Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei ir Paulinai Petrauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), taip pat vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje ir 276³ straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K.- P. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama (duomenys neskelbtini) Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, t. y. piktnaudžiaudama savo teise ir galimybe be patikros patekti į pataisos namų teritoriją bei patalpas, turėdama galimybę bei sąlygas betarpiškai ir netrukdomai kontaktuoti su nuteistaisiais, siekdama turtinės bei kitokios asmeninės naudos, veikdama priešingais tarnybai interesais, ignoruodama reikalavimą dėl nuteistųjų, laikomų pataisos namuose, izoliavimo, piktnaudžiavo pareigomis bei savo tarnybine padėtimi, t. y.: paprašyta laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose atliekančio L. V., pastarajam pasiūlius jai už paslaugas piniginį atlygį bei pataisos namų parduotuvėje nupirkti maisto produktų, J. K. — P. sutiko atnešti jam anabolinių steroidų, SIM kortelių, mobiliojo ryšio telefonų (MRT) bei MRT pakrovėjų, taip pat sutiko, kad su ja būtų atsilyginta. Tenkindama L. V. prašymus, siekdama turėti iš to asmeninės naudos, J. K. – P. laikotarpiu nuo 2016 m. 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis datomis, į Vilniaus pataisos namų sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje, įnešė ir nuteistajam L. V. perdavė šiuos daiktus, neįtrauktus į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą ir draudžiamus turėti: 1) 4 (keturias) judriojo telefono ryšio UAB „TELE2“ Pildyk SIM korteles; 2) apie 90 ml į rutulinio dezodoranto tūbelę supilto preparatų „Sustanon 250“ ir „Decabol 200“, t. y. anabolinių ir androgeninių steroidų grupei priskiriamų testosterono esterio - enantato ir nandrolono esterio — fenpropionato mišinio tirpalą bei 120 ml į aliejaus buteliuką supilto 60 ml preparato „Sustanon 250“ ir 60 ml preparato „Decabol 200“, t. y. tokį pat anabolinių ir androgeninių steroidų grupei priskiriamų testosterono esterio — enantato ir nandrolono esterio — fenpropionato mišinio tirpalą, už kurių įnešimą L. V. buvo pažadėjęs sumokėti jai 150 eurų, ir kurių dalis - 60 Eur - buvo pervesti į J. K. — P. dukros U. S. suskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 3) 4 (keturis) mobiliojo ryšio telefonus LONG-CZ. Šiuos veiksmus J. K. — P. atliko pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisingumo principą, reikalaujantį nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia; 3 punkte įtvirtintą nesavanaudiškumo principą, draudžiantį atliekant tarnybines pareigas siekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; 4 punkte įtvirtintą padorumo principą, įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamu, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų iš asmenų; 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, įpareigojantį deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (atnešė ir perdavė nuteistajam Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 194 (suvestinė redakcija nuo 2017-03-01), 18 priede neišvardintus daiktus, t. y. perdavė daiktus, kuriuos turėti nuteistasis neturi teisės); Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 194 (suvestinė redakcija nuo 2017-03-01) 51 punktą, kuriame nurodoma, kad pataisos įstaigų darbuotojams draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su nuteistaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu; Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 (suvestinė redakcija nuo 2016-04- 01), 24 punktą, įpareigojantį asmenį, įeinantį į pataisos įstaigą ir turintį su savimi mobilaus ryšio telefoną, jį palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui; Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu V-262 (suvestinė redakcija nuo 2016-04-01), 1 priedo 2.2 papunktį, „draudžiantį laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas įsinešti ir turėti daiktus, kurių civilinė apyvarta uždrausta“, ir 2.8 papunktį, „draudžiantį laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims į laisvės atėmimo vietų įstaigas įsinešti ir turėti garso, vaizdo įrašymo (fiksavimo) prietaisus, optinius prietaisus, bet kokias ryšio priemones (telefonus, jų dalis, priedus, SIM korteles, informacijos laikmenas ir pan.). Teisės aktais draudžiamus veiksmus J. K. — P. atliko suvokdama savo veiksmų neteisėtumo pobūdį ir norėdama taip veikti, t. y. veikdama tyčia: įnešdama į Vilniaus pataisos namų teritoriją ir perduodama nuteistiesiems daiktus, kuriuos šiems turėti draudžiama, t. y. ne tik daiktus, kurie nėra įtraukti į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, bet ir daiktus, kurių civilinė apyvarta ribojama ir už kurių neteisėtą įsigijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, padėjimą įsigyti yra numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė, J. K. — P. ne tik tyčia pažeidė jau minėtų teisės aktų nuostatas, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui - Vilniaus pataisos namams, nes sumenkino Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dirbančio pataisos namuose, vardą, jos neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam šios įstaigos darbui, nes sudarė galimybę ir sąlygas nuteistiesiems disponuoti draudžiamais turėti daiktais, pažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarką, sudarė pagrindą susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir apie įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą. Šiais veiksmais J. K.-P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 276³ straipsnyje.

