Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.1.13.; 1.2.19.1.2.1.; 1.2.19.3.2.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.23.2.1.; 2.1.14.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.1

2022 m. birželio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z., nuteistojo E. J. gynėjo advokato Simono Slapšinsko, nuteistojo V. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir nubaustas:

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo mėn. papirkimo) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio mėn. papirkimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir E. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktų nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. P. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir nubaustas:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo mėn. susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo) – 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio mėn. susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir V. P. skirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 24 mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Z. (A. Z.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas 90 parų areštas.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. Z. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. Z. ir V. P. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Priteista iš valstybės A. Z. 10 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o V. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. J. papirko valstybės tarnautoją, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, o V. P. susitarė priimti kyšį ir priėmė, o būtent: E. J. papirko valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnįjį specialistą V. P. už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą jam (E. J.) į (duomenys neskelbtini), o V. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini), nuteistajam E. J., kas pasireiškė tuo, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), paprašė V. P. už piniginį atlygį atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, o V. P. sutiko pagalvoti. Kito budėjimo metu V. P. informavo E. J., kad sutinka jam (E. J.) už piniginį atlygį į (duomenys neskelbtini) atnešti mobiliojo ryšio telefoną, po ko E. J. nurodė V. P. E. L., kaip asmens, perduosiančio piniginį atlygį – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) jam įnešimą, kontaktinį telefono numerį, po ko V. P. dar kito budėjimo metu, išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį po E. J. duoto sutikimo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir padėjęs laikė savo automobilyje „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įnešė mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini), kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir laiką perdavė E. J., po ko V. P., kitą dieną po telefono perdavimo E. J., baigęs budėjimą, paskambino E. J. nurodytu telefono numeriu E. L. ir sutarė dėl piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) E. J. įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko sutartu laiku V. P. nuvyko į sutartą vietą, t. y. prie prekybos centro „X“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur.

2. Be to, E. J. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. Z. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, o V. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. J. papirko, A. Z. padėjo E. J. papirkti valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnįjį specialistą V. P. už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą jam (E. J.) į (duomenys neskelbtini), o V. P. susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini) E. J., o būtent: V. P. 2017 m. lapkričio 17 d. nuo 18 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, daiktų sandėlyje, nurodė A. Z., kad gali už piniginį atlygį (duomenys neskelbtini) esantiems nuteistiesiems atnešti neleistinų daiktų – mobiliojo ryšio telefonų, bei davė nurodymą A. Z. surasti nuteistuosius, kurie norėtų įsigyti mobiliojo ryšio telefonų, po ko A. Z., vykdydamas V. P. nurodymą, apie galimybę už piniginį atlygį įsigyti mobiliojo ryšio telefoną informavo E. J., o E. J. išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, po ko A. Z. šią informaciją perdavus V. P., o pastarajam sutikus E. J. atnešti mobiliojo ryšio telefoną bei nurodžius, kad reikalingas laisvėje esančio asmens, galėsiančio perduoti 300 Eur piniginį atlygį už mobiliojo ryšio telefono įnešimą E. J. į (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris, susitarti dėl pinigų perdavimo aplinkybių, A. Z. minėtą V. P. nurodymą perdavus E. J., savo ruožtu šis (E. J.) A. Z. nurodė E. L. kontaktinį telefono numerį, po ko A. Z. šį telefono numerį nurodžius V. P., o pastarajam 2017 m. lapkričio 18 d. apie 10.06 val., paskambinus nurodytu telefono numeriu E. L. ir sutarus dėl mobiliojo ryšio telefono bei piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono E. J. į (duomenys neskelbtini) įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko, sutartu laiku 2017 m. lapkričio 20 d. 09.27 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „X“, E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos bus naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur, tokiu būdu jis papirko valstybės tarnautoją siekiant neteisėto valstybės tarnautojo veikimo.

3. V. P. ir A. Z. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: jie, būdami statutiniais valstybės tarnautojais – V. P. (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu, o A. Z. (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniuoju, turėdami pareigą laikytis įstatymų, užtikrinti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo laikymąsi, užkardyti jiems galimybes disponuoti daiktais, neįtrauktais į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, bei civilinėje apyvartoje draudžiamais daiktais, pagal kompetenciją imtis veiksmų, siekiant užkardyti rengiamas, daromas ar padarytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, veikė priešingai tarnybos interesams ir, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti (duomenys neskelbtini) patalpintiems nuteistiesiems ir jas išplatino, kas pasireiškė tuo, kad V. P. 2017 m. spalio 1 d. automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 3,5629 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., supakuotos polietileniniame maišelyje, ir minėtą narkotinę medžiagą nurodytame automobilyje laikė iki 20 val., kuomet V. P. tarnybos metu kartu su A. Z. išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, V. P. paėmė minėtą narkotinę medžiagą iš nurodyto automobilio ir perdavė ją A. Z., kuris minėtą narkotinę medžiagą, laikydamas ją drabužių kišenėje, įnešė į (duomenys neskelbtini) patalpas ir prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 padavė V. P., po ko tą pačią dieną, t. y. 2017 m. spalio 1 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, prie įėjimo į 1-ąjį korpusą durų, V. P., dalyvaujant A. Z., perdavė minėtą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. Z., pastarojo neįspėdamas, kad perduodama medžiaga yra narkotinė, tačiau duodamas nuteistajam nurodymą minėtą medžiagą paslėpti, po ko nuteistasis A. Z., nežinodamas, kad jam perduota medžiaga yra narkotinė, taigi, nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, vykdydamas V. P. nurodymą, minėtą narkotinę medžiagą paslėpė Ūkio aptarnavimo būrio patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, po ko V. P., 2017 m. spalio 2 d. apie 6 val., pasikvietęs nuteistąjį A. Z. ir šiam nurodęs, kad anksčiau perduota medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, nuteistajam A. Z. davė nurodymą minėtą narkotinę medžiagą išplatinti parduodant (duomenys neskelbtini) esantiems nuteistiesiems už 1 000 Eur, iš kurių nurodė 600 Eur perduoti V. P., o 400 Eur pasilikti sau, po ko nuteistasis A. Z., supratęs, kad V. P., dalyvaujant A. Z., anksčiau perduota medžiaga – tai narkotinė medžiaga – kanapės, 2017 m. spalio 2 d. apie tai informavo (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, po ko 2017 m. spalio 3 d. apie 10 val., Ūkinio aptarnavimo patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, kratos metu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 3,5629 g ir kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., tokiu būdu jie neteisėtai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, veikdami bendrininkų grupe, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti ir jas platino (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tuo padarydami didelę neturtinę žalą valstybei, normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini), nes minėtais neteisėtais veiksmais sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dirbančio pataisos įstaigoje, vardą, jų neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam šios įstaigos darbui, kadangi sudarė galimybę ir sąlygas nuteistiesiems disponuoti civilinėje apyvartoje uždraustais daiktais bei sudarė pagrindą susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir apie įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą.

4. A. Z. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad susitarė priimti ir priėmė kyšį, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J., kas pasireiškė tuo, kad po to, kai 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuteistasis E. J. jo (A. Z.) ir V. P. paprašė už piniginį atlygį atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, jis (A. Z.) kartu su V. P. pažadėjo pagalvoti. Jis (A. Z.), kitą dieną susitikęs su V. P., susitarė nuteistajam E. J. į (duomenys neskelbtini) atnešti mobiliojo ryšio telefoną, kurį tą pačią dieną už 20 Eur nupirko „XX“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), ir padėję laikė V. P. automobilyje „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kito budėjimo metu, jis (A. Z.) su V. P. informavo nuteistąjį E. J., kad sutinka atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, po ko pastarasis V. P. nurodė E. L., kaip asmens, perduosiančio piniginį atlygį – 300 Eur, už mobiliojo ryšio telefono įnešimą, kontaktinį telefono numerį, po ko jis (A. Z.), dar kito budėjimo metu, kartu su V. P. išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš nurodyto automobilio ir kartu su V. P. įnešus į (duomenys neskelbtini), prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 V. P. perdavė minėtą mobiliojo ryšio telefoną jam (A. Z.), o jis minėtą mobiliojo ryšio telefoną perdavė nuteistajam E. J., po ko V. P., kitą dieną, baigęs budėjimą, paskambino nuteistojo E. J. nurodytu telefono numeriu E. L. ir susitarė dėl piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J. įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko sutartu laiku jis (A. Z.) kartu su V. P. nuvyko į sutartą vietą, t. y. prie prekybos centro „X“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, nuteistojo E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur, kurių dalį, t. y. 150 Eur, pastarasis atidavė jam (A. Z.).

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla apeliacinėje instancijoje, dalyje dėl V. P. ir E. J. pateiktų kaltinimų dėl 2017 m. rugsėjo mėnesio nusikalstamos veikos, laiko nustatyta, kad:

6. V. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalinčiam nenustatytam asmeniui, kas pasireiškė tuo, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo paprašė V. P. už piniginį atlygį atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, o V. P. sutiko. Po ko V. P., išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį po duoto sutikimo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir padėjęs laikė savo automobilyje „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įnešė mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini), kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir laiką perdavė nenustatytam (duomenys neskelbtini) kalinčiam asmeniui, po ko V. P., kitą dieną po telefono perdavimo, baigęs budėjimą, paskambino nenustatyto asmens nurodytu telefono numeriu E. L. ir sutarė dėl piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko sutartu laiku V. P. nuvyko į sutartą vietą, t. y. prie prekybos centro ,,X“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, perdavė V. P. 300 Eur. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir neįskaičiavo tardymo izoliatoriuje suėmime išbūto laiko. Šioje byloje nuteistajam A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę. A. Z. taip pat nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, o 2020 m. rugpjūčio 27 d. lygtinai paleistas iš Šaulių tardymo izoliatoriaus, lygtinio paleidimo pabaiga 2021 m. gruodžio 11 d. Taigi, šis nuosprendis nebuvo subendrintas su neatlikta bausme. Be to, jis (A. Z.) bendradarbiavo padedant atskleisti šiuos nusikaltimus dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jį atliekant, todėl apygardos teismas priėmė neteisingą jo atžvilgiu nuosprendį. Bendradarbiavimas su kriminaline žvalgyba buvo oficialus, tai buvo įforminta dokumentuose, todėl, nuteistojo nuomone, pranešimas apie daromus nusikaltimus nelaikytinas nusikaltimu. A. Z. nekaltas, kad tam tikri pareigūnai padarė daug procesinių klaidų, dėl kurių jis tapo kaltinamuoju, kas matyti iš bylos medžiagos.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Simonas Slapšinskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalį, kuria E. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. J. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pagal teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo/kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

8.2. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai nustatytos, nurodytos ir ištirtos svarbiausios kaltinimo aplinkybės, susijusios su E. J. nusikalstamais veiksmais. Nebuvo nustatytos tikslios aplinkybės, kada, kokius tiksliai nusikalstamus veiksmus atliko E. J., kada, kaip ir kokiu būdu jis galėjo papirkti V. P., kada ir kaip E. J. galėjo kontaktuoti su V. P. bei atlikti jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Atitinkamai baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas apsiribojo vien tik kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, jų nevertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumoje, selektyviai vertino kitų kaltinamųjų parodymus bei nesiėmė visų galima įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės bei pašalinti byloje esantys prieštaravimai, o visas kaltinimo abejones bei spragas, priešingai in dubio pro reo principui, vertino ir aiškino E. J. nenaudai.

Dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos epizodo

8.3. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų teiginius, kad: 1) E. J. su V. P. iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pradžios būtų vienas kitą matę, bendravę ar juos sietų toks ryšys, jog E. J. būtų galėjęs bandyti V. P. papirkti; 2) kada tiksliai ir kur tiksliai E. J. galėjo kontaktuoti su V. P.; 3) ikiteisminio tyrimo metu nėra gauti bei baudžiamojoje byloje nėra minimi jokie 2017 m. rugsėjo mėn. ikiteisminio tyrimo veiksmai bei jų metu gauti duomenys, kuriuose būtų minima E. J. pavardė, jokie duomenys apie E. J. 2017 m. rugsėjo mėn. nebuvo gauti; 4) byloje nėra duomenų, kad E. J. perdavė tiesiogiai V. P. E. L. telefono numerį; 5) byloje nėra nustatyti duomenys, kokį konkrečiai mobiliojo ryšio telefoną galėjo įgyti V. P. 2017 m. rugsėjo mėn. bei bandyti perduoti E. J.; 6) nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėn. tiesiogiai iš V. P. gavo ir vėliau turėjo, bei naudojosi ar kažkam kitam perdavė mobiliojo ryšio telefoną; 7) byloje nėra nustatyti duomenys, kad E. L. su V. P. kontaktavo bei E. L. V. P. perdavė neteisėtą atlygį jau 2017 m. rugsėjo mėn. Baudžiamojoje byloje nesant visų šių duomenų, o priešingai – esant tik duomenims, kurie šiuos teiginius paneigia, išvada, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėn. galėjo atlikti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra neįmanoma. Dėl to nepagrįstu, nesuprantamu ir neteisėtu laikytinas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriame visos šios esminės kaltinamojo akto spragos, priešingai in dubio pro reo principui, buvo vertinamos ir aiškinamos E. J. nenaudai, pateisinant šių duomenų nebuvimą išimtinai tik teismo nuosprendžio spėjamojo pobūdžio formuluotėmis, nepagrįstomis jokiais baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais įrodymais.

