Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2

2024 m. kovo 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistosios V. V. gynėjui advokatui Jurijui Malininui, nuteistojo X. X. gynėjui advokatui Eduardui Antonenko, nuteistosios Y. Y. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino, nuteistojo X. X. gynėjo advokato Eduardo Antonenko ir nuteistosios Y. Y. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų,

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas X. X. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 5 d.

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas Y. Y. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. kovo 4 d.

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio VIN (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais dokumentais: voku, kuriame yra 2021m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, 1 lapas, automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė, 1 lapas, BTA įprastine TPVCAPD sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai, BTA sausumos transporto priemonių draudimu Nr. (duomenys neskelbtini), 3 lapai.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistosios Y. Y. nuosprendyje nurodytam turtui.

Taip pat nuspręsta J. N. gražinti 1 000 Eur, Y. Y. grąžinti 265 Eur.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. X. X. , Y. Y. ir V. V. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei gabeno jas per valstybės sieną.

1.1. X. X. , Y. Y. ir V. V. , veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei kontrabandos būdu jas atgabenti ir išplatinti Lietuvos Respublikoje, taip gaunant neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą bei pasiskirstė vaidmenimis: V. V. Ispanijos Karalystėje įgis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, X. X. paruoš Y. Y. vairuojamą automobilį kontrabandos gabenimui, o Y. Y. iš Ispanijos Karalystės kontrabandos būdu jos vairuojamu automobiliu pargabens narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką. Kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką pargabentas narkotines medžiagas X. X. realizuos, o numatomą 20 850 Eur pelną pasidalins į tris lygias dalis, t. y. po 6 950 Eur kiekvienam bendrininkui.

1.2. X. X. , Y. Y. ir V. V. , tęsdami savo nusikalstamą veiką ir vykdydami susitarimą, V. V. iki 2021 m. gegužės mėn. 25 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, Ispanijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, už 28 650 Eur įgijo 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 10 718,686 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias atsigabeno į savo gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir joje laikė. X. X. pasirūpino Y. Y. automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) technine būkle, pašalino visus gedimus bei apžiūrėjo ertmes narkotinių medžiagų slėpimui, kad Y. Y. neiškiltų kliūčių įvykdyti jų bendrai suplanuotą nusikalstamą veiką - kontrabandos būdu pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. 2021 m. gegužės 29 d. Y. Y. atvykus pas V. V. į Ispanijos Karalystę bei 2021 m. birželio 1–2 dienomis Y. Y. būnant pas V. V. , Ispanijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys paminėtus 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 10 718,686 g narkotinės medžiagos – kanapių, paslėpė įvairiose Y. Y. automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietose po apdailomis.

1.3. Y. Y. 2021 m. birželio 2 d., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir vykdydama susitarimą su X. X. ir V. V. , nurodytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių išgabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o kelionės eiga bei numatomu grįžimo laiku į Lietuvos Respubliką rūpinosi X. X. ir V. V. . 2021 m. birželio 4 d. apie 3.00 val. Y. Y. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikdama muitinės kontrolei, neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną paslėptas automobilyje gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taip kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, kuri yra adresu Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav. Minėtoje vietoje Y. Y. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas, bei apie 3.25 val. kratos metu automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiose vietose po apdailomis policijos pareigūnai rado ir paėmė paslėptus 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 10 718,686 g narkotinės medžiagos – kanapių.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. V. ir jos gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti dėl V. V. išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos vadovaujantis prielaidomis, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą.

2.2. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, parengė nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstė vaidmenimis, kad V. V. būtent iki 2021 m. gegužės 25 d. Ispanijos Karalystės būtent (duomenys neskelbtini) mieste nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens už 28 650 Eur įgijo 110 vienetų polietileno maišelių su apie 10,7 kg narkotinių medžiagų – kanapių, kad šias kanapes ji atgabeno į savo gyvenamąją vietą ir ten laikė, kad Y. Y. , būnant V. V. namuose, nenustatyti asmenys minėtus maišelius su juose buvusiomis kanapėmis paslėpė Y. Y. automobilio „Škoda Octavia“ įvairiose vietose bei, kad Y. Y. kelionės eiga ir numatomu grįžimo laiku į Lietuvos Respubliką rūpinosi V. V. . Ši kaltinimo dalis yra grindžiama prielaidomis, spėlionėmis ir nuomone.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo nenustatytą aplinkybę, kad Y. Y. automobilyje narkotines medžiagas paslėpė V. V. (nuosprendžio 29 lapas), konstatuodamas, kad šiuos veiksmus atliko nenustatyti asmenys. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės, nes nustačius, kad V. V. narkotinių medžiagų automobilyje neslėpė, vadinasi, ji narkotinių medžiagų neįgijo, jų neturėjo ir neruošė Y. Y. automobilio kontrabandai gabenti. V. V. DNR pėdsakai ant maišelių su kanapėmis buvo rasti todėl, kad Y. Y. pasinaudojo V. V. sodybos sandėliuke laikomais polietileno maišeliais, naudotais maisto produktams vakuumuoti, ant kurių buvo V. V. DNR. Taip pat Y. Y. pasinaudojo ir V. V. priklausančiu vakuumavimo aparatu, nuvyko į kitą vietą pas nepažįstamus asmenis, kurie paslėpė automobilyje narkotines medžiagas. Nuteistoji nurodo, kad tokia įvykių eiga yra prielaida, tačiau ši prielaida yra labiau įtikinama nei ta, kuri yra išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, t. y., kad nuosprendyje nurodytu laiku veiksmus, už nurodytą pinigų sumą įgyjant konkretų kiekį narkotinių medžiagų, šias medžiagas gabenant į gyvenamąją vietą ir ten laikant, rūpinantis Y. Y. kelionės eiga, atliko būtent V. V. . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. , Y. Y. vykstant į Lietuvą, domėjosi sunkiai sergančiu kartu su Y. Y. vykusiu uošviu.

2.4. Nuosprendyje nenustatyta ir tai, kuo pasireiškė V. V. dalyvavimas veikiant bendrininkų grupe, koks buvo jos vaidmuo, t. y., nėra aišku, ar V. V. atliko vykdytojos, organizatorės ar kurstytojos vaidmenį.

2.5. Nuosprendžio 24–28 lapuose išdėstyta duomenų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, interpretacija neturi nieko bendro su įrodymų vertinimu, šioje nuosprendžio dalyje išdėstyti įrodymai neegzistuoja. Toks įrodymų vertinimas yra neteisėtas ir prieštarauja nekaltumo prezumpcijai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo X. X. gynėjas advokatas Eduardas Antonenko prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti dėl X. X. išteisinamąjį nuosprendį arba pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę arba kitos rūšies bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų nevertino kaip visumos, juos vertino tendencingai, vadovavosi prielaidomis, pažeisdamas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, byloje esančius prieštaravimus ir abejones aiškino ne nuteistojo, o kaltinimo naudai, ir tai lėmė, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių X. X. kaltę.

3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad X. X. su kitomis nuteistosiomis parengė nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstė vaidmenimis; kad X. X. paruošė automobilį kontrabandos gabenimui, apžiūrėdamas ertmes narkotinių medžiagų slėpimui; kad būtent X. X. turėjo realizuoti Y. Y. automobiliu atgabentas narkotines medžiagas; kad X. X. , realizavus narkotines medžiagas, gautu pelnu pasidalins su Y. Y. ir V. V. .

3.3. Vien ta aplinkybė, kad X. X. , paprašytas sesers, pasirūpino ir patikrino jos automobilio techninę būklę, nereiškia, jog jis parengė automobilį bei įrengė/apžiūrėjo automobilio ertmes narkotinių medžiagų paslėpimui, kad Y. Y. nekiltų kliūčių pargabenti draudžiamas medžiagas. 2021 m. birželio 4 d. automobilio kratos protokole užfiksuota, kad narkotinės medžiagos buvo slepiamos specialiai įrengtose vietose (automobilio salone, kapote, dugne, posparniuose, bagažinėje). Byloje nėra duomenų, kad X. X. , atvykęs pas seserį prie namų, apžiūrinėjo šias slėptuves. Automobilio bagažinė, kuri buvo apžiūrėta, siekiant patikrinti, ar yra atsarginis ratas, nėra ertmė narkotinėms medžiagoms slėpti. Be to, nuosprendyje nurodytu laiku buvo klausomasi X. X. telefoninių pokalbių ir vykdomas jo slaptas sekimas (t. 1, b. l. 95–96), tačiau techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuota tariamai X. X. atlikta automobilio ertmių apžiūra. Jei šie nuteistojo atlikti veiksmai buvo užfiksuoti, tai patvirtinantys duomenys į bylą pateikti nebuvo. Taip pat proceso metu nebuvo apklausti autoserviso meistrai, kurie atliko Y. Y. automobilio techninę apžiūrą prieš kelionę. Tai patvirtina, kad proceso metu nebuvo siekiama nustatyti aplinkybių, susijusių su narkotinių medžiagų slėptuvių įrengimu Lietuvoje.

3.4. Nuosprendyje, vertinant A. D., D. V. parodymus, slapta darytų X. X. ir G. B. telefoninių pokalbių įrašus, telefoninius pokalbius ir X. X. susirašinėjimus su sutuoktine V. N, padarytos išvados dėl ankstesnio X. X. vertimosi narkotinių medžiagų platinimu. Tačiau šios aplinkybės su šia baudžiamąja byla nėra susijusios.

3.5. Teismo posėdyje liudytojai A. D. ir D. V. parodė, kad jie nežino apie šioje byloje nagrinėjamus X. X. veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų gabenimu ir/ar realizavimu. Be to, liudytojo A. D. proceso metu duoti parodymai yra prieštaringi, todėl jie yra nepatikimi. Liudytojos D. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes ji negalėjo pagrįsti savo parodymų, jog Y. Y. gabeno narkotines medžiagas, o Y. Y. brolis „prasigyveno“ iš narkotinių medžiagų platinimo (ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė nenustatyta). Be to, šios liudytojos parodymų patikimumu verčia abejoti ir šios liudytojos teisinis statusas bei aplinkybės, kaip ši liudytoja buvo įtraukta į procesą. D. V., būdama Y. Y. skolininke, šantažuodama reikalavo atsisakyti skolos, nes priešingu atveju žadėjo duoti Y. Y. kaltinančius parodymus. Y. Y. neatsisakius skolos reikalavimo, D. V. savo iniciatyva kreipėsi į prokurorą su prašymu duoti parodymus jau teisme pradėtoje nagrinėti byloje.

3.6. Skundžiamame nuosprendyje X. X. kaltė taip pat grindžiama tarp G. B. ir X. X. vykusiais telefoniniais pokalbiais, tačiau G. B. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo.

3.7. Byloje nėra duomenų, kad X. X. dalyvavo ir tarėsi dėl Y. Y. automobilyje rastų narkotinių medžiagų įgijimo ir realizavimo ar, kad jis yra susijęs su skaičiais ir jų aritmetika, kurie užfiksuoti Y. Y. mobiliojo ryšio telefone rastoje nuotraukoje su įrašu „išleista 28650, turim gaut 49 500, LIEKA 20850:3=6950”. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ši nuotraukoje užfiksuota pinigų suma yra susijusi su narkotinių medžiagų įgijimu ir realizavimu. Be to, teismas, vertindamas byloje esančius telefoninius pokalbius, kurie, be kita to, nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, taip pat nepagrįstai sprendė, kad šių pokalbių metu buvo kalbama apie narkotinių medžiagų kainą po 650 Eur už 100 g. Lyginant šią kainą ir Y. Y. automobilyje rastų narkotinių medžiagų svorį, už 10,7 kg narkotinių medžiagų, jas realizavus, būtų gauta ženkliai didesnė suma, t. y., ne 49 500 Eur, o 69 550 Eur suma.

3.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad X. X. V. V. perduoti 9 000 Eur buvo ne X. X. asmeniniai, o už narkotines medžiagas gauti pinigai. Tačiau, jeigu daroma prielaida, kad šie pinigai gauti pardavus narkotines medžiagas, tuomet šių pinigų perdavimo priežastys ir aplinkybės nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Be to, minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, analizuodamas X. X. ir jo sutuoktinės telefoninio pokalbio turinį, tačiau neįvertino, kad šio pokalbio metu sutuoktinė draudė X. X. paimti atskiroje vietoje laikytus pinigus (santaupas). Šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, kad X. X. verčiasi statybų verslu, jog minėti pinigai buvo šeimos santaupos ir tendencingai sprendė, kad šie pinigai buvo ne paskola baseino įrengimui, o narkotinėms medžiagoms skirti pinigai, nes užfiksuotuose pokalbiuose nebuvo kalbama apie pinigų skolinimą baseino įrengimui (nors įrengimo darbai buvo faktiškai vykdomi). Toks šališkas byloje esančių duomenų vertinimas pažeidžia in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Visiškai logiška, kad vienas iš sutuoktinių kitam sutuoktiniui draudžia kasdieniams poreikiams naudoti šeimos santaupas. Vien ta aplinkybė, kad byloje neužfiksuotas X. X. ir V. V. pokalbis apie baseino įrengimą ir pinigų paskolinimą, dar nereiškia, kad tokio pokalbio iš viso nebuvo, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pateikti visi užfiksuoti pokalbių įrašai, o ne tik tie, kuriuos kaltinimo nuomone buvo tikslinga pateikti.