Kaltinamoji J. K.-P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę padarius jai inkriminuotus nusikaltimus. Posėdžio metu kaltinamoji detaliai papasakojo, kaip susipažino su nuteistuoju L. V., susitarė su juo dėl draudžiamų daiktų (steroidų, mobilaus ryšio telefonų ir jų pakrovėjų, SIM kortelių) įnešimo į įkalinimo įstaigą, kaip L. V. už tai žadėjo atsilyginti, kaip minėtas medžiagas jai perdavė L. V. nurodyti asmenys, kaip ji jas įnešė ir perdavė L. V., kaip į jos dukros sąskaitą buvo pervesti 60 eurų už steroidus ir kt. Kaltinamoji nesutiko su prokuroro pirmine pozicija dėl 10 telefonų įnešimo ir 50 eurų gavimo už kiekvieną iš jų, teigė, jog į įkalinimo įstaigą įnešė 4 telefonus, tačiau jokių pinigų už tai negavo. Suprato, kad tokie jos veiksmai draudžiami, kad nusikalstamai elgėsi dėl nuteistojo L. V. spaudimo, jog savo elgesį vertina labai blogai, kad jai tai yra pamoka. Detaliai kaltinamosios parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl jų kartoti nėra tikslinga.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, jog J. K.-P. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 18 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, siekdama asmeninės naudos į Vilniaus PN neteisėtai įnešė 4 telefono SIM korteles, 4 mobiliuosius telefonus bei 210 ml anaboliniams ir androgeniniams steroidams priskiriamų medžiagų, taip padėdama nuteistiesiems įgyti dopingo medžiagų bei piktnaudžiaudama tarnyba ir padarydama didelės neturtinės žalos valstybei ir juridiniam asmeniui – Vilniaus PN.

J. K.-P. kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta kaltinamosios teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kurie iš esmės sutapo su pastarosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, jos nuoširdžiu prisipažinimu ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- pirmiausia liudytojų L. V. (t. 1, b. l. 18-24, 26-27), T. D. (t. 1, b. l. 31-32) ir S. M. (t. 1, b. l. 91-92) apklausų protokolais, kuriuose nurodyti duomenys atitinka kaltinamosios duotus parodymus bei visumoje juos palyginus bei sugretinus su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtina, jog J. K.-P. į Vilniaus PN įnešė draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus – mobiliuosius telefonus, SIM korteles bei steroidus;

- liudytojų A. J., V. J., D. M., D. B., S. V., V. B. (t. 1, b. l. 44-46, 52-54, 58-59, 65-67, 76-77, 84-85) apklausų protokolais;

- 2017 m. kovo 3 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuotas J. K.-P. bendravimas su L. V., A. J. ir T. D. (t. 2, b. l. 98-134);

- 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, liudytojo T. D. pateiktu AB DNB banko sąskaitos išrašu ir 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 174-191, t. 2, b. l. 1-2);

- 2016 m. spalio 31 d. kratos protokolu, 2016 m. lapkričio 15-16 d. daiktų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 137-160), taip pat Vilniaus PN nuteistųjų kratos (patalpos apžiūros) protokolais ir šių kratų metu rastų daiktų apžiūros protokolais (t. 2, b. l. 7-46);

- 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-2419 (16) (t. 2, b. l. 151-152) bei kitais byloje esančiais duomenimis.