8.4. Vieninteliai duomenys apie 2017 m. rugsėjo mėn. bent kažkokius užfiksuotus įvykius (kuriuose išvis nėra minimas E. J.) buvo pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugsėjo 29 d. teikimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 26–27) Kalėjimo departamento pareigūnų atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta informacija, jog 2017 m. rugsėjo 10 d. V. P. prašė nuteistojo perduoti 0,5 litro degtinės į kamerą, o 2017 m. rugsėjo 14 d. vakarienės dalinimo suimtiesiems (nuteistiesiems) metu V. P. 0,5 butelį degtinės, perdavė (asmens duomenys neišslaptinti) ir liepė perduoti į kamerą (kameros numeris neišslaptintas). 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdyje vykusios A. Z. apklausos metu paaiškėjo, jog pastarojo ir V. P. artimesnis bendravimas prasidėjo, kai V. P. paprašė A. Z. pagalbos įnešant į kamerą, esančią ketvirtame pastato aukšte, butelį degtinės. Jis V. P. prašymą įvykdė ir degtinės butelį nunešė į nurodytą kamerą, tačiau apie tai informavo ir kriminalinės žvalgybos pareigūną A. N.. Taigi, jokių duomenų apie E. J. galimai nusikalstamus veiksmus 2017 m. rugsėjo mėn. ar kitus duomenis, kuriuose būtų minimas E. J., baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat byloje nėra bei skundžiamame nuosprendyje nenurodytas nei vienas objektyvus įrodymas, kad 2017 m. rugsėjo mėn. E. J. su V. P. buvo pažįstami ir/ar bendravo, E. J. perdavė tiesiogiai V. P. E. L. telefono numerį ar E. L. telefono numerį V. P. gavo 2017 m. rugsėjo mėn. ar anksčiau. Taip pat nėra įrodymų, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėn. tiesiogiai iš V. P. gavo ir vėliau turėjo, bei naudojosi ar kažkam kitam perdavė mobiliojo ryšio telefoną, o už tai E. L. su V. P. jau 2017 m. rugsėjo mėn. kontaktavo mobiliojo ryšio telefonais ir/ar susitiko bei E. L. V. P. 2017 m. rugsėjo mėn. perdavė pinigus, kaip neteisėtą atlygį. Visos šios skundžiamo nuosprendžio apkaltinamojo pobūdžio išvados buvo padarytos jas išgalvojant ar kitu būdu spėjant, tačiau jų nepagrindžiant objektyviais, baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

8.5. Pažymima, jog 2020 m. sausio 31 d. posėdžio metu apklausta liudytoja N. V., šioje byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą, negalėjo atsakyti į klausimą, pagal kokius duomenis byloje atsirado 2017 m. rugsėjo mėn. epizodas. Į šį klausimą 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu negalėjo atsakyti ir liudytojas A. Ž., atlikęs šioje byloje ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmus. Taigi, ne tik skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, susiję su 2017 m. rugsėjo mėn. epizodu, bet ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo paaiškinti ir atsakyti, kuo remiantis ir kaip buvo suformuotas kaltinimas E. J. dėl šio epizodo.

8.6. Skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog E. J., susitaręs su V. P., neteisėtai veikė 2017 m. rugsėjo mėn. paneigia šie duomenys: 1) E. J. ir V. P. apklausų metu teigė, kad vienas kito nepažįsta, pamatė pirmą kartą tik teismo posėdžių salėje, o V. P. ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmus, neatpažino E. J., kas patvirtina, jog asmenys negalėjo susitarę veikti nusikalstamai; 2) iš Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos imuniteto skyriaus 2018 m. kovo 13 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. Z. V. P. E. L. mobiliojo telefono numerį padiktavo 2017 m. spalio 23 d., o V. P. E. L. paskambino 2017 m. spalio 23 d. bei susitarė susitikti 2017 m. spalio 25 d. Kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų dėl V. P. ir E. L. neteisėtą susitikimų 2017 m. rugsėjo mėn. baudžiamojoje byloje nėra. Be to, nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog būtent E. J. perdavė V. P. E. L. telefono numerį, prieštarauja šių kaltinamųjų ir A. Z. parodymams, jog jis, gavęs iš E. J. E. L. mobiliojo telefono numerį, jį perdavė pareigūnui V. N. bei perrašęs šį telefono numerį padiktavo jį V. P., t. y. ne E. J. bendravo ir perdavė E. L. telefono numerį V. P., o A. Z.; 3) byloje nėra nustatyti duomenys, kokį konkrečiai mobiliojo ryšio telefoną už 20 Eur galėjo įgyti V. P. 2017 m. rugsėjo mėn. bei bandyti perduoti E. J.; 4) byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėn. tiesiogiai iš V. P. gavo ir vėliau turėjo, bei naudojosi ar kažkam kitam perdavė mobiliojo ryšio telefoną. 2019 m. spalio 25 d. posėdžio metu liudytojas V. N. nurodė, jog pas E. J. nebuvo rastas telefonas arba modemas, o liudytoja G. J. paaiškino, jog jos vyras E. J. jai skambindavo ne iš mobiliojo ryšio telefono, bet iš izoliatoriuje esančio taksofono, kas kelia pagrįstus klausimus, kokiu tikslu E. J. reikėjo naudotis taksofonu, jeigu jis nuo 2017 m. rugsėjo mėn. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, ir kam jam reikėjo antro mobiliojo ryšio telefono (2017 m. lapkričio mėn. epizodas). 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu liudytojas A. Ž. negalėjo atsakyti į klausimą, ar iki pradedant kriminalinės žvalgybos veiksmus disponavo kokia nors informacija apie E. J. neteisėtą veiklą, ar pas E. J. kada nors buvo rasta draudžiamų daiktų; liudytojas paaiškino, jog, jei tokia informacija būtų buvusi, būtų atliktos kratos. Be to, aplinkybę, kad E. J. (duomenys neskelbtini) neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono patvirtino ne vienas baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas, tame tarpe ir kaltinamasis A. Z.. 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu A. Z. paaiškino, jog bylai aktualus pokalbis tarp jo ir V. P. apie telefono įnešimą vyko 2017 m. lapkričio 17 d., kai V. P. A. Z. paklausė, ar kam nors reikia telefono aparato, o pastarasis pagalvojo apie E. J., nes šis turėjo pinigų ir neturėjo savo telefono aparato. Taigi, joks telefonas 2017 m. rugsėjo mėn. E. J. įneštas nebuvo, nes iki 2017 m. lapkričio 17 d. savo telefono aparato jis neturėjo, o dėl galimo telefono įnešimo 2017 m. lapkričio mėn. su V. P. kalbėjo A. Z. iš anksto E. J. neprašomas.

8.7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis dėl 2017 m. rugsėjo mėn. epizodo E. J. buvo priimtas remiantis tik ikiteisminio tyrimo metu V. P. duotais parodymais apie „nuteistojo E.“, kurio asmenų parodymo atpažinti veiksmų metu jis neatpažino, prašymu jo įneštą ir A. Z. pagalba perduotą telefono aparatą. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija laikytina nepagrįsta, šie V. P. parodymai vertinti selektyviai. Pažymima, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžių metu V. P., duodamas parodymus neminėjo 2017 m. rugsėjo mėn. įvykių, kuriuose figūruotu E. J. pavardė. Visi skundžiamame nuosprendyje dėl šio epizodo nurodomi duomenys, kaip pagrindžiantys E. J. kaltę, yra susiję su 2017 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. gautais duomenimis, tuo tarpu, teismas nenurodė jokių duomenų, kurie pagrįstų E. J. kaltę dėl 2017 m. rugsėjo mėn. epizodo. Nors Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad V. P. iš dalies prisipažino dėl nusikalstamų veiksmų, tačiau jis nepatvirtino, jog 2017 m. rugsėjo mėn. jį būtų papirkęs E. J., kad jam V. P. nupirko ir įnešė mobiliojo ryšio telefoną ir už tai per E. L. gavo atlygį. Nei vienas kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl 2017 m. rugsėjo mėn. epizodo neprisipažino. Be to, V. P., kaip ir daugelis kitų liudytojų, kaltinamasis A. Z., E. J., nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi arba nepilni, kadangi buvo duoti spaudžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nors teismas tokius jo parodymus dėl patirto ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimo atmetė kaip nepagrįstą kaltinamojo gynybinę poziciją, tačiau nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų, kodėl ir kiti liudytojai teisme parodė, jog iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų patyrė spaudimą duoti konkrečius parodymus. Skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti V. P. parodymai Vilniaus apygardos teismo buvo vertinami naudojant „dvigubus standartus“, nes priimant nuosprendį E. J., teismas V. P. parodymus vertino kaip išsamius ir pakankamus įrodant E. J. kaltę, tuo tarpu, priimant išteisinamąjį nuosprendį A. Z., teismas vertino, jog ikiteisminio tyrimo metu V. P. duoti parodymai yra nepakankami, neišsamūs bei prieštarauja kitiems bylos duomenimis, todėl yra nepakankami pagrįsti A. Z. kaltę. Tai rodo, kad E. J. atveju teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, visas baudžiamosios bylos spragas aiškino E. J. nenaudai. Be to, apkaltinamasis nuosprendis E. J. negali būti grindžiamas išimtinai tik kito kaltinamojo V. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teismo posėdžio metu paneigė kaip neteisingus, byloje nesant daugiau jokių kitų objektyviai nustatytų duomenų, nes toks teismo nuosprendis prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Dėl 2017 m. lapkričio mėn. nusikalstamos veikos epizodo

8.8. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų teiginius, kad: l) A. Z., vykdydamas V. P. nurodymą, apie galimybę už piniginį atlygį įsigyti mobiliojo ryšio telefoną informavo E. J., o E. J. išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną; 2) E. J. perdavė A. Z. E. L. telefono numerį, kad pastarasis su V. P. suderintų neteisėtą veikimą, t. y. kyšio pareigūnui perdavimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei sprendė dėl E. J. siekio neteisėtu būdu įgyti mobiliojo ryšio telefoną, netinkamai aiškino E. L. piniginių lėšų perdavimo V. P. tikslą bei nepagrįstai nepaisė byloje nustatytų objektyvių duomenų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kuriame šios kaltinamojo akto spragos, priešingai in dubio pro reo principui, buvo vertinamos ir aiškinamos E. J. nenaudai.

8.9. Pažymima, kad iš viso po 300 Eur E. L. V. P. perdavė ne du, o keturis kartus, tuo tarpu paskutiniojo susitikimo metu jokio telefono aparato V. P. jis neperdavė. Iš 2017 m. spalio 23 d. tarp V. P. ir A. Z. vykusio telefoninio pokalbio matyti, jog A. Z. padiktavo V. P. E. L. telefono numerį. Iš 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. telefoninių pokalbių tarp V. P. ir E. L. matyti, kad įvyko keturi jų susitikimai. Šiuos duomenis patvirtina liudytojų G. J. ir E. L. parodymai, kurie įrodo, jog E. L. su V. P. buvo susitikę keturis kartus ir kiekvieną kartą pastarajam perduodavo po 300 Eur.

8.10. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. J. tiesiogiai iš V. P. ar per A. Z. gavo ir vėliau turėjo, bei naudojosi ar kažkam kitam perdavė mobiliojo ryšio telefoną. Priešingai, 2019 m. spalio 25 d. posėdžio metu liudytojas V. N. nurodė, jog pas E. J. niekada nebuvo rastas telefonas arba modemas, o liudytoja G. J. paaiškino, jog jos vyras E. J. skambindavo ne iš mobiliojo ryšio telefono, bet iš izoliatoriuje esančio taksofono. Dėl to neaišku, kokiu tikslu E. J. reikėjo naudotis taksofonu, jeigu jis dar nuo 2017 m. rugsėjo mėn. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, bei kam jam reikėjo antro mobiliojo ryšio telefono, dėl kurio jam inkriminuojamas 2017 m. lapkričio mėn. epizodas. Pažymima, kad 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu liudytojas A. Ž. negalėjo atsakyti į klausimą, ar iki pradedant kriminalinės žvalgybos veiksmus disponavo informacija apie E. J. neteisėtą veiklą, ar pas jį kada nors buvo rasta draudžiamų daiktų; liudytojas paaiškino, jog, jei tokia informacija būtų buvusi, būtų atliktos kratos. Be to, aplinkybę, kad E. J. izoliatoriuje neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono patvirtino ne vienas baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas ir kaltinamasis A. Z.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo padaryti loginiai prieštaravimai, skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai, kurie grindžiami spėjimais, jog mobilusis telefonas atliekant bausmę yra paklausi prekė, prieštarauja in dubio pro reo ir teisingumo principams.

8.11. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, E. L. keturi susitikimai su V. P. bei šių susitikimų metu perduotos piniginės lėšos, E. J. nežinant, su kuo konkrečiai turi susitikti E. L., patvirtina E. J. parodymų metu nurodytą šių susitikimų priežastį, jog vykdydamas A. Z. prašymą, E. J. keturis kartus skolino A. Z. pinigines lėšas (kiekvieną kartą po 300 Eur), kurias reikėjo perduoti pastarojo draugui. Pinigus A. Z. jam grąžindavo nupirkdamas maisto produktų izoliatoriaus parduotuvėje, taip pat pinigus perduodavo E. L., kuriam E. J. žmona vėliau perduotas pinigų sumas grąžindavo. E. J. A. Z. pinigus skolindavo todėl, kad nenorėjo su juo konfliktuoti. 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu A. Z. patvirtino, jog skolindavosi iš E. J. pinigų, iš kurių grąžino 600 Eur skolą V. P.. Šie A. Z. parodymai patvirtina tikrąjį E. L. pinigų perdavimo V. P. motyvą, tačiau neturi nieko bendro su E. J. inkriminuojamu V. P. papirkimu. Tačiau apygardos teismas šių aplinkybių nevertino bei dėl jų nepasisakė.