3.9. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi liudytojo (vyr. tyrėjo) Juro Vlasovo parodymais. Šis liudytojas neparodė jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių, tik atkartojo byloje esančius duomenis, juos savaip interpretuodamas bei reikšdamas apie juos savo šališką bei tendencingą nuomonę.

3.10. Taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi ir apžiūros protokolais (t. 3, b. l. 1–4, 136–139; t. 4, b. l. 1–3, 57–59), kuriuose išdėstytas telefoninių pokalbių, trumpųjų žinučių ir susirašinėjimo mobiliosiomis programomis išklotinių turinys. Šiuose apžiūros protokoluose, surašytuose liudytojo J. Vlasovo, fragmentiškai cituojami pokalbiai ir susirašinėjimai, šalia įrašant ir tyrėjo subjektyvią nuomonę ir paaiškinimus, naudojant teiginius „galimai“, „yra pagrindas manyti“. Tokio pobūdžio apžiūra, kurios paskirtis fiksuoti materialiai ir objektyviai matomus bei nustatomus faktus ir aplinkybės, o ne aprašyti subjektyvius apžiūrą vykdančio asmens pamąstymus, neatitinka įstatymo reikalavimų, toks apžiūros protokolo surašymas gali daryti įtaką teismui, vertinant įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje yra atkartoti minėtuose apžiūros protokoluose įrašyti teiginiai.

3.11. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad X. X. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jo kaltė negali būti grindžiama išvestiniais įrodymais, juolab, nesusijusiais su šia baudžiamąja byla, savaip interpretuojant aplinkybes.

3.12. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad X. X. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turėtų būti paskirta švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek veikos, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. X. X. neteistas, administracine tvarka nebaustas, verčiasi individualia veikla, jis neturi asocialių nuostatų, nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas ar pragyvenimo šaltinis, ir byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo vienkartinė, kas suponuoja mažesnį asmens pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai išdėstė, tačiau tinkamai neįvertino nuteistojo socialinių ryšių. X. X. kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra mažametis, o kitas yra neįgalus, turintis nuolatinio pobūdžio sveikatos problemų. X. X. ilgalaikis izoliavimas ypač skausmingai ir neigiamai atsilieps jo vaikams socialine bei materialine prasmėmis, ypač neįgalaus vaiko atžvilgiu, kurio gydymas ir vaistai, tik dalinai juos kompensuojant, kainuoja brangiai. Vertinant veikos pavojingumą, esminė reikšmė buvo suteikta BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko - narkotinės medžiagos - kiekiui, bet vien tik ši aplinkybė savaime nėra pagrindas nuteistojo veiką vertinti kaip išskirtinai pavojingą. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, t. y., kad buvo gabenama augalinės kilmės narkotinė medžiaga, ji nepateko į rinką, todėl nebuvo padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, neatsirado neigiamų pasekmių ir nekilo realios grėsmės.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji Y. Y. prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti dėl jos išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų iš viso nevertino, todėl dėl Y. Y. kaltės padarė nepagrįstas išvadas.

4.2. Viso proceso metu Y. Y. nuosekliai parodė nežinojusi apie jos vairuojamame automobilyje paslėptas narkotines medžiagas, išsamiai paaiškino savo veiksmų, pokalbių, susirašinėjimų ir žinučių reikšmę bei tikrąją prasmę, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių duomenų turinį vertino kaip užmaskuotą veikimą derinant ir vykdant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą.

4.3. Y. Y. iki nagrinėjamo įvykio nebuvo susijusi su jokia neteisėta veikla, juolab, su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, vartojimu ar panašiai, ką patvirtino ir liudytojas J. Vlasovas, todėl ji neturėjo bent minimalaus supratimo, kaip apie daiktus ar įvykius reikia kalbėti užmaskuota kalba. Tai, kad galbūt kiti asmenys, nežinant Y. Y. , tarpusavyje bendravo užmaskuotai, dar savaime nereiškia, jog ir nuteistosios pokalbių, susirašinėjimų turinys turi būti vertinamas kaip užmaskuotas.

4.4. Nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, kad Y. Y. automobilis, prieš juo išvykstant į Ispaniją, buvo specialiai paruoštas pervežti kontrabanda narkotines medžiagas. Y. Y. nors ir turi didelį vairuotojos stažą, tačiau visiškai neišmano techninių automobilio dalykų, liudytoja A. J. patvirtino, kad Y. Y. net nežinojo, kaip į automobilį įsipilti kuro. Kelionė iš Ispanijos į Lietuvą ir atgal buvo ilga, automobilis prieš tai turėjo būti patikrintas, todėl Y. Y. kreipėsi į brolį X. X., kuris automobilį apžiūrėjo bei patarė, kur kreiptis dėl automobilio patikros. Tokioje situacijoje, siekiant išvengti gedimų, prieš tolimą kelionę analogiškai elgtųsi kiekvienas vairuotojas, todėl pirmosios instancijos teismas tokį nuteistosios elgesį nepagrįstai vertino kaip sudėtinę nusikalstamos veikos plano dalį. Be to, kratos metu nebuvo rasta jokių specialiai įrengtų slėptuvių ar vietų narkotinėms medžiagoms paslėpti, nes paketai su kanapėmis, apie kuriuos nuteistoji nežinojo, buvo paslėpti gamyklinėse ertmėse, prieš tai nuimami automobilio apdailas, apsaugas.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Y. Y. kelionės tikslas buvo ne sergančio tėvo parvežimas iš Ispanijos į Lietuvą, nes iš 2021 m. balandžio 27 d. – 2021 m. birželio 3 d. tarp Y. Y. ir V. V. vykusių užmaskuotų susirašinėjimų per programėlę „WhatsApp“ turinio nustatyta, kad minėtas kelionės tikslas buvo kontrabandos būdu pervežti narkotines medžiagas – kanapes. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino šių susirašinėjimų turinį, nes Y. Y. V. V. rašė apie planuojamą kelionę aplankyti tėvą, ir, jei jis pageidaus – apie jo parsivežimą į Lietuvą, specialaus jam skirto maisto užsakymą ir atvežimą. Šį Y. Y. kelionės tikslą patvirtina ir byloje esantis antstolės V. Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas Y. Y. ir jos tėvo susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 2021 m. gegužės 9 d. laikotarpiu (vokas, pridėtas prie 11 bylos tomo viršelio, 58–63 lapai).

4.6. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad ji proceso metu neteigė, kad jos kelionės tikslas buvo parsivežti tėvą į Lietuvą. Ji nuosekliai aiškino važiavusi jo aplankyti, ir tuo atveju, jei tėvas norėtų važiuoti kartu į Lietuvą, ji buvo numačiusi jį parsivežti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. J., E. G., A. D. G.. Taigi, Y. Y. kelionės planai grįžtant iš Ispanijos į Lietuvą visiškai priklausė nuo tėvo valios. Tuo atveju, jei tėvas nebūtų norėjęs važiuoti, Y. Y. planavo vykti į Italiją, Romą, susitikti su ten gyvenančia L. T., kuriai apie šiuos planus parašė žinutę (t. 11, b. l. 82–83), taip pat planavo susitikti su A. D. G.. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų E. G., A. D. G. parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir vadovavosi liudytojos A. J. parodymais, kuri, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Y. Y. planų vykti į Romą nepatvirtino. Tačiau liudytoja A. J. apie Y. Y. planus galėjo ir nežinoti, nes ją vykti kartu Y. Y. pakvietė paskutinę akimirką po to, kai vykti kartu atsisakė J. G.. Be to, toks klausimas proceso metu liudytojai A. J. užduotas nebuvo. Kita vertus, liudytoja A. J. parodė, kad Y. Y. kelionės tikslas buvo tik aplankyti tėvą, tačiau po tėvo prašymų nuvežti jį į Lietuvą, Y. Y. nusprendė jį nuvežti. Šie liudytojos parodymai dėl kelionės tikslo iš esmės sutampa tiek su Y. Y., tiek su minėtų liudytojų parodymais. Liudytoja J. G. taip pat parodė, kad su Y. Y. planavo 1–2 dienoms užsukti ir į Vilnių.

4.7. Visos išdėstytos aplinkybės paneigia Y. Y. dalyvavimą iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų padaryme, vaidmenų pasiskirstymą, nes kelionės tikslas, maršrutas priklausė nuo įvairių aplinkybių, kurių ji iš anksto negalėjo žinoti ar numatyti, t. y., planas užvažiuoti į Vilnių pasikeitė kai J. G. netikėtai atsisakė vykti kartu, o kelionė iš Ispanijos į Lietuvą per Italiją (Romą) neįvyko dėl to, kad, būnant Ispanijoje, Y. Y. sužinojo, jog sunkiai sergantis tėvas nori važiuoti kartu su ja. Ši aplinkybė užfiksuota tarp Y. Y. ir A. D. G. 2021 m. gegužės 29–30 dienomis vykusiame susirašinėjime, esančiame minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jo 31–35 lapuose. Iš šių susirašinėjimų turinio akivaizdžiai matyti, kad tėvas jaučiasi prastai, dažnai miega, todėl būtent tai ir paaiškina, jog Y. Y. ir A. J. turėjo pakankamai laiko keliauti po aplinkinius miestelius.

4.8. Jeigu Y. Y. būtų žinojusi apie jos automobilyje gabenamas narkotines medžiagas, ji nebūtų planavusi dar ir kelionės į Romą. Visiškai nelogiška, kad žinodama apie jai gresiančią atsakomybę, ji važinėtų po Europą, su savimi turėdama labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

4.9. Kad Y. Y. nėra susijusi su narkotinių medžiagų kontrabanda, nes apie šias medžiagas nieko nežinojo, patvirtina ir tai, kad, jai būnant Ispanijoje kartu su tėvu ir broliu, ji bendravo su A. D. G., E. G., ir iš šiems asmenims siųstų žinučių, vaizdo įrašų matyti, ką ji veikė ir kur buvo kiekvieną dieną. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Liudytoja A. J. taip pat parodė, kad Ispanijoje ji ir Y. Y. visada buvo ir keliavo kartu, miegojo viename kambaryje. Nors A. J. taip pat parodė, kad vieną naktį Y. Y. su ja viename kambaryje nemiegojo, tačiau, pasak nuteistosios, naktį iš 2021 m. gegužės 29 d. į 30 d. ji ilgai bendravo susirašinėdama su A. D. G. ir užmigo kitame kambaryje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 31–35 lapuose taip pat užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 30 d. 9.15 val. Y. Y. parašė A. D. G., jog užmigo, todėl neatrašė. Šis vienas nebuvimas naktį kartu su A. J. niekaip nėra susijęs su narkotinių medžiagų įgijimu ar jų paslėpimu automobilyje.

4.10. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas konkrečią pinigų sumą, nepagrįstai sprendė, kad ši suma, pardavus narkotines medžiagas, turėjo būti lygiomis dalimis padalinta tarp Y. Y., X. X. ir V. V. . Nė viename iš byloje užfiksuotų Y. Y. pokalbių, susirašinėjimų nėra jokių duomenų apie pinigus, jų pasidalijimą, nes šie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiuose pokalbiuose tarp X. X., jo sutuoktinės V. N. ir V. V. . Šių pokalbių, žinučių turinys Y. Y. tapo žinomas tik susipažinus su bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, todėl ji nežino, ką tarėsi minėti asmenys.

4.11. Byloje užfiksuotuose pokalbiuose dažnai yra minimas asmuo, vardu N. („N“ „N“), ir šis asmuo galėtų būti (duomenys neskelbtini) gyvenantis N. P.. Nors V. V. pirmosios instancijos teisme neigė pažįstanti klaipėdietį, vardu N., tačiau šie jos parodymai nėra teisingi. 2021 m. sausio mėnesį Y. Y. V. V. buvo paskolinusi nenaudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį grąžinus, Y. Y. galėjo patikrinti V. V. programėlių „Messenger“, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų turinį. Prie šio apeliacinio skundo pridėti susirašinėjimai patvirtina, kad V. V. nuo 2011 m. per programėlę „Messenger“ bendravo su asmeniu, vardu N., o šios programėlės paskyrą V. V. užblokavo 2021 m. birželio 4 d. 12.00 val., t. y., tą pačią dieną, kai anksti ryte Y. Y. buvo sulaikyta. Iš V. V. teisme duotų parodymų bei kitų byloje esančių duomenų žinoma, kad V. V. ne vėliau kaip iki 12 val. galėjo sužinoti apie Y. Y. sulaikymą. Todėl, įvertinus prie šio apeliacinio skundo pateikiamų susirašinėjimų tarp V. V. ir asmens, vardu N., turinį (rašoma apie saldainius, jų pirkimą, atvežimą į Lietuvą ir panašiai) bei aplinkybę, kad ilgalaikis (apie 10 metų) bendravimas su asmeniu, vardu N., buvo nutrauktas tuoj pat po Y. Y. sulaikymo, gali būti, jog šis asmuo, vardu N., yra trečias asmuo, galimai susijęs su byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis.

