Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.8.7.13.; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.4.2; 1.2.23.2.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.;

2021 m. liepos 23 d.

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Ievai Janulevičiūtei, Daliai Kanopienei, Daivai Kokštaitei, Živilei Osipovai ir Jūratei Urbaitienei,

kaltinamajam V. P. ir jo gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams; vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio nuostatomis, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta vienu penktadaliu; į bausmę įskaitytas laikas nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 5 d.;

3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 9 mėnesiams bausmę. Ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 11 mėnesių bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta vienu penktadaliu.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 23 d. ir 2003 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir E. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 11 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta vienu penktadaliu;

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d. nutartimi E. J. paleistas lygtinai neatlikus 2 (dvejų) metų 6 mėnesių 22 d. laisvės atėmimo bausmės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir E. J. pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį.

Taip pat byloje yra duomenys apie E. J. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius užsienio valstybėje:

1. Vokietijos Federacinės Respublikos Helmstedt apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacijos BK 242 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį (dėl grupinės vagystės ypatingai sunkinančiomis aplinkybėmis), jam paskirta 90 dienų bausmė, pakeičiant ją pinigine bauda po 8 eurus už vieną dieną, taip pat pritaikyta konfiskacija;

2. Vokietijos Federacinės Respublikos Haldensleben apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 242 straipsnio 1 ir 2 dalis, 243 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 244 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 244 straipsnio 1 a dalį, 22 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (dėl grupinės vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis – du atvejai, taip pat mėginimų įvykdyti grupines vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis – pasikartojančios veikos, grupinė vagystė – trys atvejai), paskiriant laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, nustatant probacijos terminą – 3 (trejiems) metams, atimant galimybę eiti viešas pareigas;

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (iš viso dvi nusikalstamas veikas), 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje;

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, nurodyta bausmė subendrinta su pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1999 m. birželio 9 d. nuosprendį paskirta ir neatlikta bausme ir A. Z. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, A. Z. atleistas nuo neatliktos bausmės;

3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį ir 35 straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams su 500 Lt turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

8. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendį neatlikta bausmė, t. y. laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams;

10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso trys nusikalstamos veikos), paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso dešimt nusikalstamų veikų), 183 straipsnio 1 dalį (iš viso trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (iš viso dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams; ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmė atlikta);

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso trys nusikalstamos veikos), paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Į bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso 15 nusikalstamų veikų) ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2020 m. kovo 19 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje;

A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ cecho logistu, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės bei kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

E. J. papirko valstybės tarnautoją, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, o V. P. susitarė priimti kyšį ir priėmė, o būtent:

E. J. papirko valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) jaunesnįjį specialistą V. P. už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą jam (E. J.) į (duomenys neskelbtini), o V. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini), nuteistajam E. J., kas pasireiškė tuo, kad E. J. 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paprašė V. P. už piniginį atlygį atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, o V. P. sutiko pagalvoti. Kito budėjimo metu V. P. informavo E. J., kad sutinka jam (E. J.) už piniginį atlygį į (duomenys neskelbtini) atnešti mobiliojo ryšio telefoną, po ko E. J. nurodė V. P. E. L., kaip asmens, perduosiančio piniginį atlygį – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) jam įnešimą, kontaktinį telefono numerį, po ko V. P. dar kito budėjimo metu, išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį po E. J. duoto sutikimo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir padėjęs laikė savo automobilyje „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įnešė mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini), kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir laiką perdavė E. J., po ko V. P., kitą dieną po telefono perdavimo E. J., baigęs budėjimą, paskambino E. J. nurodytu telefono numeriu E. L. ir sutarė dėl piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) E. J. įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko sutartu laiku V. P. nuvyko į sutartą vietą, t. y. prie prekybos centro ,,Rimi“, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 64, kur E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, o V. P. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. J. papirko, A. Z. padėjo E. J. papirkti valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) jaunesnįjį specialistą V. P. už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą jam (E. J.) į (duomenys neskelbtini), o V. P. susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini) E. J., o būtent:

V. P. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, daiktų sandėlyje, nurodė A. Z., kad gali už piniginį atlygį (duomenys neskelbtini) esantiems nuteistiesiems atnešti neleistinų daiktų – mobiliojo ryšio telefonų, bei davė nurodymą A. Z. surasti nuteistuosius, kurie norėtų įsigyti mobiliojo ryšio telefonų, po ko A. Z., vykdydamas V. P. nurodymą, apie galimybę už piniginį atlygį įsigyti mobiliojo ryšio telefoną informavo E. J., o E. J. išreiškė pageidavimą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, po ko A. Z. šią informaciją perdavus V. P., o pastarajam sutikus E. J. atnešti mobiliojo ryšio telefoną bei nurodžius, kad reikalingas laisvėje esančio asmens, galėsiančio perduoti 300 Eur piniginį atlygį už mobiliojo ryšio telefono įnešimą E. J. į (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris, susitarti dėl pinigų perdavimo aplinkybių, A. Z. minėtą V. P. nurodymą perdavus E. J., savo ruožtu šis (E. J.) A. Z. nurodė E. L. kontaktinį telefono numerį, po ko A. Z. šį telefono numerį nurodžius V. P., o pastarajam 2017 m. lapkričio 18 d., apie 10.06 val., paskambinus nurodytu telefono numeriu E. L. ir sutarus dėl mobiliojo ryšio telefono bei piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono E. J. į (duomenys neskelbtini) įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko, sutartu laiku 2017 m. lapkričio 20 d., 09.27 val., Žirmūnų g. 64, Vilniuje, prie prekybos centro ,,Rimi“, E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos bus naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur, tokiu būdu jis papirko valstybės tarnautoją siekiant neteisėto valstybės tarnautojo veikimo. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, A. Z. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, o V. P. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje,

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:

jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, turėdamas pareigą laikytis įstatymų, užtikrinti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo laikymąsi, užkardyti jiems galimybes disponuoti daiktais, neįtrauktais į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, bei civilinėje apyvartoje draudžiamais daiktais, pagal kompetenciją imtis veiksmų, siekiant užkardyti rengiamas, daromas ar padarytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, veikė priešingai tarnybos interesams ir, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti (duomenys neskelbtini) patalpintiems nuteistiesiems ir jas išplatino, kas pasireiškė tuo, kad jis 2017 m. spalio 1 d. automobiliu ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 3,5629 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., supakuotos polietileniniame maišelyje, ir minėtą narkotinę medžiagą nurodytame automobilyje, laikė iki 20.00 val., kuomet tarnybos metu kartu su (duomenys neskelbtini) korpuso vyresniuoju A. Z. išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė minėtą narkotinę medžiagą iš nurodyto automobilio ir perdavė ją A. Z., kuris minėtą narkotinę medžiagą, laikydamas ją drabužių kišenėje, įnešė į (duomenys neskelbtini) patalpas ir prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 padavė jam (V. P.), po ko tą pačią dieną, t. y., 2017 m. spalio 1 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, prie įėjimo į 1-ąjį korpusą durų, jis, dalyvaujant A. Z., perdavė minėtą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. Z., pastarojo neįspėdamas, kad perduodama medžiaga yra narkotinė, tačiau duodamas nuteistajam nurodymą minėtą medžiagą paslėpti, po ko nuteistasis A. Z., nežinodamas, kad jam perduota medžiaga yra narkotinė, taigi, nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, vykdydamas jo (V. P.) nurodymą, minėtą narkotinę medžiagą paslėpė Ūkio aptarnavimo būrio patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, po ko jis (V. P.), 2017 m. spalio 2 d., apie 06.00 val., pasikvietęs nuteistąjį A. Z. ir šiam nurodęs, kad anksčiau perduota medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, nuteistajam davė nurodymą minėtą narkotinę medžiagą išplatinti parduodant (duomenys neskelbtini) esantiems nuteistiesiems už 1000 Eur, iš kurių nurodė 600 Eur perduoti jam (V. P.), o 400 Eur pasilikti sau, po ko nuteistasis A. Z., supratęs, kad jo (V. P.), dalyvaujant A. Z., anksčiau perduota medžiaga – tai narkotinė medžiaga – kanapės, 2017 m. spalio 2 d. apie tai informavo (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, po ko 2017 m. spalio 3 d., apie 10.00 val., Ūkinio aptarnavimo patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, kratos metu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 3,5629 g ir kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., tokiu būdu jis neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei, normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini), nes minėtais neteisėtais veiksmais sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dirbančio pataisos įstaigoje, vardą, jo neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam šios įstaigos darbui, kadangi sudarė galimybę ir sąlygas nuteistiesiems disponuoti civilinėje apyvartoje uždraustais daiktais bei sudarė pagrindą susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir apie įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą. Šiais veiksmais V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad susitarė priimti ir priėmė kyšį, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., susitarė priimti ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą – nuteistiesiems neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J., kas pasireiškė tuo, kad po to, kai 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuteistasis E. J. jo (A. Z.) ir V. P. paprašė už piniginį atlygį atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, jis (A. Z.) kartu su V. P. pažadėjo pagalvoti. Jis (A. Z.), kitą dieną susitikęs su V. P., susitarė nuteistajam E. J. į (duomenys neskelbtini) atnešti mobiliojo ryšio telefoną, kurį tą pačią dieną už 20 Eur nupirko ,,Bitė“ salone, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje, ir padėję laikė V. P. automobilyje ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kito budėjimo metu, jis (A. Z.) su V. P. informavo nuteistąjį E. J., kad sutinka atnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, po ko pastarasis V. P. nurodė E. L., kaip asmens, perduosiančio piniginį atlygį – 300 Eur, už mobiliojo ryšio telefono įnešimą, kontaktinį telefono numerį, po ko jis (A. Z.), dar kito budėjimo metu, kartu su V. P. išėjęs iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini) patalpų, paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš nurodyto automobilio ir kartu su V. P. įnešus į (duomenys neskelbtini), prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 V. P. perdavė minėtą mobiliojo ryšio telefoną jam (A. Z.), o jis minėtą mobiliojo ryšio telefoną perdavė nuteistajam E. J., po ko V. P., kitą dieną, baigęs budėjimą, paskambino nuteistojo E. J. nurodytu telefono numeriu E. L. ir susitarė dėl piniginio atlygio – 300 Eur, už minėto mobiliojo ryšio telefono į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J. įnešimą, perdavimo aplinkybių, po ko sutartu laiku jis (A. Z.) kartu su V. P. nuvyko į sutartą vietą, t. y. prie prekybos centro ,,Rimi“, esančio Žirmūnų g. 64, Vilniuje, kur E. L., nežinodamas, kad perduodamos piniginės lėšos naudojamos vykdant nusikalstamą veiką – paperkant pareigūną, nuteistojo E. J. nurodymu, perdavė V. P. 300 Eur, kurių dalį, t. y. 150 Eur, pastarasis atidavė jam (A. Z.). Šiais savo veiksmais A. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent:

jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) korpuso vyresniuoju, turėdamas pareigą laikytis įstatymų, užtikrinti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo laikymąsi, užkardyti jiems galimybes disponuoti daiktais, neįtrauktais į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, bei civilinėje apyvartoje draudžiamais daiktais, pagal kompetenciją imtis veiksmų, siekiant užkardyti rengiamas, daromas ar padarytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, veikė priešingai tarnybos interesams ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti (duomenys neskelbtini) patalpintiems nuteistiesiems ir jas išplatino, kas pasireiškė tuo, kad jis po to, kai (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas V. P. 2017 m. spalio 1 d., automobiliu ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), atgabeno ne mažiau kaip 3,5629 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., supakuotos polietileniniame maišelyje, ir minėtą medžiagą nurodytame automobilyje laikė iki 20.00 val., kuomet jis (A. Z.) tarnybos metu kartu su V. P. išėję iš tarnybos vietos – (duomenys neskelbtini), V. P. paėmus minėtą narkotinę medžiagą iš nurodyto automobilio ir perdavus minėtą narkotinę medžiagą jam (A. Z.), jis minėtą narkotinę medžiagą, laikydamas ją drabužių kišenėje, įnešė į (duomenys neskelbtini) patalpas ir prie Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 perdavė V. P., po ko tą pačią dieną, t. y. 2017 m. spalio 1 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, prie įėjimo į 1-ąjį korpusą durų, V. P., dalyvaujant jam (A. Z.), perdavė minėtą narkotinę medžiagą (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. Z., pastarojo neįspėdamas, kad perduodama medžiaga yra narkotinė, tačiau duodamas nuteistajam nurodymą minėtą medžiagą paslėpti, po ko nuteistasis A. Z., nežinodamas, kad perduota medžiaga yra narkotinė, taigi, nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, vykdydamas V. P. nurodymą, minėtą narkotinę medžiagą paslėpė Ūkio aptarnavimo būrio patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, po ko V. P., 2017 m. spalio 2 d., apie 06.00 val., pasikvietęs nuteistąjį A. Z. ir šiam nurodęs, kad anksčiau perduota medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės, nuteistajam A. Z. davė nurodymą minėtą narkotinę medžiagą išplatinti parduodant (duomenys neskelbtini) esantiems nuteistiesiems už 1 000 Eur, iš kurių nurodė 600 Eur perduoti V. P., o 400 Eur pasilikti sau, po ko nuteistasis A. Z., supratęs, kad V. P., dalyvaujant (jam) A. Z., anksčiau perduota medžiaga – tai narkotinė medžiaga – kanapės, 2017 m. spalio 2 d., apie tai informavo (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, po ko 2017 m. spalio 3 d., apie 10.00 val., Ūkinio aptarnavimo patalpose, rūsyje, po laiptine, po metalinėmis svarstyklėmis, kratos metu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 3,5629 g ir kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., tokiu būdu jis neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrininkų grupe su V. P., disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei, normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui bei valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini), nes minėtais neteisėtais veiksmais sumenkino (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dirbančio pataisos įstaigoje, vardą, jo neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam šios įstaigos darbui, kadangi sudarė galimybę ir sąlygas nuteistiesiems disponuoti civilinėje apyvartoje uždraustais daiktais bei sudarė pagrindą susiformuoti nuteistųjų tarpe nuostatoms apie galimybę apeiti draudimus ir apie įstaigos nesugebėjimą užtikrinti jų izoliavimą. Šiais veiksmais A. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Dėl 2017 m. rugsėjo mėn. kaltinimo

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. savo kaltės nepripažino. Dėl pirmos inkriminuotos nusikalstamos veikos (pareigūnų papirkimo 2017 m. rugsėjo mėn.) nurodė jokių aplinkybių nežinantis ir nieko nurodyti negali, jokių kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko ir nėra su tuo niekaip susijęs (6 t., b. l. 207-211; 7 t., b. l. 49-65). Ikiteisminiame tyrime pozicija buvo analogiška, atskirų aplinkybių dėl šio kaltinimo E. J. nenurodė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. P. prisipažino kaltu dėl 2017 m. rugsėjo mėn. padarytos nusikalstamos veikos, tai yra susitarimo priimti kyšį ir kyšio priėmimo, tačiau neigė veikęs kartu su kaltinamuoju A. Z., taip pat nurodė nežinojęs, kad telefonas buvo skirtas nuteistajam E. J.. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. rugsėjo mėn. tarnybos metu prie jo priėjo nuteistasis A. Z. ir pasakė, kad jam reikalingas mobiliojo ryšio telefonas, nurodė, kad už tai bus piniginis atlygis, sumokės 300 Eur (kam nuteistajam buvo reikalingas telefonas, šis nieko nesakė; bendrai žinojo, kad A. Z. ir taip turi telefoną, nors tiesiogiai pats jo nėra matęs). Pokalbis vyko jo (V. P.) tarnybos metu, tikslios vietos neatsimena, galimai lauke, jokių kitų asmenų nebuvo. Kodėl A. Z. su tokiu prašymu kreipėsi būtent į jį, pasakyti negali. Kaltinamasis nurodė atsakęs, jog pagalvos ir galiausiai sutiko. A. Z. apie tokį pokalbį nieko nežinojo, pastarasis nors ir vyko kartu, kai jis (V. P.) pirko telefoną, tačiau jam nebuvo žinomas telefono įsigijimo tikslas. Viskas gavosi atsitiktinai, kaltinamasis tiesiog susitiko su A. Z. degalinėje (susitikimo tikslo neatsimena), išgėrė kavos ir, V. P. teigimu, jis pasiūlė A. Z. kartu nuvažiuoti iki stoties rajono, paaiškindamas, kad jam (V. P.) reikia nusipirkti telefoną. A. Z. turėjo laiko ir jie abu su pastaruoju nuvažiavo iki stoties, ten salone „Bitė“ už 20 Eur nupirko mobiliojo ryšio telefoną. A. Z. neklausė ir nesidomėjo, kam jam reikalingas šis telefonas. Paskui vėl grįžo iki degalinės ir išsiskyrė su A. Z.. Jei neklysta, kitą pamainą, vakare, apie 18 val., išėjęs į lauką perstatyti automobilį, pasiėmė tą įsigytą telefoną ir grįžęs atgal perdavė nuteistajam A. Z. (regis, atidavė lauke, prie KPP 2-ojo posto). Kaltinamojo tvirtinimu, perduodant telefoną kaltinamojo A. Z. kartu tikrai nebuvo (pastarasis tą dieną net nedirbo, jam buvo poilsio diena). Kaip jau minėjo, už telefono perdavimą gavo 300 Eur. Daugmaž po savaitės A. Z. perdavė telefono numerį, nurodydamas juo paskambinti ir pasakyti, kad „nuo E.“; tas asmuo, kuriam reikėjo paskambinti, kaip buvo nurodyta, viską žinos, susitiks ir paduos pinigus. Kaltinamasis parodė paskambinęs A. Z. nurodytu numeriu (kaip ir buvo liepta, pasakė, kad skambina nuo E.), susitarė su asmeniu susitikti prie prekybos centro „Rimi“, esančio Šiaurės miestelyje (tokią susitikimo vietą pasiūlė tas asmuo, paaiškindamas, jog netoliese gyvena). Prie prekybos centro vyko kartu su A. Z., jis (V. P.) tiesiog paprašė važiuoti kartu, pažadėjo grąžinti skolą. Nuvyko kaltinamojo V. P. „Volvo“ markės automobiliu, jis (V. P.) susitiko su iki tol nepažįstamu asmeniu, su kuriuo prieš tai telefonu suderino dėl susitarimo (past. E. L.). Su E. L. susitiko tik jis vienas (kur tuo metu buvo A. Z., nežino; negali pasakyti, ar šis galėjo matyti kaltinamojo susitikimą su E. L.). Gavęs 300 Eur, iš karto atidavė A. Z. skolą, apie 100 Eur, gal truputį daugiau (galėjo būti 150 Eur, kaip nurodė ikiteisminiame tyrime; tik tuose parodymuose neteisingai užfiksuota neva jie su A. Z. pinigus pasidalino už telefono įnešimą). Duodamas parodymus, kaltinamasis V. P. patikslino tiksliai neatsimenantis, ar pirmiau gavo pinigus, ar iš pradžių važiavo pirkti ir nupirko mobiliojo ryšio telefoną; jei neklysta, pirmiausia gavo pinigus, o tada nupirko telefoną; žino tik, jog pinigų gavimas ir telefono perdavimas vyko ne tą pačią dieną (daugmaž trijų dienų skirtumu). Iki sulaikymo su A. Z. santykiai buvo geri, abu dirbo tą patį darbą, buvo kolegos, pabendraudavo ir ne darbo metu, yra skolinęsis iš A. Z. pinigų (tokių atvejų yra buvę 6-7, skolindavosi nedideles sumas, po 20, 30 ar 50 Eur, daugiausia 100 Eur, skolindavosi tiek grynais, tiek kartais prašydavo padaryti pavedimą). Ne darbo metu su A. Z. susitikdavo degalinėse, būdavo, jog A. Z. užsukdavo važiuodamas pro šalį ir jis išeidavo į lauką su pastaruoju pakalbėti.

Nuoširdžiame prisipažinime ir apklausos protokole yra nurodytos tikrovę neatitinkančios aplinkybės. Nors jis iš pradžių nurodė, kad telefono prašė nuteistasis A. Z., tačiau pareigūnai to nė nenorėjo klausyti, liepė nurodyti, kad to prašė nuteistasis E. J. (to reikalavo A. B. ir V. Š.). V. P. teigimu, tokio nuteistojo tuo metu jis iš viso nežinojo, pirmą kartą pamatė teisme. A. B. liepė nieko neminėti apie A. Z., sakė, kad priešingu atveju, jo žmona bus atleista iš darbo, nurodė, kad kitame kabinete sėdi sulaikytas A. Z. ir duoda parodymus. Rašydamas nuoširdų prisipažinimą, pakluso A. B. nurodymams ir nurodė, kad įnešant telefoną kartu dalyvavo ir A. Z. (pažymėjo, kad sulaikymo metu apie A. Z. iš karto klausinėjo ir A. Ž., kuris pribėgęs rėkė „Kur Z.?“). Anot V. P., kai jis pradėjo rašyti, kad A. Z. norėjo už 300 Eur įsigyti telefoną, jam buvo griežtai nurodyta pastarojo neminėti ir rašyti, kad tarėsi su E., nors tuo metu nežinojo, kas tas E. yra (nežino, dėl ko apklausoje nurodė protokole užfiksuotus E. duomenis, neatsimena to). Iš esmės viską rašė pakeisdamas A. Z. į E., taip pat nurodė, kalbėjęsis ne vienas, o su A. Z.. Jam taip pat buvo liepta nurodyti, kad kartu su A. Z. pasidalino pinigus (tą liepė būtent A. B.), Apklausoje, kurią vykdė A. Ž., davė tokius parodymus, kokių norėjo A. B.. Nuteistąjį A. Z. žinojo, su juo bendraudavo iš esmės kiekvieną pamainą (nuteistasis jam yra skambinęs ir į mobilųjį telefoną), pastarasis dirbo virtuvėje, tačiau tuo pačiu spręsdavo ir visas problemas, susijusias su nuteistaisiais, kurie dirbo ūkio darbus (nuteistieji jo bijodavo ir klausydavo); aiškindavosi klausimus tarp pareigūnų ir nuteistųjų (pavyzdžiui, jeigu reikdavo nubausti kažkurį nuteistąjį, kreipdavosi į A. Z.; žinojo, kad šis bausdavo nuteistuosius, tai yra vartodavo smurtą). V. P. teigimu, A. Z. turėjo administracijos leidimą bausti nuteistuosius, jis buvo „vierchas. Tuo pačiu kaltinamasis V. P. pažymėjo pats konfliktų su A. Z. neturėjęs. V. P. vertinimu, A. Z., kaip žmogus, nebuvo patikimas, niekam nebuvo paslaptis, kad pastarasis dirba Imuniteto skyriui. Nepaisant to, vis tiek sutiko su kaltinamojo A. Z. prašymu įnešti telefoną, kadangi buvo reikalingi pinigai (turėjo paskolų, reikėjo mokėti alimentus) (8 t., b. l. 173-181).

Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą (2017 m. lapkričio 20 d.) apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad datos tiksliai neatsimena, vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, izoliatoriaus kieme jis stovėjo kartu su (duomenys neskelbtini) korpuso vyresniuoju A. Z., kai prie jų priėjo nuteistasis, vardu E., iš ūkinio aptarnavimo, kuris paprašė už piniginį atlygį atnešti mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu nuteistasis atlygio sumos neįvardijo. Tą vakarą jie abu A. Z. nuteistajam pažadėjo pagalvoti. Po budėjimo jam paskambino A. Z. ir pasiūlė susitikti; jie susitiko mieste prie autobusų stoties, pasikalbėjo ir nutarė pabandyti atnešti nuteistajam, vardu E., mobiliojo ryšio telefoną, kadangi jam ir A. Z. buvo reikalingi pinigai. Jie nuėjo į „Iki“ parduotuvės apačioje esantį „Bitė“ saloną, už 20 Eur nupirko mobiliojo ryšio telefoną. Pakuotę nuo telefono jis ar A. Z. išmetė, mobiliojo ryšio telefoną V. P. nurodė įsidėjęs į savo automobilį ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kokio modelio buvo telefonas, nebeatsimena. Tą dieną jis išsiskyrė su A. Z.; kitą budėjimą jis ar A. Z. (tiksliai neatsimena) pasakė nuteistajam, vardu E., kad sutinka atnešti nuteistajam mobiliojo ryšio telefoną; po kiek laiko nuteistasis padavė mobiliojo ryšio telefono numerį, kuriuo paskambinę jie turėjo gauti pinigus už atneštą telefoną. Jam A. Z. pasakė, kad už įnešimą jie gaus 300 Eur. Dar kitą budėjimą, datos tiksliai neatsimena, vakare apie 20.00 val., jis ir A. Z. išėjo iš (duomenys neskelbtini) perstatyti automobilius, jis (V. P.) iš savo automobilio paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį jie su A. Z. buvo nupirkę „Bitė“ salone, ir kartu su A. Z. sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Jis (V. P.) prie KPP Nr. 2 perdavė A. Z. mobiliojo ryšio telefoną, o šis iš karto minėtą telefoną perdavė nuteistajam E.. Po to abu su A. Z. nuėjo į korpusą toliau dirbti. Po budėjimo jis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nuteistojo, vardu E., duotą mobiliojo ryšio telefono numerį (jo nebeatsimena), pasakė skambinantis nuo E. ir susitarė dėl kitos dienos susitikimo. Kuo vardu buvo asmuo, nežinojo, pastarasis jam neprisistatė. Kitą dieną iš ryto (tiksliai laiko ir datos neatsimena) susitiko prie parduotuvės „Rimi Šiaurės miestelis“, esančios Žirmūnų g. 64, Vilniuje, esančių paštomatų; asmuo, kuriam skambino, jam padavė 300 Eur (neatsimena, kokiomis kupiūromis). V. P. teigimu, į šį susitikimą atvažiavo kartu su A. Z., tačiau susitikti su žmogumi, kuris turėjo paduoti pinigus, ėjo jis vienas; A. Z. tuo metu buvo parduotuvėje arba sėdėjo automobilyje. Gautus pinigus jis su A. Z. pasidalino perpus, t. y. kiekvienas po 150 Eur (4 t., b. l. 50-52).