8.12. Nors paskutinis kartas, kai E. L. susitiko su V. P., šiek tiek skyrėsi nuo ankstesnių, tačiau jo tikslas buvo toks pats – E. J. pinigų skolinimas A. Z.. Liudytojai A. D. ir G. U. teisme parodė, kad girdėjo kaip A. Z. reikalavo iš E. J. paskolinti jam pinigų. E. J. taip pat patvirtino, kad A. D. atsisakius skolinti A. Z. pinigų, šis primygtinai reikalavo E. J. paskolinti jam pinigų, ir nors šis atsisakė bei bandė to išvengti, tačiau A. Z. pradėjus naudoti spaudimą, E. J. sutiko ketvirtą kartą paskolinti A. Z. pinigų. Šie liudytojų ir kaltinamojo parodymai patvirtina, kad E. J. veiksmai nebuvo susiję su V. P., apie kurį, kaip matyti iš A. Z. parodymų, E. J. net nežinojo, papirkimu. Be to, E. J. paaiškino, kad A. Z. grasino jam, gąsdino, jog E. J. bus išvežtas į kitus pataisos namus, jei nepaskolins pinigų, o šiuos grasinimus E. J. suvokė kaip realius, atsižvelgiant į A. Z. smurtinį elgesį prieš kitus bausmes atliekančius asmenis (tą patvirtino liudytojas L. N.) ir į viešą paslaptį, kad A. Z. buvo pareigūnų „informatorius“, dėl ko A. Z. teikiama informacija (nepaisant ji teisinga ar ne) pareigūnai tikėjo labiau, todėl E. J. baiminosi, kad A. Z. jo neapšmeižtų ir kitaip neapkalbėtų. Šie E. J. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims ir liudytojų parodymams. Apie tai, kad A. Z. buvo pareigūnų informatorius ir/ar ruošėsi juos įskųsti, apie A. Z. smurtinį elgesį prieš kitus nuteistuosius, posėdžio metu patvirtino liudytojai A. D., G. U., D. D., A. N., A. O.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo A. D. ir G. U. parodymais, nurodydamas, kad jie bendravo su E. J. bei juos apklausų metu atstovavo tas pats gynėjas. Tokia teismo pozicija rodo, kad asmuo su niekuo negali artimiau bendrauti, nes jo parodymais nebus galima vadovautis kaip teisingais, t. y. toks asmuo teismo akyse taps nepatikimu, bei prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintai liudytojo teisei turėti atstovą (BPK 81 straipsnio 7 punktas). Taip pat teismas neatsakė, kodėl nesivadovauja kitų likusių liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. posėdžio metu liudytojas A. Ž., atlikęs šioje byloje ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat patvirtino, jog jam žinoma, kad A. Z. bendradarbiavo su pareigūnais bei buvo atvejų, kad jis pats gaudavo su šia byla susijusios, A. Z. suteiktos, informacijos, kurią Kalėjimų departamentui persiųsdavo (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Tačiau teismas, formaliai atmetęs E. J. parodymus dėl patirtos baimės bei susilauktų grasinimų iš A. Z. pusės, šių aplinkybių nuosprendyje nenagrinėjo, nevertino galimo A. Z., kaip pareigūnų informatoriaus, statuso bei to reikšmės nagrinėjamai baudžiamajai bylai, taip pat, nevertino A. Z. duotų parodymų patikimumo EŽTT praktikos kontekste (pvz., 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita v. Italy, pareiškimo Nr. 26772/95, 1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada v. Italy, pareiškimo Nr. 27143/951).

8.13. Be to, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. Z., vykdydamas V. P. nurodymą, apie galimybę už piniginį atlygį įsigyti mobiliojo ryšio telefoną informavo E. J., o E. J. išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Net nagrinėjant teorinę situaciją, jog galimai E. J. galėjo sutikti įsigyti telefoną, tačiau A. Z. nesakant, kokiu būdu bus į izoliatorių įneštas telefonas bei kaip pastarasis jį gaus (tą patvirtino pats A. Z. posėdžio metu), o tik teoriškai prašant E. J. sumokėti už telefono gavimą, E. J. net ir tokiu atveju negalėjo žinoti, kad į šiuos veiksmus nusikalstamai bus įtrauktas pareigūnas. Dėl to E. J. galėtų būti keliamas klausimas tik dėl kalinimo taisyklių nesilaikymo bei draudžiamo daikto laikymo, bet ne taikoma baudžiamoji atsakomybė. Net svarstant tokią teorinę galimybę, E. J. būtų tikėjęsis, kad telefoną gaus iš A. Z., kadangi ne vienas teisme apklaustas liudytojas (pvz., D. D., A. D.) patvirtino, jog izoliatoriuje matė pas A. Z. telefonus, o šis siūlė jiems jų įsigyti. Pats A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje patvirtino, jog E. J. nesakė, kad telefoną į izoliatorių turėtų įnešti V. P.. Aptarti įrodymai, patvirtina, jog E. J. nesiekė papirkti kokį nors pareigūną.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

8.14. Tiek dėl 2017 m. rugsėjo mėn. epizodo, tiek dėl 2017 m. lapkričio mėn. epizodo, šioje byloje nesant tinkamai surašytam kaltinamajam aktui bei pirmosios instancijos teismui tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, o įrodymus vertinus selektyviai, nagrinėjamoje byloje E. J. atžvilgiu nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, objektyvioji ir subjektyvioji pusė, todėl jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kaip minėta, abiejų epizodu atveju nebuvo nustatyta, kada, kas, su kuo bendravo, kada ir kokie nusikalstami veiksmai buvo atliekami. Konstatuodamas, jog E. J. tiesiogiai bendravo su V. P., teismas privalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kur kaltinamieji tai darė, ypač kuomet jie abu parodė, kad vienas kito iki teismo posėdžio nebuvo matę. Be to, teismui teigiant, kad E. J. pats paprašė ar sutiko su A. Z. pasiūlymu dėl mobiliojo ryšio telefono, reikėjo nurodyti tai patvirtinančius objektyvius (ne subjektyvius kito kaltinamojo parodymus) įrodymus. Taip pat teismas privalėjo nurodyti kokie įrodymai patvirtina, jog E. J. suprato, norėjo ir siekė, kad jo skolinamais pinigais būtų paperkamas pareigūnas neteisėtai veikti. Neįrodžius šių aplinkybių ir E. J. tiesioginės tyčios bei nevertinus kitų būtinųjų aplinkybių nurodomų teismų praktikoje (kaltinamojo suvokimo, kaip jis vertino savo daromus veiksmus, jų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, pačių veiksmų pobūdė, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.), toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. J. atžvilgiu yra neteisėtas ir pagrįstas.

8.15. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog A. Z. buvo (duomenys neskelbtini) pareigūnų informatorius, kuris ne vienam nuteistajam, atliekančiam kartu su juo bausmę, buvo nurodęs, jog pareigūnus, su kuriais bendradarbiavo ruošiasi įduoti (liudytojų L. N., A. Ž. parodymai). Dėl to teismas privalėjo labai atidžiai įvertinti, ar E. J. nebuvo dirbtinai įtrauktas į provokaciją. Nagrinėjamu atveju E. J. nežinojo ir nesuvokė, kad jo A. Z. skolinamais pinigais bus paperkamas pareigūnas, taip pat E. J. to nenorėjo bei pats tokią veiksmų neatliko. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. Z., kaip pareigūnų informatoriaus, statusą bei pasisakymus, jog siekia įduoti pareigūnus, su kuriais bendradarbiavo vykdydamas neteisėtus veiksmus, privalėjo išnagrinėti galimai buvusią provokaciją, kuomet dirbtinai sukurta situacija, su kuria E. J. nusikalstamai nebuvo susijęs, buvo siekiama išaiškinti neteisėtai (duomenys neskelbtini) veikiančius pareigūnus.

8.16. Taip pat E. J. skirdamas bausmę, apygardos teismas netinkamai taikė BK 27 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į šio straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nagrinėjamu atveju veikas, už kurias E. J. nuteistas Lietuvoje, jis padarė būdamas nepilnamečiu, o ši aplinkybė patenka į BK 27 straipsnio 4 dalį, todėl E. J. negalėjo būti pripažintas recidyvistu. Tuo tarpu, skundžiamame nuosprendyje minimi Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiai taip pat negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti E. J. recidyvistu dėl BK 27 straipsnio 4 dalyje bei 97 straipsnio 9 dalyje numatytą priežasčių. Be to, nors teismas nurodė, jog E. J. šia baudžiamąja byla inkriminuojamas veikas padarė jau atlikinėdamas bausmę už kitus nusikaltimus, tačiau nevertino, jog E. J. atlikinėjo bausmę už tas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu, kas paneigia teismo nurodytą recidyvo, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taikymo galimybę.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo sumažinti paskirtą baudą, o nenustačius pagrindo mažinti bausmę – baudos mokėjimą išdėstyti 3 metams. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, byla galėjo būti išnagrinėta supaprastintu įrodymu tyrimu, kadangi ne dėl V. P. kaltės teismas atliko įrodymų tyrimą – V. P. buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, todėl ir visa apimtimi negalėjo prisipažinti. Kiti kaltinamieji neigė savo kaltę, o V. P. dėl jo padarytų nusikaltimų prisipažino pilnai.

9.2. V. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nuobaudos nebegaliojančios, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, augina penkis mažamečius vaikus (iš ankstesnių ir dabartinės santuokų), dirba, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš karto, dėl to labai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Nėra nustatyta jokių jo (V. P.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9.3. V. P. darbo užmokestis yra labai nedidelis (apie 600 Eur). Šeimoje auga mažamečiai vaikai, mokami alimentai vaikams iš ankstesnių santuokų, nuteistasis turi įsiskolinimų, todėl iš jo darbo užmokesčio neužtenka mokėti priteistų elementų ir išlaidų, jam skola kaupiasi ir didėja. Paskirtą baudą nustatyta sumokėti per 24 mėnesius, o tai yra 500 Eur per mėnesį, todėl, nuteistojo nuomone, paskirtos baudos dydis V. P. bus nepakeliamas ir jis negalės laiku išmokėti priteistos sumos.

9.4. Skunde pažymima, kad ikiteisminis ir teismo procesas truko ilgiau nei keturis metus, per šį laikotarpį V. P. nei karto nenusižengė, nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, baudų negavo. Viso teisminio proceso metu jis labai pergyveno, stengėsi mokėti skolas, rado geriau apmokamą darbą. V. P. neteisina savęs, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai išgyvena, ir vien tai, kad vyko teisminis procesas, jam yra bausmė. Dėl šios bylos buvę kolegos gatvėje nesisveikina, nuteistasis patyrė didelį spaudimą ir iš aplinkinių, taip pat buvo sudėtinga susirasti darbą, nes neturėjo kitos profesijos be pataisos pareigūno. Reikėjo daug pastangų, kad galėtų rasti darbą. Taip pat pašlijo jo (V. P.) psichinė sveikata, teko kreiptis į gydymo įstaigą, psichiatrus, nes negalėjo ištverti tokių didelių sunkumų, nežinojo kaip išspręsti susidariusias problemas. Dėl to, nuteistojo nuomone, bausmės paskirtis įgyvendinta, jis daugiau nenusikalto, laikosi įstatymų, yra nubaustas emociškai, labai išgyvena, apribota jo teisė dirbti tam tikrus darbus. Be to, pasirodęs (duomenys neskelbtini) straipsnis kelia daug neigiamų emocijų tiek jam, tiek šeimos nariams. Naujieji kolegos bei draugai siunčia straipsnio nuorodą su prašymu tai paaiškinti. Taip pat nuteistasis sulaukia nepažįstamų žmonių užgaulių komentarų. Jo žmona taip pat labai išgyvena šią situaciją, buvo privesta išeiti iš darbo izoliatoriuje, nes patyrė didelį spaudimą iš kolegų. V. P. dėl to irgi labai išgyvena, nes tai įvyko dėl jo kaltės. Šiuo metu žmona jam padeda morališkai ir finansiškai, nes pats neišgali aprūpinti šeimos turėdamas skolų, kurias bando grąžinti.

9.5. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji E. J. ir A. Z. ankščiau teisti ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, jie ne visada atvykdavo į teismo posėdžius, nesilaikė kardomųjų priemonių. Todėl, V. P. nuomone, jiems teisminis procesas ir paskirtos bausmės nesukėlė tiek daug neigiamų padarinių, kiek jam (V. P.). Nuteistasis labai gerai apgalvojo visus savo veiksmus, gyvenimą ir pasižada laikytis įstatymų, gyventi dorai, daugiau nenusižengti, dirbti, auginti ir auklėti vaikus. Jis visą laikotarpį nebuvo praleidęs nei vieno teismo posėdžio, išskyrus kai gulėjo ligoninėje, pakartotinai nenusikalto, laikėsi kardomųjų priemonių. Dėl teismo paskirtos didelės baudos V. P. ir jo šeima atsidurs labai sunkioje, praktiškai beviltiškoje padėtyje.

10. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, A. Z. ir V. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir dėl jų priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

10.1. A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos), 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

12.1.1. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

12.1.2. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

12.1.3. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

10.2. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. Z. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams.

10.3. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

12.3.1. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams;

12.3.2. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (antras epizodas) – laisvės atėmimu 2 metams;

12.3.3. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

12.3.4. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

10.4. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendriną bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams.

10.5. Solidariai konfiskuoti iš A. Z. ir V. P.: 300 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos (1 epizodas) už telefono įnešimą; 600 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos, gautus už narkotinių medžiagų įnešimą.

10.6. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. iš valstybes priteista 10 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

10.7. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

11. Apeliacinį skundą prokuroras grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus dėl A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, bei V. P. ir A. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįvertino dalies įrodymų, nesivadovavo nustatytomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į įrodymų visumą, darė vienpusiškas, nepagrįstas išvadas ir tokiu būdu nepagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl nepagrįstai juos išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

11.2. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Z. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nevertino visų A. Z. kaltinančių duomenų bei juos vertino netinkamai, paneigdamas abejotinomis prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti bylos duomenys. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, skundžiamoje nuosprendžio dalyje suformulavo išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. Z. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl 2017 m. rugsėjo mėn. epizodo, keistina ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

11.3. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog A. Z. susitarė priimti kyšį ir jį priėmė, t. y., kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp A. Z. ir V. P. buvo aiškus susitarimas įnešti į (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančiam nuteistajam mobiliojo ryšio telefoną. Skundžiamame nuosprendyje remtasi A. Z. ir V. P. duotais parodymais teisme, juos vertinant atsietai nuo kitų bylos duomenų. A. Z. ir V. P. susitarimą veikti neteisėtai patvirtina V. P., paties A. Z., E. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, A. Z. du rašytiniai prisipažinimai (4 t., b. l. 174, 176–177), V. P. rašytinis prisipažinimas (4 t., b. l. 174, 91–92), 2017 m. lapkričio 22 d. akistatos metu A. Z. duoti parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, taip pat teisme ištirtų įrodymų visuma. Visi šie duomenys patvirtina, jog A. Z. ne tik žinojo apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) nuteistajam bus įnešamas mobiliojo ryšio telefonas, už tai bus sumokėtas piniginis atlygis, todėl pats pasiūlė ir kartu su V. P. važiavo pirkti mobilaus ryšio telefoną ir, nors jo perdavime nedalyvavęs, tačiau priėmė iš V. P. pusę gautos pinigų sumos (150 Eur) už atliktą paslaugą. Nors A. Z. teisme gynėsi, kad jis nesusijęs su telefono įsigijimu, nežinojo ir neklausė, kam V. P. buvo reikalingas telefonas ir kokiu tikslu jį perka bei tvirtino, kad V. P. yra skolinęs pinigų, o juos pastarasis grąžino susitikimo metu prie „Y“ pastato degalinės aikštelėje (toks susitikimas užfiksuotas bylos medžiagoje), o šias aplinkybes dalinai patvirtino teisme apklaustas V. P., kurio parodymai rodo jo siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. Z., tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: banko sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, jog V. P. grąžinta skola A. Z. yra didesnė nei pasiskolinta rugsėjo mėn.; taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti V. P. ir A. Z. pokalbiai, kurių visuma rodo abiejų kolegų bendradarbiavimą ir veikimą išvien; liudytojų E. L., G. J. parodymai, kurie patvirtina aplinkybes dėl perduotų sumų dydžio už neteisėtą telefono įnešimą nuteistajam į (duomenys neskelbtini); A. Z. rašyti du pasiaiškinimai ir kt. duomenys, kurie leidžia teigti, jog V. P. pasidalijo gautu uždarbiu su A. Z. už į (duomenys neskelbtini) neteisėtą telefono įnešimą nuteistajam E. J., o ne grąžino A. Z. skolą.