4.12. Taip pat apeliaciniame skunde dėstoma versija, kad vienas iš asmenų, kuris galėjo pasipelnyti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, galėjo būti V. N. , kurios bendravimas su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis nuosprendyje yra išsamiai aptartas ir išanalizuotas. V. V. bendraujant su V. N. , Y. Y. buvo vadinama „kvanka“, kas reiškia „vėpla, žioplė, netvarkingas, apsileidęs žmogus“. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip toks asmuo galėjo būti nusikalstamų veikų bendrininku. Y. Y. susipažinus su visais byloje esančiais duomenimis, užfiksuotais pokalbiais, susirašinėjimais, peršasi išvada, kad asmenys, kurie žinojo apie jos planus aplankyti Ispanijoje esantį tėvą, pasinaudojo šia aplinkybe, ir, nežinant Y. Y. , paslėpė jos automobilyje narkotines medžiagas.

4.13. Skundžiamame nuosprendyje Y. Y. kaltė taip pat grindžiama D. V. parodymais, kad Y. Y. jai pasakiusi, jog ketina vykti į Ispaniją ir kažką, iš ko galima gerai užsidirbti, parvežti. Liudytoja supratusi, jog Y. Y. kalba apie žolę, nes žinojo, kad Y. Y. brolis yra susijęs su disponavimu narkotikais. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Y. Y. ir D. V. santykiai yra konfliktiški dėl D. V. negrąžintos 3 000 Eur skolos Y. Y. . Be to, Y. Y. su D. V. 2021 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais iki pat išvykimo į Ispaniją susitikusios nebuvo, betarpiškai nebendravo, todėl jos minėti parodymai yra melagingi.

4.14. Tai, kad tris mėnesius iki išvykimo Y. Y. su D. V. nebendravo, patvirtina prie apeliacinio skundo pateikti susirašinėjimai. 2021 m. balandžio 13 d. Y. Y. rašė D. V., kad nėra mačiusi jos vaiko, 2021 m. gegužės 3 d. D. V. atsiuntė jai vaiko fotonuotraukas, o kitas jų abiejų kontaktas įvyko 2021 m. birželio 7 d., kai Y. Y. buvo taikomas suėmimas.

4.15. Aplinkybę, kad iki išvykimo į Ispaniją Y. Y. nebuvo susitikusi su D. V., todėl negalėjo jai papasakoti apie vykimą į Ispaniją, patvirtina ir prie apeliacinio skundo pateiktas tarp Y. Y. ir D. V. dukros G. V. 2021 m. gegužės 20 d. vykęs susirašinėjimas.

4.16. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. apklausta nebuvo. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusiame teismo posėdyje prokuroras pareiškė, kad prieš posėdį į jį kreipėsi D. V.. Y. Y. pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. kovo 15 d. prašymus su priedais, kad Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos procesiniai dokumentai (teismo įsakymas) dėl skolos priteisimo D. V. buvo įteikti 2023 m. rugsėjo 7 d. Taigi, akivaizdu, kad gavusi teismo dokumentus, D. V. įgyvendino grasinimus, jog tuo atveju, jei Y. Y. neatsiims reikalavimo dėl skolos priteisimo, ji (D. V.) papasakos, kad ši verčiasi prekyba narkotikais.

4.17. Aplinkybę, kad D. V. grasino Y. Y. , patvirtino ir liudytoja J. S., minėti grasinimai yra užfiksuoti ir D. V. siųstose žinutėse. Šie duomenys paneigia D. V. parodymus, kad iki gaunant Panevėžio apylinkės teismo dokumentus, ji nežinojusi, kur reikia kreiptis dėl parodymų davimo. Apie Y. Y. sulaikymą buvo paskelbta žiniasklaidoje, D. V. bendravo su Y. Y. dukra, todėl ji (D. V.) žinojo, kad pareikšti įtarimai yra susiję su narkotinėmis medžiagomis, ir galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas bei duoti apie tai parodymus. Tačiau išdėstyta įvykių seka patvirtina, kad Y. Y. neatsisakius reikalavimo dėl skolos priteisimo, D. V. davė bendro pobūdžio, nekonkrečius ir melagingus parodymus.

4.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojos (nuteistosios Y. Y. įdukros) L. V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie jos matytas dideles pinigų sumas, kurias Y. Y. pasiėmė, išvykdama į Ispaniją. Vadovaudamasis šiais liudytojos parodymais, teismas padarė išvadą, kad Y. Y. į Ispaniją nuvežė 9 000 Eur, ir ši pinigų suma yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja L. V. B. paaiškino, kad jos parodymai apie matytus pinigus neatitinka tikrovės, ji tokius parodymus davė, nes buvo pasimetusi, šoko būsenos. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad L. V. B. nuo vaikystės nustatyti raidos (vystymosi) sutrikimai, ji ne tik teismui, bet vėliau ir Y. Y. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus melavo, nurodė tokio elgesio priežastis. Šias aplinkybes patvirtina prie šio apeliacinio skundo pateikti 2022 m. balandžio 20 d. vykę susirašinėjimai, iš kurių matyti L. V. B. būsena sulaikius Y. Y., ir, kad ši būsena turėjo įtakos liudytojos duotų neteisingų parodymų turiniui.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytais motyvais, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios V. V. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino, nuteistojo X. X. gynėjo advokato Eduardo Antonenko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistosios Y. Y. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas visa apimtimi. Apeliaciniuose skunduose keliamas nuteistųjų kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų gabenimo kontrabanda įrodytumo klausimas. Teigiama, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, keliami klausimai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, nekaltumo prezumcijos pažeidimų, BPK 20 straipsnio taikymo. Be to nurodoma, jog nebuvo tinkamai aprašyti bendrininkų vaidmenys, X. X. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, individualizavimo klausimas.

Dėl įrodymų ir kitų duomenų vertinimo bei nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų

7. Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl nuosprendžio surašymo, nurodant, kad skundžiamo nuosprendžio išvados padarytos vadovaujantis prielaidomis, vadovaujantis apžiūros protokolus surašiusio tyrėjo nuomone, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

9. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji, nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su nuteistiesiems inkriminuotų 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistuosius, liudytojus, išklausė prokuroro nurodytus byloje esančius užfiksuotus telefoninius pokalbius (kiti proceso dalyviai nepageidavo išklausyti kitų byloje esančių pokalbių), prie baudžiamosios bylos pridėjo proceso dalyvių pateiktus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, taip pat išvardijo baudžiamojoje byloje esančius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

11. Vis dėlto, iš skundžiamo nuosprendžio turinio iš tikrųjų matyti, kad nustatomojoje nuosprendžio dalyje kaip nuosprendžio motyvai perkelti ir apžiūros protokolų tekstai bei juose išdėstyta protokolus surašiusio tyrėjo nuomonė dėl užfiksuotų telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų turinio, vartojant tokias frazes kaip „galimai“, taip pat nuosprendyje neanalizuoti, o tik išdėstyti kai kurie duomenys, kuriais grindžiamas nuosprendis (pavyzdžiui, nuosprendyje tik nurodyta, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-676397-22 užfiksuota, jog ant paketų, tiriant pažymėtų Nr. 40, Nr. 46, paimtų 2021m. birželio 4 d. atliekant kratą automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu, taip pat nuosprendyje tik nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu Y. Y. ir jos gynėjas pateikė žinutes iš susirašinėjimo su L. T. per programėlę „Messenger“ apie Y. Y. planus vykti į Romos miestą bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti Y. Y. susirašinėjimai su kitais asmenimis bei siųsta vaizdo medžiaga, visiškai nevertinant, ką šie byloje esantys duomenys patvirtina ar paneigia) ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nuosprendžio surašymas ne visiškai atitinka baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus, įtvirtintus BPK 305 straipsnyje. Kita vertus, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad toks nuosprendžio surašymas yra naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių, ir teismas buvo tuo suinteresuotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai, kurie nelaikyti esminiais BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014, 2K-37-387/2022).

12. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, taip pat nurodomi protokole fiksuojami duomenys. Iš byloje esančių apžiūros protokolų, surašytų apžiūrėjus duomenis iš Y. Y., X. X., V. V. ir V. N. mobiliojo ryšio telefonų, taip pat iš byloje esančio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad jie šiuos reikalavimus iš esmės atitinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo veiksmo ar procesinės prievartos priemonės, kurią taikant gaunami reikšmingi duomenys, rezultatus fiksuojančiame protokole turėtų būti tik tyrimo veiksmų aprašymas ir jų rezultatai. Tačiau nustačius, kad juose yra ir tyrimo veiksmą atlikusių (ar fiksavusių) pareigūnų įrašai, svarbu nustatyti, kokiais protokole fiksuotais duomenimis rėmėsi bylą nagrinėjantis teismas.

13. Nagrinėjamu atveju minėtuose protokoluose yra pateiktos protokolus surašiusio vyriausiojo tyrėjo J. Vlasovo pastabos bei paaiškinimai dėl susirašinėjimų bei telefoninių pokalbių, kurie yra perrašyti ir skundžiamame nuosprendyje. Kaip jau minėta, tokia praktika nėra toleruotina, vis tik, pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog vien pareigūnų paaiškinimų įrašymas į BPK 179 straipsnio reikalavimus atitinkantį protokolą (kaip kad buvo ir šioje byloje) nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi jame užfiksuoti duomenys turi būti pripažinti neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-458/2020, 2K-185-976/2021, 2K-45-628/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apžiūros buvo atliktos ir procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai; kad jų rezultatai, t. y. konkretūs asmenų pokalbiai, susirašinėjimai ir jų turinys, kaip to reikalaujama pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, buvo tinkamai išdėstyti protokoluose, daro išvadą, jog duomenys, užfiksuoti procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, yra leistini ir jais gali būti grindžiamos išvados dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, toliau šiame sprendime vadovaujasi tik protokoluose išdėstytu asmenų pokalbių ir susirašinėjimų turiniu, juos vertindamas ir kitų įrodymų kontekste, bei nesivadovauja juos surašiusio pareigūno minėtuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais bei nuomone.

14. Tačiau, priešingai nei nurodyta nuteistojo X. X. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą apklausti kaip liudytoją minėtus protokolus surašiusį pareigūną J. Vlasovą bei vadovautis jo duotais parodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. Tokia galimybė yra tiesiogiai numatyta ir pačiame BPK, pvz. 158 str. 7 d., 160 str. 4 d., 276 str. 4 d. Jie gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo aplinkybes, kurias patys stebėjo ir suvokė eidami tarnybines pareigas, jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Taigi vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-699/2015, 2K-51-648/2019, 2K-214-976/2023). Šioje byloje vyriausiasis tyrėjas J. Vlasovas ikiteisminio tyrimo metu ne tik surašė elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo ir apžiūros protokolus, tačiau atliko ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą jį apklausti kaip liudytoją bei vadovautis jo duotais parodymais priimant nuosprendį.

15. Taip pat apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų A. D., D. V., L. V. B. parodymus, taip pat tarp X. X. ir V. N. vykusius byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius bei susirašinėjimus, padarė išvadas dėl ankstesnio, su šia byla nesusijusio X. X. vykdyto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, taip pat padarė išvadą, kad X. X. Y. Y. perduota pinigų suma, kurią ši turėjo nuvežti V. V. , yra gauta disponuojant narkotinėmis medžiagomis. X. X. šioje byloje kaltinimai dėl narkotinių medžiagų išplatinimo iki narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu iš Ispanijos, kas nagrinėjama šioje byloje, pareikšti nebuvo, taip pat jis ar Y. Y. nebuvo kaltinami ir dėl pinigų, kurie buvo skirti šioje byloje įgytoms narkotinėms medžiagoms, perdavimo V. V. . Todėl minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, nesusijusios su nagrinėjama byla, iš tiesų yra perteklinės. Tačiau pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad toks įvertinimas įtakos veikų kvalifikavimui ir (ar) bausmių paskyrimui neturėjo, pats kaltinimas nebuvo modifikuotas jį praplečiant, o šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo įrodinėjamos kitais byloje esančiais duomenimis. Todėl šis pažeidimas taip pat nelaikytinas esminiu, kad būtų pagrindas naikinti priimtą nuosprendį.

Dėl V. V. ir jos gynėjo apeliacinio skundo ir Y. Y. kelionės į Ispaniją tikslo

16. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. pripažinta kalta dėl trijų alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties požymius sudarančių veiksmų – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo. Kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir išaiškinęs, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje veikos, susijusios su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, aprašomos kaip alternatyvios – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka bent vienos iš šių veikų padarymo. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, turi nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų, t. y. mažesnių ar didesnių reikalavimų.

17. Nuteistosios V. V. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodoma, kad nustačius, jog V. V. narkotinių medžiagų automobilyje neslėpė (nuosprendyje konstatuota, kad tai padarė nenustatyti asmenys), tai reiškia, kad ji šių medžiagų ir neįgijo, jų neturėjo (pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes – nelaikė, negabeno) ir neruošė Y. Y. automobilio kontrabandai gabenti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia gynėjo aplinkybių aiškinimo logika, nes, kaip jau minėta, kiekviena alternatyvi veika įrodinėjama savarankiškai, ir tai reiškia, kad vieną jų pašalinus, automatiškai nepašalinamos ir visos kitos.

18. Atsakant į šiuos skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu V. V. nėra pripažinta kalta už tai, kad ji paruošė Y. Y. automobilį kontrabandos gabenimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuos veiksmus (pasirūpino Y. Y. automobilio technine būkle, pašalino visus gedimus bei apžiūrėjo ertmes narkotinių medžiagų slėpimui) atliko nuteistasis X. X. .