Kitų ikiteisminio tyrimo metu apklausų (2018 m. sausio 5 d., 2018 m. liepos 20 d., 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d.), taip pat 2017 m. lapkričio 22 d. atliktos akistatos metu kaltinamasis V. P. patvirtino ankstesnius parodymus, teigė pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl kyšio (iš viso dviejų kartų), nuoširdžiai gailisi (4 t., b. l. 57-58, 60-62, 77-79, 88-89, 142-143). 2018 m. liepos 20 d. apklausoje V. P. parodė, kad nuteistasis E., kuris jo ir A. Z. prašęs atnešti mobiliojo ryšio telefoną ir kuriam jis su A. Z. atnešė telefoną, buvo apie 30 m. amžiaus, 185 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo; kiek pamena, tamsios spalvos plaukų, nepastebėjo, kad nuteistojo kūne būtų buvę tatuiruočių. Nuteistasis su juo bendravo rusų kalba. Šį nuteistąjį jis galėtų pabandyti atpažinti (4 t., b. l. 60-62).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Z. kaltu dėl susitarimo priimti kyšį ir kyšio priėmimo neprisipažino. Duodamas parodymus laisvu pasakojimu kaltinamasis nurodė kaltinime inkriminuotu laikotarpiu dirbęs (duomenys neskelbtini) korpuso vyresniuoju inspektoriumi. Kartu su juo dirbo ir V. P., kuris tuo metu užėmė (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigas. Dirbdami tame pačiame skyriuje kartu su V. P. susibendravo artimiau, palaikė gerus bei kolegiškus santykius. Nors daugiausia bendravo darbiniais klausimais, tačiau palaikė gerą tarpusavio santykį, bendravo ir už (duomenys neskelbtini) ribų. Kaltinamojo teigimu, dirbdamas kartu su V. P. pastebėjo, kad pastarasis artimai ir gerai sutaria su (duomenys neskelbtini) nuteistaisiais, dirbančiais Ūkio aptarnavimo būryje. Yra matęs, kaip jo kolega su nuteistaisiais (jų konkrečiai įvardinti negali, kadangi nepažįsta) bendravo neformaliai. Vieno susitikimo metu paklausė V. P., kodėl šiam taip gerai sekasi sutarti su nuteistaisiais, nors visiems žinoma, kad pastarieji nėra linkę bendrauti ir bičiuliautis su pareigūnais. Anot A. Z., iš V. P. atsakymo suprato, kad šis galimai už piniginį atlygį perduoda nuteistiesiems neleistinus turėti daiktus į (duomenys neskelbtini). V. P. paklausė jo, ar norėtų prisidėti įnešant mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini), tačiau jis tokį pasiūlymą atmetė, aiškiai atsakydamas, kad jokių neleistinų daiktų į (duomenys neskelbtini) neneš ir neplanuoja nešti. Kategoriškai nesutinka su jam inkriminuotu kaltinimu dėl susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo, jis neatliko jokių kaltinime nurodytų veiksmų, asmeniškai nebendravo nei su vienu iš kaltinime nurodytų nuteistųjų. Kaip jau minėjo, vieno pokalbio metu V. P. pasiūlė užsidirbti papildomų pinigų, įnešant į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems turėti neleistinus daiktus, konkrečiai – mobiliojo ryšio telefoną. Kuriam iš nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonas buvo reikalingas ir kokią pinigų sumą už tai būtų galima užsidirbti, V. P. neįvardino. Kaltinamasis A. Z. pabrėžė kategoriškai atmetęs tokį V. P. pasiūlymą. Po šio pokalbio jo bendravimas su V. P. nepasikeitė, abu toliau dirbo, kartais susitikdavo pabendrauti už (duomenys neskelbtini) ribų. Bendravimo metu V. P. keletą kartų yra prašęs paskolinti pinigų nedidelėmis sumomis. Kai turėjo galimybę, pinigus kolegai skolindavo bankiniais pavedimais, kelis kartus paskolino grynaisiais. Kam V. P. buvo reikalingi pinigai, nežinojo ir tuo nesidomėjo. Atsimena, kad visus skolintus pinigus jis grąžino susitikimo prie ERGO draudimo pastato, degalinės aikštelėje, metu (ar buvo dar koks kartas, kai V. P. jam grąžino pasiskolintus pinigus, nėra tikras). Tąkart (apie 2017 m. spalio mėn.) su V. P. susiskambino telefonu ir susitarė ten susitikti (kieno iniciatyva, nepamena). Susitikus įlipo į V. P. automobilį ir tuomet šis padavė 150 Eur (3 kupiūras po 50 Eur). Kaltinamojo teigimu, tokiu būdu kolega jam grąžino skolą, susidariusią kelis kartus skolinant pinigus. Paėmęs pinigus išvažiavo savo reikalais. A. Z. akcentavo, kad tie pinigai niekaip nesusiję su mobiliojo ryšio telefono įnešimu į (duomenys neskelbtini), yra išimtinai jo ir V. P. paskolinių santykių išraiška. Po minėto susitikimo toliau bendravo su V. P.. 2017 m. lapkričio mėn. pastarasis jam pasiūlė kartu su juo nuvykti įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi tuo metu neturėjo jokių reikalų, sutiko ir abu kartu nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kurioje V. P. vienoje iš ten esančių parduotuvių už 20 Eur įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. Nors pagal kaltinimą šis telefono įsigijimas yra siejamas su jo įnešimu į (duomenys neskelbtini) ir perdavimu nuteistajam E. J., tačiau, kaltinamojo A. Z. teigimu, jis kartu su V. P. važiuodamas į stotį nežinojo, kokiam tikslui pastarasis pirko mobiliojo ryšio telefoną. Po šio įvykio (telefono nupirkimo autobusų stotyje) iki sulaikymo (2017 m. lapkričio 20 d) jis (A. Z.) su V. P. daugiau iš viso nebendravo, nežino, ar pastarasis šį telefoną perdavė vienam iš nuteistųjų ir ar gavo už tai piniginį atlygį. Duodamas parodymus A. Z., akcentavo, kad jis nuteistojo E. J. iš viso nepažinojo, nebendravo ir, dirbdamas (duomenys neskelbtini), net nebuvo jo matęs. Kaltinime yra supainiota įvykių chronologija, tai yra mobiliojo ryšio telefono įsigijimas su V. P. pinigų perdavimu jam (A. Z.). Pažymėjo, kad pirmiausia vyko 2017 m. spalio mėn. susitikimas su V. P. prie ERGO draudimo pastato degalinės aikštelėje, kur V. P. grąžino skolą, o tik po to, t. y. 2017 m. lapkričio mėn., sutikus su V. P. pasiūlymu, kartu nuvyko į autobusų stotį, kur V. P. už 20 Eur įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. Be to, kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad jis (A. Z.) susitiko su V. P. prie prekybos centro „Rimi“ (Žirmūnų g. 64, Vilnius), kur V. P. perdavė jam 150 Eur. Kaltinamojo teigimu, jis susitikimo su V. P. neprisimena; yra tik važinėjęs su V. P. po miestą, galimai kažkuriuo momentu kolega buvo sustojęs prie nurodyto prekybos centro su kuo nors susitikti. Vienintelis atvejis, kuomet V. P. perdavė 150 Eur, buvo būtent prie ERGO draudimo pastato.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. Z. parodė, kad nuomonę apie tai, jog V. P. neformaliai bendrauja su nuteistaisiais, susidarė iš to, kad pastarasis su jais kalbėdavosi su darbu ir atliekamomis pareigomis nesusijusiomis temomis, juokaudavo. Pokalbis, kurio metu V. P. pasiūlė į izoliatorių įnešti draudžiamus daiktus (mobiliojo ryšio telefoną) ir taip užsidirbti, vyko (duomenys neskelbtini) (konkrečios vietos neatsimena), buvo galimai 2017 m. ruduo ar pavasaris. Kaltinamasis teigia supratęs, kad kalba ėjo apie telefono įnešimą tuo metu, kai nėra budinčio prižiūrėtojo; pokalbio metu niekas nebuvo konkrečiai aptariama, kadangi jis (A. Z.) iš karto atmetė tokį pasiūlymą. Anot kaltinamojo, sunku vertinti, ar tai buvo rimtas pasiūlymas, ar pasakyta daugiau juoko forma. Galimai iš V. P. pusės toks pasakymas buvo daugiau kaip juokas, nors jis (A. Z.) jį priėmė rimtai, dėl ko iš karto atsisakė ir daugiau prie tos temos nebuvo sugrįžta (tai buvo vienintelis pokalbis). Kokiais tikslais V. P. skolindavosi iš jo pinigų, neklausinėjo. Susitikimas degalinėje vyko dėl to, kad norėjo aptarti su studijomis susijusius reikalus (abu studijavo teisę ir penitencinę veiklą, A. Z. – trečiame kurse, V. P. – pirmame). Kas buvo susitikimo iniciatorius, nebepamena. Pokalbio metu V. P. pasiūlė kartu nuvažiuoti, kad pastarasis nusipirktų telefoną. Nebuvo užsiėmęs, turėjo laisvo laiko, todėl važiavo kartu su V. P. į stoties rajoną, iš kur esančios parduotuvės nupirko telefoną, mokėjo 20 Eur. Kam kolegai buvo reikalingas telefonas, neklausė, tai nebuvo jam svarbu (pats V. P. telefoną turėjo); koks buvo tolimesnis telefono likimas, pasakyti negali. Minėtas pirkimas buvo po pokalbio, kurio metu V. P. siūlė į (duomenys neskelbtini) įnešti mobiliojo ryšio telefoną (buvo praėję apie porą mėnesių). Kaltinamasis A. Z. pabrėžė, kad skolos atidavimas vyko ne tą dieną, kai V. P. pirko telefoną. Su V. P. ne darbo metu yra susitikę ne vieną kartų, kelis kartus važiavo į parduotuvę, tačiau negali pasakyti, ar buvo užsukę į Šiaurės miestelyje esantį prekybos centrą „Rimi“. Anot A. Z., taip galėjo būti, tačiau tikrai nematė, jog V. P. prie nurodytos parduotuvės būtų su kažkuo susitikęs. Kas liečia skolos grąžinimą, tai V. P. jam pinigus atidavė prie Ergo pastato aikštelėje, taip pat kategoriškai neatmeta galimybės, jog pinigai galėjo būti grąžinti ir prie įvardinto prekybos centro „Rimi“, jei ten abu buvo užsukę (tokia aplinkybė galėjo būti arba galėjo nebūti). Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose aplinkybės dėl pinigų grąžinimo, susitikimo prie parduotuvės „Rimi“ neatitinka tikrovės, rašė taip, kaip jam nurodė pareigūnai; tai, kad V. P. „savaitės bėgyje trumpąja žinute pakvietė atvažiuoti į parduotuvę „Rimi“ Šiaurės miestelyje“ jam (A. Z.) dar buvo įvardintos iš vakaro, kad jis taip turi surašyti. Nuteistąjį, o šioje byloje kaltinamąjį E. J. pirmą kartą pamatė, kai tyrėjai, ypatingai A. Ž., parodė pastarojo nuotrauką. Pastarasis parodė į nuotrauką ir pasakė, kad tai J. A. Z. nurodė klausęs A. Ž., kas vis dėlto tas asmuo, A. Ž. atsakė – E. J.. Nuotrauką rodė kompiuteryje; parodymas vyko dėl to, kadangi jam (A. Z.) buvo pareikštas įtarimas, kad tai jam (E. J.) jis perdavė telefoną. Tai vyko 2017 m. lapkričio 21 d., kai buvo atliekamos abi kaltinamojo apklausos. Pasakius, kad pirmą kartą mato rodomą asmenį, A. Ž. sakė, kad pastaram vyko daiktų perdavinėjimas, nurodytas nuteistasis bendradarbiavo su jais (past. A. Z. ir V. P.) (8 t., b. l. 182-187, 188-196).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas (2017 m. lapkričio 21 d.) kaip įtariamasis A. Z. parodė, kad V. P. jo paprašė paskolinti virš 40 Eur, jis sutiko ir pervedė pinigus. Savaitės laikotarpyje V. P. trumpąja SMS žinute pakvietė atvažiuoti į parduotuvę „Rimi Šiaurės miestelis“. Nuvažiavęs susitiko su V. P. prie parduotuvės įėjimo, V. P. jam padavė 150 Eur, atrodo, po 50 eurų kupiūromis; paklausus, kodėl tiek daug, V. P. atsakė, kad tai už paskolintus pinigus. Datos tiksliai neatsimena, tarnyboje pastebėjo, kad V. P. gerai sutaria su nuteistaisiais, dirbančiais Ūkio aptarnavimo būryje; pastarasis šiltai ir dažnai bendravo su jais (konkrečių pavardžių negali įvardinti, nes V. P. bendravo su daug nuteistųjų). Tada jis (A. Z.) tarnybos metu paklausė V. P., kuo šis užsiima, kad taip dažnai bendrauja su nuteistaisiais. V. P. atsakė, jog yra galimybė užsidirbti papildomai pinigų, t. y. įnešti į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus, pasakė, kad tai būtų mobiliojo ryšio telefonas. Jis paklausė V. P., kam to reikia, V. P. atsakė, kad tai yra papildomi pinigai. Jis tuo metu jokių finansinių problemų neturėjo. V. P. jam pasakė, kad už vieną įneštą mobiliojo ryšio telefoną įmanoma gauti 300 Eur. V. P. paklausė, ar jis nenori prisidėti, A. Z. atsakė, kad į įstaigą mobiliojo ryšio telefonų neneš, tačiau duos pinigų, jeigu V. P. reikės finansų mobiliojo ryšio telefonams įsigyti. Po kelių dienų ne tarnybos metu jis ir V. P. susitiko degalinėje, esančioje prie Belmonto kelio; kas buvo susitikimo iniciatorius, neatsimena; A. Z. įsėdo į V. P. automobilį ,,Volvo“ ir paklausė, ką šis galvoja daryti; V. P. nurodė, jog galima pabandyti atnešti telefoną. Jis pasakė V. P., kad jeigu reikia, tai galima nuvažiuoti nupirkti mobiliojo ryšio telefoną, V. P. sutiko ir jie V. P. automobiliu nuvažiavo iki Vilniaus autobusų stoties, kur nuėjo į po „IKI“ parduotuve esančius paviljonus, prekiaujančius mobiliojo ryšio telefonais. Kaip vadinosi paviljonas, neatsimena. Paviljone V. P. už 20 Eur nupirko mobiliojo ryšio telefoną (modelio negali nurodyti); tą telefoną pasiėmė ir abu grįžo į V. P. automobilį, po ko V. P. jį atvežė į degalinę, kurioje jis (A. Z.) buvo palikęs automobilį. Mobiliojo ryšio telefoną pasiliko V. P. Kitą budėjimą jis paklausė V. P., ar viskas gerai, šis atsakė, kad taip. Ką tai reiškė, A. Z. tikino nežinantis, gal taip V. P. norėjo tuo pasakyti, kad dar įneš mobiliojo ryšio telefoną, o gal jau įnešė. Tą patį budėjimą, vakare, V. P. jam pasakė, kad dabar reikės laukti skambučio. Apytikriai po savaitės V. P. per „Viber“ parašė, kad reikia pasiimti pinigus; A. Z. atsakė negalintis, nes buvo užsiėmęs, tada V. P. parašė, kad susitarė pasiimti pinigus po tarnybos ryte, datos jis neatsimena. Po tarnybos V. P. turbūt nuvažiavo ir pasiėmė pinigus, nes jį kvietė važiuoti kartu, tačiau jis V. P. pasakė, kad negali, kadangi į darbą važinėja kartu su kitais kolegomis. Tą pačią dieną po pietų jis parašė V. P. žinutę ir paklausė, ar galima susitikti, V. P. sutiko ir jie susitarė susitikti prie ERGO draudimo pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikimo metu jis norėjo sužinoti, ar V. P. gavo pinigus. Susitikus įsėdo į V. P. automobilį, pastarasis jam padavė 150 Eur, po 50 eurų kupiūromis, ir pasakė, kad tai yra už tą dalyką, kurį jie padarė. Jis suprato, kad V. P. mobiliojo ryšio telefoną atnešė laisvės atėmimo bausmę Ūkio aptarnavimo būryje atliekančiam nuteistajam (konkrečiai jo įvardinti negali, nes nežino). Po šio įvykio su V. P. bendravo tarnybos reikalais, apie draudžiamų daiktų atnešimą nuteistiesiems daugiau nekalbėjo. Daugiau jokių pinigų iš V. P. ar iš kitų asmenų nėra gavęs; su V. P. nėra susipykęs (4 t., b. l. 131-133).

2017 m. lapkričio 22 d. akistatoje su V. P. tuo metu įtariamasis A. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (4 t., b. l. 142-144), tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje teise duoti parodymus nebesinaudojo (4 t., b. l. 150-151, 160-161, 162-163, 172-173).

Dėl 2017 m. lapkričio mėn. kaltinimo

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino. Parodė, jog laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pradėjo atlikti 2017 m. balandžio 27 d.; iki 2017 m. birželio 1 d. bausmę atliko karantino sąlygomis, po to buvo perkeltas į Ūkio aptarnavimo būrį. Jį pasitiko darbų skirstytojas, nuteistasis A. K., kuris pasikvietė į kabinetą, jame buvo ir A. Z.. A. K. išaiškino režimo ir elgesio taisykles, o A. Z. pasakė, kad yra žinoma, dėl ko jis yra nuteistas, todėl negalės prieštarauti, reikės vykdyti tai, kas bus pasakyta. Kaltinamasis pažymėjo buvęs nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, ką nuteistieji vertina neigiamai. A. Z. pasakė, kad jis bus antraeilis nuteistasis. Einant laikui susipažino su kitais nuteistaisiais, sužinojo, kas vyksta Ūkio būryje; kaltinamojo E. J. teigimu, A. Z. skriausdavo kitus nuteistuosius, reikalaudavo pinigų. Prabėgus nepilnam mėnesiui, buvo galima matyti, kas su kuo susiję, kas pasiskundžia ir pan. Jis vengė A. Z. Pastarasis rugpjūčio mėn. atėjo į jo (E. J.) darbo vietą, pasikvietė į lauką ir paklausė, ar galėtų padaryti jam paslaugą, t. y. paprašyti kieno nors iš laisvėje esančių asmenų išsiimti banko kortelę su banko sąskaita ir prisijungimo kodais bei perduoti jo pažįstamiems laisvėje. Anot E. J., jis atsakė tokių galimybių neturintis. Tada A. Z. nurodė paskolinti 300 Eur. Nors ir bandė pastarajam sakyti, kad to negali padaryti, tačiau A. Z. nurodė priešingai, sakė, kad viskas įmanoma, pinigus atiduos (žadėjo atiduoti pinigus apipirkdamas maisto prekių parduotuvėje). Žinodamas A. Z. ir matydamas, kaip šis elgiasi su kitais nuteistaisiais, sutiko paskolinti pinigus. Klausė, kaip tą padaryti, A. Z. nurodė, kad turės paprašyti, kad kas nors iš esančių laisvėje perduotų pinigus jo draugams (kam bus perduota, neminėjo). E. J. teigimu, tuomet jis paskambino žmonai, pasakė, kad ši paprašytų jų bendro pažįstamo E. L., kad kai paskambins žmogus ir pasakys, kad nuo E., pastarasis suteiktų paskolą nuteistajam A. Z.. Viskas taip ir vyko. Po kelių dienų A. Z. pasakė, kad viskas gerai, pinigus grąžins. Mėnesio eigoje jis grąžino pinigus, apipirkdamas parduotuvėje. Rugsėjį pastarasis vėl paprašė paskolinti 300 eurų. Sutiko be įkalbinėjimų, viskas vyko analogiškai, tai yra jis (E. J.) paprašė žmonos, savo ruožtu ši paprašė bendro pažįstamo E. L. Spalio mėnesį buvo trečias kartas. A. Z. priėjo ir paprašė paskolinti pinigų. Bandė atsikalbinėti, tačiau A. Z. pagrasino, kad nepaskolinus pinigų, jis bus apipiltas išmatų kibiru, taip E. J. bus pažemintas, turės važiuoti į kitus pataisos namus pas nuskriaustuosius. A. Z. pradėjo kalbėti apie E. J. šeimą, nurodė žinantis, kur ji gyvena ir pan. Matydamas tokią situaciją, E. J. parodė sutikęs ir paskolinęs A. Z. prašomą sumą. Ketvirtas kartas buvo galimai lapkričio 15 d. Po darbo prie jo priėjo A. Z., pasakė, kad reikės paskolinti 400 eurų. E. J. nurodė atsakė, kad negalės to padaryti, aiškino neva draugas yra išvykęs ir be jo nieko negalės padaryti. Vis dėlto A. Z. atsakė, kad jis (E. J.) viską gali, po ko prasidėjo tiesioginiai grasinimai susidoroti, sakė, kad niekas neapgins, bus išvežtas į kitus pataisos namus. Girdėdamas tokias šnekas, atsakė, jog paskolą suteiks, tačiau tik pavedimu per banko sąskaitą (taip sakė, kadangi dar anksčiau A. Z. buvo minėjęs, kad paskola per banko sąskaitą jam netinka). Tai išgirdęs A. Z. liepė galvoti, tačiau jis (E. J.) vėl paaiškino, kad nieko daugiau nesugalvos, kadangi draugas yra išvykęs, o žmona tos paskolos į Vilnių tikrai neatveš. Po tokių žodžių A. Z. išėjo. E. J. nurodė, kad minėtą jo ir A. Z. pokalbį girdėjo apie 8 žmonės. Vėliau A. Z., sutikęs jį prausykloje, liepė galvoti, sakė, kad jam reikia pinigų ir visa kita yra neįdomu. Dar kartą pasakęs, jog negali paskolinti niekaip kitaip nei pavedimu (galvojo, jo toks paaiškinimas padės atsikratyti A. Z.), nuėjo į sporto salę, joje sportavo kitas nuteistasis G. U.. Daugmaž po 10 min. atėjo A. Z., išvijo G. U. ir pasakė: „seniuk turi man padėti, nebestumk“. Jis vėl atsakė, kad niekaip kitaip negali paskolinti pinigų, nei pervesdamas juos per banką, tačiau A. Z. nurodė, kad pinigai labai reikalingi, sakė kad jam reikia telefono. E. J. nurodė atsakęs, kad šis telefoną ir taip turi, tačiau A. Z. sakė, kad jam reikia telefono su priedais, turi būti ausinės. E. J. nurodė ausinių neturintis, nebent laisvų rankų įrangą, kas A. Z. tiko. Vėliau A. Z. prie jo (E. J.) priėjo kieme ir vis tiek pasakė, kad reikia 300 eurų. Paklausus kam, pastarasis liepė neklausinėti, aiškino, jog negali to sakyti, viską pamatys pats. Dar kartą paklausus, kokiu tikslu reikalingi pinigai, A. Z. nurodė, kad bus normali operacija, jam (E. J.) bus gerai (kaltinamasis pažymėjo, jog tuo metu buvo pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, A. Z. minėjo, kad jei jis darys, kaip liepta, į tai bus atsižvelgta ir jis galės vykti namo). Apie tai, kiek jis (E. J.) turi pinigų, A. Z. žinojo iš pareigūnų, kurie pildydavo atitinkamus lapus. A. Z. pinigų yra prašęs ir iš A. D., tačiau šiam atsakius, kad neturi, A. Z. kreipėsi į jį (E. J.).

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis E. J. nurodė, jog pareigūnus, šioje byloje kaltinamuosius V. P. ir A. Z., pirmą kartą pamatė posėdžių salėje. Pažymėjo, kad A. Z. gyrėsi, kad dirba su KŽS pareigūnu, dalinasi informacija. Kaltinamojo manymu, visko sumanytojas ir organizatorius buvo būtent A. Z. Yra pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini) administracijos ir A. Z. santykiai buvo kaip gerų draugų. Kaltinamojo E. J. teigimu, jis pats matydavo, jog A. Z. daugiausia bendravo su pareigūnais A. N., B., Š., V. M., M. R. (pastarasis buvo tiesioginis auklėtojas, vėliau – socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas). Anot E. J., jis fiziškai nejautė baimės A. Z., bet jo privengė. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) vyko nelegali prekyba telefonais, jais prekiavo būtent A. Z. (kitų asmenų, kurie būtų pardavinėję telefonus, nežino). A. Z. ne kartą siūlė ir jam (E. J.) įsigyti telefoną. Taip pat yra siūlęs parūkyti žolės, tačiau jis atsisakė. Niekada nėra rūkęs jos, apskritai nevartoja narkotikų. Tuo tarpu A. Z. vartojo, matę jį rūkantį žolę. Pastarasis yra siūlęs kitiems nuteistiesiems įsigyti narkotinių medžiagų. A. Z. girdavosi, kad tas medžiagas jam įmesdavo per tvorą arba įsinešdavo eidamas per sargybą. A. Z. galėjo be apsaugos išeiti iš (duomenys neskelbtini) (važiuodavo tvarkyti parką, botanikos sodą). E. J. patikino, jog atlikdamas bausmę laikėsi visų režimo taisyklių, norėjo būti paleistas lygtinai. Mobiliuoju telefonu kartą yra skambinęs žmonai paprašyti pinigų, telefoną jam davė A. Z. (pažymėjo, kad norint paskambint taksofonu, reikia iš anksto registruotis). Kiek atsimena, 2017 m. taksofonu skambindavo 4 kartus per savaitę, su žmona pasimatydavo 2 kartus į mėnesį. E. J. tvirtinimu, jis nekalba rusų kalba. „Kojomis“ vadinami pareigūnai, įnešantys draudžiamus daiktus. A. Z. kitam nuteistajam yra minėjęs, kad turi savo „kojas“ (tą yra girdėjo pats). Anot kaltinamojo, pasakymas „deginsiu savo kojas“ reiškia, kad bus pranešta kažkokiems organams apie pareigūnų veiksmus. suprato, kad A. Z. planuojamą operaciją vykdė su KŽS pareigų žinia. Taip pat jam žinoma, kad A. Z. du kartus yra įskundęs ir nuteistuosius (apie tai pats pasisakė). Lapkričio mėnesį A. Z. jam užsiminė, kad neužilgo bus izoliuotas. Pastarasis domėjosi, kaip įsigyti kompiuterį, sakė, kad reikės pailsėti. Po to viskas įvyko greitai. Lapkričio mėnesį A. Z. nurodė, kad telefonas ir pinigai būtų perduoti konkrečią dieną, t. y. pirmadienį. Kaltinamojo E. J. tikinimu, jis nežinojo, kam konkrečiai bus perduoti pinigai. Iš viso A. Z. paskolino keturis kartus po 300 Eur. Telefonas „iPhone“ nebuvo perduotas A. Z. nurodytam asmeniui, nes telefonas buvo neveikiantis. Pripažįsta, kad byloje yra jo (E. J.) ranka rašytas numeris (lapelis su numeriu, tas numeris yra E. L.). Bijodamas, kad jo pinigai buvo panaudoti kaip kyšis, niekam nepranešė, vyko pareigūnų sulaikymo operacija. Norėdamas apsisaugoti, kad A. Z. jo neapgautų apie vykstančią atitinkamą operaciją, siekdamas garantijos, kad šis nemeluoja, E. J. nurodė paprašęs E. L. į mobiliojo ryšio telefoną suvesti visas sekimo priemones, tačiau telefonas neveikė. Atrodo, to prašė per žmoną (apie tai minėjo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). E. J. parodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui A. Z. grasino, tą darė per nuteistąjį M. N., kuriam nurodė pakišti kažkokį draudžiamą daiktą ir apie tai pranešti pareigūnams. M. N. ir A. Z. gyveno vienoje patalpoje; žino, kad nuteistasis M. N. turėjo mokėti A. Z., buvo skolingas 250 Eur. Norėdamas atiduoti skolą, M. N. yra skolinęsis iš jo (E. J.) pinigų; A. Z. planavo sužaloti M. N., vėliau šis kaip tik ir patyrė smurtą (A. Z. smurtavo ir prieš nuteistąjį K. K., daužė šį per šonkaulius, lytinius organus; smurtavo tik dėl to, kad K. K. buvo nuteistas už lytinius nusikaltimus). Anot kaltinamojo, jis dar pirmų apklausų metu pasakojo apie tikrąją situaciją ūkio dalyje, A. Z. vaidmenį, bet šie jo parodymai kaip neva nereikšmingi, nebuvo fiksuojami. Jam pačiam (E. J.) A. Z. yra sakęs, kad reikia užvilkinti procesą, jog spėtų išeiti į laisvę; kalbėjo, jog bus blogai, jeigu duos parodymus prieš jį; aiškino pasakysiantis, kad rasti narkotikai neva priklausė jam (E. J.). Žino, kad narkotinės medžiagos buvo rastos spalio mėn. pradžioje, ūkio aptarnavimo būrio rūsyje, prie sporto salės. Visi šnekėjo, kad tai yra A. Z. narkotikai. Iki pat 2018 m. gegužės 7 d. A. Z. naudojo prieš jį (E. J.) psichologinį smurtą, terorizavo prašydamas pinigų, grasino apipilti išmatomis, sakė, jog bus išvežtas pas nuskriaustuosius į kitus pataisos namus. Apie A. Z. smurto atvejus buvo žodžiu informavęs (duomenys neskelbtini) administraciją, KŽS skyrių (konkrečiai L. N., taip pat kalbėjo ir su viršininku A. B.), psichologes, darbų skirstytoją (raštu apie tai nepranešė; buvo parašytas tik raštas, kad A. Z. gali jam bei nuteistajam M. P. pakišti draudžiamų daiktų; tą raštą pasirašė tik M. P., jo (E. J.) pavardė jame neatsispindėjo). Apklausiamas kaltinamasis E. J. pažymėjo ir tai, kad atvykę Imuniteto skyriaus pareigūnai jam neleido susitikti su advokatu, pradėjo gąsdinti, sakė, kad jeigu visko nepasakos, bus išvežtas į Alytaus PN, ten bus padarytas narkomanu, be to, nefiksavo dalies parodymų (6 t., b. l. 207-211).