11.4. Šiuo atveju įvertinus tai, kad A. Z., būdamas statutiniu valstybes tarnautoju, suvokdamas ir žinodamas skolinamų pinigų V. P. galimą neteisėtą paskirtį (telefono įgijimui ir jo įnešimui į (duomenys neskelbtini) nuteistajam), leidžia daryti išvadą, kad A. Z. veikė bendrai su V. P., nes V. P. neturėjo galimybių vienas įgyvendinti suplanuotą korupcinę nusikalstamą veiką be A. Z. suteiktos pagalbos (piniginės paramos, informacijos suteikimo ir komunikavimo su nuteistaisiais).

11.5. Pažymima, kad antrajame A. Z. prisipažinime nurodytos aplinkybės, kaip jis kartu su V. P. „organizavo draudžiamų daiktų patekimą“, kuriame tiksliai įvardijamos kainos už įnešamą telefoną ar psichotropinės medžiagos gramą, matyti, kad šie parodymai sutampa su byloje esančiomis nustatytomis ir ištirtomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko pagrindo nesiremti šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir išanalizuotais teisme duomenimis ir juos atmesti. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas A. Z. kategoriškai neneigė, kad yra važinėjęs su V. P. po miestą ir galimai buvo sustoję prie nurodyto prekybos centro su kuo nors susitikti. Neįtikima, kad V. P. ir A. Z. palaikant draugiškus santykius bei A. Z. žinant aplinkybes apie savo buvusio kolegos perduodamus nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus už piniginį atlygį, jog jam kartu su V. P. nuvažiavus iki stoties pirkti telefoną, po to V. P. einant susitikti su E. L., nebūtų suprantama, kokiu tikslu V. P. įsigyja telefoną ir gauna 300 Eur iš E. L.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kad A. Z., žinodamas apie savo kolegos daromą galimai nusikalstamą veiką skolina V. P. pinigus, reikiamiems daiktams įsigyti, po to priima dali atlygio – didesnį, nei skolintą, ir teigti, kad A. Z. neprisidėjo ir nedalyvavo bendrininkų grupe su V. P., nes jis galimai nieko nesuprato ir nieko nežinojo – tai ne tik prieštarauja bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir suformuotai teismų praktikai dėl bendrininkavimo.

11.6. Taigi, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., susitarė priimti ir priėmė kyši už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J.. Vien tai, kad A. Z. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl veikimo bendrai su V. P., dar nerodo, kad A. Z. visiškai neprisidėjo prie V. P. nusikalstamos veikos. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi nagrinėjamu atveju teisme pripažinta, kad 2017 m. rugsėjo mėn. E. J. papirko valstybės tarnautoją V. P., o šis susitarė priimti ir priėmė kyšį, o V. P. ir A. Z. bendru suvokimu ir veiksmais prisidėjo prie nagrinėjamos nusikalstamos veikos įgyvendinimo, todėl remiantis teismų praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, V. P. ir A. Z. pagrįstai laikytini bendravykdytojais.

Dėl A. Z. ir V. P. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį

11.7. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. Z. ir V. P. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kadangi skundžiamoje nuosprendžio dalyje suformuluotos išvados neatitinka bylos aplinkybių, t. y. pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimai. Teismas pateikė tik bendro pobūdžio išvadas dėl kratos metu rastos narkotinės medžiagos aplinkybių, nurodė tik tuos motyvus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl A. Z. parodymų patikimumo, neanalizavo ir nevertino kitų įrodymų ir aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas V. P. ir A. Z., todėl padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas. Kaltinime nurodytų duomenų pakanka teigti, kad kaltinamieji V. P. ir A. Z. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

11.8. Remiantis A. Z. parodymais, 2017 m. spalio 3 d. kratos metu rastos kanapės (duomenys neskelbtini) buvo įneštos V. P. ir A. Z., kurias pastarasis, V. P. nurodymu, privalėjo išplatinti tarp nuteistųjų ir už narkotikus atiduoti 600 Eur, tačiau apie tai pranešė pareigūnui L. N.. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. N. patvirtino, kad A. Z. pranešė, jog Ūkio aptarnavimo būrio sporto salėje yra narkotine medžiaga, kurią V. P. ir A. Z. įnešę išmetė. Šią informaciją L. N. įformino riboto naudojimo tarnybiniu pranešimu.

11.9. V. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė atlikęs veiksmus, susijusius su jam inkriminuotu kaltinimu, tuo tarpu A. Z. kategorišką kaltės neigimą išreiškė tik teisme. Ikiteisminio tyrimo metu po sulaikymo A. Z. antros apklausos metu, taip pat 2017 m. lapkričio 22 d.) akistatos metu bei antrame rašytiniame prisipažinime nurodė aplinkybes dėl to, kaip kartu su V. P. įnešė į (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą (žolę), kas ją parūpino, už kieno pinigus buvo pirkta, kaip vyko atsiskaitymas, jog medžiaga buvo atiduota A. Z., kuris turėjo ją išplatinti nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiuose įrodymuose užfiksuotos A. Z. nurodytos aplinkybės buvo pastarajam žinomos ir išdėstytos, o ne nurodytos kitų asmenų. Tačiau A. Z. vėliau šių parodymų atsisakius ir teisme davus priešingus parodymus, teismas analizavo, kiek yra kitų duomenų, leidžiančių patikrinti A. Z. nurodytas pirmines aplinkybes. Teismas labiau patikėjo kaltinamųjų pozicija išreikšta teisiamojo posėdžio metu, o kitais bylos duomenimis suabejojo.

11.10. Nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje nustatyta nagrinėjamos nusikalstamos veikos atskirų veiksmų atlikimo laiko seka ir tuo, kad krata (duomenys neskelbtini) atlikta praėjus devynioms paroms nuo tada, kai A. Z. nurodė gavęs ir numetęs maišelį į patalpą, esančią rūsyje po laiptais. A. Z., L. N. nenurodė tikslių nusikalstamos veikos datų, o išslaptintame rašte pateikta informacija apie V. P. pasiūlymą A. Z. surasti klientus, kuriems reikia narkotikų, degtinės ir t. t., o ne apie nusikaltimo padarymo laiką ir aplinkybes. Šiame rašte pateikta informacija patvirtina A. Z. duotus parodymus apie V. P. ir A. Z. planuotus ir vėliau įvykdytus nusikaltimus. Liudytojas G. K. teisme parode, kad pagalbinės patalpos, kuriose buvo rastas paketas, yra rakinamos, bet į jas galėjo patekti nuteistieji, dirbantys ūkio darbus, virtuvėje. Skunde pažymima, kad vieta, kurioje rastos narkotines medžiagos, yra ne vieša. (duomenys neskelbtini) buvo griežtai reglamentuotas asmenų patekimas ir buvimas jo teritorijoje, o viduje itin sustiprinta apsauga. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo aktyviai prekiaujama narkotikais, nėra. Dėl to nepagrįstas teiginys, kad narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) galėjo įnešti ir palikti bet kuris asmuo.

11.11. Išanalizavus ir sulyginus A. Z. bei liudytojų V. M., G. K., R. G. ir O. Č. parodymus, juos įvertinus kitų įrodymų kontekste, matyti, kad nėra pagrindo abejoti A. Z. nurodytomis aplinkybėmis kaip paketas su narkotine medžiaga – kanapėmis pateko po svarstyklėmis, kadangi jas patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. 2018 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole esančioje fotonuotraukoje užfiksuota paketo radimo vieta. Šias jo radimo aplinkybes taip pat patvirtino teisme apklausti liudytojai L. N., O. J.. Nelogiška, kad A. Z., slėpdamas V. P. perduotą paketą su viduje narkotine medžiaga, turėjo patalpoje esančius prikrautus nereikalingus daiktus patraukti, kad galėtų prieiti prie didelių metalinių svarstyklių, tada vienas jas pakelti ir paslėpti paketą, nesukeliant jokio įtarimo, kai tuo metu, bet kada galėjo ateiti pareigūnai ar kiti nuteistieji, turintys leidimą patekti į šias pagalbines ūkio patalpas. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad metant paketą, jis negalėjo palįsti po svarstyklėmis. Teisme tiek A. Z., tiek liudytojai O. J., R. G. nurodė, kad rastas paketas buvo apvalus. Taigi, iš visų bylos duomenų, tame tarpe ir rašytinių įrodymų, matyti, kad A. Z. parodymai nuoseklūs, atitinkantys faktines aplinkybes ir patikimi, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

11.12. Teismas sprendė, kad 2017 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) patalpose vyko kinologų planinis užsiėmimas su šunimi, o ne iš anksto suplanuota krata, ir dėl 2017 m. spalio 3 d. rasto paketo su narkotine medžiaga 2017 m. spalio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-0-00002-17 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuris po mėnesio buvo sustabdytas. Skunde pažymima, kad vien tai, jog pirminėje tyrimo stadijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas tuo metu negavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie A. Z. nurodytas aplinkybes, nesuponuoja išvados teigti apie nagrinėjamų aplinkybių sąsajų nebuvimą su kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Dėl (duomenys neskelbtini) rastų narkotinių medžiagų 2017 m. spalio 4 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK nuostatomis, o dėl A. Z. pateiktos informacijos dėl galimai V. P. ir A. Z. daromos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu. Kriminalinės žvalgybos tyrimas neapsiriboja nusikalstamų veikų prevencija arba išaiškinimu, todėl atliekamas tyrimas gali baigtis nesusiejant jos rezultatų su nusikalstama veikla bei ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamuoju procesu. Be to, iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto A. Z. 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00004-17 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje, požymius, dėl galimai neteisėtų V. P. veiksmų įnešant į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną nuteistajam E. J. ir atlygio už tai gavimą. Kadangi šiame ikiteisminiame tyrime buvo duoti parodymai, galimai atitinkantys aplinkybes, kuriomis buvo rastos narkotinės medžiagos, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 12-0-00002-17 buvo atnaujintas ir prokuroro 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-0-00004-17. Taigi, A. Z. pateikta informacija dėl V. P. ir A. Z. galimai daromos nusikalstamos veikos buvo tikrinama taikant kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus, o paaiškejus nusikalstamos veikos požymiams, pradėtas ikiteisminis tyrimas bei gauta informacija perduota tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, po ko atsirado pagrindas sustabdytą ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad 2017 m. spalio 3 d. kratos metu narkotinė medžiaga buvo rasta atsitiktinai ir ja nebuvo disponuojama kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

11.13. Taigi, bylos medžiaga ir nustatytos aplinkės rodo, kad A. Z. žinojo apie nupirktas kanapes ir dalyvavo bendrai su V. P. įnešant narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini), o šias aplinkybes patvirtino ne tik A. Z. duoti parodymai viso proceso metu, bet ir įrodymų visuma, ištirta teisiamojo posėdžio metu. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje kritikuota prokuroro baigiamoji kalba, pažymėtina, kad prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva.

Dėl neteisingai paskirtos bausmės V. P.

11.14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. P. bausmes pagal BK 225 straipsnio 2 dalis (2 epizodai), nesivadovavo bausmės tikslais ir bausmių skyrimo pagrindais. Teismas šias teisės normas taikė klaidingai, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertino selektyviai. Apygardos teismas V. P. skirdamas bausmes apsiribojo tik pastarojo asmeninių aplinkybių išvardijimu, tačiau paskirtos bausmes rūšies tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo, nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė savo motyvų turinio, o tik deklaratyviai išvardino aplinkybes, kurios lėmė per švelnių bausmių nuteistajam paskyrimą.

11.15. Teismas pagrindinį dėmesį skyrė V. P. asmenybei (amžius, šeiminė padėtis, ankstesnio teistumo ir administracinių nuobaudų nebuvimas) ir tai, kad pirmą kartą teisiamam, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šios nuteistojo asmenybę apibrėžiančios aplinkybės nėra išskirtinės ar ypatingos ir nesutrukdė jam padaryti nusikaltimus. Tuo tarpu nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nedarymas yra ne asmens teisė, o pareiga. Aplinkybe, kad nuteistasis turi šeimą ir augina vaikus, nevertintina kaip išskirtinė, nes ji būdinga daugeliui asmenų ir nerodo mažesnio nuteistojo asmenybes pavojingumo. Nors BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo pobūdį, jų padarymo vietą ir aplinkybes, teismas turėjo skirti tik laisves atėmimą.

11.16. Šuo atveju nusikalstamos veikos susijusios susitarimu priimti kyšį ir jo paėmimu, kas pasireiškė nuteistajam neleistino mobiliojo ryšio telefono įnešimu į (duomenys neskelbtini) už piniginį atlygį. Nusikalstami V. P. veiksmai sukėlė akivaizdžius neigiamus padarinius, kadangi veikas jis padarė būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio viena iš pareigų buvo užkirsti kelią neleistinų medžiagų patekimui į įkalinimo įstaigą tai yra tokių nusikaltimų prevencija. Be to, V. P. du sunkius nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo nusikalstamą elgesį nulėmė savanaudiški motyvai, t. y. jis sutiko veikti nusikalstamai, nes norėjo užsidirbti pinigų. Nuteistasis suprato, kad jam siūlomi atlikti veiksmai yra nusikalstami ir už jų padarymą jis gali susilaukti neigiamų teisinių pasekmių. Vis tik būdamas brandaus amžiaus asmuo, turėdamas gyvenimiškos patirties pasirinko nusikalstamą veikimo būdą. Nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniški, o buvo iš anksto planuojami, konspiruoti. Šiuo skundu įrodinėjama, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje su A. Z.. Po sėkmingos nusikalstamos veikos padarymo, sekė kita analogiška. Šios aplinkybės rodo, kad V. P. padarytos veikos yra pavojingos, o teismas, skirdamas bausmes, į tai neatsižvelgė ir didesnę reikšmę teikė kaltininko asmenybei. Be to, nėra nustatyta V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

11.17. Pažymima, kad nors pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau V. P. nuteistas už du sunkius nusikaltimus. Šiuo atveju BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, o dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Todėl V. P. paskirtos bausmės dydis nelaikytinas adekvačiu (proporcingu) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui, neatitinka bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių ir yra griežtintinas skiriant už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, po 2 metus laisvės atėmimo.