19. Tuo tarpu aplinkybę, kad V. V. įgijo narkotines medžiagas, kurias vėliau Y. Y. kontrabandos būdu gabeno į Lietuvą, patvirtina nuteistosios Y. Y. proceso metu duoti parodymai bei byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, tarp asmenų vykę susirašinėjimai bei kita bylos medžiaga.

20. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji Y. Y. be kitų aplinkybių parodė, kad jai ruošiantis vykti į Ispaniją automobiliu, V. V. tam, kad „atsipirktų“ kelionė, pasiūlė jai iš Ispanijos į Lietuvą pargabenti narkotinių medžiagų (žolės). Iš kur gauna šias narkotines medžiagas, V. V. jai nepaaiškino, tačiau iš pokalbio Y. Y. suprato, kad V. V. pasirūpintų žolės gavimu, o jai (Y. Y. ) reikėtų šias medžiagas parvežti į Lietuvą (t. 7, b. l. 42–51). Pirmosios instancijos teisme Y. Y. apie šias aplinkybes paaiškino, kad kalbant su V. V. apie vykimą į Ispaniją, ši pasakė, jog „duos kai ką parvežti“. Paklausus, ką reikės parvežti, V. V. pasakė, kad reikės į Lietuvą parvežti žolės. Y. Y. klausė, iš kur V. V. gauna žolės, tačiau ši atsakė, kad jai tokių dalykų žinoti nereikia, reikėtų narkotines medžiagas tik parvežti ir viskas (t. 11, b. l. 19–23).

21. Iš byloje esančio apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų foto lentelių, kuriose užfiksuoti duomenys (žinučių tekstai) iš Y. Y. mobiliojo ryšio telefono, daroma išvada, kad Y. Y. parodymai šioje apimtyje yra teisingi, nes kiti duomenys taip pat patvirtina, jog narkotinių medžiagų – kanapių įgijimu pasirūpino būtent V. V. : 2021 m. balandžio 27 d. V. V. Y. Y. informavo, kad „<...> susirašiau su draugais, sako tik už trijų savaičių ims derlių“; 2021 m. gegužės 25 d. ji klausdama Y. Y., ar „nieks nepasikeitė, atmausi“, informavo ją, kad „aš jau žiūrinėjuosi“, taip pat tą pačią dieną, gavusi iš Y. Y. patvirtinimą, kad ši atvyksta į Ispaniją, praneša, kad „turiu viską suruošusi jau“ (t. 3, b. l. 6, 16, 17).

22. V. V. pirmosios instancijos teisme apie siųstą žinutę, susijusią su „derliaus ėmimu“, paaiškino, kad su Y. Y. apie derlių kalbėjo, nes įdėdavo lauktuvių aliejaus, apelsinų, mandarinų, ir ją (V. V. ) informavo, jog „dar nėra prisirpę“, todėl ji Y. Y. parašė, kad derliaus dar nėra (t. 10, b. l. 113–118). Tačiau Y. Y. pirmosios instancijos teisme kategoriškai tvirtino, kad tai nebuvo pokalbis apie apelsinus, ji apie tai nieko nežino, o mandarinų nevalgo nuo 13 metų; tai buvo antras V. V. siūlymas pargabenti iš Ispanijos narkotines medžiagas, „antrą kartą siūlo vežti žolę“; „pagalvojau, kad kalba apie kanapių derlių“ (t. 11, b. l. 21–22). Ikiteisminio tyrimo metu Y. Y. taip pat parodė, kad šios žinutės turinys yra apie narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 42–51, 69–70).

23. Taip pat proceso metu V. V. tvirtino, kad žinutė „turiu viską suruošusi jau“ reiškia, jog paruošė Y. Y. tėvo vaistus, daiktus, užsakė jam skirtą maistą, nes pastaroji tėvą ketino parsivežti į Lietuvą. Tokios pozicijos dėl minėtos žinutės turinio jau vėlesnėje ikiteisminio tyrimo apklausoje bei pirmosios instancijos teisme laikėsi ir Y. Y.. Jau abiem nuteistosioms šio pokalbio turinį aiškinant ir siejant su J. N. pargabenimu į Lietuvą, teisėjų kolegijos atlikta detali bylos duomenų analizė neleidžia daryti išvados, jog dar iki išvykimo į Ispaniją Y. Y. jau buvo suplanavusi, jog parsiveš į Lietuvą Ispanijoje tuo metu gyvenusį tėvą ir, svarbiausiai, kad šį planą buvo aptarusi su V. V. . Todėl V. V. nebuvo jokio reikalo 2021 m. gegužės 25 d., iki atvykstant Y. Y. , suruošti (užsakyti) J. N. vaistus, daiktus, maistą. Taigi, ir šis pokalbis yra ne apie tėvo daiktų suruošimą. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje Y. Y. aiškiai bent kelis kartus nurodė, kad į Ispaniją vyko, norėdama tėvą aplankyti, teigė, jog tėvą kartu parsivežti į Lietuvą ji suplanavo po tarp jos ir V. V. 2021 m. gegužės 29 d. (Y. Y. jau būnant Ispanijoje) kilusio konflikto dėl tėvo gyvenimo sąlygų, kai pastaroji pasakė, jog Y. Y. gali tėvą išsivežti į Lietuvą (t. 7, b. l. 42–51). Kita vertus, net jeigu Y. Y., dar būdama Lietuvoje, svarstė apie galimybę parsivežti tėvą į Lietuvą ir apie tokią galimybę užsiminė kitiems asmenims (liudytoja E. G. parodė, kad jai Y. Y. buvo sakiusi, kad vyks pas sergantį tėvą ir, jeigu leis aplinkybės, parsiveš jį namo (t. 11, b. l. 90–91); Y. Y., būdama Lietuvoje, tėvą informavo apie savo planus atvykti į Ispaniją, nurodė, kad galės jį pasiimti, jei šis norės (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pridėto prie 11 bylos tomo viršelio, 58 lapas)), tai niekaip nepatvirtina, kad J. N. (jos tėvo) vykimas į Lietuvą kartu su Y. Y. buvo suplanuotas ir aptartas su V. V. , todėl ji turėjo suruošti kelionei reikalingus J. N. daiktus, vaistus, užsakyti maistą, apie ką žinute „turiu viską suruošusi jau“ informavo Y. Y..

24. Tai, kad Y. Y. tėvą parsivežti į Lietuvą nusprendė būdama Ispanijoje, patvirtina ir duomenys iš byloje esančio apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų foto lentelių, kuriose užfiksuotas V. V. ir V. N. (kitos brolienės) susirašinėjimas. 2021 m. gegužės 31 d., t. y., likus kelioms dienoms iki Y. Y. išvykimo iš Ispanijos į Lietuvą, V. V. parašė V. N. , kad „rytoj turbūt jai J. maistas pareis“, o V. N. paklausus, „o kodėl turi J. maisto laukti“, V. V. šiai paaiškina, kad J. N. važiuos su Y. Y. į Lietuvą. Iš kitų V. N. V. V. siųstų žinučių turinio akivaizdu, kad šis J. N. išvykimas V. N. buvo netikėtas, ji apie tai nieko nežinojo (t. 4, b. l. 71–74). Pažymėtina ir tai, kad iki Y. Y. išvykimo į Ispaniją, V. N. ir V. V. išsamiai aptarinėjo Y. Y. apsisprendimą vykti į Ispaniją, tačiau tarp jų vykusiuose susirašinėjimuose taip pat nėra jokių duomenų, kad Y. Y. kelionės tikslas buvo parsivežti tėvą į Lietuvą. Priešingai, 2021 m. gegužės 19 d. V. V. V. N. siųstų žinučių turinys, vertinant tai kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad Y. Y. kelionės tikslas buvo narkotinių medžiagų iš Ispanijos į Lietuvą pargabenimas: V. N. parašius, kad „tai Y. visgi atvažiuoja“, V. V. atsako, kad „tipo jo“ ir paaiškina, kad „pradžioj parašė, kad pas tėvą, o po poros dienų sako, ar išeis kas. Tegu važiuoja ka kvanka yra, pasidalinsim viską į tris dalis“ (t. 4, b. l. 61).

25. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti Y. Y. žinučių, siųstų liudytojui A. D. G., tekstai, priešingai nei nurodyta Y. Y. apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina, kad parsivežti J. N. į Lietuvą buvo iš anksto suplanuotas kelionės tikslas. Y. Y., 2021 m. gegužės 29 d., jau būdama Ispanijoje, susirašinėdama su liudytoju A. D. G., dar tik svarstė apie galimybę parsivežti tėvą į Lietuvą („jis nori su manimi važiuoti, pas mane, pirmadienį eisiu pas daktarą, klausime, ar turime, kokių galimybių išvažiuoti nors trumpam, nors per vasarą, aš nežinau, ką daryti, jis pradėjo verkti šiandien. Sako pasiimk mane iš čia <...>. Broliai sako, tai jeigu jis nori būt su tavimi, tegul važiuoja, bet gydymas ir daktarai kaip? Jis čia gyvena 25 metus <...>. Turiu sužinoti viską. Turėsime nuspręsti, kaip daryti“ (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo lapai 31–32)). Liudytojai A. J., A. D. G., G. V. pirmosios instancijos teisme taip pat nepatvirtino, kad Y. Y. jau prieš kelionę į Ispaniją buvo numačiusi galimybę parsivežti J. N. į Lietuvą: liudytoja A. J. parodė, kad prieš važiuojant į Ispaniją, Y. Y. jai nieko nesakė apie tai, kad parsiveš tėvą į Lietuvą (t. 10, b. l. 162–164), liudytojas A. D. G. parodė, kad Y. Y. iš anksto neplanavo į Lietuvą grįžti su tėvu, ji sužinojo, kad tėvas nori grįžti, būdama Ispanijoje („Ji iš karto neplanavo grįžti su tėčiu į Lietuvą, ji ten suprato, kad jis nori grįžti“; t. 11, b. l. 91), liudytoja G. V. parodė, kad Y. Y. jai siūlė kartu vykti į Ispaniją, sakė norinti aplankyti tėvą (t. 10, b. l. 166–167). Iš šios liudytojos pateiktų Y. Y. jai siųstų žinučių tekstų taip pat nustatyta, kad Y. Y. G. V. nurodė, jog į Ispaniją vyksta norėdama tėvą tik aplankyti (į G. V. klausimą, ką Y. Y. veiks Ispanijoje, ji atsakė: „Tėvą noriu aplankyti“ (t. 10, b. l. 168–170)). Kaip minėta, liudytoja E. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai Y. Y. buvo sakiusi, jog, jeigu leis aplinkybės, ji parsiveš sergantį tėvą namo. Tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota liudytojos reakcija, t. y., nuostaba į Y. Y. parašytą žinutę „Šiąnakt išvažiuoju. Tėvą vešiuos kartu“ taip pat leidžia daryti išvadą, kad jokių konkrečių planų parsivežti tėvą į Lietuvą Y. Y. liudytojai E. G. nurodžiusi nebuvo ir tokių planų, vertinant visus aptartus byloje esančius duomenis, akivaizdu, neturėjo ir su V. V. jų aptarusi nebuvo. Kad Y. Y., važiuodama į Ispaniją, nebuvo iš anksto suplanavusi parsivežti J. N. į Lietuvą, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir nuteistasis X. X. , teigdamas, kad tėtis su Y. Y. į Lietuvą grįžti neturėjo, Y. Y. ketino jį aplankyti ir grįžti (t. 8, b. l. 176–180), taip pat liudytoja L. V. B., teigdama, jog Y. Y. jai sakė, kad vyksta aplankyti J. N. ir paatostogauti (t. 5, b. l. 46–51).

26. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. , 2021 m. gegužės 25 d. parašydama žinutę „turiu viską suruošusi jau“, informavo Y. Y. ne apie suruoštus jos tėvo daiktus kelionei į Lietuvą, nes tam nebuvo jokio poreikio, o informavo, kad jau įgijo 110 vienetų užvakuumuotų polietileninių maišelių, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis, t. y. 10718,686 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias Y. Y. vėliau kontrabandos būdu gabeno į Lietuvą.

27. Kad V. V. įgijo narkotines medžiagas patvirtina ir tai, kad 2022 m. kovo 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nustatyta, jog ant paketų Nr. 40, Nr. 46, kuriuose rastos narkotinės medžiagos, paimtų automobilio Škoda Octavia kratos metu, rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22 (t. 2, b. l. 172–175). Tačiau ir ši aplinkybė nuteistosios V. V. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama, nurodant, kad Y. Y., būdama V. V. namuose Ispanijoje, pasinaudojo pagalbinėje patalpoje jos (V. V. ) laikytais ir jos naudotais vakuumavimo aparatu ir maišeliais, ant kurių galėjo būti likę V. V. biologinių pėdsakų. Šie skundo argumentai atmetami.