2019 m. spalio 25 d teisiamajame posėdyje (pasikeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai) kaltinamasis E. J. papildomai parodė, jog A. Z. mobiliojo ryšio telefonu, apie ką pasakojo 2018 m. liepos 22 d. teismo posėdyje, skambino visgi ne sutuoktinei, o E. L., ką teisingai buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad tai buvo lapkričio pabaiga, telefoną iš A. Z. ėmė, kadangi buvo išnaudojęs skambučių limitą, o papildomą skambutį turi patvirtinti iš anksto. Skambino, kadangi norėjo E. L. paprašyti, kad šis į telefoną įdiegtų sekimo programėles. Gali būti, kad E. L. yra siuntęs ir SMS žinutę (toks atvejis taip pat buvo tik vienas). Nurodytą lapelį A. Z. perdavė 2017 m. rudenį (po pirmo arba antro karto, kai A. Z. paprašė paskolinti pinigų). E. J. teigimu, jis A. Z. klausė, kadangi bijojo būti išvežtas į kitą pataisos įstaigą; pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Ūkio aptarnavimo būrys buvo ramiausia vieta atlikti bausmę, kadangi čia nebuvo subkultūros, buvo galima dirbti, gauti atlyginimą, nereikėjo gyventi pagal nerašytas taisykles. Apie tai, kad A. Z. galėjo padėti dėl lygtinio paleidimo, sprendė pagal bendrą situaciją. Matė, jog pastarasis gerai sutaria su administracija, pareigūnais, niekam nebuvo paslaptis, kad pastarasis buvo KŽS informatorius. Galvojo, kad jei A. Z. vykdys jo nurodytą „operaciją“ ir bus sulaikyti pareigūnai, galimai bus atsižvelgta į tai, kad toje operacijoje buvo panaudoti jo (E. J.) skolinti pinigai ir tai turės teigiamą įtaką sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. Kaip ir nurodė anksčiau, apie A. Z. tikrąjį elgesį ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose nepasakojo, kadangi jautė pareigūnų spaudimą, pačiam buvo stresas. Jautė spaudimą iš tyrėjo A. Ž., tuometinė jo gynėja (advokatė A. Bračiulienė) į tai niekaip nereagavo. Aplinkybes apie A. Z. leido užfiksuoti tik tada, kai pasikeitė gynėjas. Kaltinamasis E. J. pažymėjo, jog A. Z. paprašius paskolinti pinigų, siūlė pastarajam juos pervesti per banką, tačiau toks variantas A. Z. netiko, jis reikalavo tik grynais. Patikslino, kad pokalbį dėl pinigų skolinimo girdėjo ne tik nuteistasis G. U., bet ir dar kokie 7 nuteistieji (A. D., M. K., kitų pavardžių neprisimena). Dėl įvardintos aplinkybės, kad E. L. prašė įvesti sekimo programėles, tai, anot E. J., jos buvo reikalingos, siekiant įsitikinti, kad tikrai vyksta operacija; tokiu būdu norėjo apsidrausti, kad esant reikalui, galėtų pasakyti KŽS pareigūnams, jog šie patikrintų, pas ką yra telefonas, ir sulaikytų. Sekimo programėlę turėjo įvesti į jo duotą telefoną „iPhone“. Tas telefonas buvo įskilusiu ekrano stiklu, kainavo apie 70 Eur. Taip pat nurodė, kad A. Z. prekiavo narkotine medžiaga, taip vadinama chimke, viena suktinė kainavo 30 Eur, matė nuteistuosius ją rūkant. Kaltinamojo teigimu, A. Z. turėjo virtuvėje slėptuvę (už gartraukio), kurioje laikė telefoną; ta patalpa buvo nerakinama (7 t., b. l. 49-65).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. J. apklaustas ne kartą, jo parodymai užfiksuoti apklausų protokoluose. Pirmą kartą (2017 m. lapkričio 23 d.) apklaustas E. J. parodė E. L. pažįstantis apie trejus metus, su juo susipažino Marijampolėje automobilių turguje. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 17.00 val., priėjęs nuteistasis A. Z. liepė paskambinti žmonai G. J. ir jos paprašyti, kad ji paduotų 350 Eur kam nors Vilniuje. Nuteistasis A. Z. pasakė, kad minėta pinigų suma jam yra reikalinga įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Jis (E. J.) nuteistajam A. Z. pasakė, kad laisvėje jis turi mobiliojo ryšio telefoną, kurį galėtų jo žmona G. J. perduoti. A. Z. jam liepė eiti ir paskambinti G. J., kad ši perduotų mobiliojo ryšio telefoną ir 300 Eur į Vilnių. Jis iš mobiliojo ryšio telefono (numerio neatsimena) paskambino žmonai ir pasakė, kad ši paimtų jo mobiliojo ryšio telefoną ,,Iphone“, telefono įkroviklį ir laisvų rankų įrangą „Jabra“, kurie buvo namuose. Paprašė sutuoktinės, kad ji per autobusų siuntas nusiųstų minėtus daiktus ir 300 eurų E. L. (jį sutuoktinė taip pat pažinojo), prašė susiskambinti su pastaruoju. G. J. paklausė, kam to reikia, bet jis tik nurodė, jog reikia ir nieko daugiau neaiškino. Tada jis nuteistajam A. Z. padavė lapelyje užrašytą E. L. mobiliojo ryšio telefono numerį. 2017 m. lapkričio 18 d., apie 6.00 val., į gyvenamąją patalpą atėjo A. Z., pažadino, liepė eiti skambinti žmonai G. J. ir viską derinti greičiau. A. Z. pasakė, kad jo žmogus laisvėje 2017 m. lapkričio 17 d. vakare skambino jo duotu mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuriuo naudojosi E. L., tačiau šis pasakė nieko nežinantis. E. J. teigimu, po šio pokalbio su A. Z. jis suprato, kad A. Z. žmogus laisvėje yra pareigūnas, dirbantis (duomenys neskelbtini) (kuris konkrečiai pareigūnas, nežinojo). Iš mobiliojo ryšio telefono paskambino žmonai G. J. (laiko tiksliai neatsimena, bet tai buvo iki pietų), pokalbio metu sutuoktinė pasakė viską išsiuntusi E. L.. Po pokalbio nuėjo pas nuteistąjį A. Z., pasakė, kad viskas gerai, siuntinys išsiųstas į Vilnių. 2017 m. lapkričio 19 d. nuteistasis A. Z. dar kartą jo paklausė, ar tikrai yra išsiųsti daiktai ir 300 Eur, liepė nepavesti. E. J. teigimu, jis suprato, kad 300 Eur bus skirti pareigūnui už mobiliojo ryšio telefono, įkroviklio ir laisvų rankų įrangos įnešimą į (duomenys neskelbtini). Kai 2017 m. lapkričio 18 d. bendravo su žmona, ši jam pasakė, kad E. L. paims siuntą lapkričio 20 d. Tuomet 2017 m. lapkričio 20 d., ryte, jis paskambino sutuoktinei, ši sakė skambinti E. L., nes norint patikrinti ir įjungti mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ (jį G. J. perdavė E. L.) reikalingi prisijungimo kodai. Tada jis (E. J.) apie 9.30 val. paskambino E. L., padiktavo kodus, kad aktyvuotųsi visos mobiliojo ryšio telefono programos. E. L. užsirašė kodus ir pasakė, kad buvo susitikęs su žmogumi ar žmonėmis, tiksliai pasakyti negali, kurie skambino, pasakė, kad tie žmonės paėmė pinigus. Jis pokalbio metu su E. L. šiam pasakė, kad tie žmonės, kuriems E. L. perdavė pinigus, tikriausiai yra pareigūnai. Tada dar paprašė E. L., kad šis jam apibūdintų tuos žmones ir jų automobilį, tačiau apie 10.00 val. atėjo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, jį išsivedė ir izoliavo. Apklausos metu E. J. parodė pareigūno V. P. nepažįstantis, nei iš šio, nei iš kitų pareigūnų ar darbuotojų jokių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų nėra gavęs. Dėl padaryto savo poelgio nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 165-167).

2018 m. gegužės 7 d. papildomos įtariamojo apklausos metu E. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos neatsimena, pas jį prie darbo vietos (jis dirba šaltkalviu) atėjo nuteistasis A. Z. ir paprašė jo paskolinti 300 Eur. Jis sutiko pastarajam paskolinti pinigų, nes bijojo, kad A. Z. gali pakišti neleistinus nuteistiesiems turėti daiktus, dėl ko jis būtų pervežtas į kitus pataisos namus. Skolindamas pinigus, buvo įsitikinęs, kad A. Z. jam nieko nedarys. Tuomet paskambino žmonai G. J. ar E. L. (tiksliai pasakyti negali), pasakė, kad žmogui, kuris paskambins E. L., reikės paduoti 300 eurų. Jis nuteistajam A. Z. padavė lapelyje užrašytą E. L. mobiliojo ryšio telefono numerį. Tuo metu matė, kad A. Z. labai gerai sutaria su pareigūnais, jų santykiai yra labai draugiški, minėti pareigūnai buvo iš budinčiųjų pamainų (jų vardų ir pavardžių nežino). Nuteistasis A. Z. yra sakęs, kad norėtų (duomenys neskelbtini) turėti grynų pinigų, kadangi taip galėtų juos duoti pareigūnams „pašildyti“. E. J. teigimu, iki 2017 m. lapkričio 17 d. A. Z. prašė paskolinti pinigų dar tris kartus po tris šimtus eurų. Jis pastarojo prašymus įvykdė. Per savo žmoną G. J. perduodavo pinigus E. L. arba pastarasis pinigus paduodavo iš savo pinigų, po to jo žmona pervesdavo E. L., o šis (E. L.) perduodavo pinigus paskambinusiam asmeniui. Skolindamas pinigus A. Z. neklausė, kam šie pinigai reikalingi, A. Z. pats jam pasakydavo, kad pinigus E. L. paduos A. Z. „draugeliui“. Tuo metu nesuvokė, kad tas nuteistojo A. Z. „draugelis“ yra pareigūnas, tai suprato 2017 m. lapkričio 18 d., ryte, kai paskutinį kartą perdavė 300 Eur, kadangi A. Z. jam pasakė, kad jį (A. Z.) anksti ryte pareigūnas kvietė į korpusą. Sužinojęs, kad jo duoti pinigai bus panaudoti kaip kyšis pareigūnui už atliktą paslaugą, t. y. mobiliojo ryšio telefono, pakrovėjo ir mobiliojo ryšio telefono laisvų rankų įrangos įnešimą į (duomenys neskelbtini), niekam nepranešė; planavo pranešti, kai telefonas bus įneštas į (duomenys neskelbtini) ir perduotas nuteistajam A. Z.. Žmona klausė, kam jam reikalingi šie daiktai, E. J. nurodė pastarajai atsakęs, kad tai „jo šansas į laisvę“. Tiesiogiai, kad pinigai bus skirti pareigūnui už suteiktą paslaugą, jis žmonai neminėjo. Visais tais atvejais, kai jis paskolindavo A. Z., šis pinigus jam atiduodavo, nupirkdamas nuteistųjų parduotuvėje maisto produktų ir cigarečių. E. J. nurodė, kad jokių nesutarimų su A. Z. ar kitais nuteistaisiais neturi, A. Z. jokio psichinio smurto prieš jį nenaudoja. Dėl padaryto poelgio nuoširdžiai gailisi (5 t., b. l. 169-171).

Ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. liepos 27 d.) E. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė patikslinantis ankstesnius savo parodymus. Pažymėjo, kad A. Z. yra Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų informatorius. 2017 m. lapkričio 17 d. prausykloje A. Z. paprašė paskolinti 300 Eur ir mobiliojo ryšio telefoną su laisvų rankų įranga. E. J. nurodė supratęs, kad A. Z. teiks informaciją apie įstaigos pareigūnų korupcijos atvejus, o jie tarpininkaus A. Z. lygtinio paleidimo klausimais. Pabrėžė su V. P. tiesiogiai nebendravęs, neprašė įnešti telefoną; telefonų įnešimu ir pardavimu vertėsi A. Z.. Po to, kai E. L. perdavė A. Z. nurodytam pareigūnui pinigus ir telefoną, jis (E. J.) ir A. Z. buvo uždaryti į izoliavimo patalpas, po paleidimo A. Z. pasakė suderinęs jo paleidimą (6 t., b. l. 18).

2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. gruodžio 5 d. apklausų metu, 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniuose parodymuose E. J. kaltės nepripažino (5 t., b. l. 180-182, 183-185, 193-194; 6 t., b. l. 30).

Teisme apklausiamas kaltinamasis V. P. kaltę dėl 2017 m. lapkričio mėn. susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo pripažino iš dalies – sutiko įnešęs į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neigė pats davęs nurodymą A. Z. surasti nuteistuosius, kuriems būtų reikalingas telefonas ir kurie norėtų jį įsigyti, nežinojo, kad telefono reikėjo būtent nuteistajam E. J.. Kaltinamasis parodė, kad praėjus mėnesiui ar dviem nuo pirmojo A. Z. prašymo, vėl vyko tarp jų pokalbis. Atsimena, kad A. Z. atėjo į antrą korpusą, pokalbio metu pasakė, jog norėtų, kad jis už atlygį vėl atneštų mobiliojo ryšio telefoną, paminėjo, kad telefonas turi būti išmanusis (neklausė, kam nuteistajam reikalingas dar vienas telefonas). Schema buvo ta pati – reikėjo paskambinti nurodant, kad „nuo E.“, susitikimo metu turėjo perduoti telefoną ir pinigus, vėl 300 Eur. Sutikęs su A. Z. pasiūlymu, paskambino, kaip jau dabar žino, E. L., kuris pasakė, jog gali susitikti pirmadienio ryte, paduos telefoną ir pinigus. Nustatytą dieną nuvažiavo prie to paties prekybos centro „Rimi“ Žirmūnuose (kartu vyko ir jo sutuoktinė J. P.), susitiko su E. L.. Pastarasis perdavė pinigus (300 Eur), telefono neturėjo, sakė jo kol kas nėra, bus vėliau (tiksliau nieko neaiškino). Išsiskyręs su E. L., grįžo į automobilį, kuriame laukė žmona. Po poros minučių, kai jau ruošėsi važiuoti, pasirodė pareigūnai, tiksliau pirmas atbėgo A. B., kuris ištraukė iš mašinos, rėkavo, tada atvažiavo dar du automobiliai su pareigūnais ir jis buvo sulaikytas. Jį pasodino į vieną automobilį, sutuoktinę – į kitą, abu nuvežė į Kalėjimų departamentą (jo, tai yra V. P., automobilį nuvairavo A. Ž.). Buvo nuvestas į vieną iš kabinetų, kuriame buvo pareigūnai (jie vis keitėsi, vieni ateidavo, kiti išeidavo; buvo A. B., V. Š. ir kt.). Pradėjo daryti spaudimą, aiškinti, ką jis turi parašyti. Spaudimą darė A. B., nurodė, kad jei jis neklausys, jo žmona, kuri tuo metu laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) inspektorės pareigas, bus atleista iš darbo. Nors A. B. ir nedalyvavo jo sutuoktinės priėmime į darbą, tačiau Imuniteto skyriaus pareigūnai turėjo galimybes daryti įtaką. Pabrėžė, kad jo žmona buvo laikoma kitame kabinete, buvo nėščia (tokia aplinkybė A. B. buvo žinoma), visą dieną nevalgiusi, jos neišleido važiuoti pasiimti vaiką. Pareigūnai jam vis aiškino, kad žmonos niekur neišleis, todėl apie ketvirtą valandą palūžo ir parašė viską, kaip jam buvo nurodyta. Kaltinamojo V. P. teigimu, jis su A. Z. vėl sutiko dėl tų pačių priežasčių, tai yra finansinių sunkumų. Tiek šiuos, tiek ankstesnius veiksmus vertina neigiamai, suprato darantis nusikaltimus – įnešantis į (duomenys neskelbtini) draudžiamus daiktus (8 t., b. l. 173-181).

Ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. lapkričio 20 d. apklausoje) kaltinamasis V. P. parodė, jog daugmaž pieš savaitę, jam budint (duomenys neskelbtini), vakare, (duomenys neskelbtini) kieme, priėjo nuteistasis E. ir pasiūlė paskambinti tuo pačiu telefono numeriu, susitarti dėl susitikimo, kurio metu jam bus paduotas mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis turės atnešti nuteistajam, pinigų suma ta pati, t. y. 300 Eur. Tuo metu jis, atrodo, buvo vienas, todėl, pasitaręs su A. Z., po kiek laiko nuteistajam pasakė, kad sutinka. Po budėjimo, iš ryto, tai buvo 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino tuo pačiu telefono numeriu, kurį buvo gavęs iš nuteistojo E., susitarė susitikti toje pačioje vietoje pirmadienį, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., nuo 9.00 val. iki 9.30 val. Nurodytą dieną (2017 m. lapkričio 20 d., apie 9.15 val.) atvažiavo prie parduotuvės „Rimi Šiaurės miestelis“, esančios Žirmūnų g. 64, Vilniuje, esančių paštomatų ir ten susitiko su tuo pačiu asmeniu, kuris jam perdavė 300 Eur už mobiliojo ryšio telefono įnešimą nuteistajam, vardu E.; mobiliojo ryšio telefono asmuo jam nepadavė, pasakė, kad telefonas yra neparuoštas ir pažadėjo telefoną paduoti kitą dieną. Kartu su juo (V. P.) automobilyje buvo žmona J. P., tačiau ji apie jo susitikimus ir pinigų paėmimus nieko nežinojo, važiavo kartu, nes jis turėjo sutuoktinę nuvežti pas šios seserį. Kai paėmė pinigus, buvo sulaikytas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų (4 t., b. l. 50-52).

Kitose ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose, akistatoje V. P. patvirtino savo parodymus, nurodė kaltę pripažįstantis, nuoširdžiai gailėjosi (4 t., b. l. 57-58, 60-62, 77-79, 88-89, 142-143).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino. Kaltinamasis tvirtino, jog laikosi visų savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir nieko papildomai nurodyti nepageidauja. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus (past. kaltinamasis iš pradžių nurodė sutinkantis atsakyti tik į teismo, prokuroro ir savo gynėjo klausimus, tačiau teisiamojo posėdžio metu atsakė ir į dalį gynėjų klausimų), A. Z. parodė, jog viskas prasidėjo ne nuo byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Buvo atvejis, kuris šioje byloje neatsispindi, kai V. P. paprašė jo pagalbos. Jis pastarajam padėjo ir taip prasidėjo judviejų bendravimas. Tas prašymas buvo daugmaž porą savaičių, galbūt mėnuo (apie spalio vidurį) iki byloje nagrinėjamo jam inkriminuoto nusikaltimo. Tąkart V. P. jį išsikvietė į pirmą korpusą, klausė, ar gali pastarajam padėti. Klausė V. P., kokia konkrečiai pagalba šiam yra reikalinga. Anot A. Z., V. P. prašė nueiti į 4 aukšte esančią vieną iš kamerų ir nunešti butelį degtinės; paaiškino, kad pats to padaryti negali, nenori eiti į kitą postą. Sutiko išpildyti prašymą ir nunešė į nurodytą kamerą degtinės butelį (apie tai buvo informavęs L. N.; jam rodė nuotraukas, parodė, kad prašė V. P.; pareigūnai jo neprašė specialiai stebėti V. P., tik nurodė informuoti, jeigu būtų dar koks panašus atvejis,). Taip prasidėjo bendravimas su V. P.. Kadangi į (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas ne kartą, tai bendravimas su prižiūrėtojais, anot kaltinamojo, apskritai buvo kitoks nei pirmą kartą atliekančių bausmę. Toliau atsakydamas į klausimus, A. Z. parodė, kai jį paskyrus į ūkio būrio, jame E. J. iš pradžių dar nebuvo. Tik pradėjus dirbti ūkio būryje, darbų skirstytoju buvo S. Ž., buvo ir D. D. (iki S. Ž.), su kuriuo santykiai iš karto nebuvo draugiški. Pastarasis bausmę atliko pirmą kartą, nuolat reiškė nepasitenkinimą, kad S. Ž. jam (A. Z.) suteikdavo daugiau privilegijų (pvz., paskirdavo geresnę vietą miegoti ir pan.). Vėliau į ūkio būrį buvo atkeltas E. J. Jis (A. Z.) dirbo maisto dalintoju (vėliau tapo virėju), o E. J. buvo suvirintojas. Abu susipažino, santykiai buvo normalūs. Su E. J. bendraudavo ir rusiškai, ir lietuviškai. Kai S. Ž. buvo paleistas į laisvę, darbų skirstytoju paskirtas A. K., o, šiam išėjus į laisvę, apie 3 savaites darbų skirstytojo išvis nebuvo. Tuomet būtent jo (A. Z.) buvo paprašyta daryti sąrašus (tokį darbą mokėjo, kadangi, kai anksčiau atliko bausmę, ėjo darbų skirstytojo pareigas), iš esmės laikinai vykdė darbų skirstytojo funkcijas, nors oficialiai į tokias pareigas paskirtas nebuvo. Vėliau darbų skirstytoju paskirtas V. M., po jo buvo toks nuteistasis R. (pavardės nebeatsimena).

Pasisakydamas dėl teisme kaip liudytojais apklaustų asmenų parodymų, kuriuose liudytojai pasakojo apie smurtinius jo (A. Z.) veiksmus, A. Z. nurodė, kad tokie parodymai neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad nė vieno pradėto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jis prieš kitus nuteistuosius smurtavo (pažymėjo, kaip I. Z. jį apkalbėjo, pastarasis pasakojo neva buvo jo sumuštas, nors pradėjus aiškintis nustatyta, kad nuteistajam prasidėjo savaiminis pūlingas apendicitas, jokių smurto žymių nerasta). Teigė, jog I. Z., G. U., A. D. ir kt. gyveno vienoje sekcijoje su E. J.. Pastarojo žmona nurodytiems nuteistiesiems į sąskaitas siųsdavo pinigų, nešdavo rūbus. Anot A. Z., jis pats girdėjo, kaip sugrįžus iš izoliavimo E. J. vaikščiojo po būrį ir prašė, kad nuteistieji rašyti prieš jį (A. Z.) pareiškimą, siūlė sumokėti 1 000 Eur. A. Z. teigimu, ir nuteistasis A. M. atėjęs informavo apie tai, kad E. J. aiškina, kad jis (A. Z.) davė parodymus, todėl prašė parašyti pareiškimą, kad „A. Z. išneštų iš zonos“, siūlė už tai 1 000 Eur (tą patį sakė ir nuteistasis D. L.). Anot kaltinamojo, girdėdamas tokias šnekas, jis pats buvo priėjęs prie E. J. ir sakė „duok man 1 000 Eur ir aš pats išvažiuosiu iš zonos“. Taigi E. J. organizavo, kad nuteistieji pasakotų esą jis (A. Z.) juos reketuoja. Pasakojimai apie fizinio smurto vartojimą yra absoliutus melas. Režiminėje įstaigoje, kurioje pilna kamerų, visur pareigūnai, neįmanoma taip laisvai smurtauti, kaip bandoma aiškinti. Tyrimų metu net ir pareigūnai davė parodymus, tačiau nė vienas nematė, jog jis (A. Z.) būtų daręs kažką neleistino. Atsakydamas į klausimus, A. Z. parodė, kad E. J. nuolat bendravo su A. K., D. D., jie visi pirkdavo bendrą arbatą ir kartu gerdavo, palaikė gerus ryšius.

Kai V. P. paprašė jo paklausti, ar kam nors iš nuteistųjų reikia telefono, iš karto pagalvojo apie E. J., kadangi pastarasis nuolat turėjo pinigų. Apie tai sprendžia iš to, kad E. J. neužtekdavo leidžiamo mėnesinio limito (156 ar 158 Eur dydžio), todėl jis prašydavo kitų nuteistųjų, taip pat yra prašęs ir jo leisti pasinaudoti pastarųjų limitais, tai yra pirkdavo per svetimus limitus, atskaičiuodamas 70 proc. (bent jau tiek yra atskaičiavęs iš A. Z.). Po V. P. klausimo kaip tik ir ėjo pas E. J. klausti, ar šiam nereikia telefono, nes žinojo, kad šis galėtų susimokėti, be to, matė, jog jis naudojasi telefonu, kurį skolindavosi iš kitų nuteistųjų, pats savo aparato neturėjo. Ar pokalbis su E. J. buvo tą pačią dieną, kai sulaukė V. P. klausimo, bei koks to pokalbio turinys, dabar jau nebeatsimena, viską teisingai nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena tik tiek, jog pokalbio metu E. J. sakė, kad jam reikia telefono, nes turi žmoną, atrodo, ir vaikų, nori jiems paskambinti. 300 Eur suma greičiausiai pastarajam tiko, neprisimena, kad dėl kainos būtų vykusios derybos. E. J. pirkti telefoną V. P. iniciatyva siūlė tik vieną kartą, kitų tokių atvejų nėra buvę. Užrašydamas laisvėje esančio asmens telefono numerį, E. J. nieko neaiškino; pastarasis tik užrašė telefono numerį, kurį jis (A. Z.) vėliau perdavė V. P.. Kaltinamojo A. Z. teigimu, tą E. J. nurodytą numerį jis persirašė ir perdavė KŽS pareigūnams (lapelį su E. J. užrašytu numeriu perdavė L. N., o savo ranka persirašytą – V. P.). V. P. galėjo minėti, kad telefono prašė nuteistasis E. J. (geriau tokią aplinkybę atsiminė ikiteisminio tyrimo metu). Kada tiksliai apie šį V. P. prašymą pranešė pareigūnams, neatsimena; gali pasakyti, kad tuo metu kabinete buvo ne vienas pareigūnų, atėjęs kalbėjosi su L. N. ir pastarajam pasakė apie tai. Anot A. Z., jam nebuvo svarbu, konkrečiai kam pranešti. Kaip viskas toliau vyko dėl telefono, tiksliai nežino; kiek suprato, E. J. to telefono negavo. Jam pačiam (A. Z.) telefonas nebuvo reikalingas, bausmę atliko lengvoje grupėje, galėjo kasdien skambinti taksofonu, bet net neišnaudodavo visų leistinų skambučių (skambino tik mamai ir keliems draugams, daugiau nebuvo kam). Tuo pačiu kaltinamasis A. Z. pažymėjo, kad E. J. bandymas nuteikinėti prieš jį kitus nuteistuosius, už ką buvo siūlomi pinigai, prasidėjo netrukus po to, kai abu buvo išleisti iš izoliacijos, trukusios vieną mėnesį ir 18 dienų. Kaltinamasis pabrėžė, kad visi pareiškimai pradėti rašyti, kai prasidėjo ši byla, nors iki tol viskas buvo ramu, nebuvo jokių nusiskundimų, jis visą bausmės laiką buvęs lengvoje grupėje, turėjo tik paskatinimus. Taip pat parodė vieną kartą matęs V. P. ir E. J. bendraujančius tiesiogiai; pastarieji stovėjo kieme, tarp korpusų (prie pirmo ir antro) gaunasi toks kaip ir žiedas, kur jie bendravo (tai buvo prieš šią baudžiamąją bylą, apytiksliai koks mėnuo iki A. Z. ir E. J. izoliavimo). Apie ką E. J. ir V. P. bendravo, nežino; šalia pastarųjų daugiau jokių kitų asmenų nematė; A. Z. šalia nebuvo (9 t., b. l. 12-29).

Ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. lapkričio 24 d. apklausa) kaltinamasis A. Z. parodė V. P. pažįstantis apie dešimt metų; laisvėje su šiuo pareigūnu nebuvo bendravęs, su pastaruoju susipažino ir bendravo tuo metu, kai būdavo suimtas ar atlikdavo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Pareigūnas V. P. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., praeidamas per kiemą ir pamatęs jį, liepė užeiti į antrą korpusą, kuriame V. P. vykdė tarnybą. A. Z. nurodė atėjęs į rūsyje esantį daiktų sandėlį (virš sandėlio durų yra vaizdo stebėjimo kamera), tada į sandėlį užėjo V. P.. Tuo metu sandėlio patalpoje jie buvo dviese. V. P. paklausė, gal kam nors ko nors reikia, t. y. suprato, kad V. P. klausia, ar nereikia kokių nors nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų. V. P. pasakė, kad artėja šventės ir dėl to jam reikalingi pinigai. Kalbėdamas su V. P., atsiminė, kad nuteistasis E. J., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) Ūkio aptarnavimo būryje, ieško, kaip įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. V. P. jam pasakė paklausti E. J., ar šiam dar reikia mobiliojo ryšio telefono. Po to pokalbio jis (A. Z.) išėjo į kiemą, tuo metu kieme buvo E. J., jie pradėjo vaikščioti kieme. Jis pasakė E. J., kad yra žmogus, kuris gali padėti įsigyti daiktą, reikalingą E. J., t. y. norėjo pasakyti, kad yra žmogus, kuris gali padėti įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. E. J. pasakė, kad jam mobiliojo ryšio telefonas yra reikalingas. Kažkur už valandos nuėjęs prie antrojo korpuso, pasakė V. P., kad žmogui reikalingas mobiliojo ryšio telefonas. V. P. pasakė, kad jam reikalingas žmogaus, esančio laisvėje, telefono numeris, į kurį jis (V. P.) galės paskambinti ir susitarti dėl mobiliojo ryšio telefono bei 300 Eur, kaip atlygio už telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini). V. P. pasakė, kad mobiliojo ryšio telefono įnešimas kainuos 300 Eur. Tuomet jis (A. Z.) apie tai pasakė E. J., šis nurodė duosiantis mobiliojo ryšio telefono numerį ir, užrašęs pastarąjį lapelyje, padavė jam. Viso telefono numerio nebeatsimena, paskutiniai trys skaičiai (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą A. Z. perrašė minėtą telefono numerį kitame lapelyje ir nuėjo į antrą korpusą pas V. P., pastarajam padavė minėtą lapelį su telefono numeriu ir pasakė, kad šis gali paskambinti tuo numeriu, V. P. bus paduota, ko reikia, t. y. mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai. A. Z. pažymėjo dirbantis virtuvėje, keliasi 3.00 val. ryte, todėl prieš vakarinį patikrinimą, kuris turėjo būti apie 22.45 val., nuėjo miegoti. Po patikrinimo nuteistasis T. A. pasakė, kad prieš patikrinimą vietiniu telefonu paskambino pareigūnas iš antro korpuso ir pasakė, kad jis (A. Z.) ateitų į antrą korpusą, tačiau jo niekas nepažadino. Tą vakarą jis daugiau į antrą korpusą nėjo. 2017 m. lapkričio 18 d., apie 6.00 val., jį pažadino nuteistasis A. O. ir pasakė eiti į antrą korpusą, kur jį kviečia pareigūnai. Iš karto nesikėlė, tada atėjo nuteistasis A. C. ir pakartojo, kad jį pareigūnai kviečia į antrą korpusą. Į jį nuėjo apie 07.00 val., kur priėjęs V. P. pasakė skambinęs duotu numeriu, tačiau atsiliepęs žmogus nurodė nieko nežinantis. Tada V. P. davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį ir paprašė jo, kad kai sužinos, jog viskas normaliai, paskambinti jam (V. P.). A. Z. sutiko. Apie šį rytinį pokalbį su V. P. papasakojo nuteistajam E. J., šis pasakė, kad paskambins ir viską sutvarkys (neįvardino, kam skambins). A. Z. teigimu, E. J. apie V. P. nieko nežinojo. Kaip E. J. skambino, A. Z. teigė nematęs. Po kažkiek laiko atėjęs E. J. pasakė, kad viskas tvarkoje, jis gali pasakyti V. P., kad šis jau gali skambinti E. J. duotu numeriu. Dienos metu jis (A. Z.) paskambino iš taksofono į V. P. jam duotą telefono numerį ir pasakė, kad V. P. gali skambinti E. J. duotu telefono numeriu. V. P. sutiko ir padėjo ragelį; daugiau su pastaruoju telefonu nekalbėjo ir jo nematė. Apie visą šią situaciją A. Z. nurodė pranešęs KŽS pareigūnui L. N. Ūkio aptarnavimo būryje nematė, kad nuteistieji naudotųsi mobiliojo ryšio telefonu, apie tai nieko nežino. Jis su E. J. nėra susipykęs, santykiai draugiški. Nėra bendravęs nei su G. J., nei su E. L.; pažįsta (duomenys neskelbtini) korpuso vyresnįjį A. Z.. Kai jis bendravo su V. P., šalia A. Z. nebuvo, nes pastarasis tuo metu tarnybą atliko pirmame korpuse (5 t., b. l. 58-60).