Dėl A. Z. iš valstybes priteistų 10 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

11.18. Prokuroras nesutinka su A. Z. iš valstybės priteistomis 10 000 Eur patirtomis išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti.

11.19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo išaiškinimus, teismas, spręsdamas dėl išteisintajam atlygintinų jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, privalo ne tik atsižvelgti į bylos aplinkybes, bet ir jų kontekste įvertinti išteisintojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

11.20. Nagrinėjamu atveju teismas, aptarė šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę ir ją sąlygojusias priežastis, tirtų nusikalstamų veikų skaičių, bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl šių teismo nurodytų bylos aplinkybių vertinimo išteisintojo A. Z. patirtų teisinės pagalbos išlaidų jų būtinumo ir pagrįstumo aspektais. Teismo išvados nemotyvuotos, nuosprendyje neaptartas nei vieno A. Z. gynėjo 2021 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio metu pateikto dokumento turinys. Iš skundžiamo nuosprendžio neaiškūs teismo sprendimo A. Z. priteisti 10 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų motyvai, neatskleistas teismo vidinis įsitikinimas, kodėl pasirinkta būtent ši suma, kas ją sudaro (ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje A. Z. patirtos išlaidos), kurios iš priteistų teisinės pagalbos išlaidų vertinamos kaip būtinos konkrečiame proceso etape, nepasisakyta dėl tokių išlaidų dydžio pagrįstumo ir jį lemiančių kriterijų – dėl A. Z. advokato įkainių, jų proporcingumo už panašias teisines paslaugas, A. Z. apmokėjimo už jam suteiktas teisines paslaugas faktų ir pan. Teismas nenurodė, kokią įtaką sprendimui A. Z. priteisti šias išlaidas turi kiekviena iš teismo pažymėtų bylos trukmės vertinimui reikšmingų aplinkybių, neaptarė, kaip tirtų nusikalstamų veikų skaičius ir bylos sudėtingumas siejamas su A. Z. suteiktomis konkrečių teisinių paslaugų rūšimis, jų intensyvumu, trukme.

11.21. Pažymima, kad šiuo metu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos taisyklės, kurių 14 punkte nustatyti už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose mokamo užmokesčio dydžiai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1R-231 redakcija) taip pat patvirtintas Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis sumų, mokėtinų liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidų, susijusių su vietos apžiūra, atsakovo paieška, atlyginimo už kuratoriaus darbą dydžius ir jų išmokėjimo tvarką civilinėje byloje. Užmokesčio už ikiteisminiame tyrime ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu teikiamą teisinę pagalbą, kai gynėjas pasirenkamas asmens iniciatyva, dydžių nustatymo tvarka nėra nustatyta. Dėl to tokiu atveju privaloma atsižvelgti į panašaus pobūdžio teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju atsižvelgtina į minėtų taisyklių ir (ar) aprašo nuostatas, kuriomis vadovaujantis, A. Z. pateiktose sąskaitose nurodytos sumos akivaizdžiai neproporcingos panašiose situacijose nustatytiems, valstybes įgaliotų institucijų patvirtintiems teisinių paslaugų teikimo įkainiams.

11.22. Viena vertus, išlaidų už antrinę teisinę pagalbą įkainiai gali skirtis nuo privačių teisines paslaugas teikiančių subjektų jų paslaugų įkainių. Kita vertus, teisės aktais nesant nustatytų aiškių kriterijų, kurie leistų spręsti apie asmens patirtų išlaidų, baudžiamojoje byloje gynėją asmeniui pasirenkant savo iniciatyva, pagrįstumą, privačias teisines paslaugas teikiantiems subjektams taip pat nepagrindus jų nustatytų įkainių už konkrečias teisines paslaugas dydžių ir tokių paslaugų pateiktuose dokumentuose net neįvardijus, pareiga nustatyti konkrečiame baudžiamajame procese susidariusių išteisinto asmens išlaidų pagrįstumą kyla teismui. Šiuo atveju teismo sprendimas A. Z. priteisti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepagrįstas jam suteiktų būtinų teisinių paslaugų analize ir neatsižvelgta į tokių išlaidų atitikimą kitų teisės aktų nuostatoms.

11.23. A. Z. gynėjo nurodyta išteisintojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma neatitinka į bylą gynėjo pateiktų dokumentų. A. Z. gynėjas nurodė, kad bendra išteisintojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra 15 730 Eur (su PVM; ikiteisminio tyrimo stadijoje 6 050 Eur su PVM; teisminio nagrinėjimo metu – 9 680 Eur su PVM), nors pagal pateiktus dokumentus A. Z. išrašytų sąskaitų suma sudaro 21 780 Eur. A. Z. ir V. Z. į advokatų profesinės bendrijos sąskaitą pervedė 12 680 Eur. Į bylą taip pat nepateikti duomenys, kurie pagrįstų dalies, t. y. 9 100 Eur, pagal A. Z. išrašytas sąskaitas atliktų mokėjimų faktą. Teismas pritarė A. Z. gynėjo įvardintam jo ginamojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžiui, tačiau tokį išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų nevertino, neįpareigojo patikslinti pateiktus neaiškius ir klaidinančius dokumentus. Taip pat neįvertintas suteiktų paslaugų realumas. A. Z. išrašytos sąskaitos yra nedetalizuotos, neįmanoma identifikuoti už kokias konkrečias paslaugas, suteiktas šiame baudžiamajame procese ar galimai kitame procese, sąskaitos suformuotos, kokie advokato valandinio darbo užmokesčio ar parengtų konkrečių procesinių dokumentų įkainiai, kad juos būtų galima palyginti su už tapačias ar panašias paslaugas nustatomais įkainiais ir pan. Taigi, A. Z. prašoma priteisti jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra ne tik ženkliai per didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo reikalavimų, bet ir nepagrįsta abejonių nekeliančiais faktiniais bylos duomenimis. Dėl to A. Z. gynėjo pateiktas prašymas turėjo būti atmestas.

11.24. Apeliaciniu skundu prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti A. Z., A. Z. bei išreikalauti iš A. Z. jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą patvirtinančius duomenis. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, solidariai konfiskuoti iš A. Z. ir V. P. 300 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos (1 epizodas) už telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini), bei solidariai iš A. Z. ir V. P. konfiskuoti 600 Eur, kaip gautus iš nusikalstamos veikos už narkotinių medžiagų įnešimą.

12. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. J. gynėjo skundą atmesti, nuteistojo A. Z. skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Nuteistasis E. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Išteisintasis A. Z. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

13. Kolegija pastebi, kad savo apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. P. paskyrė neteisingas bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir prašo pagal šį straipsnį trejais atvejais paskirti griežtesnę bausmę (t. 10, b. l. 162). Teismas traktuoja šį prašymą kaip akivaizdų rašymo apsirikimą, nes už telefonų įnešimą (rugsėjo ir lapkričio mėn.) teismas skyrė bausmes tik pagal BK 225 straipsnio 2 dalį; BK 228 straipsnis dėl minėtų veikų nebuvo įkaltintas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo A. Z. skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitaip negu apeliaciniame skunde teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taip pat A. Z. ir V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Teismas pagrįstai pripažino E. J. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2017 m. lapkričio mėnesio veikos, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų įrodyti jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų dėl 2017 m. rugsėjo mėnesio veikos. Todėl šia apimtimi E. J. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, BPK 329 straipsnio 1 punktas. Be to, teismas skirdamas bausmę E. J. nepagrįstai pripažino recidyvą, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas sumažinant E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, BPK 328 straipsnio 1 punktas. Skundžiamo teismo nuosprendis taip pat keičiamas dalyje dėl A. Z. paskirtos bausmės, įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Prokuroro ir V. P. argumentai dėl pastarajam neteisingai paskirtos bausmės atmetami, kaip ir atmetamas prokuroro skundas dėl A. Z. patirtų advokato išlaidų iš valstybės.

Dėl E. J. ir A. Z. atsakomybės

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino nuteistąjį A. Z. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kitaip negu konstatavo teismas, byloje taip pat nepakanka duomenų ir E. J. kaltei pagal BK 227 straipsnio 2 dalį įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis E. J. ir A. Z. iš esmės remiasi V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis (duomenys neskelbtini) kieme kartu su A. Z. sutiko nuteistąjį, vardu E., kuris už piniginį atlygį paprašė jam įnešti mobilųjį telefoną. Stoties „I“ parduotuvės „XX“ salone už 20 Eurų telefoną nupirko kartu su A. Z.; sekantį budėjimą V. P. perdavė telefoną A. Z., o pastarasis – E. (J.). Kitą dieną, nuteistojo duotu telefono numeriu susisiekęs su nepažįstamu asmeniu (kaip buvo nustatyta byloje – liudytoju E. L.), kartu su A. Z. paėmė žadėtus pinigus prie „X“ – 300 eurų – ir pasidalino juos po lygiai (t. 1, b. l. 50-51). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje V. P. iš dalies keitė savo parodymus ir jau nurodė, kad dėl telefoną įnešė rugsėjo mėnesį prašomas A. Z., jam vėliau ir perdavė telefoną; A. Z. nei pokalbyje, nei perdavime nedalyvavo; telefoną pirko kartu su A. Z., į prekybos centrą paimti pinigų irgi važiavo kartu, tačiau pastarasis nežinojo tikrojo telefono pirkimo tikslo, o į prekybos centrą važiavo tik todėl, kad V. P. jam galėtų grąžinti skolą. Išteisintasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš du mėnesius prieš apklausą (apklausa vyko 2017 m. lapkričio 21 d.) jis skolino V. P. virš 40 eurų; prie „X“ V. P. jam padavė 150 eurų po 50 eurų kupiūromis; A. Z. paklausė, kodėl tiek daug, V. P. atsakė, kad tai už paskolintus pinigus. Prieš pusantro mėnesio prieš apklausą V. P. jam pasiūlė užsidirbti pinigų įnešant į (duomenys neskelbtini) draudžiamus daiktus, teigė, kad už vieną mobilų telefoną galima gauti 300 eurų. A. Z. atsakė, kad į įstaigą mobiliųjų neneš, tačiau pinigų įsigyti duos. Stoties „I“ parduotuvėje abu už 20 eurų nupirko telefoną, V. P. pasakė, kad telefoną įneš ir paims pinigus. Kolonėlėje prie „Y“ draudimo pastato V. P. atidavė A. Z. 150 eurų 50 eurų kupiūromis „už tą dalyką, kurį jie padarė“ (t. 4, b. l. 131-132). Bylos duomenimis, dėl kurių nėra ginčo, susitikimas prie „Y“ pastato įvyko 2017 m. spalio 25 d. (vaizdo įrašo apžiūros protokolas, t. 2, b. l. 11-12). Teisiamajame posėdyje A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus ir parodė, kad vieno pokalbio metu V. P. jam siūlė įnešti draudžiamus daiktus, tačiau A. Z. griežtai atsisakė. Prie „Y“ draudimo pastato V. P. jam tik grąžino skolą iš kelių atskirų atvejų, kai A. Z. jam skolino pinigų; tai buvo vienintelis atvejis, kai A. Z. gavo pinigus iš V. P.. Stotyje telefonas už 20 eurų buvo perkamas tik 2017 m. lapkričio mėnesį, pirko V. P., kokiu tikslu, A. Z. nežino. E. J. nepažįsta. Telefonas buvo perkamas jau po pokalbio su V. P. dėl draudžiamų daiktų įnešimo, tačiau A. Z. šių įvykių nesusiejo. Važiavimų kartu būtent į „X“ parduotuvę neprisimena, jei tokie ir buvo, nepamena, ar V. P. būtų susitikęs su kokiu nors asmeniu (t. 8, b. l. 122-194).

16. Vertinant asmenų parodymų patikimumą teisėjų kolegija pastebi, kad tiek V. P., tiek A. Z. teisme kardinaliai keitė ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Tuo tarpu A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai iš esmės sutampa, tačiau ir čia esama tam tikrų neatitikimų, pvz., ar E. J. žinojo V. P., taip pat dėl A. Z. vaidmens kaltinime perduodant narkotines medžiagas. Kadangi šie byloje apklausti asmenys turėjo kaltinamojo statusą ir jų gynybos interesai iš dalies skiriasi, jais teismas vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie vienas kitą papildo ar juos patvirtina kita bylos medžiaga.

17. Kaip matyti iš V. P. ir A. Z. parodymų, nei vienas neginčija, kad kartu stotyje už 20 eurų pirko telefoną, o V. P. A. Z. sumokėjo 150 eurų. Tuo tarpu dėl E. J. dalyvavimo šiame epizode ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tik V. P., tačiau teisme jau teigė, kad prašymas buvo A. Z.. Liudytojas E. L. parodė, kad pažįsta E. J., ir jo žmonos prašymu iš viso keturis kartus perdavė po 300 eurų nepažįstamam asmeniui (kaip buvo nustatyta byloje, V. P.), skambinusiam „nuo E.“, paskutinį kartą turėjo būti perduotas ir telefonas, tačiau nepavyko jo atblokuoti. Susitikime pirmą kartą kartu su V. P. buvo atvykęs ir nepažįstamas asmuo (t. 7, b. l. 82-86). Nuteistasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad visus keturis kartus skolino pinigus A. Z., nes šio prisibijojo. Pinigus A. Z. grąžindavo apipirkdamas E. J. parduotuvėje (t. 7, b. l. 50-54). Nuteistasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad du kartus skolinosi pinigus iš E. J., teisme papildydamas, kad V. P. turėjo grąžinti 600 eurų skolą, dėl nepavykusio narkotinių medžiagų sandorio; tačiau dalyvavimą dėl telefono įnešimo rugsėjo mėnesį neigė; pasak nuteistojo, jis E. J. ir V. P. tarpininkavo tik vieną kartą, lapkričio mėnesį (t. 9, b. l. 13-26). Teisėjų kolegija neatmeta, kad E. J. galėjo skolinti pinigų A. Z., tačiau nuteistojo parodymus, kad visus kartus 300 eurų per L. pinigai buvo perduodami paskolos tikslais, atmeta kaip gynybinę versiją: pirma, pagal V. P. parodymus dviejuose epizoduose (rugsėjo ir spalio mėnesį) jis po 300 eurų gavo kaip atlygį už draudžiamų daiktų įnešimą nuo E. L., kuris vėlgi, dėl ko byloje nėra ginčo, visus kartus pinigus atnešė G. J. prašymu. Pastebėtina ir tai, kad V. P. nepatvirtino A. Z. parodymų, kad pastarasis buvo skolingas V. P.. E. J. nurodė, kad A. Z. jam sakė, jog reikia „šildyti pareigūnus“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2017 m. lapkričio mėnesį E. L. turėjo perduoti V. P. telefoną, tačiau tai nebuvo padaryta, nes nepavyko telefono atblokuoti. Be to, ir A. Z. nurodė, kad V. P. jam siūlė dalyvauti draudžiamų daiktų įnešime, tik proceso metu užginčijo savo tiek savo vaidmenį, tiek įvykių chronologiją.

18. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas patikimai nustatė faktines aplinkybes, kad A. Z. dalyvavo perkant telefoną ir prie „Y“ draudimo pastato gavo pinigus iš V. P.. A. Z. teisminio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. Z. apklausę pareigūnai būtų darę jam neteisėtą spaudimą; kaip matyti iš apklausų protokolo, išteisintajam buvo išaiškintos jo teisės, jis buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui, skundų dėl pareigūnų elgesio ikiteisminio tyrimo metu nereiškė. Atitinkamų A. Z. nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai areštą naudojo kaip spaudimo priemonę ir iš jo šaipėsi, nenurodė ir teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai A. Ž., A. B. ir V. Š. (t. 8, b. l. 156-161; t. 9, b. l. 37-42; 77-81); kitaip negu teigia gynėjas, to nematyti ir iš byloje esančio A. Z. apklausos vaizdo įrašo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nepakanka duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų A. Z. inkriminuojamas aplinkybes, kad jis susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – mobiliojo telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pastebėjo teismas, byloje nėra patikimų duomenų, kad A. Z. būtų bendravęs ar kitaip palaikęs ryšį su E. L. ar A. Z.. Pastebėtina, kad A. Z. įvairiais laikotarpiais iš tiesų skolino V. P. pinigus. Tačiau iš paties A. Z. parodymų nėra aiški įvykių chronologija. 2017 m. lapkričio 21 d. apklausoje A. Z. teigė „X“ gavęs 150 eurų iš V. P. „už paskolintus pinigus“, pokalbis dėl telefono finansavimo ir pirkimo už 20 eurų autobusų stotyje vyko vėliau, tuomet prie „Y“ pastato (taigi spalio mėn. 25 d.) jis gavo dar 150 eurų „už tą dalyką“. „Nuoširdžiame prisipažinime“ 2017 m. lapkričio 20 d. A. Z. nurodė, kad pinigus už telefono įnešimą gavo prie „X“, už ką prie „Y“ pastato – nežino. Tuo tarpu lapkričio 21 d. „prisipažinime“ A. Z. jau nurodė, kad pinigus neva skolino pirkti „žolei“; draudžiamų daiktų prekybai tarpininkavo A. Z.. Pinigus prie „X“ gavo už „žolės“ įnešimą, kuriuos V. P. paėmė iš kito žmogaus (kas iš dalies patvirtintų E. L. parodymus, kad pirmame susitikime su V. P. dalyvavo dar vienas asmuo). Pasak šio „prisipažinimo“ (juo apeliaciniame skunde remiasi ir prokuroras), A. Z. (ne E. J.) užkalbino A. Z. jau po kratos, kai buvo rastos narkotinės medžiagos (taigi 2017 m. spalio 3 d.), kad esą reikia telefono, kurį tuomet ir nupirko stoties „I“, o prie „Y“ iš V. P. pasiėmė pinigus. Nors šie duomenys išlieka prieštaringi, tačiau svarbiausia, jie nepatvirtina tik vieno V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės (kurių jis teisme išsižadėjo), kad jis kartu su A. Z. bendro pokalbio su E. J. metu susitarė dėl kyšio už telefono įnešimą. Tokios aplinkybės nepatvirtino ir E. J., kuris apskritai neigė pažinojęs A. Z.. Esamais bylos duomenimis, telefono pirkimas galėjo vykti ne tik rugsėjo-spalio mėnesio laikotarpiu (su atsiskaitymu prie „Y“ pastato), bet ir (papildomai) bent jau planuotas lapkričio mėnesį, ką rodo E. J. ir A. Z. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole patektos pokalbių išklotinės – tačiau pastarasis laikotarpis ir su juo susijusios aplinkybės A. Z. nebuvo inkriminuojamos. Pastebėtina ir tai, kad pats V. Z. teisme nurodė, kad pokalbiai su V. P. dėl draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų ir telefonų – įnešimo galėjo įvykti jau gerokai anksčiau nei spalio pradžioje (t. 9, b. l. 14), kas nepaaiškintų V. P. pirminių parodymų, kad jis veikė prašomas E. J.. Taigi nors A. Z. neabejotinai dalyvavo įnešant telefoną, tačiau byloje nepakanka duomenų išvadai, kad jis dalyvavo susitarime paimti kyšį iš E. J..

19. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į kaltinimo nenuoseklumą, kad jame tikima pirminiais V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad rugsėjo mėnesį telefono prašė E. J., tačiau kaltinimas visai kitaip formuluojamas dėl lapkričio mėnesio veikos (E. J. veikus per A. Z., tačiau be A. Z.), nors savo parodymuose V. P. nurodė visiškai analogiškas aplinkybes, kad izoliatoriaus kieme prie jo priėjo nuteistasis, vardu E., ir paprašė paskambinus tuo pačiu telefono numeriu vėl susitarti dėl susitikimo dėl telefono įnešimo, suma ta pati – 300 eurų; pasitaręs su A. Z., sutiko (t. 4, b. l. 50-52).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl byloje esančių prieštaravimų bei neaiškaus A. Z. vaidmens pastarajam pareikštas kaltinimas – kartu su V. P. pokalbyje su E. J. iš pastarojo susitarus paimti kyšį už telefono įnešimą – nėra vienareikšmiškai įrodytas byloje esančiais duomenimis.

21. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog, kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo E. J. kaltė dėl pirmojo epizodo rugsėjo mėnesį taip pat nėra neabejotinai įrodyta. Vienintelis duomuo, kuris galėtų patvirtinti E. J. kaltę dėl rugsėjo mėnesio aplinkybių, yra V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis, dalyvaujant A. Z., sutarė dėl telefono perdavimo. Telefoną E. J. tiesiogiai perdavė A. Z.. Teisiamajame posėdyje V. P. keitė savo parodymus ir jau nurodė, kad veikė A. Z. prašymu, o telefoną atidavė tiesiogiai A. Z. (kas, beje, dalinai atitinka A. Z. lapkričio 21 d. „prisipažinimą“). Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. Z. kategoriškai neigė savo dalyvavimą rugsėjo mėnesio įvykiuose, kita vertus, šie A. Z. parodymai savaime taip pat nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisme jų nepatvirtino ir A. Z., kategoriškai neigdamas, kad bendravo su E. J.. Taigi nors V. P. ir A. Z. parodymai sutampa ta apimtimi, kad abu važiavo į „I“ parduotuvę, kur už 20 eurų pirko telefoną, taip pat ir ta apimtimi, kad buvo vykstama į susitikimą su E. L., kaip ir dėl to, kad V. P. mokėjo A. Z. pinigus. Tačiau parodymai skiriasi dėl pinigų sumokėjimo tikslo: V. P. nurodo, kad tai darė prie „X“ parduotuvės, kas atitinka ir A. Z. pirmojo „nuoširdaus prisipažinimo“ turinį (t. 4, b. l. 174), tuo tarpu savo parodymuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui A. Z. mokėjimo paskirties neįvardija, bet nurodo, kad pinigai būtent už telefono įnešimą buvo sumokėti vėliau prie „Y“ kolonėlės (t. 4, b. l. 131-132); taip pat ir antrajame „nuoširdžiame prisipažinime“, pasak kurio pirmojo susitikimo mokėjimas neva buvo už narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 176). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. Z. teisme duotus parodymus (kaip ir jo gynėjo argumentus), kad „atskaitos taškas“ A. Z. pareikštiems kaltinimams iš tiesų buvo neva 2017 m. lapkričio mėnesį įvykęs telefono pirkimas: to nepatvirtina nei kriminalinės žvalgybos atlikimo protokole užfiksuotas pokalbio turinys (t. 2, b. l. 35-37, pokalbis Nr. 1744), nei paties A. Z. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai dėl susitikimo prie „Y“ pastato spalio mėnesį. Tačiau aplinkybę, kad telefono pirkimas buvo inicijuotas būtent pokalbio metu tarp A. Z., V. P. ir E. J., nurodė tik V. P. ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau savo žodžių išsigynė. Kitų tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pastebėtina, kad A. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad yra matęs E. J. bendraujant su V. P., tačiau nei šio bendravimo laiko, nei aplinkybių, nei turinio negalėjo nurodyti. Teisėjų kolegija taip pat dar kartą nurodo į jau minėto kaltinimo nenuoseklumą dėl V. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu: nors abu kartus V. P. nurodo visiškai identiškas papirkimo aplinkybes (nešė telefoną tiesiogiai paprašytas E. J.), tačiau pirmu kartu jais kaltinimas tiki besąlygiškai, tuo tarpu kai dėl antro susitikimo pateikto kaltinimo aplinkybės lyginant su V. P. parodymais gerokai keičiasi, nes kaip tarpininkas jau atsiranda A. Z.. Taigi nors telefono įnešimas buvo organizuojamas per E. J. artimus asmenis (skambinant „nuo E.“ per E. L. ir G. J.), tačiau byloje lieka neįrodytas V. P. susitarimas būtent su E. J. dėl telefono įnešimo už atlygį. Taigi byloje nors nėra įrodyta, tačiau lieka ir neatmestina, kad telefonas galėjo būti įneštas ir A. Z. prašymu, kaip teisme jau teigė V. P. (galbūt ir už E. J. skolintus pinigus). Nors V. P. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl keitė parodymus (jo teiginio, kad tyrėjai A. Ž. ir A. B. jam darė spaudimą, pastarieji pirmosios instancijos teisme apklausiami liudytojais nepatvirtino, t. 8, b. l. 150-164; t. 9, b. l. 40-41), tačiau be papildomų duomenų vien vadovaujantis V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad dėl kyšio buvo susitarta būtent su E. J.. Dėl to bylos faktinės aplinkybės keičiamos, nustatant, kad V. P. už atlygį įnešė mobilųjį telefoną į (duomenys neskelbtini) ir perduoti nenustatytiems asmenims.

Dėl E. J. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bei A. Z. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį (2017 m. lapkričio mėnesio veika)

22. Kitaip negu apeliaciniuose skunduose teigia nuteistasis A. Z. ir nuteistojo E. J. gynėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jam inkriminuojamas aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad per liudytojus G. J. ir E. L. buvo organizuojamas telefono įnešimas į (duomenys neskelbtini), E. J. per A. Z. perdavus lapelį su liudytojo E. L. telefono numeriu. Tačiau nurodo skirtingas aplinkybes dėl pinigų perdavimo tikslo. E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad keturis kartus skolino A. Z. pinigus, nes šio bijojo. Paskutinį kartą A. Z. prašė paskolinti 400 eurų, kad šis galėtų įsigyti mobilųjį telefoną. E. J. pasiūlė A. Z., kad per savo žmoną perduos A. Z. telefoną. Tačiau A. Z. vis vien paprašė 300 eurų, bet nesakė, kam. Pastebėtina, kad šie teisme duoti parodymai skyrėsi nuo E. J. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu: E. J. nurodė, kad suprato, jog duodami pinigai bus skirti papirkti pareigūnui. V. P. teisme nurodė įnešęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, kitaip negu ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog kaip ir pirmą kartą, tai daręs A. Z. prašymu. Nuteistasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad V. P. paprašė jo paklausti, kam iš nuteistųjų reikia telefono, ir jis pagalvojo apie E. J.. Apie V. P. jis E. J. nieko nesakė, pačiam V. P. E. J. pavardę gal ir minėjo, tačiau neprisimena. Juos kieme bendraujant yra matęs, tačiau nei pamena, kada, nei žino, apie ką.

23. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neatmeta galimybės, kad E. J. galėjo skolinti pinigų A. Z.. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J. du kartus jam skolino pinigų (t. 5, b. l. 73); teisme tai patvirtino (t. 9, b. l. 18-19). Tačiau tai savaime nepaneigia kaltinimo, jog E. J. per A. Z. papirko V. P.. Pirma, tiek V. P., tiek A. Z. parodė, kad jie už atlygį nešė draudžiamus daiktus į (duomenys neskelbtini) (tai, kad A. Z. nepakako duomenų konkrečiam epizodui įrodyti, nepaneigia fakto, kad pastarajam V. P. veiksmų esmė buvo žinoma). Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad visi keturi kontaktai įvyko per E. J. artimus žmones – G. J. ir E. L.. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. bendravimas su išoriniu pasauliu (duomenys neskelbtini) neapsiribojo vien pinigų skolinimu A. Z.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu nustatyta, kad E. J. prašė savo žmonos perduoti „X-Box“ žaidimų konsolę (objektyvūs bylos duomenys – (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas, kad A. Z. 2017 m. konsolė nebuvo perduota, t. 2, b. l. 100, – paneigia E. J. keliamą versiją, kurią apklausiamas patvirtino ir liudytojas A. D., esą įranga buvo skirta A. Z.), be to, ir apklausiamas teisme E. J. nurodė, kad „padėdavo žmonėms“ su siuntomis (t. 7, b. l. 54). Ši duomenų visuma daro neįtikinamais E. J. parodymus, kad jis tiesiog skolino pinigų A. Z., nes bijojo pastarojo susidorojimo. Tai, kad V. P., kitaip negu nurodo ikiteisminiame tyrime, galimai tiesiogiai nebendravo su E. J., kitokio bylos aplinkybių vertinimo nepagrindžia: iš vienos pusės teisėjų kolegija vadovaujasi E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis suprato, jog pinigai bus skirti kyšiui – nuteistojo paaiškinimas, kad A. Z. iš pradžių prašė pinigų telefonui pirkti, o vėliau, kai jam jau buvo pažadėtas aparatas, nenurodydamas priežasčių vis vien paprašė pinigų, nėra logiškas. Iš kitos pusės, visi susitikimai, kaip ir inkriminuotasis, buvo vykdomi per E. J. artimus asmenis, V. P. telefonu nurodant, kad jis skambina „nuo E.“. Taigi V. P. savo ruožtu buvo aišku, kad jis veikia papildomo trečiojo asmens interesais. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė liudytojų A. D. (t. 7, b. l. 152-159) ir G. U. (t. 7, b. l. 191-197) parodymus, kurie teigė girdėję, kaip E. J. iš A. Z. pakeltu tonu reikalavo pinigų. Teismas pagrįstai nurodė, kad tiek parodymų atsiradimo laikas po pusės metų, kai E. J. parodė pinigus skolinęs iš baimės, tiek jų artimas bendravimas su E. J. verčia abejoti jų patikimumu, juo labiau, kad A. D. savo parodymuose telefono neminėjo, o G. U. teigė, jog apie telefono įgijimą kaip pinigų skolinimo tikslą prisiminė tik teisme. Pastebėtina ir tai, kad pats E. J. nenurodė, kad būtų patyrės smurtą iš A. Z., be to, pasak nuteistojo, A. Z. skolas grąžindavo. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti nuteistojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad jis organizavo telefono perdavimą paprašytas V. P. tarpininkauti neteisėtame daiktų perdavime (duomenys neskelbtini) esantiems kaliniams.

