perduoti D. V., jog šis jam jas atneštų į kalėjimą, taip pat šiuos liudytojų parodymus patvirtinančius H. R. ir E. Š. pokalbius (t. 2, b. l. 162-189), Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu dėl minėtų dopingo medžiagų įgijimo, gabenimo ir platinimo D. V., kuris buvo prijungtas prie bylos bei tinkamai ištirtas suteikiant galimybę proceso dalyviams su juo susipažinti (t. 10, b. l. 12) ir jį pagarsinus (t. 10, b. l. 48), taip pat įvertinusi aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad H. R. buvo šios nusikalstamos veikos (t. y. dopingo medžiagų įgijimo, gabenimo bei platinimo) organizatorius – t. y. susitarė su E. Š., jog šis už atlygį įgis šias dopingo medžiagas, nugabens bei perduos jas D. V., taip pat susitarė su apie nusikalstamą veiką nežinančia V. U., jog ji perduos E. Š. 150 Eur sumą kaip atlygį už, be kita ko, šių medžiagų gabenimą, susitarė su apie nusikalstamą veiką nežinančiu D. V., jog jis paims šias medžiagas ir perduos nuteistajam S. B., taip pat susitarė su apie nusikalstamą veiką nežinančiu S. B., jog jis paims šias medžiagas iš D. V. ir perduos jam. Todėl, nors byloje esantys įrodymai ir nepaneigia nuteistojo teiginių, jog jis šias medžiagas planavo naudoti savo reikmėms, tokie nuteistojo veiksmai vis tiek vertinami kaip neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti organizavimas.

75. Be to, H. R. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, jog medžiagos, kurių disponavimą organizuoja, yra Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos, be to, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Šias aplinkybes atskleidžia paties H. R. parodymai, taip pat jo slaptas veikimo būdas, rodantis suvokimą apie veikos nelegalumą. Be to, nors nuteistasis atsikirtimų apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad nežinojo, jog tokie jo veiksmai kvalifikuojami kaip šių medžiagų platinimas, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl H. R. veiksmų kvalifikavimo, kadangi jo paties parodymai parodo, jog jis suvokė, kad jis organizavo šių medžiagų įgijimą, gabenimą ir platinimą jo asmeniniam vartojimui – nuteistasis nurodė, kad jo suvokimu, platinimas – tai pardavimas ar kitoks šių medžiagų perdavimas, o būtent tokius veiksmus H. R. prašymu (taigi, jam šiuos veiksmus organizuojant) šiuo atveju ir atliko E. Š., įgydamas, veždamas bei perduodamas šias medžiagas D. V..

76. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog H. R. pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

77. Be to, S. B. ir D. V. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinus, patikslinamos H. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 276¹ straipsnio 1 dalyje aplinkybės, nurodant, kad H. R. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) sektoriaus jaunesniuoju specialistu D. V., toje pačioje įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju S. B. ir V. U..

Dėl nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

78. Nuteistojo S. B. gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Advokato vertinimu, teismas klaidingai vertino, kad nuteistasis nepripažino, jog padėjo kaltinamajam D. V. piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, kadangi S. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos, o savo veiksmų teisinis vertinimas negali daryti įtakos lengvinančios aplinkybės pripažinimo klausimui.

79. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvių sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis.

80. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

81. Vertinant nuteistojo S. B. parodymus dėl 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos nustatyta, kad nuteistasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos nuosekliai pripažino – pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad 2022 m. sausio mėnesį jis pasinaudojo D. V. paslaugomis – jis pasikalbėjo su D. V. ir šis jam nurodė, kad gali įnešti į įkalinimo įstaigą telefoną. Pasakė, kad jį reikia atsiųsti paštomatu į (duomenys neskelbtini) bei nurodė telefono numerį. Tuomet jis savo žmonos A. B. paprašė, kad ji supakuotų jo norimą telefoną ir išsiųstų per paštomatą D. V.. Taip pat prie telefono pasakė jai įdėti 50 Eur kupiūrą, kaip atlygį pareigūnui už darbą. Siuntai atkeliavus į (duomenys neskelbtini), pareigūnas ją pasiėmė ir sekančios pamainos metu D. V. prie jo priėjo ir pasakė, kad jo siuntą paliko sutartoje vietoje (t. 6, b. l. 127-129). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. B. nurodė, kad D. V. jam pasiūlė įnešti telefoną ir jis pasinaudojo proga bei sutiko. Nurodė, kad jis nepadėjo D. V. piktnaudžiauti tarnyba (t. 6, b. l. 138-139). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. B. nurodė, kad prisipažįsta kaltu iš dalies – t. y. prisipažįsta kaltu tik dėl to, kad gavo iš pareigūno telefoną „iPhone“ (taigi, pripažino kaltę, padarius 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamą veiką). Taip pat apklausiamas teisme jis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ankstesnių apklausų metu, tačiau jau teigė, kad nebuvo tartasi, kad už įneštą telefoną jis atlygins D. V., jo žmona draugiškai įdėjo 50 Eur. Ji galėjo įdėti ir 20 Eur, ir 30 Eur, tai buvo jos iniciatyva įdėti pinigai (t. 10, b. l. 13-16). Visgi, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tos pačios apklausos metu nuteistasis jau nurodė, kad gali būti, kad jis savo žmonai paminėjo, jog ji įdėtų 50 Eur į siuntą (t. 10, b. l. 18). Nuteistasis teigė, kad labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pažada daugiau nenusikalsti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis pripažino kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai pripažino visas esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei nors teisme pirmiausia nurodė, kad nesusitarė su D. V. dėl piniginio atlygio, tačiau vėliau, tos pačios apklausos metu, jau nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo nesutikimas su jo veiksmų kvalifikavimu, t. y. įsitikinimas, kad jis nepadėjo D. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, yra susijęs su jo pateikiamu savo veiksmų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, o ne su kaltės pripažinimu, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro savarankiško pagrindo netaikyti S. B. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Be to, kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, perkvalifikavus S. B. padarytą nusikalstamą veiką, nuteistasis S. B. ir buvo nepagrįstai kaltinamas padėjimu D. V. piktnaudžiauti.

82. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir ši aplinkybė pripažįstama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių

83. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

84. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

85. Už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už BK 276¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

86. Perkvalifikavus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo sprendžiamas ir bausmių už šias nusikalstamas veikas paskyrimo klausimas. Taip pat teisėjų kolegija peržiūri ir už kitas nusikalstamas veikas nuteistajam H. R. paskirtas bausmes.

87. Nustatyta, jog nuteistasis S. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi). Jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo aktyvus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) išrašo nustatyta, jog S. B. teistas 4 kartus (taip pat teistas 1997 m. gruodžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ir 2005 m. vasario 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, tačiau šie teistumai išnykę) (t. 6, b. l. 142-151). Šioje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo gynėjo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistasis yra padaręs vieną pažeidimą bei yra 14 kartų skatintas (t. 12, b. l. 2-3), kalėjimo administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba – nuteistasis nuo 2020 m. balandžio 30 d. pradėjo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose, vėliau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 5-6), taip pat gynėjas pateikė kitus duomenis (tarnybinį pranešimą, teikimą skatinimui) kuriuose nuteistasis S. B. charakterizuojamas teigiamai (t. 12, b. l. 8-9). Be to, kaip minėta prieš tai šiame nuosprendyje, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

88. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

89. Nustatyta, kad S. B. šioje byloje analizuojamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusius teistumus už: 1) sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas 2014 m. sausio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pakeistu 2014 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu); 2) apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje (už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas 2017 m. lapkričio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu); 3) už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas 2019 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu); 4) už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pakeistu 2021 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu). Taigi, S. B. šioje byloje analizuojamą apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė turėdamas neišnykusius teistumus už apysunkį tyčinį nusikaltimą ir tris sunkius nusikaltimus. Be to, kaip jau paminėta aukščiau, šį nusikaltimą padarė atlikdamas už ankstesnius nusikaltimus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes sprendžia, kad S. B. anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė. S. B. ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl yra pagrindas nuteistąjį S. B. pripažinti ir laikyti recidyvistu bei nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nuskalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo S. B. vaidmens padarant nusikalstamą veiką, jo asmenybės pavojingumo, tai, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, taip pat kitas prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria S. B. sankcijoje numatytą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad S. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl tenkinti jo gynėjo prašymą ir skirti jam švelnesnę bausmę – baudą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kurias nuteistasis akcentavo ir paskutinio žodžio metu – t. y. jog jis vedęs, augina tris vaikus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, jis pripažįsta kaltę, gailisi, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti nuteistajam dar švelnesnę bausmę. Įvertinusi tai, jog nuteistasis yra linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių, nusikalsti, taip pat tai, jog šioje byloje analizuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

92. Taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu S. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmu nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta galutine neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei skiriama galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