28. Pirmosios instancijos teisme V. V. teigė, kad Y. Y. naudojosi pagalbinėmis patalpomis, kuriose buvo ir skalbimo mašina, ten skalbė savo drabužius, o į ten laikytus maišelius, pasinaudojusi vakuumavimo aparatu, supakavo jos pačios įsigytas narkotines medžiagas (t. 10, b. l. 113–118). Tačiau Y. Y. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad Ispanijoje ji buvo 3 paras, ir jai nebuvo jokio reikalo skalbti drabužių. Kartu su ja į Ispaniją atvykusi liudytoja A. J. pirmosios instancijos teisme parodė nemačiusi, kad Y. Y. naudojosi pagalbinėse patalpose buvusia skalbimo mašina, ar buvo nuėjusi į šią patalpą (t. 10, b. l. 162–164). Kita vertus, net ir nustačius, kad Y. Y. buvo nuėjusi į pagalbines patalpas ir naudojosi skalbimo mašina, nesant byloje jokių kitų įrodymų, tai savaime niekaip nepatvirtina, kad ji Ispanijoje įsigijo virš 10 kg narkotinių medžiagų, kurias, atvykusi į jai iš esmės svetimus namus, pasinaudojusi vakuumavimo aparatu, nepastebint ten gyvenusiems ir buvusiems asmenims, supakavo narkotines medžiagas į 110 vienetų maišelių, juolab, kad V. V. , kuri parodė naudojusi minėtą įrenginį buityje, paaiškino, kad užvakumuoti 100 vienetų maišelių užtruktų apie pusantros valandos. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog nenustatytos konkrečios aplinkybės bei konkretus asmuo, iš kurio nuteistoji V. V. įgijo narkotines medžiagas (iš užfiksuotų susirašinėjimų turinio galima spręsti tik tai, jog V. V. narkotines medžiagas įgijo iš jai pažįstamo asmens), nepaneigia šios veikos (t. y. įgijimo) buvimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-976/2023).

29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. V. narkotines medžiagas įgijo Ispanijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, taip pat iš apžiūros protokolų, kuriuose užfiksuoti duomenys, susiję ir su Y. Y. atvykimo į Ispaniją laiko derinimu, nenustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 27 d. V. V. Y. Y. parašytos žinutės, kad narkotines medžiagas ji įgis už trijų savaičių iki 2021 m. gegužės 25 d., kai ji informavo Y. Y., kad jau yra įgijusi (suruošusi) narkotines medžiagas, V. V. buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos miesto į kitą valstybę ar į kitą miestą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. V. taip pat parodė, kad ji kiekvieną dieną dirba, augina vaikus, prižiūri uošvį.

30. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. pripažinta kalta ir dėl kitų dviejų alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties požymius sudarančių veiksmų – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo (atsigabenimo, jas įgijus, į savo gyvenamąją vietą) ir laikymo joje.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. V. narkotines medžiagas įgijo tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, Ispanijoje, (duomenys neskelbtini). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir padarė teisingą išvadą dėl įsigijimo vietos (miesto), tačiau byloje liko nenustatyta, kokioje gi konkrečiai vietoje narkotinės medžiagos buvo įsigytos, neaišku ar jos buvo pačios V. V. , o gal kito asmens, po įsigijimo buvo atgabentos į jos gyvenamąją vietą, o gal asmens, iš kurio įsigijo, buvo pristatytos jai tiesiai į namus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įgijusi narkotines medžiagas, šias medžiagas tolimesniam laikymui iki jas Y. Y. išgabens į Lietuvą, V. V. pati atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Ispanijoje, (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nuosprendyje nėra analizuota ir aprašyta jokių duomenų, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, jog V. V. narkotines medžiagas pati atsigabeno į savo gyvenamąją vietą vertinamos kaip prielaidos, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai, todėl šios, teismo pripažintos nustatytomis, aplinkybės iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalinamos, bet tai neturi įtakos V. V. baudžiamajai atsakomybei, nes įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta padarius bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų.

32. Išvadą, kad iki išgabenimo į Lietuvą narkotinės medžiagos buvo laikomos V. V. namuose, be to kad ant paketų buvo V. V. pirštų antspaudai, patvirtina ir tai, kad prieš išgabenant narkotines medžiagas į Lietuvą, šios medžiagos buvo paslėptos Y. Y. automobilyje, stovėjusiame būtent V. V. namų, esančių Ispanijoje, (duomenys neskelbtini). Iš liudytojos A. J., V. V. , Y. Y. parodymų yra žinoma, kad, būdamos Ispanijoje, Y. Y. ir A. J. naudojosi ir brolio E. N. automobiliu, A. J. parodė, kad Y. Y. automobilio stovėjimo vieta kieme kažkiek buvo pakeista (po atvažiavimo automobilis buvo patrauktas kažkiek į šoną, lyg išplautas buvo). Tačiau byloje nėra duomenų, kad Y. Y. automobilis iš V. V. kiemo buvo patrauktas, su juo buvo išvažiuota ilgesniam laikui ar, kad juo naudojosi, paimdami iš namų kiemo, asmenys, paslėpę narkotines medžiagas Y. Y. automobilyje.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad V. V. (taip pat ir X. X. ), Y. Y. iš Ispanijos į Lietuvą gabenant narkotines medžiagas, rūpinosi jos kelionės eiga bei numatomu grįžimo laiku. V. V. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad ji, Y. Y. vykstant iš Ispanijos į Lietuvą, domėjosi jos kelionės eiga, tačiau V. V. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji taip elgėsi, rūpindamasi sunkiai sergančiu kartu su Y. Y. vykusiu pastarosios tėvu. Tačiau iš nuteistosios Y. Y. bei liudytojos A. J. parodymų, taip pat apžiūros protokolo ir prie jo esančių foto lentelių nustatyta, kad V. V. išimtinai domėjosi kelionės eiga, o ne J. N.. Ikiteisminio tyrimo metu Y. Y. parodė, kad grįžtant iš Ispanijos į Lietuvą, V. V. skambučiai jai buvo dažni, kelionės metu ji klausė, kaip sekasi, domėjosi kelionės eiga (t. 7, b. l. 42–51). A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kelionės metu V. V. nuolat skambino ir rašė Y. Y. , klausdavo kur jos yra, kaip joms sekasi (t. 10, b. l. 162–164). Minėtose prie apžiūros protokolo esančiose foto lentelėse taip pat užfiksuota, kad V. V. skambino Y. Y. , taip pat rašė jai žinutes, siųsdama kelionės krypties nuorodas bei klausdama, kiek kilometrų liko iki Varšuvos miesto (t. 3, b. l. 19–22). Taigi, nagrinėjamu atveju, turint galvoje visą nusikaltimo padarymo kontekstą, V. V. (taip pat ir X. X. ), rūpindamasi Y. Y. kelionės eiga bei numatomu grįžimo į Lietuvą laiku, veikė pagal bendrą visų nuteistųjų sutarimą, suvokdama, kad kartu su kitais nuteistaisiais dalyvauja darant narkotinių medžiagų kontrabandą, siekdama bendro rezultato – saugaus šios medžiagos pergabenimo kontrabandos būdu iš Ispanijos į Lietuvą toliau platinti, ji suprato ir žinojo savo vaidmenį, bendrais bruožais suvokė per valstybės sieną gabenamos narkotinės medžiagos labai didelį kiekį ir vertę (tą parodo nufotografuotas lapelis su kaina ir pasidalijimo proporcijomis). Sklandus narkotinės medžiagos pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rūpinimasis Y. Y. kelionės eiga buvo tikslingas veiksmas, siekiant kontroliuoti narkotinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą per valstybės sieną.

34. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir tai, kad X. X. realizavus narkotines medžiagas, numatomas 20 850 Eur pelnas turėjo būti pasidalintas į tris lygias dalis po 6 950 Eur.

35. Iš apžiūros protokolo, surašyto apžiūrėjus Y. Y. mobiliojo ryšio telefoną, nustatyta, kad jame rasta nuotrauka, kurioje matomas popieriaus lapas, ant kurio užrašyta: „išleista 28650; Turim gaut 49500; LIEKO 20850 : 3 = 6950” (t. 3, b. l. 1–35). Pirmosios instancijos teisme V. V. negalėjo paaiškinti nuotraukoje užfiksuotų skaičių reikšmės ir parodė, kad apie šią nuotrauką sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje ji neneigė, kad ant lapelio, kurio nuotrauka rasta Y. Y. telefone, skaičius užrašė ji, teigė, kad šie skaičiai yra susiję su tėvo buto pardavimu, t. y., žadėjo pardavinėti tėčio butą, kuris yra Ispanijoje, ir pasidalinti pinigus į tris dalis tarp E. N., X. X. ir Y. Y.. Tačiau iš Y. Y. parodymų nustatyta ir tai, kad šiuos skaičius jai užrašė ir jos telefonu nufotografavo V. V. ir šie skaičiai reiškia sumą, kuri bus gauta realizavus pargabentas narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu Y. Y. parodė, kad, jai būnant Ispanijoje, V. V. jos telefonu nufotografavo lapelį, kuriame buvo skaičiai. Ji suprato, kad šie skaičiai yra susiję su V. V. pateiktu pasiūlymu pargabenti į Lietuvą narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 42–51). Nors pirmosios instancijos teisme Y. Y. teigė nesupratusi, ką reiškė užrašyti skaičiai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patvirtino. Kad pagal nusikalstamos veikos planą, realizavus narkotines medžiagas, gautas pelnas turėjo būti padalintas į 3 dalis kiekvienam bendrininkui, galima spręsti ir iš byloje užfiksuoto tarp V. V. ir V. N. vykusio pokalbio, kurio metu V. N. paklausus V. V. „tai Y. visgi atvažiuoja“, į ką V. V. jai atsakė, kad „tipo jo, pradžioj parašė, kad pas tėvą, o po poros dienų sako, ar išeis kas, tegul važiuoja ka kvanka yra pasidalinsim viska į tris dalis“ (t. 4, b. l. 61).

Dėl Y. Y. apeliacinio skundo

36. Nuteistoji Y. Y., nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji su kitais nuteistaisiais nesitarė dėl nusikalstamų veikų padarymo ir apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas ji nežinojo. Tačiau ir šie nuteistosios Y. Y. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Y. Y. buvo iš anksto aptarusi su kitais nusikalstamų veikų bendrininkais – V. V. ir X. X. , kad, grįždama iš Ispanijos į Lietuvą, ji pargabens ir narkotines medžiagas – kanapes. Šiame apeliacinio teismo nuosprendyje pirmiau aptarti įrodymai, iš kurių – ir pačios Y. Y. parodymai, patvirtina, kad V. V. įgijo minėtas narkotines medžiagas ir Y. Y. pasiūlė jas pargabenti kontrabandos būdu į Lietuvą. Ir nors proceso metu Y. Y. tvirtino atsisakiusi gabenti narkotines medžiagas, tačiau byloje esantys duomenys šią nuteistosios poziciją paneigia.

38. Pirmiau šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad V. V. Y. Y. parašytos žinutės turinys „<...> susirašiau su draugais, sako tik už trijų savaičių ims derlių“ reiškia narkotinių medžiagų įgijimą, Y. Y., kaip minėta, pirmosios instancijos teisme taip pat parodė supratusi, kad V. V. rašo jai apie kanapių derlių. Ir nors iš byloje prie apžiūros protokolo esančios foto lentelės nustatyta, kad Y. Y. į šią V. V. žinutę neatrašė, po šios žinutės išsiuntimo yra užfiksuotas tik V. V. skambutis Y. Y. (t. 3, b. l. 6), tačiau vėliau sekę Y. Y. veiksmai, klausiant V. V. „ar man atmauti“, „ar norėtum, kad atmaučiau“, parašymas „tada pasiplanuoju ir atmaunu, žinai dėl ko“ (t. 3, b. l. 7–8) bei išvykimas į Ispaniją praėjus labai panašiam V. V. siųstoje žinutėje nurodytam laikotarpiui, kada ji įgis narkotines medžiagas ir pastarajai informavus, kad „turiu viską suruošus jau“ (t. 3, b. l. 17), leidžia daryti išvadą, jog Y. Y. sutiko su pasiūlymu pargabenti narkotines medžiagas. Iš jau aptarto V. V. V. N. siųstos žinutės turinio taip pat akivaizdu, kad Y. Y. tikslas aplankyti Ispanijoje gyvenantį tėvą nebuvo vienintelis, ir ji į Ispaniją vyko taip pat ir turėdama tikslą pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvą (V. N. parašius, kad „tai Y. visgi atvažiuoja“, V. V. atsako, kad „tipo jo“ ir paaiškina, kad „pradžioj parašė, kad pas tėvą, o po poros dienų sako, ar išeis kas <..>“ (t. 4, b. l. 61)).