24. E. J. gynėjas atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis A. Z. teikdavo informaciją kriminalinės žvalgybos pareigūnams, todėl pastarojo parodymų patikimumas vertintinas atsargiai, taip pat kelia versiją, jog A. Z. veikė kaip kriminalinės žvalgybos provokatorius. E. J. parodė girdėjęs iš A. Z., jog šis „degins“ pareigūnus; liudytojas A. D. parodė sužinojęs iš A. Z., kad pinigų reikia „operacijai“, ikiteisminio tyrimo apklausų metu apie tai bandė pasakyti pareigūnams A. Ž. ir N. V., tačiau šie iš jo tik pasijuokė. Parodymus, kad A. Z. kalbėjo apie pareigūnų „deginimą“, teisme davė ir liudytojas D. D..

25. Nors byloje yra duomenys, kad A. Z. teikė informaciją kriminalinei žvalgybai, kas matyti tiek iš paties nuteistojo, tiek iš liudytų L. N. (t. 7, b. l. 61-63), A. Ž. (t. 8, b. l. 152) parodymų, tiek kriminalinės žvalgybos medžiagos (t. 8, b. l. 97), tačiau jie nenurodė, kad A. Z. būtų vykdęs iš anksto sumanytą operaciją, su pareigūnų žinia išprovokuoti V. P. nusikalstamas veikas. A. Z. teisme nurodė, kad bendradarbiavo su žvalgybos pareigūnais, tačiau jo buvo prašoma stebėti V. P. ir jeigu pamatys ką nors įtartino, pranešti (t. 9, b. l. 16). Neneigtina, kad paties A. Z. veiksmai (tarpininkaujant dėl telefono; slepiant narkotines medžiagas) buvo aktyvūs, tačiau tai dar nepatvirtina, kad jis tai darė su pareigūnų žinia ar gavęs atitinkamus nurodymus, ką parodo ir aplinkybė, jog pats A. Z. iš kai kurių veiksmų siekė asmeninės naudos, kaip, pavyzdžiui, skolindamasis pinigus iš E. J.. Taip pat ir E. J. gynėjo cituojamas liudytojo A. Ž. pasakymas, kad jie daro, „kaip patogiau“, savaime nepagrindžia provokavimo veiksmų; liudytojas, atvirkščiai, paneigė, kad jie būtų kreipęsi dėl nusikalstamos veikos modelio kaip ir parodė jokių nurodymų A. Z. nedavęs, kaip ir su juo formaliai nebendravo. Atsižvelgiant į tai atmetamas ir nuteistojo A. Z. skundo argumentas, kad jis išteisintinas dėl bendradarbiavimo su kriminaline žvalgyba. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad E. J. versija, esą jis girdėjo iš A. Z., jog šis „degins“ pareigūnus, atsirado tik pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu E. J. dar parodė, kad A. Z. jam tiesiog nurodė, kad pinigų jam reikia „pareigūnams šildyti“, kas, atvirkščiai, dar kartą patvirtina, kad E. J. buvo žinomas jų panaudojimo tikslas. A. D., du kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (antrą kartą dalyvaujant advokatui), parodė, kad A. Z. minėjo „operaciją“ (t. 1, b. l. 98-99; 117-121), tačiau ir tyrėjos perklaustas nepaaiškino, ką A. Z. turėjo omenyje. D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė visiškai priešingai, jog jam A. Z. nesigyrė, jog ketina įskųsti pareigūnus (t. 1, b. l. 83). Teisme liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl keitė parodymus, tik nurodė, kad prie protokolo norėjo įterpti savo pastabas, tačiau pareigūnai ja neleido. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai N. V. (t. 7, b. l. 197-205) ir A. Ž. (t. 8, b. l. 150-162) neigė darę spaudimą nuteistiesiems ar šaipęsi iš jų žodžių. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei apklausti nuteistieji, nei liudytojai pareigūnų veiksmų neskundė. Be to, liudytojas E. L. nepatvirtino E. J. pirmojoje instancijoje duotų parodymų, neva nuteistasis prašė liudytojo į telefoną įrašyti sekimo programėlę neva apsidrausti dėl kriminalinės žvalgybos vykdomos „operacijos“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šioje dalyje tenkinti nuteistojo A. Z. ir E. J. gynėjo skundų nemato pagrindo.

Dėl E. J. paskirtos bausmės

26. Nuteistojo E. J. gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas E. J. negalėjo pripažinti recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. BK 97 straipsnio 9 dalyje išvardinti atvejai, kai teismas neatsižvelgia į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas į kitos valstybės įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgia ir tuo atveju, kai padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu (BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punktas); nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia (BK 97 straipsnio 9 dalies 4 punktas).

27. Paskutinis E. J. teistumas Lietuvoje buvo už 2002 m. padarytą nusikalstamą veiką, taigi kuomet E. J. buvo nepilnametis (proceso dalyvių duomenys, b. l. 90). Taigi į šį teistumą galima atsižvelgti vertinant E. J. asmenybę, tačiau jis pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvo nepagrindžia. Be to, E. J. vėliau buvo nuteistas Vokietijoje, 2006 m. dėl kvalifikuotos grupinės vagystės 90 dienpinigių po 80 eurų bausme ir 2007 m. dėl kvalifikuotos vagystės susibūrus į gaują (2 kartai) ir pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę susibūrus į gaują realioje sutaptyje su vagyste susibūrus į gaują dvejais atvejais dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant trims metams (proceso dalyvių duomenys, b. l. 93-113). Tačiau vien iš byloje esančių VFR baudžiamojo registro duomenų, nežinant faktinių veikų aplinkybių, taigi kaip veika tiksliai būtų kvalifikuojama pagal Lietuvos BK, negalima spręsti, ar E. J. teistumas dar galioja, ar jis jau laikytinas išnykusiu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepakanka duomenų E. J. pripažinti recidyvą Vokietijoje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių atžvilgiu, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina. E. J. teismo paskirta bausmė švelnintina, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis už 2017 m. lapkričio mėnesio nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas, pagal BK 75 straipsnį atidedant jos vykdymą, atsižvelgiant į E. J. charakterizuojančius duomenis, yra teisinga sankcija.

Dėl V. P. ir A. Z. atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. P. ir A. Z. pagrįstai išteisino nuo kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismas teisingai vertino, kad bylos duomenys prieštaringi ir palieka daug vietos prielaidoms. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 3 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės. V. P. viso proceso metu savo bet kokį dalyvavimą dėl narkotinių medžiagų perdavimo neigė. A. Z. savo ikiteisminio tyrimo parodymuose ir „nuoširdžiame prisipažinime“ nurodė, kad kartu su V. P. sutarė, kad finansus narkotinių medžiagų įnešimą, stovėjimo aikštelėje paėmęs iš V. P. įnešė narkotines medžiagas į įstaigos vidų, ten jas perdavė V. P.. V. P. vienas nuėjo į postą, po 30 min. grįžo, pasakė, kad perdavė (t. 1, b. l. 135; 142-144; 176-177). Tolesnio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Z. šių savo parodymų išsigynė, teisme teigė, kad pareigūnai jam darė spaudimą. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (taip pat apklausiamas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją) parodė, kad 2017 m. rugsėjo ar spalio mėnesį kalbėjosi su V. P. ir A. Z., V. P. klausė, ar kam nors nereikia draudžiamų daiktų: mobilaus ryšio telefono, alkoholio ar „žolės“. Kito budėjimo metu dar kartą bendravo su V. P. ir A. Z., kuriems pasakė, kad niekam nieko nereikia, šie iš jo pasišaipė. Vakare V. P. atėjo kartu su A. Z., prie įėjimo į 1-ą korpusą V. P. jam netikėtai padavė ryšulėlį, kurį A. Z. numetė po Ūkio aptarnavimo būrio rūsio laiptais. Kitą rytą paklausė V. P., kas ryšulėlyje, pastarasis atsakė, kad „žolė“: iš pardavimo kaliniams A. Z. jam turi perduoti 600 eurų, likusius 400 pasilikti sau. Tą pačią dieną A. Z. apie tai pranešė kriminalinės žvalgybos pareigūnams (t. 5, b. l. 61-62; 68-72; 73-74; 77-78). Teisėjų kolegija pastebi, kad šie A. Z. parodymai ne visai atitinka duotųjų pirmosios instancijos teisme, kur nuteistasis jau gana neaiškiai nurodė, kad su A. Z. apie uždraustus daiktus nekalbėjo, jis lyg ir stovėjo toliau, narkotinių medžiagų perdavimo iš V. P. galimai irgi nematė. Kad iš jo bendro pokalbio metu pasišaipė ir A. Z., gali būti (t. 9, b. l. 20-26). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Z. parodymai neatitinka A. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir jo „nuoširdžiame prisipažinime“, pasak kurių A. Z. perduodant ryšulėlį apskritai nesusitiko su A. Z.. A. Z. jas tik perdavė V. P., o pastarasis nuėjo jų perduoti vienas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad A. Z. parodymai, kad jis iš pradžių nežinojo, kas tame ryšulėlyje, kelia abejonių: Jeigu A. Z. pasak jo paties jau anksčiau, o taip pat dar ir tą pačią dieną kalbėjo bent jau su V. P. apie galimą draudžiamų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, įnešimą, tai kelia klausimą, ką kito A. Z. dar galėjo manyti į rankas gavęs mažą ryšulėlį. Nors A. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimas čia nesprendžiamas, tačiau minėta aplinkybė šioje dalyje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. Z. parodymus verčia vertinti atsargiai. Prokuroras savo skunde taip pat nurodo, kad A. Z. parodymus, kad jis apie incidentą pranešė kriminalinės žvalgybos pareigūnams, patvirtino liudytojas L. N.. L. N., apklausiamas teisiamajame posėdyje, iš tiesų nurodė, kad pas jį atėjo A. Z., pranešė jog ūkio aptaravimo būrio sporto salėje galimai yra narkotinė medžiaga, kur konkrečiai, nepasakė. Daugiau informacijos A. Z. nepateikė, pokalbis vyko labai trumpai. Kitą dieną raštu apiformino pranešimą; raštą pasirašė direktoriaus pavaduotojas A.. Liudytojas nuėjęs apžiūrėjo sporto salę, bet kadangi ji didelė, apie 50 m², fiziškai negalėjo jos apžiūrėti, matė, kad joje daug žmonių ir daiktų, todėl paskambino Imuniteto skyriui, paprašė tarnybinio šuns kratai atlikti. Po poros dienų atvyko pareigūnas iš pasienio policijos su šunimi, buvo atlikta krata sporto salėje, kur ir rasta narkotinė medžiaga. Lapkričio 22 d. dar klausė A. Z., kaip narkotikai pateko į įstaigą; šis jam atsakė, kad juos ar tai A. Z., ar tai V. P. išmetė į pirmą gyvenamąjį korpusą prie įėjimo. Tuomet liudytojas V. N. peržiūrėjo kameros vaizdo įrašus, tačiau nei A. Z., nei V. P. nematė; pasakė A. Z., kad tokio įvykio nėra (t. 7, b. l. 61-63). Atkreiptinas dėmesys, kad pasak ikiteisminio tyrimo metu L. N. parodymų A. Z. jam vietą, kurioje buvo paslėpti narkotikai, nurodė daug konkrečiau: ūkinio aptarnavimo bendrojo naudojimo patalpose po laiptais (t. 1, b. l. 78), taigi, sprendžiant iš apžiūros protokolo ir vaizdo įrašo, palyginti mažoje patalpoje (t. 1, b. l. 183-189; t. 8, pabaigoje), o ne pačioje sporto salėje.