Pirminius parodymus A. Z. patvirtino 2017 m. gruodžio 7 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tos apklausos metu pastarasis nurodė, kad žmogus laisvėje turėjo perduoti telefoną, ausinę, įkroviklį ir 300 Eur; už įnešimą V. P. turėjo gauti 300 Eur, telefonas su įranga buvo skirti E. J.. Nežino, ar E. J. gavo tą telefoną (tikriausia ne, nes buvo sulaikytas pareigūnas). Jis (A. Z.) neturėjo gauti jokio atlygio; jo paprašė padėti ir jis tai padarė. Nepripažįsta papirkinėjęs pareigūną, jokių lėšų nedavė. Įtarime nurodytų asmenų nepažįsta; su jais bendravo V. P. (5 t., b. l. 68-71).

Apklausiamas papildomai kaip įtariamasis (2018 m. gegužės 24 d.) A. Z. parodė, jog minėdamas nuteistajam E. J. apie žmogų, kuris gali padėti įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, šio asmens neįvardino, nesakė, kad jis yra pareigūnas, taip pat nepasakė nuteistajam E. J., kokiu būdu minėtas mobiliojo ryšio telefonas pateks į (duomenys neskelbtini), kadangi pastarasis to ir neklausė. Apie jokius kitus mobiliojo ryšio telefonus, išskyrus tą, kurį pasiūlė atnešti V. P., o jis turėjo perduoti E. J., nieko nežino ir niekas jam mobiliojo ryšio telefono neatnešė. A. Z. teigimu, jam pačiam mobiliojo ryšio telefonas nebuvo reikalingas, jis naudojasi taksofonu (t. 5, b. l. 77-79).

2018 m. liepos 31 d. apklausoje A. Z. tvirtino kaltės nepripažįstantis, nieko neteisėto neatliko, jis tik pareigūno V. P. nurodymu surado nuteistąjį, t. y. E. J., kuris pageidavo įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. Tuo pačiu pažymėjo pasiliekantis prie ankstesnių apklausų metu duotų parodymų ir juos tvirtina (5 t, b. l. 88-90).

Dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį

Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. nepripažino kaltinimo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti ir jas platinęs, taip pat tokiu būdu piktnaudžiavęs tarnyba. Jam žinomi A. Z. parodymai, tačiau kategoriškai su jais nesutinka. Girdėjo, ką akistatos metu parodė A. Z., tačiau nieko pakomentuoti negali. Bendrai žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, rastos narkotinės medžiagos, tačiau jis (V. P.) su tuo nėra niekaip susijęs, su A. Z. apie tai nėra kalbėję. Tarnybos metu net neturėjo tikslo eiti į tą patalpą, kurioje, kaip girdėjo, buvo rasta narkotinė medžiaga. Nuteistieji negali vaikščioti ir eiti ten, kur nori, pastarieji negali atidaryti korpuso durų, tą daro pareigūnas. Jeigu darbo metu atsiranda poreikis kažką pasikviesti iš Ūkio aptarnavimo skyriaus, yra skambinama ir taip iškviečiamas nuteistasis, prižiūrėtojai atidaro duris, kad nuteistasis galėtų įeiti į korpusą (8 t. b. l. 173-181).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. savo kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir piktnaudžiavimo tarnyba nepripažino (4 t., b. l. 57-58, 60-62, 77-79, 88-89, 142-143).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. kaltės nepripžino, teigė dėl narkotinių medžiagų įnešimo į (duomenys neskelbtini) negali nurodyti iš esmės jokių aplinkybių, kadangi jų nežino. Su V. P. apie narkotinių medžiagų įnešimą į (duomenys neskelbtini) niekada nesitarė ir nekalbėjo apie tai. Visos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie narkotinių medžiagų įnešimą į (duomenys neskelbtini) yra neteisingos ir išgalvotos, nurodytos pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tyrėjų įvardintas aplinkybes. Nors su V. P. ir bendravo, tačiau apie tokią pastarojo veiklą nieko konkretaus nežinojo. Apklausiamas pabrėžė, kad, kaip ir nurodė, V. P. buvo pasiūlęs užsidirbti papildomų pinigų įnešant neleistinus daiktus į (duomenys neskelbtini), konkrečiai siūlydamas įnešti būtent mobiliojo ryšio telefoną, niekada nebuvo net kalbos apie narkotinių medžiagų įnešimą. Kategoriškai nesutinka su kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, kad jis (A. Z.) įnešė narkotinę medžiagą į (duomenys neskelbtini) bei dalyvavo su V. P. perduodant narkotinę medžiagą nuteistajam A. Z.. Su pastaruoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), iš viso nebendravo ir nebuvo susitikęs; niekada nė vienam nuteistajam nėra perdavęs jokių neleistinų daiktų. Kaltinamojo A. Z. teigimu, šioje baudžiamojoje byloje jis tapo kaltinamuoju tik dėl to, kad paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šiems panaudojus psichologinį spaudimą bei grasinimus, apkalbėjo save ir V. P., nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie neleistinų daiktų įnešimą į (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus kaltinamasis A. Z. daug dėmesio skyrė sulaikymui, jo rašytiems prisipažinimams bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams aptarti. Taigi apklausiamas parodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d., dienos metu, jam būnant namuose su šeima, į duris pasibeldė keli vyrai. Buvo pakviestas prie durų, jam nurodyta apsirengti bei išeiti su daiktais. Atvykę asmenys neprisistatė ir nepateikė jokių dokumentų, jie primygtinai pareikalavo važiuoti kartu su jais, tačiau nesuteikė jokios informacijos nei kur, nei kokiu tikslu. A. Z. pažymėjo tuo metu labai išsigandęs. Matydamas, kad atvykę vyrai su savimi turi antrankius, suvokdamas, kad jie kažkokie pareigūnai ir be jo niekur neišvyks, įvykdė pastarųjų reikalavimą ir išėjo iš namų. Tik išėjus jam iš karto buvo uždėti antrankiai, jis pasodintas į automobilį, kuriuo nuvežtas į Kalėjimų departamentą (kelionė truko apie valandą). Atvykus buvo nuvestas į vieną iš kabinetų, kuriame jam paaiškinta, kad į Kalėjimų departamentą jis pristatytas dėl to, kad jo kolegai V. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog pastarasis davė parodymus, kuriuose paminėjo ir jį (A. Z.). Tyrėjai A. Ž., A. B. ir kt. pasikeisdami pradėjo pasakoti įvairias aplinkybes apie mobiliojo ryšio telefonų ir narkotinių – psichotropinių medžiagų įnešimus į (duomenys neskelbtini); tuo pačiu prieš jį buvo pradėtas naudoti psichologinis spaudimas bei grasinimai, tyrėjai nurodė, kad jeigu jis neduos reikalingų parodymų, nebus paleistas į laisvę, jie kreipsis į prokurorą dėl suėmimo keliems mėnesiams, aiškino, kad bus uždarytas į areštinę su kitais suimtaisiais, kurie su juo susidoros, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoju (faktiškai spaudimas prieš jį prasidėjo dar vairuojant, kai buvo pristatomas į departamentą). Atsimena, kad tyrėjas A. Ž. pakeltu ir grasinančiu tonu aiškino, jog visi kaltinimui reikalingi duomenys jau surinkti, tai yra užfiksuoti garso įrašai, kurie patvirtina asmenų tarimąsi dėl neleistinų daiktų įnešimo į (duomenys neskelbtini), rasti narkotikai, jo kolega V. P. jau prisipažino, tuo tarpu jis neva viso to gali išvengti, jei sutiks bendradarbiauti su tyrėjais. Tuo metu jam buvo pasiūlyta duoti parodymus prieš V. P. ir jį apkalbėti, nurodant tyrėjų žodžiu pasakytas aplinkybes apie neleistinų daiktų, konkrečiai mobiliojo ryšio telefonų ir narkotikų, įnešimą į (duomenys neskelbtini). Mainais už tokį bendradarbiavimą su pareigūnais jam buvo pažadėta, kad dėl jo nebus pildomi jokie dokumentai, nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį apklaus tik kaip liudytoją ir tą patį vakarą galės grįžti namo. Iki procesinių dokumentų (nutarimo sulaikyti, sulaikymo protokolo, asmens kratos protokolo) įteikimo, kuriuos pirmą kartą pamatė tik vakare, buvo laikomas kabinete, kur pareigūnai kelias valandas pasikeisdami vienas su kitu vis pasakojo apie neleistinų daiktų įnešimą į (duomenys neskelbtini), V. P., naudodami psichologinį spaudimą siūlė kolegą (V. P.) apkalbėti. Būnant Kalėjimų departamento patalpose su juo bandė susisiekti tėvai ir draugė, tačiau pareigūnai primygtinai liepė apie susiklosčiusią situaciją šeimai nieko nepasakoti, pameluoti neva jis dirba. Tikėdamasis, jog bus paleistas ir apklaustas kaip liudytojas, artimiesiems būtent ir nurodė dirbantis, aiškino, kad jo išvežimas iš namų išimtinai susijęs su darbinių funkcijų atlikimu Kalėjimų departamente. Po pokalbio su šeima jam buvo duotas popieriaus lapas su tušinuku ir liepta jame išdėstyti tyrėjų prašomas aplinkybes. Tikėdamasis, kad įvykdęs tyrėjų reikalavimus bus paleistas, surašė prisipažinimą, kuriame pagal iš pačių tyrėjų išgirstas aplinkybes, kiek jas pavyko prisiminti, sukūrė tikrovės neatitinkančią istoriją apie neleistinų daiktų įnešimą į (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, tyrėjams tame prisipažinime išdėstytų aplinkybių neužteko, buvo pradėti forminti procesiniai dokumentai – nutarimas sulaikyti asmenį ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolas. Pirmą kartą šiuos dokumentus pamatė ir su jų turiniu susipažinau tik 2017 m. lapkričio 20 d. vakare, Kalėjimų departamento patalpose, kadangi iki to momento jo sulaikymas ir pokalbis su pareigūnais vyko neįteikus jokių procesinių dokumentų. Susipažinęs su įteiktais dokumentais, juos pasirašė, nesigilindamas į turinį, dar vėliau buvo nuvežtas į areštinę. Kitą dieną (2017 m. lapkričio 21 d.) jį vėl pristatė į Kalėjimų departamentą, kur jam pirmą kartą buvo išaiškintos įtariamojo teisės ir vėliau atliktos kelios apklausos. A. Z. teigimu, laikotarpiu tarp jo įtariamojo ir papildomos įtariamojo apklausų, tiek po šių apklausų, kaip ir dieną prieš tai, tyrėjai, toliau naudodami psichologinį spaudimą, vertė nurodyti tikrovės neatitinkančius faktus apie save ir V. P.. Pasibaigus apklausai, buvo atskirtas nuo gynėjo ir jam tyrėjai nurodė, kad įtariamojo apklausos metu nurodytų aplinkybių nepakanka, kadangi jis taip nieko ir nepasakė apie narkotikus, todėl iš jo buvo reikalaujama kitos apklausos (papildomos įtariamojo) metu nurodyti aplinkybes apie narkotinių – psichotropinių medžiagų įnešimą į (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, kartu buvo parodyta ir nuteistojo E. J. nuotrauka, kuriam, kaip inkriminuota pateiktame pranešime apie įtarimą, jis neva perdavė mobiliojo ryšio telefoną. Prieš pradedant papildomą apklausą, tyrėjai dar kartą pakartojo reikiamas įvardinti faktines aplinkybes, konkrečiai akcentuodami aplinkybes apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Po to pokalbio su pareigūnais jis vėl buvo nuvestas į tą patį kabinetą, kuriame atlikta papildoma apklausa. Anot A. Z., būdamas pasimetęs ir išsigandęs, apklausos metu nurodė išgalvotas aplinkybes apie save ir V. P.. Atsimena, kad apklausos metu aiškino, jog jis su nuteistuoju E. J., kurio nuotrauka jam parodyta prieš apklausą, dirbamas (duomenys neskelbtini) net nebuvo bendravęs ir jokių daiktų jam neperdavė, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams tai nebuvo aktualu. Pasibaigus papildomai įtariamojo apklausai, tikėjosi būsiantis paleistas, tačiau jam pasakyta, kad nurodytų aplinkybių vis tiek nepakanka, todėl jis vėl buvo uždarytas į areštinę. Jam buvo pasakyta, jog nebus paleistas tol, kol ranka nesurašys pareigūnų nurodytų, aplinkybių apie neleistinų daiktų (mobiliojo ryšio telefono ir narkotinių – psichotropinių medžiagų, įnešimą į (duomenys neskelbtini)). Būdamas areštinėje, paveiktas pareigūnų spaudimo bei grasinimų, tuo pačiu siekdamas būti paleistas iš sulaikymo, ranka surašė 2017 m. lapkričio 22 d. dokumentą, kuriame, tiek kiek pavyko prisiminti iš tyrėjų nurodytų aplinkybių, sukūrė tikrovės neatitinkančią ir išgalvotą istoriją apie neleistinų daiktų įnešimą į (duomenys neskelbtini). Po antros nakties, praleistos areštinėje, 2017 m. lapkričio 22 d., iš pat ryto, buvo atlikta jo ir V. P. akistata. Jos metu buvo apklausiamas apie areštinėje surašytą dokumentą ir jame nurodytas aplinkybes apie narkotinių – psichotropinių medžiagų ir mobiliojo ryšio telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad akistatos metu jautėsi tiek fiziškai, tiek psichologiškai išsekęs, galvojo apie grįžimą namo, todėl akistatos metu stengėsi pripažinti visas pareigūnų jam nurodytas ir paties perrašytas aplinkybes, nors jos ir nebuvo teisingos. Pasibaigus akistatai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams gavus reikiamus parodymus, buvo paleistas. Kaltinamasis A. Z. akcentavo, kad dėl nurodytų aplinkybių jo parodymai, užfiksuoti įtariamojo apklausos, įtariamojo papildomos apklausos, akistatos metu ir keliuose jo ranka surašytuose prisipažinimuose, yra netikslūs, klaidingi ir iš esmės neteisingi. Per pakankamai trumpą laiką daug kartų nurodė vis skirtingas aplinkybes ir faktus apie save ir V. P.. Tokių parodymų davimo bei jų keitimo priežastys buvo psichologinis ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimas. Save ir V. P. apkalbėjo mainais į pažadą, jog bus paleistas iš laikino sulaikymo, įgis liudytojo statusą, byla jam buvo nutraukta ir nepasieks teismo. Paklaustas dėl A. Z., kaltinamasis A. Z. nurodė žinojęs tik tiek, kad tai nuteistasis, paliktas atlikti ūkio darbus – buvo maisto dalintojas, atsakingas virtuvėje, taip vadinamas „bugoras“. Šį nuteistąjį pažinojo, kadangi jis dalindavo maistą tuose postuose, kuriuose dirbo kaltinamasis. Blogos nuomonės apie A. Z. nebuvo susidaręs, tik iš kitų nuteistųjų yra girdėjęs, kad A. Z. smurtavo (taip pasakojo ūkio darbus atlikdavę nuteistieji, pavardžių nurodyti negali). Pats kelis kartus matė A. Z. bendraujantį su KŽS (matė, jog kelis kartus buvo kviečiamas į nurodyto skyrių); nesidomėjo, ar pastarasis dirbo KŽS. Jis pats (A. Z.) su kaltinamuoju A. Z. konfliktų nėra turėjęs (8 t., b. l. 182-187, 188-196).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodymų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei piktnaudžiavimo tarnyba nedavė (4 t., b. l. 150-151, 160-161, 162-163, 172-173), tik papildomoje 2017 m. lapkričio 21 d. apklausoje parodė paklausęs V. P., kaip galima papildomai užsidirbti pinigų, V. P. atsakė, kad reikėtų atnešti į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems, esantiems Ūkio aptarnavimo būryje, mobiliojo ryšio telefonus, narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, t. y. žolę. Už mobiliojo ryšio telefono įnešimą būtų 300 Eur atlygis, už žolės gramą – 100 Eur atlygis. Jis nešti minėtus daiktus į įstaigą nesutiko, tačiau sutiko V. P. padėti finansiškai įsigyti šiuos daiktus (4 t., b. l. 135-136). Taip pat 2017 m. lapkričio 22 d. akistatos su V. P. metu kaltinamasis A. Z. nurodė aplinkybes, susijusias su polietileninio ryšulėlio perdavimu įnešimu į (duomenys neskelbtini) vidų (4 t., b. l. 142-144).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam A. Z. buvo užduodami klausimai, susiję su jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurių metu pasakojo apie V. P. veiksmus, susijusius su narkotinės medžiagos perdavimu, tačiau kaltinamasis nebuvo linkęs atsakinėti į didesnę dalį klausimų, ne kartą nurodė, kad laikosi visų savo parodymų, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo apklausų metu; pabrėžė šiuo metu atsimenantis ne visas aplinkybes, jas žinojo ir nurodė ikiteisminiame tyrime. Perskaičius parodymus dėl A. Z., kaltinamasis A. Z. parodė, jog kaltinamasis A. Z. konkrečiai jam nieko nesiūlė ir nesakė, tačiau, kaip ir yra nurodęs, pastarasis buvo pokalbio metu, kai V. P. siūlė atnešti marihuaną į (duomenys neskelbtini) (stovėjo 1,5-2 m atstumu), taip pat buvo ir tuo metu, kai V. P. vakare perdavė maišelį su narkotine medžiaga. Anot kaltinamojo A. Z., A. Z. stovėjo tarpduryje, jis nematė, ką V. P. jam perdavė (past. – pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė priešingai, tai yra tvirtino, kad A. Z. matė; teisiamajam posėdyje aiškinantis šią aplinkybe, kaltinamasis teigė taip nurodęs, nes „galvojo, kad jis matė“); negali pasakyti, ar pastarajam buvo žinoma, kas yra paketo viduje. Buvo taip, kad A. Z. ėjo keletą metrų priekyje, A. Z. ėjo paskui V. P.. Užlipus laiptais, yra aikštelė, įėjimas į korpusą; V. P. pasakė jam (A. Z.) pristabdyti. Teismui perskaičius parodymus, kuriuose A. Z. yra nurodęs, kad V. P. nurodė A. Z., kuris ėjo pirmas, pristabdyti, šis atidarė duris ir atsistojo tarp jų; taip pat tai, kad perduodamas ryšulėlį, V. P. liepė jį paslėpti, kaltinamasis A. Z. patvirtino, kad tokios aplinkybės užfiksuotos teisingai. Teisme A. Z. patikslino, kad tuo metu, kai atidarė duris, A. Z. stovėjo šonu (ne veidu į V. P. ir A. Z.). Kaltinamasis tvirtino, kad viskas vyko greitai, nebuvo laiko klausti, kas tame ryšulėlyje yra ir kodėl reikia jį slėpti (netoliese buvo antras KPP praėjimas, visur vaikščiojo pareigūnai); viskas buvo netikėtai, nebuvo laiko kada aiškintis. Gavęs iš V. P. ryšulėlį, tuo metu nesuprato, kas jame yra; nusileido į apačią ir numetė po laiptais (ten buvo nedidelė patalpa, prikrauta visokių nereikalingų daiktų); tas paketėlis galėjo nusiridenti po svarstyklėmis, atsimena, kad jos toje patalpoje buvo su kitais daiktais; svarstyklės buvo su kojelėmis, paketėlis galėjo nusiristi po svarstyklėmis, pats specialiai po jomis tikrai nekišo. Nurodyta patalpa, į kurią numetė V. P. duotą paketėlį, buvo po laiptais, ūkio aptarnavimo patalpose; į jas gali patekti bet kas; patalpos atidaromos ryte, vakare (nuskambėjus miego skambučiui) užrakinamos (tuo metu, kai numetė paketą, patapos dar nebuvo užrakintos). Paketas buvo apvalus, maždaug cigarečių pakelių dydžio, gal ir mažesnis. Ar buvo matyti, kas yra jo viduje, neatsimena; be to, jo atidžiai neapžiūrėjo, tam nebuvo laiko, buvo tamsu. Visa ši istorija išsirutuliavo iki tol, kad jis V. P. liko skolingas 600 Eur. Nors paketas ir buvo surastas, tačiau V. P. vis tiek nurodė, kad A. Z. liko skolingas; dėl to nenorėjo su V. P. ginčytis, nenorėjo pykčių, vis tiek nebūtų nieko įrodęs. Mano, kad jei nebūtų sumokėjęs nurodytos sumos, būtų kilę visokie nemalonumai (pavyzdžiui, surašytas koks tarnybinis pranešimas, kad jis įžeidė kokį pareigūną ir pan.). Norėdamas atiduoti V. P. pinigus, du kartus skolinosi iš E. J. (po 300 Eur). Kaip tie pinigai pasiekė V. P., tiksliai nežino, tačiau suprato, kad V. P. juos gavo; tą kažkuriuo momentu patvirtino pats V. P. Nepaisant visos šitos istorijos, A. Z. nurodė vis tiek sutikęs su vėlesniu (2017 m. lapkričio antros pusės) V. P. prašymu surasti nuteistųjų, kuriems reikalingas telefonas. Apie V. P. veiksmus jau buvo pranešęs, žinojo, kad šis yra stebimas, bus atliekami veiksmai, todėl laukė, kol viskas pasibaigs. Pats negalėjo atsisakyti bendrauti su V. P. Būdamas (duomenys neskelbtini) niekada niekam nėra sakęs, užsiminęs ar gyręsis, kad „bus vykdoma operacija, „degins kojas“. Niekas iš pareigūnų neprašė ir nevertė nurodyti, kad jo įvardintus veiksmus atliko dviese, tai yra V. P. ir A. Z.. Apklausose dalyvavo gynėjas, jokio spaudimo nebuvo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Z. prašė vadovautis jo parodymais, kuriuos ikiteisminiame tyrime davė dėl pinigų skolinimosi (perskaičius patvirtino parodymus kaip teisingus, 5 t., b. l. 73-75). Tvirtino pirmų apklausų metu tokių aplinkybių nenurodęs, kadangi niekas apie tai neklausė; apklausų metu daugiau atsakinėjo į tuos klausimus, kurie jam buvo užduoti. E. J. ne reikalavo, o prašė paskolinti pinigų. Kalbėjo normaliai, ramiu balsu, klausė, ar šis galėtų padėti, ir E. J. sutiko. Žmogaus, kuris perdavė pinigus, nepažįsta, tai nebuvo svarbu. Pinigų skolinosi, kadangi reikėjo atiduoti skolą V. P., iš viso 600 Eur. Kaip suprato, V. P. skolą atgavo, E. J. žmogus perdavė pastarajam pinigus. Į užduotus klausimus, ar skola V. P. buvo už narkotines medžiagas, kaltinamasis A. Z. nedetalizavo, nurodė, kad viskas užfiksuota jo ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose (past. – vėliau išdėstytuose A. Z. parodymuose nurodyta, kad skola buvo susijusi su V. P. perduotu paketėliu, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kanapės). Tiesiog V. P. nurodė, kad jis (A. Z.) pastarajam yra skolingas, o kadangi jis tuo metu atliko bausmę ir buvo pilnai priklausomas nuo pareigūnų, nieko nesiaiškino; suprato, kad viskas bus taip, kaip pasakyta, nenorėjo jokių problemų, todėl bandė atiduoti skolą. Dėl nurodytos aplinkybės, kad V. P. savo telefono numerį užrašė porą mėnesių iki spalio 2 d., kai atnešė narkotines medžiagas (5 t., b. l. 73-75), tai nėra tikras dėl įvardinto laiko, gali būti paklaida į vieną ar kitą pusę. Gali būti, jog telefono numerį užrašė ir padavė tada, kai prašė perduoti degtinės butelį (9 t., b. l. 12-29).

Ikiteisminio tyrimo 2017 m. lapkričio 29 d. papildomos įtariamojo apklausos metu A. Z. parodė, kad 2017 m. rugsėjo ar spalio mėn., tiksliai datos neatsimena, po vakarinio maitinimo (nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) jis kartu su nuteistaisiais, kurie dalina maistą, atėjo į 1-ąjį korpusą, kuriame tarnybą vykdė V. P. ir korpuso vyresnysis A. Z. V. P. jį pakvietė pasikalbėti į laiptinę (tarp rūsio ir pirmojo aukšto). Pokalbio metu V. P. paklausė, gal jis žino, kam reikia mobiliojo ryšio telefonų, alkoholio ar dar ko nors. Taip pat V. P. pokalbio metu pasakė, kad jo (V. P.) namuose yra užsilikusios žolės, todėl paprašė sužinoti, gal jos kam nors reikia. Apklausiamas A. Z. pažymėjo, kad to pokalbio metu prie jų priėjo A. Z.. A. Z. pasakė, kad šiuo metu nežino, ar kam ko nors reikia, tada V. P. pasiūlė jam atnešti mobiliojo ryšio telefoną, alkoholio ar žolės, bet jis (A. Z.) pasakė, kad jam minimų daiktų nereikia. Tada V. P. nurodė, kad jis iki kito jų budėjimo pasiteirautų, gal kam nors reikia pasiūlytų daiktų. A. Z. teigimu, jis atsakė pasidomėsiantis, tačiau iš tikrųjų to nedarė, nė į vieną iš nuteistųjų nesikreipė ir nesidomėjo. Kito budėjimu dienos metu (laiko tiksliai neatsimena) V. P., eidamas per kiemą, nurodė apie 19.00 val. ateiti į 1-ąjį korpusą. Apie 19.00 val. atėjo į 1-ąjį korpusą kartu su nuteistaisiais, dalinančiais maistą. Įėjimo į korpusą duris atidarė V. P., nuteistieji, kurie dalina maistą, buvo įleisti į korpuso vidų, tada prie V. P. priėjo A. Z. ir jie trise lauke (prie įėjimo durų) kalbėjosi. V. P. paklausė, ar jis ką nors sužinojo, A. Z. atsakė, kad niekam nieko nereikia, po ko V. P. ir A. Z. pasišaipė iš jo ir pasakė, kaip gali taip būti, kad kalėjime niekam nieko nereikia. Tuo metu pokalbis nutrūko, nes V. P. ir A. Z. reikėjo eiti tarnybos reikalais. Nueidamas V. P. jam liepė apie 21.00 val. išeiti į kiemą pasivaikščioti. Apie 21.00 val. jis vaikščiojo kieme, kai apie 21.30 val. V. P. ir A. Z. atėjo per kiemą nuo KPP Nr. 2; V. P. jį pakvietė eiti kartu, po ko jis (A. Z.) kartu su A. Z. ir V. P. atėjo prie įėjimo durų į 1-ąjį korpusą, kylant laiptais prie įėjimo durų į 1-ąjį korpusą, V. P. pasakė A. Z., kuris ėjo pirmas, kad šis pristabdytų, A. Z. atidarė įėjimo į 1-ąjį korpusą duris ir atsistojo tarp durų. Tuo metu V. P., kuris ėjo po A. Z., iš dešinės pusės kišenės (neatsimena, kokių rūbų) kažką išėmė ir atbula ranka jam padavė cigarečių pakelio dydžio polietileninį ryšulėlį, pasakė tą ryšulėlį kol kas kur nors paslėpti. A. Z. teigimu, jis pasimetė, kadangi nelaukė, kad V. P. jam ką nors paduos; minėtą ryšulėlį laikydamas rankoje, nuėjo į Ūkio aptarnavimo būrį, nusileido laiptais į rūsį ir numetė minėtą ryšulėlį po laiptine, po ko nuėjo į savo gyvenamąją patalpą Ūkio aptarnavimo būryje. Nusprendė, kad anksti ryte nueis į 1-ąjį korpusą ir paklaus V. P., kas yra jo paduotame polietileniniame ryšulėlyje. Apie 6.00 val. nuėjo į 1-ąjį korpusą ir paklausė V. P., kas yra pastarojo paduotame polietileniniame ryšulėlyje. Tas pokalbis vyko laiptinėje, tarp rūsio ir pirmojo aukšto. V. P. pasakė, kad jo paduotame ryšulėlyje yra žolė, A. Z. suprato, kad tai narkotinė medžiaga – marihuana. V. P. pasakė, kad ten yra normaliai, apie 5-6 gramai, už ją kalėjime galima gauti apie vieną tūkstantį eurų ir jam pasiūlė minėtą narkotinę medžiagą platinti tarp nuteistųjų. V. P. pasakė, kad jis pastarajam turės atiduoti 600 Eur, o kitus 400 Eur galės pasilikti sau už narkotinių medžiagų pardavimą. V. P. minėjo, kad jeigu viskas pavyks, jis dar turi žolės, t. y. marihuanos. A. Z. atsakė V. P., kad nelabai kas pirks jo žolę, bet V. P. sakė netikintis, jog kalėjime niekas nenori atsipalaiduoti. Pokalbio metu laiptinėje V. P. buvo vienas, A. Z. šalia nebuvo. Tuo metu V. P. tarnybos reikalais reikėjo eiti, todėl pasakė, kad susitiks per kitą jo budėjimą. A. Z. teigimu, jis suprato, kad su narkotinėmis medžiagomis geruoju nesibaigs, išsigando ir tą pačią dieną, apie 10.00 val., apie Ūkio aptarnavimo būryje po laiptais numestas narkotines medžiagas pranešė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams (neatsimena, kuriems, nes buvo pasimetęs). Po kiek laiko, tiksliai neatsimena, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai Ūkio aptarnavimo būryje atlieka kratą. Kitą dieną girdėjo, kaip budinčios pamainos pareigūnai tarpusavyje kalbėjo, kad Ūkio aptarnavimo būryje buvo rastos narkotinės medžiagos. Po poros savaičių, tiksliai laiko neatsimena, V. P. budėjimo metu pastarajam pasakė, kad jo atneštą žolę rado pareigūnai, V. P. pasakė, kad tai negerai, jis pats apie tai nieko nežino, pažadėjo, kai ką nors sužinos, tada pakalbės. Dar po poros savaičių V. P. jį pasikvietė (nebeatsimena, kur tiksliai) ir pasakė, kad žino, jog pareigūnai rado, reikia kurį laiką pabūti ramiai, su kuo jis (A. Z.) sutiko (5 t., b. l. 61-63).