Apygardos teismas konstatuoja, jog bylos aplinkybės dėl lenkimo vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (TAR, 2015 m. gegužės 15 d., Nr. 7406, įsigaliojęs nuo 2016 m. sausio 1 d.) nurodytas medžiagas, atitinka BK 276³ straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes šioje baudžiamojoje byloje 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-2419 (16) nustatyta, kad liudytojo L. V. pateiktame buteliuke su skysčiu yra medžiagų testosterono ir nandrolono, kurios yra priskiriamos anabolinių androgeninių steroidų grupei, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme, bei kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1329 patvirtintą Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent kaltinamoji padėjo L. V. įgyti šias medžiagas bei į tai, kad atsakomybė už padėjimą įgyti šių medžiagų pagal minėtą normą taikoma nepriklausomai nuo jų nustatyto kiekio, darytina išvada, jog J. K.-P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 276³ straipsnį.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės rodo ir tai, jog J. K.-P. veika atitinka ir nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje požymius. Kaltinamoji, būdama valstybės tarnautoja Vilniaus PN ir turėdama galimybę be specialaus patikrinimo įsinešti į šią įstaigą įvairius daiktus bei kontaktuoti su joje laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais, bei žinodama, jog nuteistieji be kita ko neturi teisės disponuoti mobiliaisiais telefonais ir jų SIM kortelėmis bei anabolinėmis medžiagomis ir tai, jog pagal teisės aktus kitiems asmenims draudžiama perduoti nuteistiesiems tokio pobūdžio daiktus (t. 2, b. l. 157-158) – siekdama įgyti bei įgydama turtinės (asmeninės) naudos - L. V. pažadėjus jai už daiktų perdavimą sumokėti piniginį atlygį bei dalį piniginių lėšų – 60 eurų - sumokant į kaltinamosios dukros banko sąskaitą, pastaroji nuteistajam L. V. neteisėtai perdavė mobiliuosius telefonus, SIM korteles bei anabolines medžiagas, taip ne tik pažeisdama aktualių teisės aktų nuostatas, bet ir padarydama didelės neturtinės žalos valstybei, valstybės tarnybai, juridiniam asmeniui – sumenkino Vilniaus PN įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei, sudarydama sąlygas nuteistiesiems disponuoti draudžiamais daiktais, sutrikdė normalų pataisos įstaigos darbą bei jos vidaus rėžimą. Taigi, darytina išvada, jog J. K.-P. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė patikslintą kaltinimą, kuriame, be kita ko, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad kaltinamoji savo veiksmais sudarė sąlygas daryti nusikalstamas veikas (sukčiavimus). Visgi, šią aplinkybę teismas šalina, nes ji byloje neįrodinėta ir nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl konkrečių nuteistosios į įkalinimo įstaigą įneštų SIM kortelių ar telefonų buvo darytos tokios nusikalstamos veikos, kad jas konkretūs nuteistieji ketino daryti, kad tokie veiksmai sudarė sąlygas jas daryti ir pan. Vien tik faktas, kad nuteistieji Lietuvos pataisos įstaigose daro tokias nusikalstamas veikas, neleidžia teigti, kad kaltinamosios veiksmais buvo sudarytos sąlygos taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

J. K.-P. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 228 straipsnio 2 dalis) ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 276³ straipsnis), veikė tiesiogine tyčia – siekė asmeninės naudos. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) iš esmės pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokią išvadą teismas daro nepaisant to, kad su tam tikromis įtarime, o vėliau ir pirminiame kaltinime, nurodytomis aplinkybėmis J. K.-P. nesutiko – pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas bylos nagrinėjimo teisme metu savo iniciatyva pakeitė kaltinimą, po ko pastaroji pripažino savo kaltę visa apimtimi. Atsižvelgdamas į tokias prokuroro atliktas kaltinimo korekcijas, apygardos teismas daro išvadą, jog J. K.-P. ankstesnis nesutikimas dėl tam tikrų kaltinime nurodytų aplinkybių, neleidžia jos laikyti nenuoširdžia. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastaroji anksčiau neteista (t. 2, b. l. 168), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 163-167).

Spręsdamas dėl kaltinamajai J. K.-P. skirtinos bausmės, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji savo veiksmais vienu metu padarė 2 nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos) ir BK 276³ straipsnyje (lenkimas vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas). Pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų; BK 276³ straipsnyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Vertindamas J. K.-P. asmenybę, pirmiausia teismas pažymi, jog pastaroji bent jau iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nebuvo linkusi veikti priešingai teisei – ji anksčiau neteista ir nors bausta administracine tvarka, jos pažeidimai yra išimtinai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kurie visgi nesukėlė didesnio pavojaus kelių eismo saugumui (t. 2, b. l 163-167).