29. Krata, kuomet patalpoje prie sporto salės buvo aptikta narkotinė medžiaga, buvo atlikta 2017 m. spalio 3 d. (t. 1, b. l. 40). Prokuroras savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad dalinai išslaptintas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 26 d. raštas, kitaip negu teigia pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad L. N. pokalbis su A. Z. turėjo įvykti dieną prieš (rugsėjo 25 d.), taigi visa savaite anksčiau nei spalio 3 d. atlikta krata. Šiame rašte pranešama, kad Z. nuėjo pas V. P., o šis jam pasiūlė paieškoti klientų, kuriems reikia degtinės, narkotikų ir t. t. V. P. su A. Z. pristatys jam ko reikia, pinigai bus dalinami (t. 8, b. l. 97). Tačiau minėtas raštas atsirado reaguojant į 2020 m vasario 28 d. teismo paklausimą Kalėjimo departamentui suteikti informaciją su liudytojo L. N. parodymais, jog jis iki 2017 m. lapkričio mėnesio iš nuteistojo A. Z. gavo žinių, jog bus papirktas (duomenys neskelbtini) pareigūnas ar pareigūnai (t. 7, b. l. 66-67). L. N. teisme iš tiesų nurodė rašęs tokį dokumentą, kaip ir parodė, kad raštų dėl A. Z. informacijos buvo rašoma daug (t. 7, b. l. 63). Taigi L. N. čia matomai mini kitą pranešimą, nesusijusį su konkrečiu narkotinių medžiagų įnešimu. Tačiau iš bylos matyti ir tai, kad apygardos teismas dar anksčiau, 2020 m. vasario 14 d., siuntė užklausą Kalėjimų departamentui su prašymu pateikti informaciją dėl L. N. nurodytų aplinkybių, jog jis surašė tarnybinį pranešimą būtent dėl A. Z. teiktos informacijos apie narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 30). Į šį paklausimą Kalėjimų departamentas atsakė, jog „nemato pagrindo išslaptinti ir pateikti teismui šiuos dokumentus, kadangi jie nesusiję su gauta informacija dėl narkotinių medžiagų paslėpimo ar perdavimo, o dokumentuose nurodytos informacijos turiniui nereikalingas išviešinimas“ (t. 8, b. l. 42). Taigi jei vadovautis šiuo raštu, jo turinys suteikia pagrindo abejonėms, ar toks tarnybinis pranešimas apie A. Z. rastas narkotines medžiagas apskritai egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė į liudytojų G. K., R. G. ir O. Č. parodymus (t. 8, b. l. 53-56; 56-59; 59-60), kad 2017 m. spalio 3 d. vyko planinis kinologų mokymų užsiėmimas, apžiūrint įvairias ūkio patalpas, kuomet ir buvo rastos narkotinės medžiagos. Savaime neatmestina, kad šie pareigūnai galėjo būti neinformuoti apie tikrąjį patikrinimo tikslą, tačiau, pirma, neaišku, kam, o, antra, sprendžiant iš liudytojo L. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, A. Z. jam gana tiksliai nurodė medžiagų paslėpimo vietą. Tai kelia papildomų klausimų: kodėl medžiagų reikėjo ieškoti keliose patalpose, taip pat ir sporto salėje, be to, kodėl iškart po tokios svarbios informacijos suteikimo patalpa iki kratos bent jau nebuvo apsaugota. Kitaip negu skunde teigia prokuroras, vykdomu kriminalinės žvalgybos tyrimu nepaaiškinama ir tai, kad spalio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuris po mėnesio buvo sustabdytas. Kadangi pirminė A. Z. informacija buvo žinoma dar prieš atliekant kratą spalio 3 d., taip pat ir tai, kad V. P. galimai siūlėsi įnešti draudžiamus daiktus (jau minėtas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 26 d. raštas, t. 8, b. l. 97; teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, t. 2, b. l. 26), tuomet lieka neaišku, kodėl tyrimas buvo pradėtas tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir kokių papildomų duomenų dar būtų reikėję sustabdyto ikiteisminio tyrimo atnaujinimui. Be to, pagal KŽĮ 8 straipsnio 3 dalį paaiškėjus nusikalstamai veikai nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai kėlė klausimą, kodėl iškart nebuvo apklaustas bent jau pats A. Z.; pažymėtina ir tai, kad nebuvo imtasi priemonių išsaugoti vaizdo įrašus (sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 17 d. rašto vaizdo įrašymo įrenginiai yra ribotos talpos, ir senesnius įrašus automatiškai ištrina, t. 3, b. l. 79). Taigi teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenimis nėra atmestina, kad narkotinės medžiagos buvo rastos atsitiktinai. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas L. N. parodė peržiūrėjęs prie 1-ojo korpuso esančios kameros vaizdo įrašus ir juose nei A. Z., nei V. P. nematė. Tuomet liudytojas davė suprasti A. Z., kas juo nepatikėjo. Taigi iš šių duomenų visumos – nuteistųjų ir liudytojų prieštaravimų dėl įvykių eigos, narkotinių medžiagų suradimo aplinkybių, L. N. parodymų dėl vaizdo įrašų peržiūros – pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nepakanka duomenų neabejotinai ir vienareikšmiškai išvadai, jog per 2017 m. spalio 3 d. kratą rastos narkotinės medžiagos yra susijusios su galimais A. Z. ir V. P. nusikalstamais veiksmais ir, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (abejonės kaltinamojo naudai), juos pagrįstai išteisino.

Dėl A. Z. paskirtos bausmės

30. Savo skunde A. Z. pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į jam paskirtą bausmę neįskaitė suėmime praleisto laiko. Bylos duomenimis, A. Z. buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 3 d.; Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi jam skiriamas suėmimas; 2019 m. vasario 1 d. nuteistasis paleistas (t. 5, b. l. 121-122; 131-132; IKNR duomenys). Taigi šis suėmime išbūtas laikas pagal BK 66 straipsnio 2 dalį A. Z. įskaitytinas į paskirtą bausmę.

31. Be to, nuteistasis skunde teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtą bausmę turėjo subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2019 m. Kadangi šioje byloje A. Z. nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m., bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes abi veikos galėjo būti įvertintos jau ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio metu.

32. Tačiau teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad A. Z. Šiaulių tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 3 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. gruodžio 13 d. A. Z. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro (IKNR duomenys). Pagal BVK 158 straipsnio 4 punktą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose lygtinis paleidimas netaikomas. Todėl subendrinus bausmes, kaip to skunde prašo A. Z., lygtinis paleidimas jam negalėtų būti taikomas, kas formaliai reikštų jo teisinės padėties pabloginimą apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis yra subendrinta vėlesniu, 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi procesinės galimybės keisti pastarąjį teismo nuosprendį. Šis bausmių subendrinimo klausimas turi būti išspręstas BPK 347, 362 straipsnių tvarka, paliekant galimybę skųsti sprendimą aukštesniame teisme pagal BPK 364 straipsnį. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija A. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę palieka nepakeistą, bet įskaito kardomajame kalinime išbūtą laiką.

Dėl nuteistajam V. P. paskirtos bausmės

33. Nuteistasis V. P. skunde teigia, kad jam paskirta subendrinta baudos bausmė yra pernelyg didelė. Prokuroras, atvirkščiai, teigia, kad V. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė; pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino jo asmenines aplinkybes. V. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo turtinė būklė yra sunki, uždirba 600 eurų, turi išlaikyti mažamečius vaikus, taip pat ir iš buvusios santuokos (t. 8, b. l, 181). Be to, nuteistojo tvirtinimu jis turi apie 26 tūkstančius eurų skolų; apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pateikė vykdomųjų bylų ištraukas (t. 11, b. l. 111-114), bendra vykdomų skolų suma (tačiau nenurodytos sumos išlaikymui) sudaro apie 10 000 eurų.

34. Teisėjų kolegija nepritaria prokuroro skundo argumentams, kad V. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. V. P. anksčiau nėra teistas, be galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimą, pasak parodymų dirba siuntų išvežiotoju. Prokuroras V. P. padidintą veikos pavojingumą grindžia tuo, kad jis veiką padarė kaip statutinis valstybės tarnautojas, tiesiogine tyčia ir savanaudiškais motyvais. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės ir taip atitinka kyšininkavimo pagal BK 225 straipsnio požymius, tad papildomai negali būti vertinamos (BK 60 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, teismas neturi pagrindo pritarti V. P. skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. V. P. darbingo amžiaus; teisme nurodė gaunantis menką atlyginimą, tačiau jokių savo pajamas pagrindžiančių dokumentų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Pastebėtina, kad jo teigiama sunki šeimos finansinė padėtis jam nesutrukdė teisminio nagrinėjimo metu prašyti atostogų skrydžiams į Turkiją ir į Egiptą (t. 8, b. l. 46; t. 9, b. l. 105). Skolos bei finansiniai įsipareigojimai taip pat gali būti vertinami skiriant bausmę, tačiau, kita vertus, lieka neaišku, kokia apimtimi jie buvo būtini, o kiek susiję su aplaidžiu asmeninių finansų tvarkymu. V. P. skunde nurodo, kad lyginant su E. J. ar A. Z., kurie jau anksčiau teisti, buvo nubaustas pernelyg griežtai. Teismas atkreipia dėmesį, kad E. J. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidedant jos vykdymą. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų V. P. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jis ir pats siūlėsi už atlyginimą įnešti draudžiamus daiktus, taigi iš tokios veiklos ketino susikurti pastovų pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir V. P. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.

Dėl A. Z. išlaidų gynybai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

35. Prokuroras skunde nesutinka su pirmosios instancijos teisme iš valstybės priteistų išlaidų už išteisintojo A. Z. atstovavimą procese dydžiu (10 000 eurų), apeliaciniame skunde prašė jų priteisimą atmesti kaip nepagrįstą dokumentais. A. Z. gynėjas M. Dūda prašė prokuroro skundą atmesti, o už išteisintojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme papildomai priteisti 5 989,00 eurų.

36. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu poįstatyminių teisės aktų dėl išlaidų apskaičiavimo nėra, tačiau 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu buvo priimtos rekomendacijos dėl atlygintinų išlaidų nustatymo. Nors rekomendacijos teismo privalomai nesaisto, tačiau apskaičiuojant išlaidų dydį į jas atsižvelgtina.

37. Kaip matyti iš byloje esančių perlaidų išrašų, A. Z. už teisinio atstovavimo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme sumokėjo 15 730 eurų, už apeliacinės instancijos teisme 5989,00 eurų (t. 11, b. l. 55). Kadangi A. Z. nuo kaltinimų lieka išteisintas, teisėjų kolegija nepritaria prokuroro prašymui atmesti patirtų išlaidų priteisimą. Kita vertus, gynybai kyla pareiga detalizuoti patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos proceso metu gynėjas teismui pateikė ataskaitas už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria prokurorui, kad iš šių ataskaitų sunku spręsti, kokios tiksliai paslaugos ir kada buvo suteiktos, kai kurios nurodomos gana abstrakčiai, pvz., „prokuratūra, prokuroras R. Jurkevičius“, „raštas dėl duotų parodymų IT“, ne visai aiški chronologija, pvz., suteiktų paslaugų ataskaitoje (t. 11, b. l. 53) baigiamosios kalbos rengimas nurodomas ir 2021 m. spalio 4 d., taip pat gruodžio 2, 3, 6 d., nors skundžiamas teismo nuosprendis buvo priimtas jau 2021 m. liepos 23 d., o baigiamosios kalbos sakomos 2021 m. birželio 23 d. Pažymėtina, kad baigiamosios kalbos rengimas apeliacinėje instancijoje nurodomas dar atskirose pozicijose. Taigi ne visuomet lieka aišku, kokie darbai buvo atlikti pirmosios instancijos byloje, kokie – apeliacinės. Pvz., dėl pastarosios nenurodyta, kiek paskaičiuota už dalyvavimą teismo posėdžiuose, o už paslaugų suteikimą pagal 2021 m. gruodžio 9 d. ataskaitą paskaičiuoti 7 500 eurų be PVM, kas gerokai viršytų rezultate pateiktas išlaidas apeliacinėje instancijoje (5 989,00 eurų jau įskaitant PVM). Abejonių kelia ir išlaidų pirmosios instancijos teisme ataskaitoje nurodomos 591 darbo valandos (t. 11, b. l. 83-92), kas pagal teisinių paslaugų sutartyje numatytą 150 eurų valandinį įkainį dar net neįskaičius PVM jau sudarytų 88 650 eurų. Taigi susigaudyti gynybos pateiktų duomenų logikoje nėra lengva; kita vertus, kaip jau minėta, tai nesudaro pagrindo išlaidų nepriteisti, juo labiau, kad tiek teisės aktų leidyba, tiek praktika šiuo klausimu dar tik pradeda tik formuotis.

38. Gynėjas į procesą įstojo 2017 m. lapkričio 28 d. (t. 5, b. l. 8), sprendžiant iš darbų ataskaitos, ikiteisminio tyrimo metu daugiausiai laiko buvo skiriama bylos analizei, procesinių raštų rengimui. Pirmosios instancijos teisme įvyko 21 posėdis, 15 jų laikytini pilnaverčiais, kur buvo atliekami išsamūs proceso veiksmai, įrodymų tyrimas. Bylos sudėtingumas ir apimtis laikytina vidutine, A. Z. joje buvo įkaltintos dvi nusikalstamos veikos. Nemažai laiko sugaišta aiškinantis A. Z. parodymų prieštaravimams, nors, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jie nebuvo sąlygoti neteisėto pareigūnų elgesio. Kita vertus, buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, apklausta daug liudytojų, o gynybos paslaugos teikiamos kokybiškai.

39. Apeliacinės instancijos teisme įvyko trys teismo posėdžiai, atliekamas įrodymų tyrimas apklausiant nuteistąjį A. Z. ir pridedant procesinius dokumentus. Bylos medžiaga gynybai jau buvo žinoma, taigi papildomas darbas iš esmės buvo prokuroro skundo analizė bei apsikeitimas daugeliu atveju jau iš pirmosios instancijos žinomais bylos argumentais, papildomus duomenis dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo teismas turėjo prašyti savo iniciatyva.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 10 000 eurų suma nors ir ženkli, tačiau teismo diskrecijos ribų neperžengia, atitinka išteisintojo ir valstybės interesų pusiausvyrą. Už bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje teisėjų kolegija pagrįstomis išlaidomis laiko 2 000 eurų sumą. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Dėl V. P. ir A. Z. proceso išlaidų

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymus iš A. Z. išieškoti 100,37 eurų, o iš V. P. – 303,53 eurus už gynėjų suteiktas teisines paslaugas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Sprendžiant dėl išlaidų be kita ko turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

42. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis atlyginti išlaidas sutiko tuo atveju, jei teismas netenkins skundo. V. Z. bylos nagrinėjimo metu buvo įkalinimo įstaigoje, darbo neturi. V. P. apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau atmestas ir jo atžvilgiu paduotas prokuroro apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo V. P. priteista nemaža bauda. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia prašymų išieškoti išlaidas abiejų nuteistųjų atžvilgiu netenkinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl E. J. pripažinimo kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugsėjo mėnesio veika) ir priimti naują nuosprendį. E. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugsėjo mėnesio veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį dėl E. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio mėnesio veika) paskirtos bausmės pakeisti, ir E. J. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo A. Z. (A. Z.) pakeisti: vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu A. Z. (A. Z.) paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo aprašomąją dalį dėl V. P. ir E. J. pateiktų kaltinimų dėl 2017 m. rugsėjo mėnesio nusikalstamos veikos nurodant, kad V. P. veikė su nenustatytu asmeniu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš A. Z. (A. Z.) ir V. P. už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros A. Z. 2000,00 (du tūkstančius) eurų už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.