2017 m. gruodžio 7 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Z. patvirtino savo ankstesnius parodymus, papildė, jog su V. P. iki žolės perdavimo buvo susitikęs apie tris kartus, du kartus buvo ir A. Z. Pirmame susitikime dalyvavo A. Z., kai buvo siūlymas dėl mobiliojo ryšio telefonų, alkoholio, žolės. Antrą kartą, kai įvyko narkotikų perdavimas, pareigūnai buvo dviese. Pareigūnai pakviesdavo jį telefonu ir jis ateidavo. Kitą dieną ryte, po perdavimo, jis nuėjo V. P. paklausti, kas yra perduotame maišelyje, tada ir sužinojo, kad ten žolė. Nebuvo susitarimo, kad jis parduos ar kažkas pirks. Mano, kad A. Z. žinojo apie tai, jog V. P. perdavė žolę, kadangi abu pareigūnai dalyvavo siūlymų pateikimo ir perdavimo metu. Be to, V. P. paprašė A. Z. atidaryti duris ir pristabdyti, tuo metu jam ir perdavė narkotikus. A. Z. matė, kaip V. P. ištraukė polietileninį maišelį, cigarečių pakelio dydžio. Vizualiai pažiūrėjus į maišelį, nesimatė, kad jo viduje yra žolė. V. P. liepė paslėpti, sakė, kad po to pakalbės. Parodymus duoda savo noru, nėra skolingas A. Z., V. P., E. J. (5 t., b. l. 68-71).

Papildomoje įtariamojo apklausoje (atlikta 2018 m. gegužės 16 d.) apklaustas A. Z. parodė prašęs du kartus E. J. paskolinti po 300 eurų; kokiu tikslu skolinosi pinigus, E. J. nesakė, o pastarasis to irgi neklausė. Pažymėjo V. P. telefono numerį gavęs iš paties V. P., tą numerį pieštuku užrašė baltame lapelyje ir padavė porą mėnesių prieš tai, kai V. P. atnešė į (duomenys neskelbtini) ir jam padavė narkotines medžiagas. Jis skambino V. P. keletą kartų iš taksofono, esančio (duomenys neskelbtini) KPP-2, nes, A. Z. teigimu, turėjo V. P. atiduoti 600 Eur skolą už šio atneštas ir jam paduotas narkotines medžiagas. Pokalbio metu jis V. P. pasakydavo paskambinti jo duotu telefono numeriu ir susitarti dėl pinigų perdavimo. V. P. visada skambino tam pačiam žmogui, kurio numerį jis buvo padavęs, jis (A. Z.) minėto žmogaus, kuris paduodavo pinigus V. P., nėra matęs. Pasiskolintus pinigus iš E. J. šiam visą laiką grąžindavo, nupirkdamas prekių iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Prieš nuteistąjį E. J. nei psichinio, nei fizinio smurto nėra naudojęs. E. J. sutiko paskolinti pinigų, nes, A. Z. manymu, jis E. J. galimai buvo reikalingas, galbūt pastarasis turėjo minčių įsigyti mobiliojo ryšio telefoną ar kitus daiktus. Šiuo metu jo santykiai su E. J. yra pasikeitę; anksčiau (prieš šią bylą) jų santykiai buvo draugiški, šiuo metu normalūs, nėra susipykę. Taip pat A. Z. nurodė dalyvauti akistatose, kadangi neketina keisti savo parodymų, dėl ko akistatos atlikimas neturi prasmės (5 t., b. l. 73-75). 2018 m. gegužės 24 d. apklausoje A. Z. dar kartą nurodė aplinkybes dėl su narkotine medžiaga susijusių įvykių (5 t., b. l. 779-79).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas L. N. (L. N.) (anksčiau dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) parodė pagal užimtas tarnybines pareigas skirstęs suimtuosius ir nuteistuosius į kameras. Jei kildavo kokie įvykiai, atlikdavo dėl jų tyrimą. Kas liečia narkotinių medžiagų suradimą (duomenys neskelbtini), tai jam žinoma tik tiek, kad 2017 m. atėjęs pas jį į kabinetą nuteistasis A. Z. pasakė, jog ūkio aptarnavimo patalpose (sporto salėje) yra paslėptos narkotinės medžiagos (teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį dėl A. Z. nurodytą paslėpimo vietos, liudytojas pažymėjo, kad ankstesni jo parodymai yra tikslesni). Iš kur tos narkotinės medžiagos ten atsirado, kam jos priklauso, A. Z. nieko nepasakojo, pats pokalbis buvo trumpas. Reaguodamas į tai, liudytojas nurodė nuėjęs į nuteistojo įvardintas patalpas, tačiau jose buvo daug nuteistųjų, taip pat įvairių daiktų, dėl ko patalpų detaliau apžiūrėti negalėjo, apžvelgė tik išoriškai, bet nieko įtartino nepastebėjo. Tuomet sugrįžęs į savo kabinetą paskambino Imuniteto skyriui, pasakė, kad reikalinga atlikti kratą, reikia šuns. Kitą dieną iš A. Z. gautą informaciją surašė į raštą-tarnybinį pranešimą, kuris buvo apiformintas kaip riboto naudojimo. Dokumentą perdavė į raštinę registravimui, šį raštą pasirašė direktoriaus pavaduotojas A., o jis (L. N.) buvo nurodytas kaip dokumento rengėjas. Tuo visi jo veiksmai ir pasibaigė. Pati krata buvo atlikta po poros dienų, kadangi iš karto nebuvo galimybės kinologams atvykti su šunimi. Kaip vyko krata, L. N. nežinoma, kadangi jis joje nedalyvavo. Žino tik tiek, jog buvo surastos medžiagos, panašios į narkotines; jos rastos už 30-40 metrų nuo tos vietos, kurią įvardino A. Z.. Atsakydamas į teisme užduodamas klausimus, liudytojas L. N. patikslino, jog tuo metu, kai į jo kabinetą atėjęs A. Z. nurodė apie narkotikus, jis pastarojo klausė, iš kur jie atsirado, ir A. Z. jam pasakė, kad narkotines medžiagas išmetė V. P. ir A. Z.. A. Z. teigimu, nurodyti pareigūnai narkotines medžiagas išmetė pirmame gyvenamajame korpuse, prie įėjimo. Savo ruožtu liudytojas peržiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau juose nebuvo užfiksuotas nei V. P., nei A. Z.. Įraše buvo matyti kiti vaikščiojantys pareigūnai. Paklaustas, ar dėl A. Z. nurodytos kokios nors informacijos, liudytojas yra rašęs Kalėjimų departamentui, L. N. atsakė teigiamai, tokių atvejų buvo daug (liudytojas raštų nepasirašydavo, tik juos parengdavo). Į gynėjo S. Slapšinsko klausimą, ar kaip KŽS pareigūnas yra iš A. Z. gavęs informaciją, jog kažkas iš pareigūnų bus papirktas, ims kyšius, reikalauja kyšių, L. N. nurodė teigiamai. Tokia informacija jam buvo suteikta anksčiau nei 2017 m. lapkričio 22 d., kai telefonu iš Kalėjimų departamento buvo gautas nurodymas nuteistuosius A. Z. ir E. J. patalpinti į karantiną, pasodinti atskirose kamerose, kadangi su telefonais ir pinigais buvo sulaikyti pareigūnai V. P. ir A. Z. Ar minėtoje A. Z. nurodytoje informacijoje buvo minimi V. P. ir A. Z., liudytojas teigė neatsimenantis. Į klausimus, ar buvo nusiskundimų dėl A. Z. elgesio, liudytojas teigė tokių nusiskundimų gaudavęs. Tikrino informaciją, ar A. Z. smurtauja prieš kitus nuteistuosius, atliko tarnybinį patikrinimą, kalbėjo su nuteistaisiais, tačiau jie viską neigė ir informacija prieš A. Z. konkrečiai nepasitvirtino. Tokių atvejų, kad nuteistieji iš (duomenys neskelbtini) būtų išvežti į ligoninę, jiems būtų kviečiama pagalba, nebuvo, tai yra melas. Buvo tik atvejai, kai vietiniai medikai nustatydavo sumušimus. Žino, kad dėl narkotinių medžiagų patekimo į (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos bylos (konkrečios aplinkybės nežinomos); ne paslaptis, jog į nurodytą įstaigą patekdavo ir įranga (telefonai, modemai). Paklaustas dėl nuteistojo E. J., liudytojas nurodė, kad pastarasis jokių rūpesčių nekėlė. 2018 m. pavasarį ar vasarą šis buvo atėjęs į L. N. kabinetą, pasakė, kad tarp kažkurių nuteistųjų yra konfliktinė situacija. Tai, kad pačiam E. J. būtų kilusios kokios nors problemos, būtų konfliktavęs, šis niekada neužsiminė, pretenzijų niekam neturėjo. Pas E. J. bausmės atlikimo metu nebuvo rastas nei telefonas, nei modemas. To, kad A. Z. būtų įtartinos būsenos, apsvaigęs, liudytojas teigė niekada neužfiksavęs (7 t., b. l. 49-65).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas L. N. parodė, kad 2017 m. rudenį, tiksliai datos neatsimena, nuteistasis A. Z. jam pasakė, kad Ūkinio aptarnavimo būryje bendro naudojimo patalpose yra galimai narkotinės medžiagos, kurios yra paslėptos po laiptais tarp įvairių daiktų, kitų aplinkybių (iš kur tos narkotinės medžiagos įgytos ir kokiu būdu pateko į (duomenys neskelbtini) teritoriją) nenurodė. L. N. teigimu, po pokalbio jis nuėjo į minėtą patalpą, apžiūrėjo ją tik išoriškai (detalios kratos neatliko), kadangi nenorėjo sukelti įtarimų ten vaikščiojantiems nuteistiesiems, taip pat siekė užtikrinti informaciją pateikusio asmens konfidencialumą. Kadangi išoriškai nesimatė narkotinių medžiagų ir jis jų nerado, nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl kinologų pagalbos. Atsižvelgiant į VSAT kinologų užimtumą, jie praktinę pagalbą suteikė atrodo po dviejų dienų, kuomet buvo atlikta krata ir jos metu bendro naudojimo patalpoje po laiptais surastos narkotinės medžiagos. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje (tiksliai nepamena), jam būnant tarnybiniame kabinete, o vietiniu telefonu paskambino (duomenys neskelbtini) budinčiosios pamainos pareigūnas (neatsimena, kuris konkrečiai) ir pasakė, kad su juo nori pakalbėti nuteistasis A. Z., kuris tuo metu buvo izoliuotas ir patalpintas į kamerą. Jis nuėjo pas minėtą nuteistąjį, šis klausė, kodėl yra izoliuotas, jis (L. N.) atsakė A. Z., kad toks nurodymas buvo duotas iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus, tačiau, kas tokį nurodymą davė, konkrečiai nežinojo, nes nurodymas buvo skirtas ne jam. Neatsimena, ar tuo metu A. Z. ką nors sakė apie mobiliojo ryšio telefoną; nuteistasis reiškė nepasitenkinimą dėl izoliacijos, tiesiog galėjo neįsidėmėti pastarojo galimai pateiktos informacijos apie mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi žinojo, kad A. Z. izoliuotas Kalėjimų departamento pareigūnų iniciatyva ir su nuteistuoju bendraus Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai, nemanė turintis kištis į jų tyrimą (1 t., b. l. 78-80).

Teisme apklaustas kaip liudytojas V. M. (V. M.) parodė, jog 2017 m. spalio 3 d. dirbdamas buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iš viršininko G. L. gavo nurodymą atlikti kratą. Viršininkas pasakė, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko pasieniečių kinologai, su kuriais jam buvo nurodyta dalyvauti kratoje (iš esmės liudytojas daugiausia ir vadovavo kratai). Buvo liepa apeiti ūkinio aptarnavimo pagalbines patalpas. Kratoje be jo ir 2 pasienio pareigūnų su šunimi dar dalyvavo vienas pareigūnas iš Apsaugos priežiūros skyriaus (pavardės nebeatsimena). Atliekant kratą, nuteistųjų apžiūrimose patalpose nebuvo. Pradėjo apžiūrėti nuo apačios, pačią pirmą ūkinę patalpą (ji nebuvo rakinama ar saugoma). Į ją pirmiausia įėjo kinologas su šunimi, apžiūros metu šis, priėjęs prie po laiptais buvusių svarstyklių, pradėjo reaguoti. Tuomet liudytojas kartu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnu pakėlė svarstykles, prie kurių šuo rodė ženklus, patraukė jas ir po svarstyklėmis buvo rastas į vienkartinį polietileninį maišelį suvyniotas paketas. Buvo matyti, kad paketo viduje yra žalsvos spalvos medžiaga. V. M. nurodė pakėlęs paketą (mūvėjo vienkartines pirštines), vietoje praplėšė ir apžiūrėjo. Esant įtarimui, kad viduje yra narkotinė medžiaga, buvo paskambinta viršininkui. Netrukus atėjo specialistė O. J. (liudytojas mano, kad ją atsiuntė viršininkas), kuri pasiėmė paketą. Kokius veiksmus, susijusius su rastu paketu, atliko O. J., liudytojui nežinoma. Apie tai, kad pagalbinėse patalpose po svarstyklėmis buvo surastas paketas su galimai narkotine medžiaga, V. M. surašė kratos protokolą ir tarnybinį pranešimą. Atlikdamas kratą veikė pagal nustatytą vidaus tvarką, pats duomenų apie nusikalstamos veikos požymius neturėjo; kratos metu techninių priemonių nenaudojo. Po to dar buvo apžiūrėtos kitos ūkinio aptarnavimo patalpos (sporto salė, pirties, kirpimo ir kt.), tačiau nieko įtartino nerasta (apžiūra atlikta dalyvaujant tiems patiems asmenims). Kratos protokole ir tarnybiniame pranešime nenurodė, jog be patalpos, kuriose buvo svarstyklės, dar apžiūrėjo ir kitas ūkinio aptarnavimo patalpas, kadangi jose nieko nebuvo rasta. Atsakydamas į klausimus, susijusius su nuteistaisiais E. J. ir A. Z., liudytojas V. M. parodė, kad pagal tarnybines pareigas teko su abiem bendrauti. Su E. J. yra kalbėjęsis savo kabinete, (duomenys neskelbtini). Pagal darbo specifiką pasikviesdavo nuteistąjį (kvietėsi 2-3 kartus). Su E. J. kalbėjosi dėl tvarkos ūkinio aptarnavimo skyriuje. Jame nuteistieji burdavosi į grupes, norėjo įvesti savo tvarką, todėl buvo aktualu išsiaiškinti, kas viduje vyksta. Be to, E. J. dirbo šaltkalviu, todėl kartais ateidavo kažką suremontuoti. Jokių nusiskundimų pastarasis niekada nėra išsakęs – nei dėl tvarkos (duomenys neskelbtini), nei tai, jog su kažkuo būtų konfliktavęs, nesutaręs su kokiais nors nuteistaisiais. Pastarasis nė sykio (nei žodžiu, nei raštu) neįvardino jokio konkretaus nuteistojo, kuris būtų netinkamai elgęsis jo (E. J.) ar kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jeigu būtų pateikta tokia informacija, atitinkamai būtų atliktas tyrimas. Kas liečia nuteistąjį A. Z., tai pastarasis dirbo ūkinio aptarnavimo skyriuje, atrodo, buvo darbų skirstytojas. Minėtas nuteistasis lankydavosi liudytojo kabinete – atnešdavo žurnalus, prašymus dėl perkėlimų, paskyrimo vietų ir pan. Apie tai, kad būtų su kuo nors konfliktavęs, pastarasis taip pat nieko nėra pasakojęs. Tik iš kitų nuteistųjų liudytojas V. M. nurodė girdėjęs, kad A. Z. priekabiaudavo prie kitų, nuteistieji skundėsi, kad patiria iš pastarojo kone fizinį smurtą. Tokią informaciją girdėjo iš 2-3 nuteistųjų (jų įvardinti negali). Liudytojas teigė aiškinęsis, kiek pagrįsti buvo tokie teiginiai, tačiau nieko nenustatė. Nežinomi atvejai, kad nuteistiesiems medikai būtų konstatavę vidinių organų sumušimus. Klausė ir paties A. Z., ar tai teisybė, kad jis kabinėjasi ir smurtauja, šis atsakė, kad nieko blogo nedaro, o nuteistieji jį skundžia dėl to, kad jis duoda nurodymus dirbti, o jie tų nurodymų nevykdo ir jį skundžia. Konkrečiai nebuvo užfiksuotas nė vienas pasitvirtinęs atvejis, kad A. Z. būtų panaudojęs smurtą. Atsakydamas į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) vyko draudžiamų daiktų prekyba, liudytojas V. M. parodė, kad konkreti informacija jam nėra žinoma, girdėjo tik gandus, jog prekiaujama narkotikais. Konkrečiai nė vienas su narkotinėmis medžiagomis nebuvo pagautas, neturėjo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) nuteistieji rūko draudžiamas medžiagas. Kalbos, kad nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, nebuvo svetimos, tačiau pats nėra nustatęs tokio atvejo. E. J. ir A. Z. bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo užfiksuota, kad pas kažkuriuos nuteistuosius buvo rastos narkotinės medžiagos (7 t., 49-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad 2017 m. spalio 3 d., apie 10 val., jis kartu su VSAT pareigūnais, panaudojant tarnybinį šunį, vardu M., tikrino ūkio aptarnavimo būrio patalpas. Kratos metu, rūsyje, patalpoje prie sporto salės, šuo savo elgesiu parodė, kad po metalinėmis svarstyklėmis galimai yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Jis ir prižiūrėtojas G. K. pakėlė metalines svarstykles ir pamatė po jomis paketą, įvyniotą į polietileninį maišelį, su neaiškia medžiaga viduje. Paimtas paketas buvo perduotas Kriminalinės žvalgybos skyrių, surašyti tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 43-44).

Teisme apklaustas kaip liudytojas G. K. parodė 2017 m. dirbęs (duomenys neskelbtini) kinologu. 2017 m. spalio 3 d. atliktos kratos aplinkybes atsimena bendrai. Kas davė nurodymą dalyvauti kratoje ir kas jai vadovavo, negali pasakyti (nebepamena), tačiau dalyvaujant kolegoms iš pasienio tarnybos, panaudojant tarnybinį šunį, buvo atlikta paieška/krata prie sporto salės. Prieš pradedant visi susirinko prie antrojo kontrolinio praleidimo punkto. Buvo duotas nurodymas patikrinti apačioje esančias ūkinio aptarnavimo patalpas, kur būtų galima atlikti treniruotę su šunimis. To, kokių konkrečiai daiktų bus ieškoma patikrinimo/kratos metu, nebuvo nurodyta. Nusileidus laiptais, dešinėje pusėje buvo sporto salė ir patalpa prieš salę. Iš karto nuėjo į sporto salę (jos plotas apie 12-13 kv. m). Ar tuo metu joje buvo nuteistųjų, nebeatsimena, tačiau greičiausiai patalpa buvo tuščia. Apžiūrėjus sporto salę, joje nieko nerasta. Paskui apžiūrėjo patalpą, esančią prieš sporto salę. Ta patalpa tai toks nedidelis koridoriukas po laiptais. Paleidus šunį, jis netrukus ėmė ženklinti svarstykles. Tai pamačius, buvo iškviestas viršininkas (viršininkė buvo S. R., tačiau ji tuo metu, atrodo, atostogavo, todėl nepamena, kas dirbo vietoje jos). Kiek atsimena, svarstykles pakėlė tada, kai atėjo viršininkas. Po jomis buvo rastas polietileninis maišelis, pro jį matėsi žalsvos spalvos medžiaga. Kas konkrečiai pakėlė maišelį, neatsimena. Tyrėja O. J. greičiausiai atėjo jau tada, kai medžiaga buvo surasta, galimai ji ir išsinešė rastą paketą (nežino, kokie veiksmai buvo atlikti jį išsinešus). Tikslesnes aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 39), teismui perskaičius jo turinį, liudytojas G. K. nurodė, kad visas aplinkybes jame išdėstė teisingai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas taip pat parodė, kad minėtos kratos/apžiūros metu buvo naudojamas ne (duomenys neskelbtini) šuo (jo dresiruojamas šuo jau buvo (duomenys neskelbtini) metų, o kito šuns įstaiga neturėjo). Pagalbinės ūkio patalpos, kuriose buvo rastas nurodytas paketas, yra rakinamos, bet į jas laisvai galėjo patekti nuteistieji, dirbantys ūkio darbus, virtuvėje. Kiek atsimena, rastas paketas buvo paimtas pincetu arba pirštine ir įdėtas į maišelį. Greičiausiai toks veiksmas buvo fotografuojamas, nors to tiksliai neatsimena. Pats paketas nebuvo praplėštas, KŽS darbuotojai atėjo tuo metu, kai svarstyklės buvo keliamos ar tai jau pakeltos. Kiek laiko truko krata, negali atsakyti. Atsimena, kad vėliau dar apžiūrėjo kelias kitas patalpas, tačiau daugiau nieko nerasta. Kiek jam žinoma, kitų tarnybų kinologai į (duomenys neskelbtini) būdavo kviečiami ne konkrečiai dalyvauti narkotinių medžiagų paieškoje, o treniruotėms, kurioms buvo atliekamos patalpose. Tikslinių patikrinimų, gavus informaciją apie galimai kažkur saugomas narkotines medžiagas, nebuvo. Ar 2017 m. spalio 3 d. kinologas su šunimi iškviestas gavus informaciją apie slepiamas draudžiamas medžiagas, ar iškviestas į treniruotę, liudytojas G. K. nurodė nežinantis (8 t., b. l. 52-64).

Teisme apklausta liudytoja O. J. ((duomenys neskelbtini) specialistė) parodė, jog 2017 m. spalio 3 d. dirbant (duomenys neskelbtini) jai paskambino kolega V. M., pasakė, kad buvo atlikta patalpų apžiūra-krata, kurios metu jie aptiko galimai narkotines medžiagas. Kadangi ji (O. J.) atlikdavo ikiteisminius tyrimus, nuvyko su fotoaparatu pasižiūrėti, kas ten buvo. Atėjusi pamatė du VSAT pareigūnus su šunimi, taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini) pareigūnai G. K. ir V. M.. Visi stovėjo Ūkio aptarnavimo būryje, kur apačioje, rūsyje, prie sporto salės yra patalpa; būtent joje po svarstyklėmis gulėjo neaiškios kilmės medžiaga, įvyniota į polietileninį maišelį. Ji apžiūrėjo įvykio vietą, viską aprašė, nufotografavo ir, nešdamasi paketą, nuėjo į savo kabinetą pradėti ikiteisminio tyrimo bylą. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja O. J. parodė, kad iki buvo iškviesta į įvykio vietą nieko nežinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra paslėpta narkotinė medžiaga; taip pat nedisponavo informacija, jog buvo iškviesti kinologai, juos pamatė tik atėjusi į patalpą. Ta patalpa buvo silpnai apšviesta, joje stovėjo atitrauktos didelės geležinės svarstyklės (pati svarstyklių atitraukimo momento nematė), šalia kurių gulėjo į polietileninį maišelį suvyniota kažkokia medžiaga; matėsi, kad viduje iš tos medžiagos susuktas toks kaip kamuoliukas, rudos ar tai žalsvai gelsvos spalvos. Apžiūrėjo įvykio vietą, viską aprašė, nufotografavo (fotonuotraukos pateiktos teismui, posėdžio metu jos buvo apžiūrėtos, konstatuotas jų padarymo laikas). Mūvėdama pirštines, nuo grindų paėmė rastą maišelį, įdėjo jį į užspaudžiamą polietileninį maišelį ir nusinešė į kabinetą. Įvykio vietoje maišelis nebuvo praplėštas, jį praplėšė jau būdama kabinete. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ekspertizės atlikimui buvo išsiųstas paketas, į kurį įdėtas nurodytas maišelis su paketu, ant viršutinio siunčiamo paketo užrašė ikiteisminio tyrimo numerį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas kažkur po savaitės ar dviejų buvo perduotas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui. Atsakydama į gynėjo M. Dūdos klausimus, liudytoja O. J. parodė apžiūrą dariusi fakto metu; baigus apžiūrą, po kelių minučių, nuėjus į kabinetą, iš karto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jos surašytame tarnybiniame pranešime minima surinkta dokumentinė medžiaga greičiausia apima kratos protokolą (jį gavo iš kratą atlikusių asmenų), taip pat dar galėjo būti surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tarnybiniame pranešime aplinkybes nurodė bendrine forma (galimai pagal pareigūnų žodžius), nepamena, ar gavusi medžiagą. Tiksliai neatsimena, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas jau gavus kratos protokolą, ar jo dar neturint. Paklausta dėl pareigūno L. N., nurodė, kad pastarasis jai jokios informacijos, susijusios su minimu ikiteisminiu tyrimu, neteikė, su juo konkrečiai dėl to šio tyrimo nebendravo. Apie tai, kad ji pradėjo tokį ikiteisminį tyrimą, pasakė bendrai visiems kolegoms susirinkimo metu, aptariant einamus reikalus. Liudytoja O. J. taip pat nurodė, kad vykdydama teismo paklausimą kreipėsi dėl informacijos išslaptinimo. Nurodytus du dokumentus atrinko pagal datą. Jai atrodė, kad tie dokumentai yra susiję su teismo rašte nurodytomis aplinkybės, dėl ko ir kreipėsi, prašydama juos išslaptinti (8 t., b. l. 52-64).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. G. parodė 2017 m. dirbęs (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigose. Konkrečiai dirbo kinologu. Vykdavo planiniai kinologų užsiėmimai su tarnybiniais šunimis. Kadangi jo treniruojamas šuo buvo naudojamas, siekiant aptikti narkotines medžiagas, nurodytų įgūdžių lavinimui buvo stengiamasi treniruotes vykdyti skirtingose, vis naujose patalpose. Kiek atsimena, tuo metu kažkas iš valdžios pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sakė ten esant galimybę pravesti treniruotę. Taigi 2017 m. spalio 3 d. kartu su viršininke O. Č. (atsakinga už kinologiją) nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kartu su jais treniruotėje dalyvavo ir prižiūrėtojas iš (duomenys neskelbtini) (neatsimena, kas konkrečiai, tačiau tai galėjo būti G. K.). Pastarasis buvo kaip lydintis asmuo, nurodė, kur eiti, kur yra patalpos. Buvo palydėti iki rūsio, kuriame ir vyko treniruotė. Jos metu tarnybinis šuo atkreipė dėmesį į svarstykles. Kai jis savo elgesiu pradėjo rodyti atitinkamus ženklus, buvo pakeltos svarstyklės (nebepasakys, kas konkrečiai jas kėlė). Kiek atsimena, po jomis rastas kažkoks objektas – lyg gniužulas (susukta guminė pirštinė, paketas ar kažkas panašaus). Kažkuriuo momentu buvo pakviesta daugiau pareigūnų, kažkas paketą fotografavo. Ar buvo matyti, kas yra tame pakete, jau nebeatsimena. Buvo surašytas kratos protokolas; kiek atsimena, jis šį protokolą pasirašė kabinete. Ar tą dieną (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo dar kokius nors dokumentus, nebepasakys. Vėliau taip vadinamą treniruotę vykdė dar ir kitose patalpose, tačiau šuo daugiau jokių ženklų nerodė, niekas įtartino nebuvo rasta. Gerai atsimena tai, jog sugrįžęs į rinktinę, surašė tarnybinį pranešimą ir šuns panaudojimo aktą. Liudytojo R. G. nuomone, 2017 m. spalio 3 d. vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo pravesti treniruotę, skirtą šuns lavinimui ieškant narkotines, psichotropines medžiagas (negali pasakyti, ar patalpas siekta apžiūrėti tikslingai, siekiant surasti jose galimai paslėptas draudžiamas medžiagas) (8 t., b. l. 52-64).