Griežtos baudžiamojo įstatymo sankcijos kontekste teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, jog kaltinamoji augina 3 nepilnamečius vaikus. Be to, nors kaltinamoji ir yra ištekėjusi, faktiškai vaikus augina viena, su jų tėvu negyvena ir šiuo metu skiriasi. Taigi, trys nepilnamečiai vaikai faktiškai yra priklausomi nuo savo motinos, kurios įkalinimas reikštų esmingą jų gyvenimo pokytį ir, be jokios abejonės, pakenktų jų gerovei.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, darytina neabejotina išvada, jog pirmąkart teisiamai kaltinamajai, atsižvelgiant į teisingumo bei proporcingumo principų nuostatas, būtų nehumaniška ir netikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Nesant pagrindo jos atžvilgiu skirti švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės, už abi nusikalstamas veikas jai skirtina sankcijose numatyta baudos bausmė. Kaltinamoji yra aukštojo išsilavinimo, nurodo ne tik dirbanti pagal darbo sutartį, tačiau ir užsiimanti individualia veikla, taigi, gauna pinigines lėšas.

Teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje padaryta išties pavojinga nusikalstama veika – nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarė valstybės tarnautoja, kuriai buvo taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai ir kuri prieš tai buvo pasirašytinai supažindinta su pataisos įstaigos teisės aktais bei vidinėmis taisyklės, įspėta dėl galimos teisinės atsakomybės; kuri žinojo, jog tik dėl savo einamų pareigų pobūdžio ir suteikiamo valstybės pasitikėjimo turi galimybę nuteistiesiems parūpinti įstaigoje uždraustų daiktų ir išvengti sulaikymo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė suprantanti galimą savo veiksmų pavojingumą, kad Lietuvoje nuteistieji naudodamiesi draudžiamais daiktais, telefonais, be kita ko padaro ir nusikalstamas veikas, sukčiauja, nepaisant to, kaltinamoji pasinaudojo užimamomis pareigomis ir atliko aiškiai žinomus pavojingus nusikalstamus veiksmus. Minėtų argumentų kontekste, teismas sutinka su prokuroro pozicija dėl siūlomų bausmių ir mano, jog J. K.-P. skirtinos baudos dydis dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kaltinamosios finansinės padėties turi būti mažesnis nei jos vidurkis. Teismo įsitikinimu, viešas bylos nagrinėjimas, auklėjamasis teismo proceso poveikis, bei 225 MGL dydžio baudos bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus. Tokia bauda kaltinamajai J.K. – P. yra adekvati ir proporcinga bausmė.

Šiame kontekste pažymėtina, jog prokuroro siūloma 100 MGL dydžio baudos bausmė kaltinamajai už BK 276³ straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinant jau šiame nuosprendyje analizuotas aplinkybes bei pabrėžiant kaltinamosios padarytų nusikaltimų pavojingumo skirtumus, laikytina adekvačia baudžiamojo poveikio priemone siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai kad, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas bei BK 276³ straipsnyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, kaip tai apibrėžia BK 11 straipsnis. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą. Be to, šis bausmių bendrinimo būdas taikomas ir tuomet, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė (225 MGL dydžio bauda) apima bausmę skirtą už BK 276³ straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą (100 MGL dydžio bauda), galutinę bausmę nustatant 225 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. K.-P. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinį bausmės dydį nustatant – 150 MGL dydžio baudą.

Kaltinamoji ir jos gynėjas teismo prašė paskirti švelnesnę bausmę. Gynėjas teigė, kad kaltinamajai teisinga paskirti tris kartus mažesnę - 50 MGL dydžio baudą, visgi, teismas su tuo nesutinka. Būtent tokie ir panašūs baudų dydžiai (šiuo atveju gynėjo prašomas paskirti baudos dydis siekia 1883 eurų) už nustatytą sunkų nusikaltimą, kuris nagrinėjamoje byloje dėl kaltinamosios atliktų veiksmų pobūdžio buvo išties pavojingas, paskatino įstatymų leidėją griežtinti bausmes, didinti baudų dydžius ir numatyti pagal nusikalstamos veikos sunkumą diferencijuotas minimalias baudos ribas, nes tokios bausmės formuoja nebaudžiamumo įspūdį ir rodo formalų požiūrį į labai pavojingas nusikalstamas veikas. Teismas supranta, kad kaltinamosios finansinė padėtis nėra lengva, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas su vyru ir ji nėra tikra dėl savo finansinės padėties bei vaikų išlaikymo ateityje. Visgi, paskirtasis baudos dydis laikytinas proporcinga bausme už aptariamų nusikaltimų padarymą. Kita vertus, atsižvelgdamas į J. K. - P. turtinę padėtį bei siekdamas sušvelninti dėl skirtos bausmės J. K. - P. šeimai tenkančią turtinę naštą ir užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėsto per 2 metus. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį bauda nebus išieškoma priverstinai. Teismo vertinimu, tokios bausmės kaltinamajai paskyrimas užtikrins interesų pusiausvyrą - ne tik leis užtikrinti jos šeimos interesus, bet ir bus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų

Baudžiamojoje byloje esantys daiktai turintys, reikšmės nusikaltimams tirti ir nagrinėti:

banko sąskaitos išrašas, pateiktas liudytojo T. D. (t. 1, b. l. 182-191) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip dokumentas, turintis BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugotinas kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);mobiliojo ryšio telefonai „Samsung GT-S5830“, „Samsung GT-E-1200R“, GT Star (2 vnt.), M5, „Alcatel“, „LONG-CZ“, „Nokia 2630“, kurie kratų metu buvo rasti pas Vilniaus PN nuteistuosius (t. 2, b. l. 7-46), mobiliojo ryšio telefonas „LONG-CZ“ ir stiklinis buteliukas su skysčiu, pateikti L. V. (t. 1, b. l. 174-181), mobiliojo ryšio telefonai „LONG-CZ“ (4 vnt.), maišelis su mobiliojo ryšio telefonais „Samsung GT-E 1200R“ ir Nokia 6500C, kartotinė dėžutė, SIM kortelių rėmeliai (4 vnt.), maišelis su švirkštais, kurie kratos metu buvo rasti pas kaltinamąją jos gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 137-160), dėžutė, kratos metu rasta pas liudytoją A. J. (t. 1, b. l. 167-175), šokoladas „Block“, kratos metu rastas kaltinamosios darbo vietoje (t. 1, b. l. 116-119, 123-125) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); medinė skrynelė, kratos metu rasta kaltinamosios darbo vietoje (t. 1, b. l. 116-122) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jos savininko prašymui, grąžintinas jos savininkei, o tokio prašymo nesant, kaip menkavertė – sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4-5 punktai).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad J. K.-P. iš savo nusikalstamų veikų įgijo 60 eurų piniginį atlygį, kuris buvo pervestas į jos dukros banko sąskaitą. Taigi, konstatavus, jog už kaltinime minėtų daiktų perdavimą J. K.-P. gauta piniginė suma yra 60 eurų, šios piniginės lėšos, kaip nusikaltimų rezultatas, iš pastarosios turi būti konfiskuotos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. - P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus:

BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 225 MGL dydžio baudą;BK 276³ straipsnyje ir paskirti jai 100 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - 225 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. - P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudą, nustatant 2 (dviejų) metų terminą jai sumokėti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J. K. - P. išieškoti 60 eurus, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią piniginę sumą.

Banko sąskaitos išrašą, pateiktą liudytojo T. D. (t. 1, b. l. 182-191) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip dokumentą, turintį BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonus „Samsung GT-S5830“, „Samsung GT-E-1200R“, GT Star (2 vnt.)M5, „Alcatel“, „LONG-CZ“, „Nokia 2630“, kurie kratų metu buvo rasti pas Vilniaus PN nuteistuosius (t. 2, b. l. 7-46), mobiliojo ryšio telefoną „LONG-CZ“ ir stiklinį buteliuką su skysčiu, pateiktus L. V. (t. 1, b. l. 174-181), mobiliojo ryšio telefonus „LONG-CZ“ (4 vnt.), maišelį su mobiliojo ryšio telefonais „Samsung GT-E 1200R“ ir Nokia 6500C, kartotinę dėžutę, SIM kortelių rėmelius (4 vnt.), maišelį su švirkštais, kurie kratos metu buvo rasti pas J. K.-P. jos gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 137-160), dėžutę, kratos metu rastą pas liudytoją A. J. (t. 1, b. l. 167-175), šokoladą „Block“, kratos metu rastą J. K.-P. darbo vietoje (t. 1, b. l. 116-119, 123-125) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Medinę skrynelę, kratos metu rastą J. K.-P. darbo vietoje (t. 1, b. l. 116-122) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jos savininko prašymui, grąžinti teisėtai jų savininkei, o tokio prašymo nesant, kaip menkavertę – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4-5 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.