93. Nustatyta, jog nuteistasis H. R. padarė tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje, 276¹ straipsnio 1 dalyje, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi) ir tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi). Iš ĮKNR išrašo nustatyta, kad H. R. praeityje teistas 7 kartus (iš jų – 5 kartus būdamas nepilnamečiu) (t. 7, b. l. 75-84). Šioje byloje analizuojamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, jog nuteistojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus. Iš 2022 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktos nuteistojo H. R. charakteristikos matyti, kad atliekant teismo paskirtą bausmę nuteistasis H. R. aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laiką nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija nuteistąjį charakterizavo patenkinamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 31 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 26 kartus baustas drausmine tvarka, 6 kartus skatintas (t. 7, b. l. 133-139). Nustatyta, jog nuteistasis mokosi (t. 9, b. l. 158) (nuteistojo teigimu – jis mokslus jau baigė), taip pat vadovaujantis Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis vedęs (t. 11, b. l. 151), augina mažametį vaiką (t. 12, b. l. 10) (nuteistojo teigimu – du mažamečius vaikus). Vadovaujantis Sodros duomenimis, nuteistasis Lietuvoje nedirba. Nuteistojo gynėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. gegužės 1 d. darbo sutartį, sudarytą tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo H. R. (t. 11, b. l. 134-150), byloje nėra duomenų, ar nuteistasis dirba šioje įmonėje nuosprendžio priėmimo metu. Taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

94. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo H. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – t. y. jog nuteistasis H. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Nustatyta, jog nuteistasis iki šioje baudžiamojoje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo (t. y. iki 2022 m. sausio 21 d.) buvo teistas: 1) 2012 m. liepos 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos). Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, taigi, kai buvo nepilnametis; 2) 2012 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2011 m. spalio 24 d., taigi, kai buvo nepilnametis; 3) 2012 m. rugsėjo 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos). Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė 2011 m. rugpjūtį – spalį, taigi, kai buvo nepilnametis; 4) 2012 m. lapkričio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2011 m. gruodžio 1 d., taigi, kai buvo nepilnametis; 5) 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė 2012 m. vasario 18 d., taigi, kai buvo nepilnametis; 6) 2018 m. kovo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą. Taip pat H. R. buvo nuteistas 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 d. (3 nusikalstamos veikos), tačiau šis nuosprendis buvo priimtas po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas, pripažindamas asmenį recidyvistu, neatsižvelgia į asmens padarytus baudžiamuosius nusižengimus, į nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnamečiu. Taip pat vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti pripažįstamas recidyvistu, jeigu jis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų – taigi, asmens naujo tyčinio nusikaltimo padarymo metu jo atžvilgiu jau turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis už kito tyčinio nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis neturėjo nei vieno teistumo, kuris turi reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo net ir formalaus pagrindo spręsti dėl H. R. pripažinimo recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

95. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nuteistasis yra linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių (šią aplinkybę patvirtina kalėjimo pateiktoje pažymoje nurodyta informacija, kad jis 31 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus ir net 26 kartus baustas drausmine tvarka), nusikalsti, nusikalstamas veikas daro nuo jauno amžiaus (paminėtina, jog nors nėra pagrindo atsižvelgti į ankstesnius nuteistojo teistumus sprendžiant dėl jo pripažinimo recidyvistu, tačiau nustatyta, jog šie teistumai nėra išnykę, todėl teisėjų kolegija į juos atsižvelgia, vertindama nuteistojo asmenybę), tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinusi nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nuteistasis mokosi, jo teigimu dirba, bylos duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė), taip pat įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą), jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką (jo vaidmuo buvo aktyvus, nuteistasis į nusikalstamos veikos darymą įtraukė kitus asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymą skiria nuteistajam sankcijoje numatytą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė teisingas bausmes bei jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti paskirtų bausmių nesudaro pagrindo ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pašalinamas, kadangi nuteistojo H. R. polinkio nusikalsti elementas išlieka, be to, netinkamai nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vertinant kitų skiriant bausmes reikšmingų aplinkybių kontekste, neturėjo lemiamos įtakos konkrečių bausmių nuteistajam paskyrimui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šios išvados nekeičia ir BK bendrosios dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti pakeitimai, galiojantys nuo 2025 m. vasario 1 d.

96. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikto prašymo ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam skirti baudą, taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo atidėti H. R. paskirtos bausmės vykdymą. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmė – bauda yra numatyta visų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose, todėl net ir nustačius, jog bausmės tikslus pasiektų bausmės – baudos paskyrimas, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kas jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio, numatančio bausmės vykdymo atidėjimą, 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, atidėti bausmės vykdymą, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam H. R. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme ar atidėti paskirtų bausmių vykdymą, taip pat teisėjų kolegija nenustatė pagrindo skirti nuteistajam švelnesnes sankcijose numatytas bausmes – baudas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių H. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o taip pat išimtinių aplinkybių, susijusių su H. R. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas H. R. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimą. Nors nuteistojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo – t. y. tai, jog nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, gailisi, atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes dirba, mokosi, sukūrė šeimą, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai nepaneigia fakto, kad nuteistasis padarė du apysunkius ir nesunkų nusikaltimą, į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė daug asmenų (asmenis, nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat suorganizavo, jog E. Š. įgytų, gabentų ir platintų jam dopingo medžiagas, jog dėl jo veiksmų kiti asmenys, nežinodami apie tai, disponavo Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, taip pat psichotropinėmis medžiagos ir pan.) bei nešalina šių nusikalstamų veikų pavojingumo. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnės bausmės, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas, taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, jomis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

97. Taip pat šiuo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam paskirta bausmė subendrinama su Kauno apygardos 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimo būdą (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu) ir nuteistajam H. R. skiriama subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį (7 mėnesius) minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir H. R. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

98. Pažymėtina, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė sukels H. R. neigiamas pasekmes, nepatogumus, kuruos jis akcentavo paskutinio žodžio metu, tačiau tai yra tiesioginis nuteistojo neteisėto elgesio rezultatas. Be to, byloje nėra pagrindo manyti, kad trumpalaikiu realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu kokiu nors būdu bus neigiamai paveikti nuteistojo nurodyti jo teigiami socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Ryšius su sutuoktine ir vaikais nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, galės palaikyti pokalbiais telefonu, vaizdo skambučiais, susirašinėjimais laiškais bei pasimatymu metu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Taip pat jis galės dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie vaikų išlaikymo.

99. Nustatyta, jog nuteistasis D. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš ĮKNR išrašo nustatyta, kad D. V. praeityje neteistas (t. 8, b. l. 131-132). D. V. per 5 metų laikotarpį (2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis) baustas administracine tvarka 4 kartus (t. 8, b. l. 134-136). Vadovaujantis Sodra duomenimis, nuteistasis dirba. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pateiktoje D. V. charakteristikoje nurodyta, kad jis darbo metu skatintas nebuvo, turėjo vieną galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, darbo funkcijas atlikdavo, savarankiškai priimdavo sprendimus, jam pavestą darbą stengdavosi atlikti kokybiškai. D. V. bendraudamas su kolegomis būdavo mandagus, komunikabilus, tačiau glaudaus kontakto su jais nepalaikė (t. 8, b. l. 129).

100. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, jo aktyvų pobūdį darant nusikalstamas veikas, tai, jog nuteistasis anksčiau neteistas, jog nėra duomenų, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, taip pat paimto ir susitarto paimti kyšių dydžius, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika) padarymą skiria nuteistajam sankcijoje numatytą 170 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) padarymą skiria nuteistajam sankcijoje numatytą 190 MGL dydžio baudą. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. skiriama subendrinta bausmė – 340 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

101. Taip pat pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo D. V. teisinę padėtį lengvinančios, kadangi jo atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas bei kardomoji priemonė – suėmimas, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytina D. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką, neteisingai nustatė, jog į paskirtą bausmę turi būti įskaityta 31 para. Kaip jau paminėta aukščiau, BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viena sulaikymo diena (ne para, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) prilyginama 6 MGL dydžio baudai. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad D. V. buvo laikinai sulaikytas bei suimtas 32 dienas (nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis, kuriomis S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika), D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 276¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. V. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį dėl nuteistųjų S. B. ir D. V. 2022 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, H. R. ir D. V. 2022 m. sausio 21 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmių už šias nusikalstamas veikas paskyrimo, bendrinimo, nuteistajam H. R. nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistajam S. B. nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių:

Nustatyti, kad H. R. neteisėtai organizavo Dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įgijimą, gabenimą ir perdavimą platinimo tikslais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją veikdamas bendrai su E. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) sektoriaus jaunesniuoju specialistu D. V., toje pačioje įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju S. B. ir V. U..

Nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti H. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

S. B. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika) perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, S. B. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei skirti S. B. galutinę 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

H. R. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, H. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtomis už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 276¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir skirti H. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, H. R. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti H. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

D. V. nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 10 d. nusikalstama veika) ir paskirti jam 170 MGL dydžio (8 500 Eur) baudą.

D. V. nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 21 d. nusikalstama veika) ir paskirti jam 190 MGL dydžio (9 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – 340 MGL dydžio (17 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į bausmės laiką įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d. (32 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 148 MGL (7 400 Eur).

Kitos Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo H. R. gynėjo Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą atmesti.