Į teisiamąjį posėdį pakviesta ir jame apklausta kaip liudytoja O. Č. parodė, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė (tokias pareigas ėjo 2017 m. spalio mėn.) buvo atsakinga už kinologinę veiklą. Tarnybinių šunų, apmokytų ieškoti narkotines, sprogstamas ar kitas medžiagas, treniravimui buvo ieškoma naujų patalpų. Jeigu šunų treniruotės būtų vykusios tik Kinologijos centre, nelavėtų šuns įgūdžiai ir, esant reikalui, iškviestas į naują, jam nepažįstam vietą, jis nieko nesurastų. 2017 m. spalio 3 d. į (duomenys neskelbtini) vyko pagal (duomenys neskelbtini) vado patvirtintus užsiėmimus. Vadas buvo susiskambinęs su atsakingu asmeniu iš (duomenys neskelbtini) ir jiems buvo leista atvažiuoti treniruotis (leidimas duotas, kadangi įstaiga, kurioje ji dirbo, buvo pasirašiusi sutartį su Kalėjimų departamentu). Vyko ji, jos kolega R. G. ir tarnybinis šuo M. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), juos į treniruotei skirtas patalpas lydėjo kalėjimo darbuotojas (neatsimena, ar buvo vienas darbuotojas ar daugiau). Buvo nuvesti į apačioje esančias patalpas. Kiek atsimena, pirmiausia buvo atlikta sporto salės patalpos apžiūra, po to apžiūrėtos ūkinės patalpos. Tuo metu nurodytose patalpose jokių nuteistųjų nebuvo; ar patalpos buvo atrakintos, negali atsakyti. Netrukus po to, kai buvo pradėtos apžiūrėti ūkinės patalpos, šuo, priėjęs prie tose patalpose buvusių svarstyklių, pradėjo rodyti susidomėjimo ženklus. Matydami tokią situaciją, paprašė kalėjimo darbuotojo (darbuotojų) pakelti svarstykles. Po jomis buvo rastas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos medžiaga. Tas paketas netgi skleidė kvapą. Buvo iškviesti pareigūnai, atsimena, kad vienas iš atėjusių pareigūnų buvo moteris. Kažkuris iš atėjusių paėmė tą paketą, jį fotografavo (filmuojama nebuvo). Vėliau dar buvo tikrinamos kitos patalpos, ėjo ten, kur gyvena nuteistieji, kur laikomi sulaikytieji, tačiau daugiau niekas nerasta. Taip pat ėjo į kažkokias ūkines patalpas. Kratos protokolą pasirašė tą pačią dieną, netrukus po patalpų apžiūros. Pasirašyti ėjo į tarnybines patalpas (kabinetą). Ji pati jokio tarnybinio pranešimo nerašė. Tą darė jos kolega R. G. (pastarasis tarnybinį pranešimą surašė sugrįžęs į rinktinę (8 t, b. l. 52-64).

2017 m. spalio 3 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą (duomenys neskelbtini) ūkio aptarnavimo būrio patalpose, patalpoje prie sporto salės po metalinėmis svarstyklėmis rastas paketas, įvyniotas į polietileninį maišelį su neaiškios kilmės žalsvos spalvos medžiaga (1 t., b. l. 40).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1969(17) nurodyta, kad 2017 m. spalio 3 d., apie 10.00 val., kratos (duomenys neskelbtini) metu, patalpoje prie sporto salės, po laiptais, po metalinėmis svarstyklėmis rastame pakete, įvyniotame polietileniniame maišelyje, esanti augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,5629 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 19,4 proc. (1 t., b. l. 181-182).

Kalėjimų departamento Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2020 m. kovo 13 d. sprendimu buvo iš dalies išslaptintas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 3-11-RN-227 (RN), kuriame nurodyta „? ... ? po to A. Z. nuėjo į 12 postą pas prižiūrėtoją V. P.. V. P. A. Z. pasiūlė ieškoti kalėjime klientų, kuriems reikia degtinės, narkotikų ir t. t., o V. P. kartu su korpuso vyresniuoju Z. pristatys jam ko reikia, o pinigai bus dalinami ? ... ?“ (8 t., b. l. 95-97).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. L. parodė pažįstantis kaltinamąjį E. J., su juo susipažino daugmaž 2014-2015 m., pirkdamas detales automobiliui Marijampolėje (anksčiau E. J. kaip tik pardavinėjo detales). Paskui ne kartą bendravo darbiniais reikalais, pirko iš E. J. automobilį, vėl detales, nes pats užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu. Susitikdavo Marijampolės turguje. Kartą E. J. į turgų atvyko su savo žmona G. J., paskui pastarąją dar matė E. J. darbovietėje. Turėjo jos telefono numerį, galimai jam numeris buvo duotas tuo tikslu, jei kartais negalėtų prisiskambinti E. J.. Vieną dieną jam paskambino G. J., pasakė, kad E. J. yra įkalinimo įstaigoje (ten buvo jau kokį mėnesį ar kelis mėnesius), paklausė, ar jis (E. L.) galėtų perduoti vienam žmogui pinigus. Ji nurodė, kad duotų telefono numerį, kuriuo jis pasiskambins ir susitars dėl pinigų perdavimo. Jis sutiko, G. J. nurodė kontaktus asmens, kurio neįvardino. E. L. nurodė irgi neklausęs, su kuo turės susitikti, kas tai per asmuo, tiesiog pagalvojo, kad jis yra koks nors G. J. pažįstamas. Jam reikėjo perduoti 300 Eur (vėliau tuos pinigus E. J. žmona grąžino, kai buvo atvykusi į Vilnių). Kaip suprato, G. J. pirmiausia turbūt pati susiskambino su tuo žmogumi, o paskui atsiuntė jam (E. L.) numerį, kad galėtų susitarti dėl susitikimo. Gavęs telefono numerį, paskambino tam žmogui, sutarė ryte susitikti prie parduotuvės „Rimi“, esančios Žirmūnuose. Į susitikimą atėjo vyras (bendrai jį matė 3-4 kartus, tačiau apibūdinti negali, neturi vaizdinės atminties). Pastarasis prisistatė vardu (neatsimena, koks buvo nurodytas), ar jis (E. L.) minėjo savo vardą – negali pasakyti, nebepamena. Jie nieko nesikalbėjo, liudytojas teigė tik nurodęs, jog yra nuo E.. Padavė tam vyriškiui nurodytą 300 Eur sumą ir išvažiavo į darbą. Daugiau niekas pinigų perdavime nedalyvavo, ar su minėtu vyru buvo dar kažkas atvykęs, nežino, nieko daugiau nematė (vėliau liudytojas patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai viską geriau atsiminė, teisingai nurodė, kad buvo dar vienas vyriškis). Po kiek laiko vėl paskambino G. J. ir paprašė perduoti tam pačiam vyrui dar 300 Eur. Jis vėl padarė taip, kaip prašomas. Susiskambino su tuo vyriškiu, susitarė susitikti ir perdavė pinigus. Tuomet sekė trečias analogiškas G. J. prašymas, viskas vyko tokiomis pačiomis aplinkybėmis (ta pati suma, susitikimo vieta, tas pats asmuo, kuriam perdavė pinigus). Koks laikas skyrė G. J. prašymus, nebeatsimena. Paskutinis kartas buvo ketvirtas, tik tą sykį paskambinusi G. J. prašė perduoti ne tik pinigus (vėl 300 Eur), bet ir telefoną su ausinėmis. Juos G. J. jam atsiuntė siuntiniu į Klaipėdos autobusų stotį, siuntinio viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ ir ausinės. Liudytojo teigimu, telefono ir ausinių jis neperdavė, kadangi telefonas buvo užblokuotas. Iš pradžių G. J. paskambinusi jam pasakė atrakinimo kodus, po to paskambino ir parašė E. J., kuris prašė atrakinti telefoną, SMS žinute buvo atsiuntęs kodus. Vis dėlto telefono atblokuoti niekaip nepavyko (netiko nė vienas kodas), todėl nei jo, nei ausinių neperdavė vyriškiui. Susitikęs su pastaruoju (tuo pačiu kaip ir anksčiau), įdavė tik pinigus – 300 Eur. Liudytojas E. L. parodė, kad po to, kai perdavė pinigus, iš E. J. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad reikia perduoti telefoną, nes „mentas yra mentas“. Liudytojo teigimu, būtent tada jis suprato, kad vyriškis, su kuriuo susitikdavo ir perduodavo pinigus, yra pareigūnas. Iki tol to net neįtarė, galvojo, kad pinigus perduoda kokiam nors E. J. pažįstamam arba advokatui. Nei G. J., nei E. J. jam nieko iki tol nepasakojo ir neaiškino, kokiu tikslu reikia perduoti pinigus, kam juos perduoda ir pan. Taip pat nežinojo, kokiu būdu telefonas ir ausinės, kuriuos jis turėjo įduoti vyriškiui, turėjo pasiekti E. J.. Apskritai aplinkybes atsimena tik bendrai, išsamius parodymus davė apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius jo parodymus (3 t., b. l. 120-122, 124-126; 4 t., b. l. 3-16, 23-25), liudytojas E. L. nurodė, kad viskas apklausose surašyta teisingai ir prašė tais jo parodymais vadovautis (7 t., b. l. 78-86).

Ikiteisminiame tyrime E. L. buvo apklaustas kaip įtariamasis, jo apklausų, vykusių 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. protokoluose užfiksuota, kad paskambinusi E. J. žmona G. paprašė perduoti 300 Eur asmeniui, kuris turėjo jam paskambinti. Jis pažadėjo perduoti. Kitą dieną (datos tiksliai neatsimena) jam paskambino vyras, prisistatė, jog nuo E., paklausė, kada galima susitikti. Jis pasiūlė vyriškiui susitikti rytoj, tačiau šis nurodė rytoj negalintis, jie susitarė dėl susitikimo poryt. Susitikimo vietą pasiūlė jis (E. L.), susitarė susitikti iš ryto prie parduotuvės „Rimi Šiaurės miestelis“, esančios Žirmūnų g. 64, Vilniuje, įėjimo. Po poros dienų, kaip ir buvo susitarę, jis atvažiavo prie parduotuvės automobiliu (kokiu, tiksliai nepamena), paskambino vyrui, su kuriuo buvo susitaręs susitikti, po ko vyriškis priėjo, jis (E. L.) išlipo iš automobilio, išsitraukė piniginę, atskaičiavo 300 Eur, kupiūromis po 50 Eur, ir padavė tam vyriškiui. G. J. kitą dieną atsiuntė kodą ir gražino pinigus, pervesdama 300 Eur per Lietuvos paštą. E. L. teigimu, tas vyras buvo už jį žemesnis, stambesnio sudėjimo, vilkėjo juodą striuką, buvo su kepure, turėjo rankinę per petį (tą vyrą atpažintų). Kai vyriškiui padavė pinigus, šis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Po dviejų savaičių (tikslios datos neatsimena) jam vėl paskambino G. ir paklausė, ar jis gali vėl žmogui paduoti; suprato, kad vėl reikia paduoti pinigus ir sutiko tai padaryti. Jam buvo įdomu, dėl ko jis turi minėtus pinigus perduoti, tačiau G. J. to neklausė, galvojo, gal tai yra koks nors advokatas. Kitą dieną jam vėl paskambino tas pats vyras (skambino iš to paties numerio (duomenys neskelbtini)), susitarė susitikti kitą dieną. Kitos dienos ryte panašiu laiku, tarp 9.00 val. ir 10.00 val., jis atvažiavo prie parduotuvės „Rimi Šiaurės miestelis“, paskambino vyriškiui, pamatė šį ateinantį, išlipo iš automobilio ir padavė vyriškiui 300 Eur, kupiūromis po 50 eurų. Jokio pokalbio su atėjusiu pasiimti pinigų vyru nebuvo. G. J. tuos pinigus (300 Eur) vėl grąžino per Lietuvos paštą. 2017 m. rugsėjo mėn. gale vėl paskambino G. J., paklausė, ar jis galės paduoti pinigus asmeniui, kuris jam paskambins. Jis sutiko. Vėl ryte, datos tiksliai neatsimena, susitiko su tuo pačiu vyru, toje pačioje vietoje ir perdavė analogišką 300 Eur sumą (kupiūromis po 50 eurų). Jie nesikalbėdavo, padavęs pinigus jis iš karto išvažiuodavo; nežino, ką vyriškis veikdavo vėliau. Praeitą savaitę jam vėl paskambino G. ir paklausė, ar jis galės perduoti siuntinuką. Atsakė savaitgalį išvažiuojantis į Klaipėdą ir į Vilnių grįš tik pirmadienį. Tada G. pasakė, kad įduos siuntinį į Vilniaus autobusų stotį, tačiau E. L. nurodė geriau išsiųsti į Klaipėdos autobusų stotį, kur jam bus patogiau atsiimti. G. sutiko išsiųsti siuntinį į Klaipėdą; ji nurodė, kad minėtoje siuntoje bus 300 Eur ir mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 5“ su įkrovikliu bei laisvų rankų įranga. E. L. teigimu, jis nežinojo, kam bus skirtas siuntinys, jo prašė tik paduoti viską vyrui, kuriam visą laiką paduodavo. Sekmadienį, t. y. 2017 m. lapkričio 19 d., vakare paėmė siuntinį iš Klaipėdos autobusų stoties ir atsivežė į Vilnių. Namuose atidarė siuntos dėžutę, nes G. buvo jo paprašiusi pažiūrėti mobiliojo ryšio telefoną, nes šis buvo užblokuotas. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 14.00 val., jam parašė SMS žinutę vyras iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar susitiks rytoj, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d., 9.00 val. Jis vyriškiui parašė, kad tikriausiai taip. 2017 m. lapkričio 20 d., apie 9.00 val., vyras parašė esantis vietoje, E. L. atsakė, kad tuoj atvažiuos. Jie susitiko toje pačioje vietoje, E. L. padavė tam vyriškiui 300 Eur, kupiūromis po 50 eurų; dėl mobiliojo ryšio telefono vyriškiui pasakė, kad telefono dar nesutvarkė, aparatas yra sugedęs, pažadėjo pranešti, kai telefoną sutaisys. Vyras atsakė, kad gerai, po ko įsėdo į automobilį ir išvažiavo. E. L. teigimu, jis nežinojo, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas, įkroviklis, laisvų rankų įranga buvo skirti nuteistajam E. iš (duomenys neskelbtini); taip pat nežinojo, kur dirba ir kuo užsiima vyras, kuriam jis keturis kartus perdavė pinigus (3 t., b. l. 120-122).

2018 m. gegužės 16 d. papildomos įtariamojo apklausos metu E. L. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., vakare (tikslaus laiko neatsimena) paskambinęs ar parašęs trumpąją SMS žinutę G. J. ir pasakė, kad norint įjungti jos perduotą mobiliojo ryšio telefoną reikalingas prisijungimo kodas. Atrodo, G. J. tuomet jam atsiuntė prisijungimo kodą, tačiau kodas netiko. 2017 m. lapkričio 20 d., ryte, jam iš mobiliojo ryšio telefono (numerio neatsimena) paskambino nuteistasis E. J.; pokalbio metu pastarasis jam pasakė to mobiliojo telefono prisijungimo vieną ar du kodus. Pabandė įvesti E. J. pasakytus prisijungimo kodus, bet jie netiko. Anot E. L., G. J. prašymai perduoti keturis kartus po 300 Eur grynais pinigais į rankas asmeniui sukėlė įtarimus, dėl ko klausė G., kam skirti šie pinigai, bet ji atsakė, kad E. J. jai nurodė nesidomėti. E. L. nurodė supratęs, kad minėti pinigai yra už kažkokią paslaugą, tačiau nežinojo už kokią, galvojo, kad E. J. su tuo žmogumi, kuriam jis perduodavo pinigus, yra susitaręs galbūt dėl teisinių paslaugų ar advokato. Visus keturis kartus pinigus perdavė tam pačiam asmeniui (3 t., b. l. 124-126).

2018 m. liepos 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl E. L. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (4 t., b. l. 3-16).

Priėmus procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. liepos 25 d. E. L. buvo apklaustas kaip liudytojas. Apklausos metu jis prašė vadovautis parodymais, kuriuos davė įtariamųjų apklausų metu. Pabrėžė nežinojęs, kad piniginės lėšos, kurias G. J. nurodymu perduodavo vyriškiui, yra skirtos papirkti pareigūną; taip pat nežinojo, jog asmuo, kuriam G. J. nurodymu perdavė pinigines lėšas, yra pareigūnas. Tai, kad tas vyriškis yra pareigūnas E. J. nurodė (parašė SMS žinutę) tik po to, kai paskutinį kartą minėtam vyriškiui perdavė pinigus (maždaug po valandos). Dėl to, kad padėjo G. J., nei iš jos, nei iš kitų asmenų negavo jokio atlygio, G. J. padengė tik patirtas išlaidas kurui, kurį sunaudojo vežiodamas pinigus. Nežinojo ir to, kad mobiliojo ryšio telefonas ir jo įranga turėjo būti perduoti E. J. ar kuriam nors kitam asmeniui. Be to, papildomai nurodė, kad pirmą kartą G. J. nurodymu minėtam vyriškiui perdavė pinigus prie parduotuvės ,,Rimi“ esančios Vilniuje, Šiaurės miestelyje, kartu su šiuo vyriškiu buvo dar vienas vyriškis, panašaus ūgio kaip ir tas vyras, kuriam perdavinėjo pinigus; šio antrojo vyriškio atpažinti negalėtų, kadangi neįsidėmėjo jo požymių. Antrasis vyriškis tiesiog stovėjo šalia ir nieko nekalbėjo. Visais kitais kartais, kai minėtam vyriškiui perdavinėjo pinigus, pastarasis būdavo vienas, nepastebėjo, kad kartu su juo būtų buvę dar kokie nors asmenys (4 t., b. l. 23-25).

Į teisiamąjį posėdį iškviesta liudytoja G. J., pasinaudodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsisakė atsakyti į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus ir parodė tik tai, jog jos sutuoktinis E. J., su kuriuo santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų, 2017 m. vasarą paprašė persiųsti 300 Eur. Kadangi ji gyvena Marijampolėje, paprašė E. L. pagalbos. Pinigus perdavė E. L., o šis juos turėjo kažkam perduoti. Buvo dar keli atvejai, kai E. J. prašė pinigų – juos perdavė vėl per E. L. (susitikus padavė grynais), vieną sykį – siuntė per paštą E. L., o dar kartą – 300 Eur siuntė per autobusų stotį, tąsyk taip pat įdėjo ir mobiliojo ryšio telefoną (aparatas buvo neveikiantis, jį seniai turėjo namuose) ir laisvų rankų įrangą. E. L. prašė pasižiūrėti kodus. Nežinojo, kam jos sutuoktiniui buvo reikalingas telefonas ir įranga, kadangi su juo bendraudavo taksofonu (pasimatymų metu perduodavo taksofono kortelę). Teismo posėdžio metu liudytoja sutiko, kad būtų perskaityti ikiteisminiame tyrime jos, kaip įtariamosios, duoti parodymai (3 t., b. l. 153-155, 157-158), po ko patvirtino, kad jie surašyti teisingai. Be to, liudytoja atsakė į gynėjo S. Slapšinsko klausimą, parodydama, kad iš viso pinigus, o paskutinį kartą ir nurodytą įrangą, per E. L. perdavė 4 kartus (7 t., b. l. 49-65).

Ikiteisminiame tyrime 2018 m. liepos 26 d. liudytojo apklausos metu G. J. nurodė pasinaudosianti teise neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį E. J. Dėl parodymų, kuriuos davė apklausta kaip įtariamoji, pozicijos neišreiškė (4 t., b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip įtariamosios G. J. parodymuose (2017 m. lapkričio 30 d. apklausa) užfiksuota, kad ji nieko nežino apie susitarimus perduoti kyšį pareigūnui, V. P. nepažįsta ir nėra mačiusi; E. L. pažįsta kaip vyro draugą. Jos sutuoktinis E. J. buvo sulaikytas 2017 m. balandžio 27 dieną, nuvežtas į (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio mėn. jos vyras paprašė nusiųsti E. L. 300 Eur, mobiliojo ryšio telefoną ir ausytę, t. y. laisvų rankų įrangą. Jai E. J. paskambino telefonu; negali pasakyti, ar skambino iš mobiliojo ryšio telefono, ar iš taksofono. Ji vyro klausė, kam reikia pinigų ir minėtų daiktų, tačiau jis liepė nieko neklausinėti. Tada ji paskambino iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. į mobiliojo ryšio telefono numerį ir pasakė, kad E. prašo persiųsti jam (E. L.) mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. E. L. atsakė, kad viskas tvarkoje, laukia. E. L. jai nurodė siųsti į Klaipėdą, nes artimiausiu metu žadėjo būti minėtame mieste, po ko ji per autobusų siuntas išsiuntė pinigus ir nurodytus daiktus (viską sudėjo į kartoninę dėžutę). Mobiliojo ryšio telefoną, įkroviklį ir laisvų rankų įrangą paėmė iš namų, tuos daiktus turėjo seniai; į telefoną SIM kortelės nedėjo; nežino, ar tokia kortelė jau buvo telefone. Kitą dieną (datos neatsimena), po pietų, paskambino E. L. ir paklausė, ar šis pasiėmė siuntą. E. L. nurodė siuntą paėmęs, tuomet ji paprašė, kad jis pažiūrėtų mobiliojo ryšio telefoną, t. y. ar jis veikiantis, ar ne. E. L. atsakė, kad viską patikrins. Neatsimena, ar jai daugiau skambino jos vyras E. J.. 2017 m. lapkričio 19 d. ar 20 d. (tikslios datos ir laiko neatsimena) ji ar E. L. vienas kitam paskambino, pokalbio metu E. L. paprašė telefono prisijungimo kodų; ji kodų mintinai nežinojo, pasakė pažiūrėsianti, gal yra kur nors užsirašiusi. G. J. teigimu, tų kodų ji taip ir nerado, E. L. jai daugiau neskambino; pastarajam bandė skambinti pati, bet šis neatsiliepė. Apie tai, kad 300 Eur, kurie buvo perduoti E. L., bus panaudoti kaip kyšis pareigūnui, ji nieko nežinojo. Prieš šitą įvykį yra dar du kartus E. L. siuntusi po 300 Eur; E. L. turėjo tuos pinigus kažkam perduotų (nežino, kam konkrečiai). Vieną kartą ji pervedė E. L. 300 Eur per Lietuvos paštą, kitą kartą tokią pačią sumą perdavė per autobusų siuntas. Pasimatymo su vyru E. J. (duomenys neskelbtini) metu, šis jai pasakė, kad jį reketuoja nuteistasis (jo vardo neminėjo, sakė, kad narkomanas) (3 t., b. l. 153-155).