39. Y. Y. turėtą tikslą pargabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai, iš kurių nustatyta, kad 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio Y. Y. pasiūlė jos dukrai G. V. vykti į Ispaniją, o šiai nesutikus – pasiūlė vykti jai (D. V.). Pasakodama apie būsimą kelionę, Y. Y. pasakė, kad „yra gera proga užsidirbti“, o paklausus, kodėl ši nevyksta lėktuvu, Y. Y. paaiškino, kad „toks verslas ir galima užsidirbti tik parvairavus mašiną“. Liudytoja taip pat parodė iš Y. Y. supratusi, kad iš Ispanijos ji veš žolę (t. 10, b. l. 164–165). Teisėjų kolegija, nors ir įvertinusi tarp Y. Y. bei liudytojos D. V. susiklosčiusius santykius dėl vykstančio civilinio proceso dėl skolos priteisimo, neturi pagrindo nesivadovauti liudytojos D. V. parodymais, kurie sutampa su iš kitų šaltinių gautais duomenimis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, iš dalies – ir su pačios Y. Y. parodymais, kad V. V. pasiūlė jai pargabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos ir taip sumažinti būsimas kelionės išlaidas, taip pat su liudytojos G. V. parodymais, iš kurių žinoma, kad vykti į Ispaniją Y. Y. siūlė ir jai, ir jos motinai D. V. (t. 10, b. l. 166) bei šios liudytojos pirmosios instancijos teismui pateiktais žinučių tekstais, iš kurių nustatyta, kad Y. Y. vykti į Ispaniją jai siūlė 2021 m. balandžio 27 d. (t. 10, b. l. 168–170). Liudytojos J. S. pirmosios instancijos teismui pateiktas D. V. rašytos žinutės tekstas taip pat nepatvirtina D. V. parodymų neteisingumo ar melagingumo. Šioje žinutėje nėra jokių D. V. prašymų atsisakyti reikalavimo priteisti skolą ar grasinimų, neatsisakius minėto reikalavimo, duoti Y. Y. nepalankius, ją nepagrįstai kaltinančius parodymus. Iš šios žinutės turinio galima spręsti, kad D. V., supykusi, jog Y. Y. užsipuolė jos dukrą dėl daiktų, kurių neranda Y. Y., ketina duoti parodymus, tačiau ne apkaltinti Y. Y. nusikalstamų veikų padarymu, kurių ji nepadarė, o parodyti tik jai žinomas aplinkybes („viską iki smulkmenų papasakosiu, ką tu pati pasakojai man ir ką siūlei. Apie puikią galimybę užsidirbti prekiaujant žole“ ir panašiai) (t. 11, b. l. 87).

40. Liudytojos D. V. parodymų teisingumo nepaneigia ir Y. Y. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ji su D. V. tris mėnesius iki išvykimo į Ispaniją susitikusios nebuvo ir betarpiškai nebendravo, todėl ji (Y. Y.) negalėjo liudytojai D. V. nurodyti aplinkybių, apie kurias ši davė parodymus pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuos nuteistosios Y. Y. argumentus patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti žinučių tekstai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų žinučių tekstų (t. 12, b. l. 30–33, 34), kurie buvo ištirti teismo posėdyje (t. 12, b. l. 54), turinio galima daryti tik išvadą, kad kažkuriuo laikotarpiu iki 2021 m. balandžio 13 d. D. V. ir Y. Y. nebendravo, pastaroji nebuvo mačiusi D. V., kaip žinoma iš byloje esančių duomenų, 2021 m. kovo 10 d. gimusio vaiko bei pasiūlė D. V. jai paskambinti („pasuk nors trumpam kada“). Iš kitų pateiktų žinučių turinio nustatyta tik tai, kad 2021 m. gegužės 3 d. D. V. siuntė Y. Y. savo vaiko nuotraukas, tačiau jokių duomenų, kad šiuo laikotarpiu jos nesusitiko ir, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, betarpiškai nebendravo, šiuose žinučių tekstuose nėra. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų tarp Y. Y. ir G. V. vykusių susirašinėjimų tekstų nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d. G. V. siuntė Y. Y. šeimos narių nuotrauką, kas taip pat niekaip nepatvirtina, kad iki minėto išvykimo D. V. ir Y. Y. nebendravo ir susitikusios nebuvo. Kad iki išvykimo į Ispaniją 2021 m. gegužės 28 d. Y. Y. ir D. V. bendravo, galima spręsti iš G. V. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kad Y. Y. siūlė D. V. vykti į Ispaniją ir, kaip parodė liudytoja G. V., Y. Y. su jos motina tuo metu bendravo daugiau (t. 10, b. l. 166).

41. Nuteistosios Y. Y. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Y. Y., grįždama iš Ispanijos į Lietuvą, planavo užsukti į Romą, šiame mieste susitikti su L. T. bei liudytoju A. D. G., ir tai patvirtina, jog ji nežinojo apie automobilyje paslėptas gabenamas narkotines medžiagas, nes, priešingu atveju, ji nebūtų planavusi kelionės į Romą. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią tik pirmosios instancijos teisme Y. Y. iškeltą versiją, jos taip pat nepatvirtina ir tarp Y. Y. bei L. T. užfiksuotų susirašinėjimų turinys: 2021 m. gegužės 19 d. Y. Y. parašius, kad 22 dieną, kaip galima spręsti iš susirašinėjimo konteksto ir byloje nustatytų aplinkybių, A. D. G. išskrenda į Romą, L. T. jai atrašė „nu tu gal atburbsi su mašinyte“. Tačiau į šią žinutę Y. Y. niekaip nesureagavo ir apie savo planus vykti į Romą L. T. nenurodė, tęsė pokalbį kita tema (t. 11, b. l. 83–84). Liudytojai A. D. G., E. G. pirmosios instancijos teisme taip pat neparodė apie konkrečius Y. Y. planus vykti į Romą: liudytojas A. D. G. parodė, kad Y. Y. siūlė susitikti Romoje, tačiau šio siūlymo liudytojas atsisakė, jis teigė, kad Y. Y. norėjo aplankyti Romą, „jos buvo toks noras“ (t. 11, b. l. 91); liudytoja E. G. taip pat parodė, kad iki išvykstant į Ispaniją, jai Y. Y. buvo užsiminusi, jog ketina užsukti į Romą, tačiau konkrečių tokio pokalbio aplinkybių ji teigė neprisimenanti, tik svarstė, jog į Romą Y. Y. galbūt būtų važiavusi, jei į Lietuvą kartu su ja nebūtų vykęs J. N. (t. 11, b. l. 90–91). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme Y. Y. parodė, kad jai būnant Ispanijoje, ji nuolat bendravo su A. D. G. ir E. G. bei pirmosios instancijos teismui pateikė tai patvirtinantį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau šiame protokole nėra jokių duomenų, kad Y. Y. buvo suplanavusi vykti į Romą ir šis jos planas pasikeitė J. N. paprašius parsivežti jį į Lietuvą. Kartu su Y. Y. į Ispaniją vykusi liudytoja A. J. proceso metu taip pat neparodė, kad grįždamos iš Ispanijos, jos planavo užsukti į Romą. Nuteistosios Y. Y. apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja A. J. apie kelionę į Romą galėjo nežinoti, nes vykti kartu į Ispaniją jai pasiūlė, kai vykti atsisakė liudytoja J. G.. Tačiau liudytoja J. G. apie planus vykti į Romą taip pat neparodė. Tai, kad ši liudytoja parodė, jog prieš vykstant į Ispaniją, ji su Y. Y. ketino užsukti į Vilnių (t. 10, b. l. 97–98), kaip tai nurodyta Y. Y. apeliaciniame skunde, taip pat niekaip nepatvirtina, jog Y. Y. nežinojo apie iš Ispanijos automobilyje gabenamas narkotines medžiagas. Taip pat Y. Y. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie kelionę į Romą A. J. neparodė, nes jai toks klausimas pirmosios instancijos teisme užduotas nebuvo. Tačiau apie tai, kad grįždama iš Ispanijos ketino užsukti į Romą, Y. Y. parodė tik pirmosios instancijos teisme ir tik po liudytojos A. J. apklausos. Todėl teisėjas bei kiti proceso dalyviai, neturėdami duomenų apie tokią nuteistosios poziciją, akivaizdu, klausimo apie vykimą į Romą liudytojai A. J. ir negalėjo užduoti. Kita vertus, teismo posėdyje, kuriame vyko liudytojos A. J. apklausa, dalyvavo ir nuteistoji Y. Y. bei jos gynėjas advokatas R. Paulauskas, kurie liudytojai klausimo apie buvusius planus vykti į Romą taip pat neuždavė.

42. Nuteistosios Y. Y. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukti kiti asmenys, t. y., V. V. ir (arba) N. P.. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nagrinėjimo teisme ribas, nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-521/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl X. X., Y. Y. ir V. V. ir jų padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, teisėjų kolegija negali peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir pasisakyti dėl kitų asmenų ar jų veiksmų, dėl kurių jie nebuvo perduoti teismui. Remiantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina kaltininko veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį bei pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Vien tik nuteistosios subjektyvus manymas, kad šioje byloje kaltinimai turėjo būti pareikšti ir kitiems asmenims, teisėjų kolegijai neleidžia išplėsti bylos nagrinėjimo ribų ir vertinti šioje byloje nuteisto asmens atsakomybės klausimo. Iš kitos pusės vertinant, nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl galimo kitų asmenų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas niekaip nepaneigia pačios nuteistosios Y. Y. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

43. Y. Y. kaltės nepaneigia ir prie Y. Y. apeliacinio skundo pridėti duomenys – žinučių tekstai, kuriuose užfiksuotas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, V. V. susirašinėjimas su asmeniu, vardu N. N., o šis asmuo yra N. P. (t. 12, b. l. 18–29). Šie pateikti duomenys buvo ištirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 12, b. l. 54). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų žinučių turinį, vykusių susirašinėjimų laiką, neturi jokio pagrindo spręsti, kad 2011 m., 2012 m. ir 2017 m. rašytos žinutės yra susijusios su 2021 m. padarytomis šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Prie apeliacinio skundo pateiktuose žinučių tekstuose taip pat yra duomenų, kad minėtas asmuo, vardu N. N., siuntė bei jam buvo siųstos žinutės po Y. Y. sulaikymo 2021 m. birželio 4 d. 3 val., t. y, žinutės buvo siųstos 2021 m. birželio 4 d. 12:10 val. ir 2021 m. birželio 10 d. 12:16 val. (t. 12, b. l. 29). Tačiau nesant šių žinučių teksto (pateiktuose susirašinėjimuose užfiksuota, kad žinučių tekstas ištrintas) taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šios žinutės kaip nors paneigia Y. Y. kaltę.

44. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuteistųjų V. V. ir Y. Y. duotus parodymus, susijusius su N. P.. Pirmosios instancijos teisme V. V. parodė, jog jokio N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ji nepažįsta; bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2024 m. vasario 1 d. vykusiame teismo posėdyje ji taip pat parodė, kad nei asmens, vardu N. N., nei N. P. ji nepažįsta (t. 12 b. l. 56), tačiau kitame apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje ji parodė, kad N. P. ji pažįsta kaip Y. Y. buvusį gyvenimo draugą, su juo, gyvendama Ispanijoje, buvo susitikusi apie 10 kartų, tačiau ankstesnio teismo posėdžio metu nesupratusi, kad jos klausiama būtent apie N. P., jo apie 15 metų nėra mačiusi. Y. Y. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad N. P. pažinojo, nes jis ją mergino 2004 m. Tačiau V. V. parodė, kad N. P. yra buvęs Y. Y. gyvenimo draugas, su kuriuo, pasak V. V. , ji gyveno apie 5–6 metus. V. V. parodė ir tai, kad apie 5–6 metus Y. Y., jai nežinant, naudojosi jos „Messenger“ programėlės paskyra, o ji pati šia programėle nesinaudojo. X. X. taip pat parodė, kad N. P. pažįsta kaip buvusį Y. Y. gyvenimo draugą, tačiau apie jo sąsajas su V. V. jis teigė nežinantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą šių parodymų, konstatuoja, kad jie yra prieštaringi ir niekaip nepaneigia Y. Y. kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabandos. Taip pat Y. Y. apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai, vykę tarp V. V. ir V. N. , taip pat V. V. ir X. X. , kuriuose minimas asmuo, vardu N., N., N.. Šių asmenų bendravimas, paminint minėtą asmenį, vyko 2020 m. ir 2021 m. sausio mėnesį ir nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis 2021 m. gegužės 25 d. iki birželio 4 d. laikotarpiu.

Dėl X. X. gynėjo apeliacinio skundo

45. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant kiekvieno nuteistojo vaidmenį ir veiksmus, kuriuos jis atliko padarydamas inkriminuotas nusikalstamas veikas, be kitų aplinkybių nurodyta, kad X. X. pasirūpino Y. Y. automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) technine būkle, pašalino visus gedimus bei apžiūrėjo ertmes narkotinių medžiagų slėpimui, kad Y. Y. neiškiltų kliūčių įvykdyti jų bendrai suplanuotas nusikalstamas veikas – kontrabandos būdu pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; taip pat X. X. (taip pat ir V. V. ) rūpinosi Y. Y. kelionės eiga bei numatomu grįžimo į Lietuvą laiku; pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir užduočių pasiskirstymą X. X. užduotis taip pat buvo ir išplatinti į Lietuvą kontrabandos būdu pargabentas narkotines medžiagas, o gautu numatomu pelnu (20 850 Eur) pasidalinti į tris lygias dalis (po 6 950 Eur kiekvienam bendrininkui).

46. Proceso metu X. X. neneigė, kad iki Y. Y. išvykstant į Ispaniją, jis Y. Y. prašymu pasirūpino jos automobilio technine būkle, t. y., nurodė Y. Y. kreiptis į automobilių meistrą, vardu Vaidas, kuris rekomendavo automobilio važiuoklę patikrinti „Bosch“ autoservise, vėliau šis meistras automobilį suremontavo, kaip parodė Y. Y., pakeitė, ką reikėjo – padangas, tepalus, „viską, kas buvo surašyta lape“. Sutiktina, kad tokia automobilio apžiūra ir remontas prieš kelionę juo į užsienio valstybę pats savaime nėra neįprastas ar, juolab, nusikalstamas veiksmas, kuris galėtų būti siejamas tik su automobilio panaudojimu nusikalstamoms veikoms padaryti. Tačiau įvertinus tai, kad kelionės tikslas buvo kontrabandos būdu iš Ispanijos į Lietuvą pargabenti narkotines medžiagas, pastangos vykti su techniškai tvarkingu automobiliu, akivaizdu, buvo nukreiptos į siekį išvengti nenumatytų kliūčių ir užtikrinti saugų narkotinės medžiagos pargabenimą į Lietuvą per valstybės sieną. Įvertinus ir byloje esančius tarp X. X. ir Y. Y. užfiksuotus telefoninius pokalbius, jų turinį, iš jų taip pat galima spręsti, kad X. X. ne tik patarė Y. Y. , kur šiai kreiptis dėl automobilio techninės būklės įvertinimo bei remonto, bet pasirūpinimas automobilio technine būkle buvo Y. Y. ir X. X. bendras interesas, siekiant sklandaus narkotinių medžiagų pargabenimo.

47. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog narkotinės medžiagos automobilyje „Škoda Octavia“ buvo gabenamos ne specialiai tam įrengtoje vietoje (slėptuvėje), o paslėptos įvairiose automobilio vietose (pvz., galiniame bamperyje, po kapoto apdaila, automobilio dugne po vairuotojo sėdyne po apdaila ir panašiai; t. 2, b. l. 89–100). Todėl X. X. gynėjo apeliaciniame skunde be pagrindo nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog X. X. įrengė automobilio ertmes narkotinių medžiagų paslėpimui. Tokia aplinkybė (transporto priemonėje padėjo įrengti slėptuves) buvo nurodyta tik pirminiame X. X. įteiktame pranešime apie įtarimą (t. 8, b. l. 173–175), tačiau kaltinamajame akte ši aplinkybė nenurodyta ir skundžiamu nuosprendžiu X. X. neinkriminuota. Kaip minėta, narkotinės medžiagos buvo paslėptos gamyklinėse automobilio ertmėse, todėl, priešingai nei nurodyta X. X. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiaiškino ir aplinkybių, apklausiant automobilių serviso meistrus, susijusių su slėptuvių įrengimu Y. Y. priklausančiame automobilyje.

48. Byloje esantys duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad X. X. , prieš Y. Y. išvykstant į Ispaniją, apžiūrėjo ertmes narkotinių medžiagų paslėpimui. Ši nustatyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik leidžia spręsti, kad X. X. žinojo apie Y. Y. kelionės tikslą pargabenti narkotines medžiagas, bet taip pat, turint galvoje visą nusikaltimų padarymo kontekstą, patvirtina ir tai, kad jis, atlikdamas minėtus veiksmus, prisidėjo prie sklandaus šių medžiagų pergabenimas iš vienos valstybės į kitą.

49. Nesutikdamas su šia nustatyta aplinkybe, X. X. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuota X. X. atlikta automobilio ertmių apžiūra, nors nuosprendyje nurodytu laiku buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių bei buvo vykdomas jo slaptas sekimas. Tačiau Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi slaptas sekimas X. X. atžvilgiu nebuvo sankcionuotas, šia nutartimi leista nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. klausytis X. X. pokalbių, SMS, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus ir juos fiksuoti bei kaupti, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (t. 1, b. l. 95–96). Atliekant šiuos veiksmus, priešingai nei nurodyta X. X. gynėjo apeliaciniame skunde, užfiksuoti tarp X. X. ir Y. Y. telefoniniai pokalbiai, kurių turinys, vertinant tai kartu su Y. Y. parodymais bei paties X. X. paaiškinimais, leidžia daryti išvadą apie atliktą automobilio ertmių apžiūrą.

50. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje Y. Y. nurodė prisiminusi aplinkybę, kad jai ruošiantis į kelionę ir paprašius X. X. padėti pasirūpinti jos automobilio technine būkle, jai paskambino ar parašė V. V. ir liepė perduoti X. X., kad šis patikrintų, „ar telpa prie rato“. Y. Y. parodė, kad paskambino X. X. ir šį klausimą perdavė, į ką X. X. atsakė, kad visi automobiliai yra standartiniai, ji gali važiuoti, automobilis yra tvarkingas (t. 7, b. l. 53–56). Y. Y. šiuos parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme, teigdama, jog paskambino X. X. ir pasakė jam tai, ką sakė V. V. . X. X. atsakė, kad „yra standartiškai kaip visų mašinų“ (t. 11, b. l. 19–24). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuoti tarp Y. Y. ir X. X. vykę telefoniniai pokalbiai, nustatyta, kad Y. Y. pasakė X. X., jog reikia pažiūrėti galinę automobilio padangą, „kad ten varžtų kokių nereikėtų ar kažko, žinai“ (t. 1, b. l. 111–112); kito pokalbio metu Y. Y. X. X. priminė, kad X. X. turės atvažiuoti ir pažiūrėti „ten tą galą“ (t. 1, b. l. 112–113). Tačiau X. X. pirmosios instancijos teisme negalėjo prisiminti, ar Y. Y. jo prašė pažiūrėti, ar yra vietos prie galinio rato, jis teigė, kad Y. Y. jo prašė patikrinti automobilio techninę būklę, taip pat patikrinti, ar yra atsarginis ratas, domkratas, ir jis tai patikrino, o apie varžtus pokalbio neprisiminė („nežinau apie kokius varžtus buvo kalba, tikrai nepamenu“) (t. 11, b. l. 17–19). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, paklaustas apie Y. Y. prašymą pažiūrėti, ar yra vietos prie galinio rato, kad netrūktų varžtų ir panašiai, X. X. iš esmės parodė tai, kad Y. Y. prašymu jis turėjo pažiūrėti, ar yra avarinis ženklas, ar yra raktas, domkratas, liemenė, t. y., ar yra automobilio bagažinėje laikomi daiktai. Nuteistasis nurodė, kad į automobilyje laikomų daiktų komplektaciją įeina vienas tempimo varžtas ir jis negalėjo paaiškinti, kodėl Y. Y. prašė pažiūrėti, ar bagažinėje netrūksta varžtų. Y. Y. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, tačiau teigė prašiusi, kad X. X. patikrintų jos automobilio techninę būklę, nes V. V. jai buvo sakiusi pažiūrėti, kad automobilis būtų tvarkingas, kad jo galas būtų tvarkingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus išdėstytus nuteistųjų parodymus, juose esančius prieštaravimus, Y. Y. apeliacinės instancijos teisme pateiktus paaiškinimus dėl X. X. išsakyto prašymo turinio, neturi pagrindo vadovautis nuteistųjų keliama versija, kad Y. Y. prašymo pažiūrėti, ar telpa prie rato, pažiūrėti galinę padangą, automobilio galą turinys yra prašymas pasirūpinti technine automobilio būkle, patikrinti, ar jame yra atsarginis ratas ir kiti reikalingi automobilio daiktai. Toks prašymo turinio aiškinimas prieštarauja pačių nuteistųjų nurodytai ir byloje nustatytai aplinkybei, kad prieš kelionę į Ispaniją Y. Y. automobilis buvo apžiūrėtas ir tvarkomas dvejuose automobilių servisuose, todėl nebuvo jokio poreikio automobilį dar kartą apžiūrėti ir pasirūpinti jo technine būkle. Iš byloje esančio užfiksuoto X. X. ir Y. Y. telefoninio pokalbio, vykusio 2021 m. gegužės 20 d., nustatyta, kad Y. Y. informavo X. X., jog jos automobilis sutvarkytas ir šis pokalbis vyko anksčiau nei pirmiau aptarti Y. Y. ir X. X. pokalbiai. Be to, iš kratos protokolo yra žinoma, jog narkotinės medžiagos Y. Y. automobilyje buvo paslėptos ir galiniame bamperyje, ir ši narkotinių medžiagų slėpimo vieta atitinka Y. Y. parodymus, kad V. V. prašė, jog X. X. pažiūrėtų prie galinio rato ir pokalbių turinį, kad X. X. pažiūrėtų „galą“. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad X. X. ne tik rūpinosi technine automobilio būkle, bet ir apžiūrėjo automobilio „Škoda Oktavia“ ertmes narkotinių medžiagų paslėpimui.

51. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodyta, kad taip pat ir X. X. rūpinosi Y. Y. kelionės eiga ir numatomu grįžimo laiku į Lietuvos Respubliką, taip pat, kad pagal bendrą susitarimą X. X. turėjo realizuoti pargabentas narkotines medžiagas.

52. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo ar neturėjo tikslą šias medžiagas platinti. Vis dėlto šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą ir apie tai, kad nuteistieji neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas platinti. Šiuo atveju tokia teismo išvada yra nustatytas visų bendrininkų nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, todėl taip pat turi būti išanalizuotas nuosprendyje.

53. Pirmosios instancijos teisme X. X. parodė, kad jis skambino Y. Y. šiai grįžtant į Lietuvą, klausė, kaip sekasi, kur važiuoja, pasakė, kad sugedo jo automobilis ir paprašė Y. Y. paskolinti jam savo automobilį. X. X. taip pat parodė žinojęs, kad Y. Y. grįžta iš Ispanijos į Lietuvą (t. 11, b. l. 16–19). Ikiteisminio tyrimo metu Y. Y. taip pat parodė, kad X. X. jos klausė, kada ji tiksliai planuoja grįžti iš Ispanijos į Lietuvą. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad Y. Y. grįžtant iš Ispanijos, 2021 m. birželio 3 d. 22.29 val. X. X. jai skambino klausdamas, kaip sekasi ir išgirdęs, kad Y. Y. važiuoja, pasakė, kad rytoj ryte atvažiuos ir pasiskolins jos automobilį (t. 1, b. l. 116–117). Nors prašymas paskolinti automobilį ar domėjimasis šeimos narių kelionės eiga pats savaime nėra nusikalstamas veiksmas, tačiau vertinant šiuos veiksmus kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad rūpinimasis kelionės eiga bei numatomu grįžimo laiku yra susijęs ne su poreikiu pasiskolinti automobilį, kam iš esmės nebuvo jokio reikalo (byloje nustatyta, kad X. X. šeima naudojosi dviem automobiliais, o pirmosios instancijos teisme X. X. parodė, kad žmonos automobiliu nenorėjo naudotis, nes nenorėjo jo išpurvinti), o su siekiu realizuoti nusikalstamos veikos planą – išplatinti pargabentas narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu Y. Y. taip pat parodė, kad praėjus kuriam laikui ji suprato, jog X. X. jos automobilį pasiskolinti norėjo tam, kad išimtų joje esančias narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 53–56). Šių parodymų teisingumą Y. Y. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje.

54. Minėtą išvadą, kad X. X. Y. Y. automobilį norėjo pasiskolinti tam, kad būtų realizuotas turėtas susitarimas, patvirtina ir byloje esančių tarp X. X. ir G. B. vykusių telefoninių pokalbių turinys. 2021 m. gegužės 19 d. G. B. X. X. klausė, ar šis dar tebeturi „tų savo maišelių po šimtą...<>...Viens čia toks vei-veikėjas...<>...norėjo“, į ką X. X. atsakė, kad šiuo metu neturi, tačiau kai turės, praneš (t. 1, b. l. 110). 2021 m. gegužės 31 d. X. X. skambino G. B. ir informavo, kad penktadienį arba ketvirtadienį įdės jam detalę, apie kurią jie šnekėjo, „kur tavo draugeliui reikėjo“. G. B. informavo, kad turi paklausti, ar „viskas tvarkoj“. X. X. taip pat informavo G. B., kad detalės kaina 650, į ką G. B. klausimu atsakė: „a gali būti, ką jis už 500 gali gauti tą detalę?“. X. X. atsako, kad jis nežino, tačiau už G. B. nurodytą kainą jis „nepaims“, nes „,mon tokią kainą duoda, nes nes...“ (t. 1, b. l. 116). Pirmosios instancijos teisme X. X. apie pirmojo pokalbio turinį paaiškino tai, kad maišeliai po 100 g yra tepalas į automobilio granatą, tai specialūs įspaudžiami tepalai sutepti automobilio granatoms; apie antrąjį pokalbį paaiškino, kad jie su G. B. kalbėjosi apie detales, skirtas, pavyzdžiui, automobiliui „Ford Mustang“. Jis sakė G. B., už kokią kainą gali gauti detalę, o G. B. atsakė, jog gauna už 500 Eur (t. 11, b. l. 96).

55. X. X. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad G. B. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 1 d. vykusiame teismo posėdyje jis taip pat išreiškė prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausti G. B.. Patenkinus šį gynėjo prašymą 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje G. B. buvo apklaustas. Jis teigė, kad šių pokalbių metu jis su X. X. kalbėjosi apie automobilio detales, pokalbiai apie maišelius po 100, apie 650 Eur sumą buvo apie detales arba varžtų pakuotes, šių daiktų tikriausiai reikėjo kokiam nors pažįstamam asmeniui. G. B. taip pat parodė, kad abiejuose pokalbiuose buvo kalbama apie tą pačią detalę, tačiau paklaustas negalėjo paaiškinti, kodėl viename pokalbyje ta detalė yra vadinama maišeliu, o kitame – detale. Tuo tarpu apie minėtų pokalbių turinį apeliacinės instancijos teisme parodymus davęs X. X. negalėjo prisiminti, apie ką tiksliai buvo kalbama užfiksuotų pokalbių metu, teigė, kad G. B. jo prašydavo ir automobilio detalių, ir statybinių medžiagų, ir tepalų; pokalbyje apie maišelius po 100 yra kalbama apie tepalą, o pokalbyje apie 500 Eur ir 650 Eur sumą – apie detalę, pavyzdžiui siurblį automobiliui „Ford Mustang“ arba kokią nors kitą detalę. Aiškinantis galimas tepalo bei detalių kainas, X. X. galiausiai parodė, kad šie pokalbiai nėra susiję. Po X. X. apklausos uždavus papildomus klausimus G. B., šis parodė nepamenantis, kad jam kada nors reikėjo tepalo granatom ar siurblio automobiliui „Ford Mustang“, taip pat nepamenantis, ar šių daiktų jis prašė X. X..

56. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi tarp X. X. ir G. B. vykusių pokalbių turinį, iš kurio akivaizdu, kad 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. yra kalbama apie tą patį objektą, tarpusavyje nesutampančius X. X. ir G. B. parodymus apie šių pokalbių turinį, taip pat tarp X. X. ir Y. Y. vykusio pokalbio turinį, pastarosios automobilyje rastų narkotinių medžiagų supakavimo būdą (rasta 110 vienetų maišelių, kurių kiekvieno bendroji masė yra po maždaug 100 g; t. 2, b. l. 108–114), taip pat Y. Y. grįžimo į Lietuvą laiką (Y. Y. valstybės sieną su narkotinėmis medžiagomis kirto 2021 m. birželio 4 d. apie 3 val., ir ši diena buvo penktadienis) ir X. X. G. B. 2021 m. gegužės 31 d. vykusio pokalbio metu nurodytą aplinkybę, kad penktadienį arba ketvirtadienį X. X. įdės detalę, darytina išvada, kad minėti tarp X. X. ir G. B. telefoniniai pokalbiai buvo apie narkotines medžiagas, kurias pagal bendrą nuteistųjų susitarimą X. X. turėjo realizuoti.

57. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatyta, kad, X. X. realizavus narkotines medžiagas, numatomas 20 850 Eur pelnas turėjo būti pasidalintas į tris lygias dalis po 6 950 Eur. X. X. gynėjo apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Y. Y. telefone rastoje nuotraukoje užrašyti skaičiai yra susiję su narkotinių medžiagų įgijimo kaina ir būsimu pelnu jas realizavus, nurodoma, jog, jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. B. ir X. X. pokalbyje minima 650 Eur suma yra susijusi su narkotinėmis medžiagomis, tuomet gautas pelnas, realizavus šias medžiagas, turėjo būti ženkliai didesnis (69 550 Eur). Atsakant į šį skundo argumentą pirmiausiai pažymėtina, kad įrodinėjant platinimo požymį nėra svarbi kaina, už kurią bus parduota narkotinė medžiaga, ar gauto pelno dydis. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad kiti duomenys visiškai patvirtina raštelio turinį ir esmę, kad pinigų suma bus dalinamasi tarp trijų asmenų bei nėra jokių kitų duomenų apie kažkokias kitas tokios vertės prekes, išlaidas ir pan., ir akivaizdu, kad tie trys asmenys, kurie dalinsis pinigus, yra būtent nuteistieji šioje byloje. Galiausiai, iš X. X. ir G. B. pokalbių matyti, kad vyko derybos dėl narkotinės medžiagos kainos. Iš pokalbių matyti, jog už 100 gramų narkotinių medžiagų buvo siūlyta 500 Eur suma, ir, jei skaičiuojant pagal tokią vertę, pinigų suma už Y. Y. atgabentą narkotinės medžiagos kiekį atitinka V. V. Y. Y. nurodytą sumą, kurią gaus realizavus narkotines medžiagas, kadangi tai bus apie 50 000, kas labai artima nurodytajai byloje užfiksuotai 49 500 Eur sumai.

Dėl bendrininkavimo

58. Apeliantai taip pat kritikuoja teismo išvadas dėl bendrininkavimo požymių nenurodymo ir netinkamo bendrininkų vaidmenų atskleidimo bei aprašymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį ir šiuo aspektu, bei konstatuoja, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas visų bendrininkų vaidmenis kaip vykdytojų. Tačiau šią klaidą galima ištaisyti tik iš dalies, nes taisant ją visiškai būtų pasunkinta vieno iš bendrininkų padėtis nesant prokuroro skundo.

59. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229-628/2020). Ir nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų - sudėtinga bendrininkavimo forma, kai be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012). Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

60. Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad pagal parengtą planą V. V. įgijo narkotines medžiagas, X. X. pasirūpino Y. Y. automobilio technine būkle, apžiūrėjo ertmes narkotinių medžiagų paslėpimui, nenustatytiems asmenims šias narkotines medžiagas paslėpus Y. Y. automobilyje, pastaroji jas gabeno iš Ispanijos į Lietuvą, kur X. X. jas turėjo realizuoti. Y. Y. kelionės eiga bei numatomu grįžimo laiku į Lietuvą rūpinosi X. X. ir V. V. . Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad nuteistieji V. V. , Y. Y. ir X. X. veikė sutartinai, kiekvienas savo veiksmais sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir suprato savo bei kitų bendrininkų vaidmenį bendrai daromose nusikalstamose veikose. Visų nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti kaip vykdytojų.

61. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad X. X. atliko ne vykdytojo, o visus padėjėjui būdingus veiksmus, t. y., jis nerealizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų objektyviųjų požymių, tačiau atliko veiksmus, kuriais padėjo įvykdyti nusikalstamą sumanymą: pasirūpino Y. Y. automobilio technine būkle, apžiūrėjo ertmes, kur bus paslėptos narkotinės medžiagos, ieškojo, kur būtų galima realizuoti narkotines medžiagas jas pargabenus į Lietuvą, šiuo tikslu rūpinosi Y. Y. kelione ir numatomu grįžimo laiku. X. X. atlikti veiksmai lėmė V. V. ir Y. Y. veikas, šioms disponuojant narkotinėmis medžiagomis bei gabenant jas per valstybės sieną ir X. X. veikos priežastiniu ryšiu susijusios su jų nusikalstamomis veikomis, t. y. X. X. atlikti veiksmai padėjo įvykdyti nusikalstamą kitų nuteistųjų sumanymą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, keičiamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, naujai priimamu nuosprendžiu konstatuojant, kad X. X. , atlikdamas padėjėjo vaidmenį, padėjo padaryti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, taip pat padėjo narkotines medžiagas gabenti per valstybės sieną ir palengvino V. V. ir Y. Y. nusikalstamų veikų padarymą.

62. Perkvalifikuojant X. X. veiksmus jo teisinė padėtis nebuvo pasunkinta pirmiausiai dėl to, nes padėjėjo vaidmuo ir teisinė padėtis yra lengvesnė, nei vykdytojo. Antra, jokios naujos faktinės veikos aplinkybės ar veiksmai, kurie būtų nauji ir / ar nežinomi nuteistajam, naujai priimamu nuosprendžiu nebuvo inkriminuoti, teisėjų kolegija tik atliko kitokį jų teisinį įvertinimą. Trečia, dėl faktinių aplinkybių X. X. dar kartą buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme ir galėjo išsakyti savo nuomonę ir vertinimą. Ketvirta, X. X. gynyba, vertinant apeliacinio skundo ribas bei jo paties ir gynėjo išsakytą poziciją, negalėjo niekaip kitaip keistis, nes X. X. teigė, jog jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir jo kaltė negali būti grindžiama išvestiniais įrodymais, o jo veiksmai, kurie teismo pripažinti kaip nusikaltimai, apskritai nėra nusikalstamos veikos. Penkta, nepažeidžiama X. X. teisė net ir bausmės skyrimo aspektu, nes jam paskirta mažiausia galima sankcijoje numatyta bausmė, ir net nežiūrint į mažiau pavojingą savo turiniu bendrininko rūšį, bausmės mažinimas būtų įmanomas tik nustačius išimtines aplinkybes.

63. Tuo tarpu V. V. realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y., ji įgijo narkotines medžiagas ir jas laikė. V. V. taip pat kaip ir X. X. pati per valstybės sieną narkotinių medžiagų negabeno, tačiau BK 199 straipsnyje numatyti požymiai nereikalauja, kad asmuo fiziškai, „savo rankomis“ įgyvendintų visus šiame straipsnyje aprašytus veiksmus. Byloje pakanka duomenų, kurie įrodo, kad V. V. , pateikdama pasiūlymą Y. Y. pargabenti jos (V. V. ) įgytas narkotines medžiagas į Lietuvą, įgydama narkotines medžiagas, kurios buvo pargabentos į Lietuvą, aktyviai rūpindamasi Y. Y. kelionės eiga, savo aktyviais veiksmais ne tik prisidėjo prie sklandaus narkotinių medžiagų pargabenimo į Lietuvą, bet ir nusikalstamas veikas organizavo. Tačiau Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizatoriaus pavojingumas visuomenei yra didesnis nei kitų bendrininkų, o tai reikštų, kad, nesant prokuroro apeliacinio skundo nuteistosios teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, jos veikos perkvalifikavimas iš vykdytojo į organizatoriaus pasunkintų nuteistosios teisinę padėtį, ko nagrinėjamu atveju neleidžia baudžiamojo proceso įstatymas, todėl yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-511/2020). Todėl tiek V. V. , tiek Y. Y. laikomos vykdytojomis.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

64. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

65. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 199 straipsnio 4 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui galėjo būti paskirtas laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų; už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

66. Kauno apygardos teismas V. V. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad V. V. padarė tyčinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, charakterizuojama iš esmės teigiamai (praeityje neteista, dirba), nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes teismas įvertino ir tai, kad automobilio su narkotinėmis medžiagomis judėjimas policijos pareigūnų faktiškai buvo kontroliuojamas, jis buvo sustabdytas tik kirtęs valstybės sieną, todėl sunkių padarinių buvo išvengta.

67. Y. Y. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad Y. Y. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, charakterizuojama iš esmės teigiamai (praeityje neteista, dirba), nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, kad automobilio su narkotinėmis medžiagomis judėjimas policijos pareigūnų faktiškai buvo kontroliuojamas, jis buvo sustabdytas tik kirtęs valstybės sieną, todėl sunkių padarinių buvo išvengta.

68. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistosioms V. V. ir Y. Y. bausmių už kiekvieną jų padarytą nusikalstamą veiką rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos minimalios bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

69. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu X. X. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei iš BK 199 straipsnio 4 dalies perkvalifikavus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, iš naujo sprendžiamas ir jam skirtinų bausmių klausimas. Atsižvelgiama, kad padarytas vienas sunkus ir vienas labai sunkus nusikaltimai, X. X. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, jis buvo padėjėjas. X. X. turi šeimą, nepilnametį ir mažametį vaiką, kurių vienas yra neįgalus.

70. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, X. X. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė.

71. X. X. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.

72. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį, ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. Nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytus nusikaltimus, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Teismas nenustatė X. X. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios nuostatos taikymo sąlyga.

73. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

74. Vertinant X. X. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti, kad nusikaltimai buvo suplanuoti, padaryti pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, veikiant bendrininkų grupe, turint tikslą narkotines medžiagas išplatinti. Nors šiuo nuosprendžiu X. X. veiksmai perkvalifikuojami kaip padėjėjo, tačiau jo indėlis, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, negali būti apibūdintas kaip nereikšmingas. Priešingai, jo pagalba padėti išplatinti narkotines medžiagas jas pargabenus į Lietuvą turėjo reikšmingos įtakos bendram nusikalstamam sumanymui ir pelno gavimui. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą rodo ta aplinkybė, kad narkotinės medžiagos – kanapės yra augalinės kilmės, jos į rinką nepateko. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra diferencijuojama pagal minėtų medžiagų kiekį, ne pagal jų rūšį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodyta, kad narkotinės medžiagos – kanapių – labai didelio kiekio riba yra nuo 2500 g, o byloje nustatyta, kad kontrabandos būdu iš Ispanijos buvo pargabenta kiek daugiau nei keturis kartus didesnis šios medžiagos kiekis, t. y. 10 718,686 g kanapių. Be to, tik dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos ir nesukėlė žalingų padarinių.

75. Vertindama nuteistojo X. X. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad X. X. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, disponavimas narkotinėmis medžiagomis nėra jo pragyvenimo šaltinis, jis turi šeimą, nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus. Teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

76. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytą nusikalstamą veiką (be kita ko, ir nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad narkotinės medžiagos pareigūnų buvo sulaikytos ir į apyvartą nepateko), tiek ir nuteistojo asmenybę (yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą), be abejo, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę ir jo padarytas veikas vertinti kaip mažiau pavojingas bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, taip pat ir į BK 58 straipsnio 1 dalį, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, X. X. skirtina BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

77. Negalima sutikti, kad nuteistajam paskirta sankcijoje numatyta bausmė atliks vien tik nubaudimo funkciją ir jo šeimos nariams sukels neproporcingų pasekmių. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

78. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, X. X. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

79. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas X. X. laikino sulaikymo laikas nuo 2021m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 5 d. , t. y dvi dienos, nes jis buvo sulaikytas 2021 m. birželio 4 d. 10.15 val., o paleistas 2021 m. birželio 5 d. 11.30 val.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo X. X. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Nuteistojo X. X. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti nuteistojo X. X. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 5 d. (dvi dienas).

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad V. V. neteisėtai atsigabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų į savo gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje (duomenys neskelbtini).

Nuteistosios Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.