Papildomoje (2018 m. gegužės 15 d.) įtariamosios apklausoje G. J. parodė, kad savo vyro E. J. prašymu yra tris kartus susisiekusi su E. L. ir perdavusi jam po 300 Eur. Nežino, kam buvo skirti pinigai; paklausus vyro, šis liepdavo nesidomėti. Minėtų sumų per banko sąskaitas sutuoktiniui nepervesdavo, nes E. J. liepdavo perduoti E. L. grynais. Į užduotą klausimą, kodėl pokalbio metu su E. L. sakė „ar galėsi perduoti vėl tam“, G. J. nurodė tokio pokalbio neatsimenanti; nežinojo, kur bus panaudoti pinigai ir daiktai. Pinigų perdavimus E. L. ji savo vyro prašymu pradėjo daryti 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., tiksliai datos pasakyti negali. E. J. niekada nesakė, kad jam reikia paskolinti pinigų, perduodant juos E. L., kadangi jis stengdavosi jos neapkrauti savo problemomis, dėl ko nepateikdavo išsamios informacijos (3 t., b. l. 157-159).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. D. parodė nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 27 d. atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius E. J. ir A. Z. pažįsta, su jais kartu atliko dalį bausmės. Su E. J. bendravo artimiau, kartu išgerdavo arbatos, lankė sporto salę, abu gyveno dirbančiųjų patalpose, pirmame aukšte, tik skirtingose sekcijose (A. Z. gyveno antrame aukšte). Bausmės atlikimo metu jis buvo paskirtas darbų skirstytoju, šias pareigas ėjo nuo 2016 m. iki 2017 m. pradžios. Darbų skirstytojas buvo už visus atsakingas, visus skirstė. Būryje buvo 60-70 žmonių, kiekvienas buvo priskirtas tam tikriems darbams. Jis (D. D.) skirstydavo žmones, kad kiekvienas gautų proporcingai darbų, užduočių; sudarinėjo grafikus, kas už ką atsakingas ir kas kur budi. Generaliniame tvarkyme dalyvaudavo 5-10 nuteistųjų, juos tvarkymui atrinkdavo pagal mėnesio seką ir pagal eiliškumą iš būrio. Vėliau buvo atsakingas už darbų paskirstymus prie telefono. Ūkiniame būryje buvo telefonas, kai skambindavo iš administracijos, reikėdavo priiminėti skambučius ir nukreipti žmones į reikiamą vietą. Paskui darbų skirstytojo pareigas ėjo A. K.. E. J. dirbo šaltkalviu, o A. Z. – virtuvėje, gamino maistą. Kiek žino, pastarųjų santykiai nebuvo draugiški ir labai artimi, tiesiog darbiniai arba, galima sakyti, tarp jų nebuvo iš viso jokių santykių. Kiek žino, pastarieji nekonfliktavo, nematė, kad E. J. ir A. Z. būtų pykęsi. Liudytojas D. D. parodė šiek tiek bendravęs ir su A. Z., pykčių su juo neturėjo. Kas liečia A. Z., tai, liudytojo teigimu, dar iki pastarajam pasirodant būryje, ilgiau bausmę atliekantys nuteistieji rinko parašus, kad A. Z. nebūtų įkeltas į jų būrį, kadangi, kaip buvo pasakojama, prasidės neramus gyvenimas, kils daug rūpesčių. Iki A. Z. išties viskas būryje buvo ramu, o, kai šis atsikėlė, prasidėjo nemalonumai, būryje buvo daromos neplaninės kratos. D. D. teigimu, apsigyvenus A. Z., (duomenys neskelbtini) atsirado narkotinės medžiagos ir telefonai. Pats savo akimis yra matęs telefonus, jie būdavo padėti kirpimo patalpose. Šeštadieniais būdavo paskirtas laikas kirptis jų būriui, tuo metu nebūdavo jokios apsaugos, tada ir matė A. Z. su telefonu (buvo ne mažiau kaip du tokie atvejai). Pastarasis jam (D. D.) siūlė įsigyti telefoną (kokio modelio, nebeatsimena), kaina – 4 blokai cigarečių, tačiau jis atsisakė. Kokiu būdu A. Z. galėjo parūpinti telefoną, nežino, taip pat negali pasakyti, ar kas nors iš nuteistųjų įsigijo per A. Z. telefoną. Be to, liudytojas D. D. teisme parodė ir tai, kad A. Z. jam siūlė pirkti narkotinių medžiagų (tiesiogiai nėra matęs, kad A. Z. turėtų narkotinių medžiagų). Tai buvo 2017 m. vasarą ar pavasarį, apie tokį pasiūlymą liudytojas niekam nepranešė. A. Z. klausė, ar jis (D. D.) nori atsipalaiduoti, parūkyti. Konkrečios narkotinės medžiagos neminėjo, bet suprato, jog kalbama apie kanapes. Liudytojas nurodė ir šio pasiūlymo atsisakęs. Nežino, ar E. J. buvo kažką įsigijęs iš A. Z., niekada nematė, kad E. J. turėtų mobiliojo ryšio telefoną. Kalbant apie A. Z., tai tarp nuteistųjų buvo kalbos, kad pastarasis yra Kriminalinės žvalgybos skyriaus informatorius, o ir pats A. Z. neslėpė, kad turi užnugarį; prireikus rastų, į ką kreiptis užtarimo ar pagalbos (konkrečių pavardžių neminėjo). Jis turėjo ryšių kalėjimo vadovybėje, laisvai vaikščiodavo į Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpas, į kurias šiaip nenueisi, jeigu niekas neišsikviečia. A. Z. sakė, kad bendradarbiauja su KŽS pareigūnais, tą rodė ir tokia aplinkybė, kad jis laisvai galėjo keisti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tam tikrais atvejais jam buvo taikomos išlygos. Jeigu kas nors iš būrio prašydavo lovos ir atsilaisvindavo vieta 1-ame aukšte, kas buvo kaip privilegija, tai A. Z. nueidavo ir sutvarkydavo tokius reikalus. A. Z. nesunkiai galėjo išspręsti klausimus, kurių sprendimo formaliai negalėjo imtis, pastarasis oficialiai nebuvo paskirtas darbų skirstytoju, tačiau būtent jis inicijuodavo daugelį klausimų. Įkeltas į būrį, A. Z. buvo įdarbintas maisto dalintoju, bet paskui pats sėkmingai pasiprašė vadovybės ar tai pareigūnų, kad jį perkeltų į lengvesnį darbą virtuvėje, kur buvo mažai darbo ir atsakomybės. Maisto dalintojo darbas yra daug sunkesnis, o dirbti virtuvėje buvo privilegija. Liudytojo D. D. teigimu, A. Z. smurtavo prieš kitus nuteistuosius, tokie atvejai nors ir buvo pavieniai, bet tuo pačiu ne vienas ir ne du (apie tai liudytojas nėra niekam pranešęs), taip pat iš kitų nuteistųjų yra prašęs pinigų (žino, kad prašė T. V.). Nežino, ar E. J. turėjo galimybę paskolinti pinigų, suteikti paskolą.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu parodė ir tai, kad A. Z. yra pasakojęs planuojantis operaciją. Toks pokalbis buvo 2017 m. rugpjūčio – rusėjo mėn. laikotarpiu. Atsimena, kad tai buvo vakaras, po 18 val., kai visas būrys išeina į lauką. Kalbėjosi lauke, prie krepšinio aikštelės, buvo kokie 5-6 nuteistieji (E. J., A. D., A. K., A. C., kitų neatsimena), kai atėjęs A. Z. pradėjo pasakoti, jog ateis laikas, kai jis padarys tvarką, t. y. atliks kažkokius veiksmus, „degins pareigūnus“. Anot liudytojo, buvo toks laikotarpis, kai A. Z. siekė gauti paskatinimą ir įgyti teisę išeiti iki 3 parų namo, tačiau kiek kartų jis bandė, visada gaudavo neigiamą atsakymą. Gali būti, kad jo paminėtos planuojamos operacijos tikslas ir buvo kažkaip susijęs su teisę gauti išeiti kelioms paroms, galbūt gauti kitokį paskatinimą. Nieko konkrečiau apie tai, kokių veiksmų ketina imtis, kaip „degins pareigūnus“, A. Z. nepasakojo. Apie tą pokalbį atsimena, nes po mėnesio, kai buvo eilinė diena, atėjo pareigūnai ir išsivedė E. J. su A. Z., kurie buvo izoliuoti (tai buvo spalio ar lapkričio mėn.). Po kelių dienų sužinojo, kad yra sulaikyti ir pareigūnai. Teismui paklausus, kodėl liudytojas dėl eilės teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, nieko neužsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, D. D. teigė, jog buvo apklaustas tuo metu, kai bausmę atliko pusiaukelės namuose. Jam paskambino į darbą ir pranešė, kad atvyks darbuotojai iš Imuniteto skyriaus jį apklausti. Kitą dieną iš tiesų atvažiavo tyrėjas su dviem moterimis. Jis net nesuprato, kokiu klausimu šie atvyko, jam buvo sukeltas psichologinis šokas. Iš gyvenamosios patalpos buvo nusivežtas į Marijampolės pataisos namus. Norėjo išvengti apklausos, jautėsi nemaloniai. Apklausos kambaryje nebuvo iš karto informuotas, koks susitikimo tikslas, jo tiesiog klausinėjo, už ką aš sėdį, ką yra prisidirbęs, sakė gali greitai grąžinti į ten, iš kur atvažiavo. Tik vėliau uždavė klausimą, ar jis pažįsta E. J., kitus klausimus. Liudytojo teigimu, jis net nesuprato, apie kokį konkrečiai įvykį yra apklausinėjamas. Jau po apklausos, kai reikėjo pasirašyti, jis pats klausė, ar reikėjo papasakoti apie įvykį su pareigūnais, tačiau jam buvo atsakyta, kad nieko nereikia aiškinti, liepė pasirašyti, jeigu nori ramiai gyventi (tą pasakė pareigūnas iš Imuniteto skyriaus). Liudytojas teigė perskaitęs apklausos protokolą, norėjo įterpti savo pastabas, tačiau vyriškis neleido. Pažymėjo, kad patį protokolą surašė moteris, tačiau visus klausimus uždavinėjo ir bendravimas vyko su vyru. Atsakydamas į klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rasta narkotine medžiaga, liudytojas D. D. parodė, kad toks faktas jam yra žinomas. Draudžiama medžiaga aptikta Ūkio aptarnavimo būryje, sporto salėje. Ji buvo rūsio tipo patalpose, laiptais nusileidus į apačią, po laiptine buvo kambariukas ir sporto salė. Nuteistieji į šitas patalpas laisvai galėjo vaikščioti iki 21.30 val. Sporto salėje galėjo lankytis visi norintys, nuteistieji apsilankymą buvo pasiskirstę pagal tam tikrą laiką. Pati patalpa po laiptais prieš tai buvo užkrauta kėdėmis ir kitais rakandais. Daugmaž 2016-2017 m. (iki A. Z. ir E. J. atskyrimo) Ūkio aptarnavimo vedėjas prašė išvalyti patalpą, kad joje nieko nebūtų. Patalpa buvo išvalyta, tačiau joje liko kažkas iš daiktų, stovėjo svarstyklės. Neatsimena, ar A. Z. yra minėjęs, kam priklauso rastos narkotinės medžiagos (7 t., b. l. 78-86).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas D. D. parodė, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) be kitų nuteistųjų taip pat pažinojo nuteistuosius E. J. ir A. Z., tačiau su jais palaikė daugiau darbinius santykius, nebuvo nei geri draugai, nei pykosi. A. Z. jam nebuvo minėjęs, kad yra prašęs (duomenys neskelbtini) pareigūnų įnešti telefonus ar kitus neleistinus nuteistiesiems daiktus. Taip pat A. Z. nebuvo gyręsis, kad ketina minėtus pareigūnus ar kitus nuteistuosius įskųsti KŽS pareigūnams ar kitoms institucijoms. Likus kelioms dienoms iki jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini), matė, kaip įstaigos pareigūnai išsivedė ir izoliavo A. Z. ir E. J.; paskui iš nuteistojo T. V. sužinojo, kad minėti nuteistieji buvo izoliuoti dėl to, kad E. J. A. Z. buvo prašęs įsigyti mobiliojo ryšio telefoną. T. V. papasakojo, kad E. J. norėjo įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų su laisvėje esančiais artimaisiais palaikyti ryšius (1 t., b. l. 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. (T.) A. parodė kartu su kaltinamaisiais E. J. ir A. Z. atlikęs bausmę buvusiame (duomenys neskelbtini). Jis (T. A.) buvo maisto dalintojas, pagal užimamas pareigas vakarais turėdavo būti prie telefono, į kurį skambindavo pareigūnai, kai prireikdavo valytojo, sanitaro paslaugų korpusuose ir pan. 2017 m. lapkričio 17 d. (dieną tiksliai įvardino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu; datą įsiminė, kadangi po paros ar dviejų E. J. ir A. Z. buvo uždaryti į kitas patalpas) paskambino kažkuris darbuotojas (kas konkrečiai, neprisistatė) ir paprašė pakviesti A. Z. ateiti į antrą korpusą. Dėl kokių priežasčių A. Z. turėjo ten nueiti, jam skambinantysis nieko neaiškino. Vykdydamas nurodymą, nuėjo pas A. Z. į sekciją, rado pastarąjį miegantį. Pamatęs, kad A. Z. miega, nutarė jo nežadinti ir grįžęs prie telefono laukusiam darbuotojui pasakė, kad A. Z. nerado. Kodėl nutarė sumeluoti skambinusiam pareigūnui ir nežadinti A. Z., liudytojas parodė, kad jam tuo metu taip atrodė teisingiausia, buvo vakaras, nenorėjo budinti miegančio žmogaus. Neatsimena, ar vėliau A. Z. minėjo, kad jį prašė pakviesti ateiti į korpusą. Paklaustas dėl santykių su A. Z., liudytojas T. A. nurodė, kad su minėtu nuteistuoju sutarė draugiškai, konfliktų neturėjo. A. Z. (šis dirbo virtuvėje virėju) gali apibūdinti kaip paprastą, niekuo neišsiskyrusį iš kitų, pareigingą. Nieko nėra girdėjęs apie tai, kad A. Z. būtų konfliktavęs su kitais nuteistaisiais. Liudytojas draugiškai bendravo ir su nuteistuoju E. J. Nežino, kokie buvo E. J. ir A. Z. tarpusavio santykiai; kiek matė, nieko blogo tarp pastarųjų nevyko, abu pasisveikindavo, nežino, kad šie būtų konfliktavę. Negali apibūdinti, kokie buvo A. Z. santykiai su (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojais, administracijos darbuotojais; nors daugiau nei metus budėjo prie telefono, tačiau nežino, jog A. Z. būtų bent kada kviečiamas ateiti į KŽS pareigūnų kabinetą. Jam (T. A.) niekas nėra siūlęs pirkti, parduoti ar pavartoti narkotinių medžiagų, įsigyti mobiliojo ryšio telefonų; A. Z. apie tokius pasiūlymas niekada nėra užsiminęs. Su kaltinamaisiais V. P. ir A. Z. nėra bendravęs. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. A. patvirtino, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai (7 t., b. l. 132-140).

Ikiteisminiame tyrime 2017 m. gruodžio 12 d. atliktoje apklausoje liudytojas T. A. nurodė, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirbo nuteistųjų Ūkio aptarnavimo būryje kartu su nuteistuoju A. Z.. Liudytojo teigimu, jis 2017 m. lapkričio mėn., nuo 13 d. iki 19 d., Ūkio būryje buvo budintis (nuo 20.30 val. iki 22.00 val.) prie vietinio telefono, į kurį skambindavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, jeigu jiems reikėdavo pakviesti vieną ar kitą nuteistąjį. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 21.00 val. (tikslaus laiko neatsimena), paskambino pareigūnas (nežino, konkrečiai kuris) ir paprašė prie telefono pakviesti nuteistąjį A. Z. Jis nuėjo į gyvenamąsias patalpas ir pamatė, kad A. Z. miega, todėl pastarojo nežadino, o pareigūnui telefonu pasakė A. Z. nesuradęs. Pareigūnas telefonu nurodė, jog suradus A. Z., šiam pasakyti ateiti į 2-ąjį nuteistųjų korpusą. Jis (T. A.) pareigūnui pasakė, kad perduos A. Z. Kai vyko vakarinis patikrinimas, asmeniškai A. Z. nesakė, kad šio ieškojo pareigūnas, tačiau tuo metu, kai skambino pareigūnas, šalia buvo ir kitų nuteistųjų (kas tokie konkrečiai, įvardinti negali, neatsimena), todėl gal kažkuris jų ir pasakė A. Z., kad šio ieškojo pareigūnas iš 2-ojo korpuso. Liudytojas nurodė, kad su A. Z. nėra susipykęs, pareigūnų V. P. ir A. Z. nepažįsta (1 t., b. l. 59-61).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas liudytojas A. O. parodė nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. sausio 10 d. atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini), kartu bausmę atliko ir E. J. bei A. Z.. Kaltinamuosius V. P. ir A. Z. pažįsta kaip dirbusius nurodytoje bausmės atlikimo vietoje. Iš pradžių ėjo ryšininko pareigas, paskui buvo maisto dalintojas ir virėjas (tokias pareigas ėjo ir 2017 m. rudenį). Nuteistasis A. Z. buvo darbų skirstytojas (tik neatsimena, kuriuo konkrečiai laikotarpiu), vėliau pastarasis pradėjo dirbti virtuvėje, o E. J. perėmė iš A. Z. darbų skirstytojo pareigas; tiksliau po A. Z. darbų skirstytoju buvo A. K., o tada jau – E. J.; kažkuriuo momentu šias pareigas ėjo ir nuteistasis D. D.. Baigęs dirbti darbų skirstytoju, A. Z. tapo bugoru virtuvėje, t. y. buvo atsakingas tiek už maisto dalintojus, tiek už virėjus. Paklaustas dėl santykių su A. Z., liudytojas A. O. parodė, kad su pastaruoju sutarė neypatingai gerai. A. Z. galėdavo aprėkti, buvo ir tokių atvejų (apie 3-4), kai pastarasis prieš jį (A. O.) pavartojo ir fizinius veiksmus. A. Z. užsipuldavo dėl įvairių dalykų, pavyzdžiui, dėl rūkymo ne tam skirtoje vietoje; jei pamatydavo, jog kažkuriam nuteistajam būdavo įdedama daugiau maisto ir pan. Žino, kad A. Z. smurtaudavo ir prieš kitus nuteistuosius (konkrečių pavardžių nebeatsimena), mušdavo panaudodamas pagalius ir medines lenteles. Dėl to, kad patyrė iš A. Z. smurtą, liudytojas nurodė vieną kartą apie tai pasakęs vienam iš KŽS pareigūnų (šiuo metu pavardės negali įvardinti), taip pat kartą kreipėsi ir raštu. Vis dėlto niekas į jo informaciją nereagavo, išskyrus tai, kad A. Z. kuriam laikui apsiramindavo ir prie jo nelįsdavo. Mano, kad tai pareigūnai jį įspėdavo nesikabinėti ir nesmurtauti. Kokie buvo A. Z. santykiai su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, konkrečiai nežino, A. Z. apie tai nesigyrė, tačiau jis galėdavo „sutvarkyti reikalus su valdžia“, galėjo pakalbėti dėl galimybės pakeisti vienam ar kitam nuteistajam darbus, kažką užtarti. Tų aplinkybių dėl A. Z. smurto apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kadangi nenorėjo jokių problemų; tiesiog stengėsi viską iškęsti ir sulaukti bausmės pabaigos. Be to, A. Z. jam buvo grasinęs, jog tuo atveju, jeigu skųsis, tai išėjęs į laisvę, sulauks susidorojimo, kažkas jį (A. O.) pasitiks ir atkeršys (konkretesnių aplinkybių neaiškino). Iš A. Z. pasiūlymų įsigyti draudžiamų daiktų nėra sulaukęs, taip pat pastarasis niekada nėra reikalavęs iš jo pinigų. Apskritai nieko nežino apie tai, jog būryje, kuriame liudytojas atliko bausmę, būtų buvusi galimybė iš kažko įsigyti narkotinių medžiagų ar telefonų. Kokie buvo santykiai tarp A. Z. ir E. J. nežino, gali tik pasakyti, jog pastarieji pykdavosi, tačiau nesigilino, dėl ko kildavo tarp pastarųjų nesutarimai. Paklaustas dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. lapkričio 18 d. jis perdavė A. Z., kad šį pareigūnas kviečia į 2-ąjį korpusą, liudytojas A. O. parodė, jog taip galėjo būti (juo labiau, kad jis tam tikromis valandomis budėdavo prie telefono; sulaukus iškvietimų, eidavo pakviesti bugorą, darbų skirstytoją, santechniką, valytoją ir pan.). Šiuo metu tos situacijos dėl A. Z. iškvietimo nebepamena, tačiau jeigu taip nurodė apklausoje, negalėjo išsigalvoti. Kodėl įvardino būtent nurodytą datą, atsakyti negali; apie tokį įvykį pasakojo, kadangi to klausė apklausą atlikęs pareigūnas (7 t., b. l. 132-140).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime (2017 m. gruodžio 12 d.) liudytojas A. O. parodė neatsimenantis, kas įvyko 2017 m. lapkričio 18 d., tačiau neatmeta galimybės, kad jis perdavė nuteistajam A. Z., kad šį pareigūnas kviečia į 2-ąjį nuteistųjų korpusą. Visgi tokio fakto tiksliai neatsimena. Su nuteistuoju A. Z. nėra susipykęs, pareigūnų V. P. ir A. Z. nepažįsta (1 t., b. l. 66-67).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. C. parodė (duomenys neskelbtini) bausmę atlikęs 2016 – 2018 m., buvo viename būryje su A. Z. ir E. J.. Su abiem sutarė gerai, apskritai visi nuteistieji tarpusavyje bendravo draugiškai, iš niekieno jokių priešiškų veiksmų nepatyrė. Su A. Z. niekada nesipyko, pastarasis buvo draugiškas, skaniai gamino maistą, jam (liudytojui) padėdavo, nes jis (A. C.) daug ko bausmės atlikimo įstaigoje nežinojo, o A. Z. patirtis buvo daug didesnė. A. Z. turėjo kažkokias pareigas virtuvėje (galbūt maisto dalintojo), buvo „galva“, už daug ką atsakingas. Darbų skirstytojais dirbo A. (pavardės nebeatsimena), dar pora asmenų (atsimena, kad liudytojo bausmės atlikimo metu pasikeitė trys darbų skirstytojai). Gali būti, kad ir A. Z. buvo laikinai paskirtas darbų skirstytoju, tačiau tiksliai negali to pasakyti. Paklaustas, kaip A. Z. sutarė su kitais nuteistaisiais, liudytojas A. C. parodė, kad pastarasis su daug kuo gerai sutarė, tačiau tuo pačiu buvo ir nemažai nuteistųjų, kurie jo nemėgo. Kiek žino, buvo rašomi prašymai, kad A. Z. nebūtų įkeltas į Ūkio dalį. Kodėl dalis nuteistųjų nemėgo A. Z., atsakyti negali. Liudytojas pažymėjo su ne daug kuo bendravęs, turėjo konkretų ratą asmenų, su jais ir kalbėdavosi, į visokias istorijas nesigilino. Kokie buvo A. Z. santykiai su (duomenys neskelbtini) administracija, prižiūrėtojais, KŽS pareigūnais, nežino, gali tik pasakyti, kad visi darbuotojai pažinojo A. Z., tačiau negali pasakyti, ar jų santykiai su minėtu nuteistuoju, buvo kažkuo išskirtiniai. Yra matęs, kad pareigūnai išsikviesdavo A. Z. pas save, tačiau kviesdavosi ir kitus nuteistuosius. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų vykusi prekyba narkotinėmis medžiagomis, telefonais, liudytojas teigė nieko nežinantis. Nebuvo galimybės įsigyti nei draudžiamų medžiagų, nei telefonų. Atlikdamas bausmę, pats niekada nematė, kad kas nors būtų naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu, nors yra buvę atvejų, kad pas nuteistuosius rado telefonų. Kaip jie patekdavo, liudytojas A. C. teigė nežinantis, jis į tai nesigilino, norėjo ramiai atlikti skirtą bausmę ir išeiti į laisvę. Nematė, jog nuteistieji būtų vartoję narkotines medžiagas, būtų apsvaigę ir pan. Pasitaikydavo įvykių, kai nuteistieji susimušdavo, būdavo sužalotų asmenų, tačiau nieko konkretaus nežino, viskas labai greitai būdavo paslėpta. Su E. J., kaip ir su kitais nuteistaisiais, sutarė gerai, atrodė, kad ir E. J. bei A. Z. santykiai buvo draugiški, visi kartu prie vieno stalo gerdavo arbatą, valgydavo saldainius, jokių pykčių tarp pastarųjų jis (A. C.) nėra matęs. E. J. daugiausia bendravo su pirma sekcija; kai pradėjo dirbti šaltkalviu, bendraudavo su šaltkalviais. Atsimena, kad E. J. bendraudavo su nuteistaisiais T. V., A. K., A. D., D. D., M. N. (su pastaruoju buvo kilę iš vieno miesto). A. Z. bendravo su daugeliu nuteistųjų, tais pačiais A. K., D. D., Š., iš esmės su visais. Taip pat liudytojas A. C. parodė, kad atliekant bausmę niekas jo neprašė, nereikalavo paskolinti pinigų, apie tokius atvejus nė nėra girdėjęs. Pasitaikydavo, kad vienas kitam paskolindavo pakelį cigarečių, grąžindavo per algadienius ir tiek. Paprašytas papasakoti apie atvejį, kai jo (A. C.) buvo prašoma pakviesti A. Z. į 2-ąjį korpusą, liudytojas teigė tų aplinkybių jau nebeatsimenantis, pabrėžė viską papasakojęs ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius jo parodymus, A. C. parodė, kad viskas užrašyta teisingai ir prašė tais jo parodymais vadovautis. Patvirtino, kad toks atvejis tikrai buvo, nieko neišsigalvojo, pažymėjo, kad apklausoje nurodyti pareigūnai yra kaltinamieji V. P. (prašė pakviesti A. Z.) ir A. Z. (7 t., b. l. 149-161).

2017 m. gruodžio 12 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu liudytojas A. C. parodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 7.00 val., kieme prie virtuvės prie jo priėjo 2-ojo korpuso vyresnysis (vardo ir pavardės nežino, tačiau atpažintų) ir paprašė pakviesti nuteistąjį A. Z. į 2-ąjį nuteistųjų korpusą. Korpuso vyresnysis buvo dar su vienu pareigūnu, tačiau jis šio pareigūno nepažįsta; kai korpuso vyresnysis jo paprašė, tada pareigūnai nuėjo į 2-ąjį korpusą. Jis (A. C.) nurodė nuėjęs į Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamąją patalpą Nr. 3, pažadino A. Z., nes šis dar miegojo, ir pasakė, kad jį kviečia pareigūnai iš 2-ojo korpuso. A. Z. atsikėlė, apsirengė ir išėjo iš gyvenamosios patalpos. Liudytojo teigimu, vėliau jis, būdamas su maisto termosais kieme prie 1-ojo nuteistųjų korpuso durų, pamatė, kaip A. Z. nuėjo į 2-ąjį korpusą. Jis ir anksčiau matydavo, kad A. Z. bendraudavo su tais pačiais pareigūnais ir, kai šie budėdavo, A. Z. daug laiko praleisdavo su jais korpusuose, priklausydavo. Liudytojas pažymėjo Jis su nuteistuoju A. Z. nesantis susipykęs, pareigūnų, su kuriais artimai bendravo A. Z., vardų ir pavardžių nežino, tačiau galėtų juos atpažinti (1 t., b. l. 72-74).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas G. U. parodė 2016 m. – 2019 m. atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu dirbo įvairius darbus – buvo ir statybininkas, ir suvirintojas, ir valytojas. Bendravo su kartu bausmę atliekančiu E. J., su juo daugiausia ir palaikė ryšius, abu dirbo tame pačiame suvirintojų būryje. Liudytojas teismui patvirtino girdėjęs pokalbį tarp A. Z. ir E. J. Liudytojui būnant sporto salėje kartu su E. J., atėjo A. Z. ir pasakė norintis dviese pakalbėti su E. J., dėl ko liepė jam (liudytojui G. U.) išeiti. Išėjęs atsistojo už salės durų ir nugirdo kalbą apie pinigus; pats pokalbis vyko rusų ir lietuvių kalbomis; A. Z. kalbėjo rusiškai, E. J. – lietuviškai (rusų kalbos šis gerai nemokėjo, kalbėjo laužytai), buvo girdimi keiksmažodžiai. Tiksliai visko negalėjo suprasti, tačiau A. Z. reikėjo pinigų iš E. J. (liudytojo manymu, pastarąjį pasirinko, kadangi žinojo, jog E. J. turi verslą, iš ko sprendė, kad turės pinigų). G. U. teigė supratęs, kad A. Z. buvo reikalingas telefonas, tam reikėjo pinigų. Kokios sumos, nežino, neprisimena (gal 300 – 400, bet čia tik spėjimas). Taip pat negirdėjo arba nebeatsimena, kokiu būdu ir kam reikėjo tuos pinigus perduoti. A. Z. kalbėjo garsiai, o E. J. tyliai, jo beveik nebuvo galima išgirsti. Tai, kad kažkas negerai, suprato, kai pastarasis išėjo iš sporto salės. Kiek suprato, jeigu E. J. nesutiks skolinti pinigų A. Z., tai jam grės kažkokios pasekmės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad „reikalavo J. pinigų grasindamas“, liudytojas paaiškino turėjęs galvoje, kad pinigų buvo reikalaujama agresyviai; grasinimas atsispindėjo balso tone; kai paskui pamatė E. J., šis atrodė išsigandęs, jo veidas buvo išbalęs; paklausus, nieko atvirai sakyti nenorėjo, buvo nekalbus. Mano, kad A. Z. reikalavo iš E. J. pinigų, nes žinojo, kad šis turi verslą, gerai rengdavosi. Praėjus kokioms 3-4 dienoms nuo to nugirsto pokalbio, E. J. ir A. Z. buvo izoliuoti. Tada buvo kalbama, kad viskas dėl pareigūnų papirkimo, telefonų ir pan. Kai E. J. buvo išleistas iš izoliacijos, jam pasakojo, kad viskas atsitiko dėl telefono ir kažkokių pervestų pinigų. Kiek pamena, E. J. pinigus turėjo perduoti kažkokiems A. Z. draugams. Jo (liudytojo G. U.) A. Z. nėra prašęs/reikalavęs paskolinti pinigų.

Apklausos metu liudytojas G. U. taip pat nurodė, kad A. Z. buvo nariadčikas, tai yra prižiūrėtojas, kuris viskam vadovavo; buvo neoficialus darbų skirstytojas. Jo (G. U.) ir A. Z. santykiai nebuvo labai draugiški, abu nesutardavo. Jis vis kažkuo neįtikdavo A. Z., šis nuolat liepdavo atlikti nepriskirtus, perteklinius darbus; kilę konfliktai baigdavosi arba jo (liudytojo) sužalojimu, arba būdavo užsipultas žodžiais yra sulaukęs grasinimų. Ne sykį yra gavęs kumščių (smūgių) iš A. Z., apie ką yra pranešęs pareigūnui Š., tačiau nesulaukė jokios reakcijos (kitų pareigūnų neinformavo dėl glaudžių Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir nuteistojo A. Z. ryšių). Pats yra matęs, kaip A. Z. smurtavo prieš kitus nuteistuosius, kas iš esmės būdavo kiekvieną dieną. Pastarasis nuteistuosius mušdavo lentomis, visokiomis darbo priemonėmis, taip pat rankomis ir kojomis. Smurto priežasčių tiksliai negali įvardinti, tačiau galimai dėl to, kad nuteistieji neatlikdavo kažkokių darbų, neatiduodavo skolų. G. U. teigimu, nuo A. Z. jį nuolat gindavo E. J. (pastarasis taip pat užstodavo ir kitus nuteistuosius). Liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo galima įsigyti draudžiamų daiktų ar medžiagų, tai yra, taip vadinamos žolės, ir visa tai buvo galima padaryti per A. Z.. Apie tai žino, nes visi atvirai kalbėjo, daug kas vartodavo žolę. Nuteistieji (tokių buvo ne mažiau kaip 10) neslėpdami pasakodavo, kad pirko būtent iš A. Z., buvo matyti, kad jie rūkydavo ne paprastas cigaretes, o žolę (jausdavosi specifinis kvapas, be to, buvo galima spręsti iš nuteistųjų akių lūpų, elgesio – pasidarydavo pasnūdę, judesiai tapdavo nestabilūs). Pats iš A. Z. nieko nėra įsigijęs, nors šis jam porą kartų siūlė nusipirkti žolės. Konkrečiai nėra matęs, kad A. Z. būtų demonstravęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jų irgi buvo galima įsigyti per pastarąjį. Vienas nuteistasis pasakojo, kad telefoną pirko iš A. Z.. Žino, kad daug nuteistųjų būdavo skolingi A. Z., tos skolos susidarydavo dėl įsigyjamų uždraustų daiktų, žolės. Liudytojo teigimu, buvo sunku nepastebėti glaudžių santykių tarp A. Z. ir administracijos, prižiūrėtojų. Pats ne kartą yra matęs, kaip A. Z. su būrio viršininku geria arbatą, su prižiūrėtojais sveikinasi kaip su draugais. Minėtas nuteistasis dažnai lankydavosi pas KŽS pareigūnus, dar yra girdėjęs, kaip šis gyrėsi, jog kažkurioje teisėsaugos įstaigoje dirba jo kažkoks artimas giminaitis. Posėdžio metu aiškinantis skirtumus tarp liudytojo ankstesnių parodymų, G. U. teigė ikiteisminiame tyrime nurodęs ne visas aplinkybes, kurias išdėstė apklausiamas teisme. Jo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas surašytas tik pagal tai, ko buvo klausiamas, pats nieko iš esmės negalėjo nurodyti. Pati apklausa vyko gana keistai, jo buvo vis klausiama, ką jis veiks išėjęs į laisvę, ką veikė iki patekdamas į (duomenys neskelbtini) ir pan. Perskaitęs norėjo papildyti protokolą (dėl A. Z. veiksmų, pastarojo vadovavimo, telefonų, narkotikų ir kt.), bet pareigūnai nurodė, kad nereikia, sakė „čia viskas gerai, to užtenka, nereikia čia nieko gilintis“; buvo matyti, kad jiems visai nerūpi tikrosios aplinkybės. Po surašytu tekstu pastabų nenurodė, nes tuo metu jam atrodė, kad to negali padaryti, jam buvo liepta nurodyti, kad perskaitė, sutinka ir pasirašyti (7 t., b. l. 191-206).

Teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė kartu su kaltinamaisiais A. Z. ir E. J. atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini). A. Z. daug ką sau leido, yra gyręsis savo giminystės ryšiais, sakė, kad jo patėvis dirba, atrodo, Kalėjimų departamente, pažįsta visą (duomenys neskelbtini) administraciją. Pastarasis gerai sutarė su (duomenys neskelbtini) administracija, buvo kviečiamas į KŽS kabinetus. Atsimena, kaip pats A. Z. pasakojo, jog M. R. (pastarasis su vieninteliu A. Z. sveikindavosi paduodamas ranką, iš ko irgi galima spręsti, kad jų ryšys buvo gana artimas) pats skambindavo į operatyvinę darbuotojų grupę, o ne per budėtojus, kad niekas nesužinotų, jog kviečiasi A. Z.. Šis eidavo tiesiai pas būrio viršininką, o operatyviniai darbuotojai jam dar duris atidarydavo. Buvo porą atvejų, kai A. Z. ateiti buvo iškviestas ir telefonu. Liudytojas A. D. pažymėjo pats per bausmės atlikimo laiką į KŽS buvęs iškviestas tik vieną kartą. Atsimena, jog L. M. klausinėjo dėl kažkokio incidento, muštynių, taip pat klausė ir apie A. Z. (ar pastarasis nemuša, ar su juo bendrauja ir pan.). Nors ir bijodamas pasakyti teisybę, tačiau KŽS pareigūnams šiek tiek papasakojo apie narkotines medžiagas, muštynes, tačiau šie tik nusišypsojo, pasityčiojo, nieko net neužsirašė. A. D. teigimu, (duomenys neskelbtini) vyko prekyba narkotinėmis medžiagomis. Kaip jos patekdavo į įstaigą, nežino, tačiau jas platino A. Z.. Prokuratūrai, policijos įstaigai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, nepranešė, kadangi toks jo laiškas būtų perskaitytas. A. D. parodė, kad A. Z. jam pats yra siūlęs narkotinės medžiagos, klausė „nori suktinės parūkyti? Žolės yra.“ Tikrai buvo 2-3 atvejai, kai jam siūlė žolę ir chimkę. Be to, buvo dar vienas atvejis, kai A. Z. sekmadienį jam siūlė parūkyti žolės (liudytojas atsisakė), o pirmadienį vienintelis jis (A. D.) buvo nukreiptas atlikti testą. Tuomet liudytojui kilo klausimų, ar tai yra sutapimas, kad iš vakaro jam siūloma narkotinės medžiagos, o kitą dieną vedamas tikrinti. Paklaustas, kas yra chimkė, A. D. nurodė, jog, kaip supranta, tai ne pati medžiaga kaip žolė, tai kažkoks cheminis variantas (apipurkšta chemine medžiaga, specialiu vandeniu ar pan.). Pačios chimkės nematė, matė tik žalią pakelį su žaliomis granulėmis (rutuliukais), t. y. žole. Kaip atrodo žolė, žinojo iš televizijos (rodo tiek per žinias, tiek laidą „Farai“ ir pan.). A. Z. buvo minėjęs, kad yra chimkės parūkyti. Be to, kiti nuteistieji, kurie rūkydavo, sakydavo, kad rūko chimkę, dalindavosi suktinę ratu. Pasiūlymų dėl narkotinių medžiagų įsigijimo iš A. Z. buvo sulaukęs daugmaž nuo 2017 m. gegužės – birželio mėn. Liudytojas jų iš A. Z. nepirko, tačiau kiti nuteistieji įsigijo iš pastarojo narkotines medžiagas ir kartu jas vartojo (pirko M. N., G. J., apie tai jie patys sakė). Dėl rašytiniuose parodymuose, kuriuos teikė prokuratūrai, nurodytų teiginių, kad A. Z. narkotikus ir kitus uždraustus daiktus į (duomenys neskelbtini) įnešdavo pareigūnai, tai tokią nuomonę susidarė iš paties A. Z. kalbų (pastarasis aiškindavo turintis pareigūnų „stogą“), be to, kaip minėjo, viskas matėsi ir iš pastarojo bendravimo bei ryšių su pareigūnais. Taip pat iš A. Z. buvo galima įsigyti ir mobiliojo ryšio telefonų. Tą jam (A. D.) tiesiogiai yra siūlęs pats A. Z.. Gerai atsimena, kaip vieną kartą jis konkrečiai paklausė „ar tau reikia išmanaus?“; buvo dar ir kitas atvejis, bet tuomet daugiau užuominomis klausė. Telefono modelio neminėjo, tik sakė, kad kainuos 300. Vienas iš tokių pokalbių buvo 2017 m. vasarą, kitas – vasaros pabaigoje, rudenį. Iš kur pastarasis gaudavo telefonus, nežino. A. D. teigė telefono nepirkęs; ar pirko E. J., nežino, tačiau jis niekada nėra matęs E. J. turint mobilųjį telefoną. Tuo tarpu A. Z. turint mobiliojo ryšio telefoną matė, toks atvejis buvo vieną kartą. Ar A. Z. kam nors pardavė telefonų, konkrečiai nežino, to pats nematė, tačiau yra įsitikinęs, jeigu kas ir pirko, tai tik per A. Z.. Apie tai, kad parodymuose yra minėjęs, jog A. Z. telefonus pardavė nuteistiesiems S. ir T., tai tą, liudytojo A. D. teigimu, jam buvo pasakoję patys minėti nuteistieji.

Apklausiamas teisme liudytojas A. D. parodė, kad A. Z. smurtaudavo prieš kitus nuteistuosius. Daugiausia smurtas buvo vartojamas dėl įvairiausių menkniekių (kažkas kažko neišvalė, nesutvarkė, nepadėjo į vietą ir pan.). Nuteistieji būdavo žiauriai mušami, jiems buvo padaromi įvairūs kūno sužalojimai. Pats matė, kaip mušdavo medine lentele, matė smurtaujant prieš R. R., M. B., I. Z., K. ir kitus, kurių vardų bei pavardžių nebeatsimena. Ne vienas rašė pareiškimus (K., I., kuriam buvo plyšusi kasa), bet niekas į juos nereagavo. Anot liudytojo, nei jis, nei kiti nuteistieji negalėjo pasipriešinti A. Z., nes jo bijojo. Be to, kaip pažymėjo liudytojas, jo tikslas buvo greičiau išeiti į laisvę, bijojo, kad A. Z. nesugalvotų prieš jį kokios provokacijos (ko nors nepakištų ar neprikalbėtų būrio viršininkui, po ko surašys tokius dokumentus, kad nebus galimybės būti paleistam lygtinai), be to, bijojo ir smurto susilaukti. Matė, jog tie, kas pranešdavo apie kažkokias aplinkybes, iš karto sulaukdavo A. Z. reakcijos. Netgi pareigūnai jo bijojo. Atsimena, kaip A. Z. yra minėjęs, kad, jeigu jį užkliudytų, tai dėtų juos į vietą. Taip pat teisme apklausiamas liudytojas A. D. parodė, kad A. Z. reikalavo nuteistųjų paskolinti jam pinigų. Buvo atvejis, kai tokį reikalavimą išsakė ir jam (A. D.). Datos nebeatsimena, žino, kad buvo metų pabaiga. Liudytojui būnant antro aukšto ketvirtoje sekcijoje, žiūrint televizorių, atėjęs A. Z. pasilenkė prie dešinio šono ir pradėjo kažką šnibždėti. Išgirdo, kad pastarasis prašo paskolinti pinigų, 400 Eur. Liudytojas pasakė neturintis, po ko A. Z. nusitempė jį už rankos į virtuvę, kur toliau primygtinai prašė paskolinti pinigų. Iš pradžių nesakė, kam jų reikia, o paskui paminėjo kažkokią operaciją. Liudytojas toliau aiškino, kad neturi pinigų, o A. Z. sakė, kad netiesa, jis žino iš buhalterijos (pastarasis į joje lankydavosi, ten gerdavo kavą). A. D. parodė vis tiek nedavęs A. Z. pinigų, paaiškino, kad jam 400 Eur yra didelė suma, pats nori pradėti verslą, pirks automobilį. Nepaskolinus pinigų, fizinių veiksmų nesusilaukė, bet prasidėjo kitokia agresija –- nemalonūs žodžiai, patyčios, žeminimas, daiktų, maisto vogimas. Anot liudytojo, jam žinoma, kad panašiu laikotarpiu (maždaug po savaitės, kai reikalavo iš A. D.) A. Z. pinigų prašė ir iš E. J.. Girdėjo, kaip vakare prausykloje stovėjo E. J. ir A. Z., pastarasis gestais, pakeltu tonu prašė pinigų. Pinigų sumos neįvardijo, bent jau A. D. to negirdėjo praeidamas pro šalį. Taip pat buvo ir dar vienas atvejis (prie telefono), kai pakeltu tonu, vartodamas žargoną, prašė iš E. J. pinigų. Kaip jis suprato, dėl pinigų skolinimo E. J. ir A. Z. patalpino į karantiną (lapkričio-gruodžio mėn.). Apie A. Z. veiksmus (smurtą, narkotikus ir kt.) liudytojas teigė nurodęs pareigūnams, kai pirmą kartą buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini). Apklausą atliko pareigūnai iš Imuniteto skyriaus, A. Ž. ir N. V.. Tik pradėjus sakyti apie A. Z., kad jis minėjo apie operaciją, pareigūnai šaipėsi, juokdamiesi klausė, ar čia jis krūtinės operaciją darysis ir pan. Liudytojas pareigūnams minėjo, kad A. Z. reikalavo iš jo (A. D.) pinigų, o pastarieji mėtė replikas, ar A. Z. pinigų reikėjo krūtinės įsistatymui. Matant tokią pareigūnų reakciją, nebuvo pagrindo jais pasitikėti. Pareigūnai jam aiškiai pasakė, kad juos domina tik byla ir nieko apie A. Z. veiksmus nenorėjo girdėti, pastabų apklausos protokole nerašė, nes nežinojo, jog turi tokią teisę (7 t., b. l. 149-161).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atlikęs nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario 15 d. Bausmę atliko Ūkio aptarnavimo būryje, nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki išėjimo į laisvę buvo paskirtas darbų skirstytoju (nuteistiesiems paskirstydavo darbus, kur eiti, ką daryti ir pan.). Į šias pareigas skirdavo komisija, informacija apie tai, kas paskirtas darbų skirstytoju, buvo skelbiama viešai. Su A. Z. ir E. J. susipažino, kai jie atvyko į (duomenys neskelbtini), atrodo, tai buvo 2017 m. Kol jis (A. K.) atliko bausmę, A. Z. niekada nebuvo paskirtas į darbų skirstytojo pareigas. Kas liudytojui išėjus į laisvę skirstė darbus, nežino (vėliau patikslino, jog prieš jį darbų skirstytoju buvo D. D., o po jo (A. K. – S. J.). Kai į (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas A. Z., liudytojas laisvės atėmimo bausmę atliko dar apie metus laiko. Ūkio aptarnavimo būryje tarp nuteistųjų kartais pasitaikydavo smurto atvejų, tačiau niekada nematė, kad prieš nuteistuosius būtų smurtavęs A. Z. ar E. J.. Ar (duomenys neskelbtini) buvo galimybė įsigyti narkotinių medžiagų, telefonų, negali pasakyti (pats nei draudžiamų medžiagų, nei telefonų pas nieką nėra matęs). Tik iš pareigūnų kalbų yra girdėjęs, kad buvo atvejų, kai įstaigoje surasta narkotinių medžiagų. A. Z. jam (A. K.) niekada nėra siūlęs įsigyti nei narkotinių medžiagų, nei telefono. Ar pastarasis (A. Z.) pats vartojo narkotikus, to liudytojas teigė nežinantis. Taip pat liudytojas A. K. negalėjo atsakyti, kokie buvo A. Z. santykiai su (duomenys neskelbtini) administracija, KŽS pareigūnais; pažymėjo tik, jog bendravimas vyko, bet nežino, kaip intensyviai. Pačiam liudytojui pas KŽS viršininką vaikščioti neteko, kitiems nuteistiesiems (prasižengusiems) kartais reikdavo apsilankyti. Paklaustas, kas KŽS pareigūnams teikdavo informaciją apie situaciją būryje, A. K. atsakė, kad tai jam nėra žinoma. Taip pat parodė, kad A. Z. niekada nėra sakęs, jog ruošiasi įskųsti vieną ar kitą (duomenys neskelbtini) pareigūną. Kas liečia A. Z. ir E. J. santykius, tai, kiek matė iš šono, atrodė, kad pastarieji sutaria draugiškai. Niekada nėra girdėjęs, kad A. Z. būtų kažko reikalavęs ar prašęs iš E. J.. Taip pat nėra girdėjęs, kad E. J. būtų prašęs A. Z. kažkokių paslaugų, lengvatų ar daiktų įsigyti (8 t., b. l. 20-26).

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. M. (A. M.) parodė kartu su kaltinamaisiais E. J. ir A. Z. atlikęs laisvės atėmimo bausmę (liudytojo bausmės laikas nuo 2016 m. iki 2019 m.). (duomenys neskelbtini) dirbo ryšininku, E. J. – šaltkalviu, o A. Z., atrodo, dirbo virtuvėje. Anot liudytojo, jis su visais nuteistaisiais bendravo vienodai, nei su A. Z., nei su E. J. artimų ryšių nepalaikė. Kiek matė, pastarieji (A. Z. ir E. J.) sutarė normaliai, tarp jų konfliktų, pykčių nėra pastebėjęs. Ar E. J. yra kažko prašęs iš A. Z., nežino. Jam (A. M.) nuteistasis E. J. nėra siūlęs jokių pinigų, gal kiti ir kalbėjo, kad kitiems nuteistiesiems siūlė, tačiau ne jam; atsimena, jog būdamas valgykloje kažką girdėjo, kaip E. J. siūlė, tačiau jokių konkretesnių detalių nurodyti negali. A. Z. nėra sakęs, kad E. J. prašo duoti parodymus apie tai, kad A. Z. (duomenys neskelbtini) užsiima neteisėta veikla, neprašė minėtą nuteistąjį apkalbėti. Konkrečiai to, kad E. J. būtų prašęs, jog nuteistieji duotų A. Z. kaltinančius parodymus, siūlęs atlygį už tai, negirdėjo (9 t., 76-81).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. L. parodė, jog kartu su kaltinamaisiais E. J. ir A. Z. atliko bausmę (liudytojo bausmės laikas nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2019 m. birželio mėn.), dirbo ūkio dalyje; kaltinamuosius A. Z. ir V. P. žino tik iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojus. Liudytojas nurodė dirbęs kirpėju, E. J. – šaltkalviu, o A. Z. buvo virtuvės brigadininkas. Su šiais abiem nuteistaisiais bendravo normaliai, nesipyko, kiek daugiau bendravo su A. Z., o su E. J. išvis minimaliai (yra kalbėjęs, kai E. J. ateidavo apsikirpti; su pastaruoju kalbėjo lietuviškai, tačiau yra girdėjęs E. J. su kai kuriais nuteistaisiais bendraujant ir rusų kalba, tačiau tai nebuvo dažnai). Kaip tarpusavyje sutarė E. J. ir A. Z. nieko konkrečiai pasakyti negali, pats nėra matęs, kad pastarieji ginčytųsi, konfliktuotų, muštųsi ir pan. Ar E. J. yra kažko prašęs iš A. Z., taip pat nežino. Iš nuteistojo M. N. girdėjo tik tai, kad E. J. siūlė jam (M. N.) 500 Eur, kad šis parašytų pareiškimą prieš A. Z., nurodydamas, kad pastarasis siūlė narkotikų. Be to, nuteistasis I. Z. aiškino, kad A. Z. jį sumušė, jautėsi prastai, dėl viso to rašė pareiškimą; tame pareiškime I. Z., atrodo, nurodė, kad įvykį matė jis (D. L.), kas, liudytojo D. L. teigimu, buvo netiesa. Visi antrame aukšte pirmoje sekcijoje gyvenę nuteistieji sakė, kad jokių muštynių apskritai nebuvo, I. Z. prastai pasijuto gulėdamas lovoje, skundėsi pilvo skausmu, buvo išvežtas į ligoninę. Nuteistieji pasakojo, kad buvo surašytas laiškas, kuriame nurodyta, jog kažkas atvažiuos iš Kalėjimų departamento, buvo prašoma, kad I. Z. parašytų pareiškimą prieš A. Z., kuris šį neva sumušė. Liudytojas D. L. suprato, kad laišku to prašė nuteistasis E. J.. Tokios aplinkybės buvo daugmaž 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Kodėl E. J. buvo suinteresuotas, kad prieš A. Z. būtų parašyti pareiškimai, nežino. Toliau apklausiamas liudytojas patikslino visgi bendrai iš kalbų girdėjęs, kad E. J. ir A. Z. dėl kažko pykosi, kažkas tarp jų buvo su pareigūnais, šiuos pagavo kažką nešant. Kalbos, kad E. J. siūlė pinigus, buvo daugmaž mėnuo ar du iki pareigūnų sulaikymo (dėl laiko gali ir klysti). Liudytojas pažymėjo, jog nėra matęs, kad A. Z. ir E. J. būtų naudojęsi mobiliojo ryšio telefonais, tik girdėjo, kad pas šaltkalvius, kur dirbo E. J., buvo rastas modemas ar telefonas; kiek pamena, ar tai E. J. darbo vietoje, ar šis buvo užkluptas naudojantis; pats matė, kaip pareigūnai rastą daiktą išnešė. Liudytojui pradėjus atlikti bausmę, A. Z. dar nebuvo; šis buvo patalpintas 2016 m., apie gruodžio mėn.; atrodo, dirbo maisto dalintoju. E. J. atvyko vėliau, gyveno kitoje sekcijoje. Kokia buvo minėtų nuteistųjų materialinė padėtis, liudytojui nežinoma. Taip pat nežino, ar E. J. kažkam skolino pinigus. Jis pats (D. L.) nei iš E. J., nei iš A. Z. pinigų nėra skolinęsis; iš A. Z. tik draugiškai paprašydavo cigarečių. Atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė buvęs užfiksuotas neblaivus. Anot D. L., alkoholio gavo vietinėje ligoninėje; tiksliau tai buvo dezinfekavimo skystis (tai buvo apie 2019 m. gegužės mėn.). Alkoholį vartojo vienintelį kartą. Nė vienas iš pažįstamų nuteistųjų (duomenys neskelbtini) nevartojo alkoholio ar žolės. Jis pats narkotinių medžiagų apskritai nėra vartojęs (nei bausmės atlikimo vietoje, nei laisvėje) (9 t., b. l. 76-81).

Į teisiamąjį posėdį iškviesta ir apklausta kaip liudytoja N. V. (nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. ėjusi (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigas) parodė, kad jai buvo paskirta (tiesioginio vadovo ar jį pavaduojančio asmens) dirbti su nagrinėjama byla, tiksliau su tuo meru atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Tikslios datos, kada įsitraukė į tyrimą, neatsimena; IBPS sistemoje darbui jai buvo suteiktos teisės. Kiek pamena, buvo sudaryta tyrimo grupė; jos sudėties neatsimena; gali pasakyti tik tiek, kad ji (N. V.) buvo pagrindinė tyrėja, atliko daugumą veiksmų; į grupę dar buvo įtrauktas tyrėjas A. Ž., kitų asmenų nepamena; ar buvo paskirtas grupės vadovas, pasakyti negali. Liudytoja parodė atlikusi nemažą skaičių tyrimo veiksmų, apklausinėjo liudytojus, atliko tuo metu įtariamojo statusą turėjusio E. J. apklausas. Atliekant apklausas kartu yra dalyvavęs ir tyrimo grupės narys, vyriausiasis specialistas A. Ž.. Gali būti, kad pastarasis taip pat užduodavo klausimus. Ar jo klausimai buvo fiksuojami apklausos protokole, nebepamena; galėjo būti, kad klausimų ir neužrašydavo; pamena, kad fiksuodavo gynėjų klausimus. Visos apklausos vyko taip kaip numato procesas – pradžioje išaiškinamos įtariamojo ar liudytojo teisės; jei apklausiamas įtariamasis, jis supažindinamas su jam reiškiamu pranešimu apie įtarimą, siūloma duoti parodymus, klausiama apie tyrimui reikšmingas aplinkybes; įtariamiesiems būdavo užtikrinamas gynėjų dalyvavimas. Surašius protokolą, asmuo susipažįsta su savo parodymais, parašo, kad juos perskaitė, nurodo, kad surašyti teisingai (jei teisingai ir neturi pastabų), patvirtina vardu, pavarde bei parašu. Kiek atsimena, apklausti įtariamieji skaitydavo užfiksuotus parodymus, su protokolo turiniu susipažindavo tiek jie, tiek jų gynėjai; įtariamiesiems būdavo išaiškinta teisė teikti pastabas. Iš esmės analogiškai vyko ir liudytojų apklausos, visi susipažindavo su surašytais parodymais, kiekvienam buvo išaiškinta teisė teikti pastabas, tuo pasinaudoti galėjo kiekvienas apklausiamas asmuo. Į užduodamus klausimus, susijusius su tuo metu įtariamojo E. J. apklausomis, liudytoja N. V. nurodė apklausas atsimenanti bendrai. Visi pastarojo parodymai, susiję su atliekamu tyrimu, buvo užfiksuoti, įtariamasis nebuvo ribojamas, kokias aplinkybes nurodyti. Neatsimena, kad E. J. būtų pageidavęs nurodyti kažkokius duomenis, susijusius su A. Z.. Nei ji, nei kolega/kolegos (jei tokie dalyvavo) neaiškino įtariamajam, kad tam tikros pastarojo įvardijamos aplinkybės nebus fiksuojamos. Gali būti, jog kažkurios apklausos metu įtariamasis E. J. atsisakė duoti parodymus. Atsimena, kad pastarojo gynėjas (advokatas S. Slapšinskas) nurodė, kad įtariamasis per savaitę savo parodymus pateiks raštu. Motyvų, dėl kurių buvo išreikštas noras teikti rašytinius parodymus, neatsimena (galimai priežastys apskritai nebuvo įvardijamos). 2018 m. rugsėjo 4 d. apklausoje E. J. nurodė, kad jo raštu duoti parodymai yra tikslesni ir prašė jais vadovautis; pažymėjo, kad dar detalesnius parodymus, jis duos teisme, paaiškins, kodėl prašo remtis būtent rašytiniais parodymais. Liudytojos teigimu, tokios parodymų kitimo priežastys nebuvo analizuojamos, kadangi įtariamais turi teisę duoti tiek parodymus tyrėjui, tiek teikti juos raštu. E. J. pats priežasčių neįvardino, o per prievartą apie jas neklausinėjo, juo labiau, kad įtariamasis turi teisę pasirinkti, kokius parodymus duoti.

Atliko liudytojų D. D., G. U., A. D. apklausas, kurios vyko kaip įprastai – pradžioje išaiškinamos teisės, pasiūloma duoti parodymus (laisva forma ir atsakant į klausimus), kurie yra fiksuojami. Surašius protokolą, visi liudytojai susipažindavo su turiniu; buvo išaiškinta teisė teikti pastabas ir papildymus. Neatsimena, kad apklausiant nurodytus liudytojus būtų kilusios bent kokios konfliktinės situacijos. Liudytojai buvo apklausiami dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, apie kurias ir buvo prašomi papasakoti. Neatsimena, kad liudytojai apklausų metu būtų pageidavę nurodyti papildomas aplinkybes apie A. Z. galimus neteisėtus veiksmus, nė vienas nieko nenurodė perskaitę protokolus, nors turėjo galimybę teikti papildymus; dėl atliktų apklausų nebuvo gauta jokių skundų. Pabrėžė, kad iš jos (N. V.) ar kolegų pusės nebuvo atsisakoma fiksuoti kažkokias aplinkybes dėl A. Z. veiksmų (būtų nefiksavę nebent aplinkybių, susijusių su A. Z. asmeniniu gyvenimu, tai yra tuo, kas visiškai neturėjo sąsajų su tyrimu); jei būtų pateikta riboto naudojimo informacija, ji būtų užfiksuota įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo, kad prieš apklausą buvo prisistatoma (taip pat segėdavo pakabinamas korteles, kuriose buvo nurodytas vardas, pavardė, pareigos ir darbovietė); apklausos vykdavo (duomenys neskelbtini) patalpose, kuriose advokatai susitikdavo su savo ginamaisiais, taip pat administracijos patalpose, kur būdavo kompiuteriai. Atliekant ikiteisminį tyrimą jokios įtakos (iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų ar kitų asmenų) dėl A. Z. nebuvo daroma. Niekas iš (duomenys neskelbtini) nesidomėjo ir nesikišo į ikiteisminį tyrimą, jokie duomenys pašaliniams nebuvo atskleisti. Kas iniciavo tai, kad A. Z. buvo izoliuotas, nežino. Ikiteisminiame tyrime jai teko apklausti A. Z., visus pastarojo duotus parodymus užfiksavo. Atskirai su A. Z. prieš apklausas nebendravo. Konkrečių aplinkybių, susijusių su pateiktais įtarimais, nurodyti negali, kadangi praėjo pakankamai daug laiko ir ji su ikiteisminiu tyrimu seniai nebedirba (7 t., b. l. 191-206).

Į teisiamąjį posėdį iškviestas ir apklaustas kaip liudytojas A. Ž. ((duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas) parodė, kad buvo priskirtas tyrimo grupei, kuri atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Grupės vadovas yra skyriaus viršininkas (G. Z., jį pavaduodavo S. A.), jis sprendžia dėl grupės sudėties. Pamena, kad tyrimo grupėje buvo N. V., A. B.. Atsimena, kad atliko E. J., liudytojų D. D., G. U., A. D. ir kt. apklausas. Tuo metu įtariamojo E. J. apklausa vyko (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete, dalyvavo gynėja, įtariamajam buvo pareikštas pirminis pranešimas apie įtarimą. Apklausos eiga vyko kaip įprastai – išaiškinamos teisės, įteikiamas įtarimas, paaiškinama, kuo asmuo įtariamas, prašoma papasakoti jam žinomas aplinkybes (iš pradžių laisva forma, paskui užduodami klausimai). E. J. ir jo gynėja perskaitė surašytą protokolą, turėjo galimybes teikti pastabas ar papildymus. Į klausimą, ar tos apklausos metu E. J. turėjo galimybę išdėstyti visus norimus parodymus, susijusius su A. Z., liudytojas A. Ž. atsakė, jog greičiausiai buvo prašoma pasakoti tai, kas susiję su pareikštu įtarimu (pagrindiniai klausimai buvo dėl draudžiamų daiktų – iš kur, kaip, per ką jie buvo gaunami); to, kad įtariamasis būtų išreiškęs norą papasakoti kažkokias konkrečias aplinkybes dėl A. Z., jo elgesio ir vaidmens būnant (duomenys neskelbtini), neatsimena, tačiau bet kokiu atveju iš įtariamojo niekas neatėmė galimybės po apklausos protokolo teikti savo papildymus. Nesutinka su teisme liudytojų išsakytais parodymais, kad jiems nebuvo leidžiama duoti parodymus apie A. Z. neleistinus veiksmus. Pirmiausia, D. D., G. U., A. D. bausmę atliko viename būryje, jie turėjo galimybes susitarti, kokius parodymus duoti, aiškinti neva jiems buvo neleidžiama dėstyti vienokių ar kitokių aplinkybių. A. Ž. akcentavo kad visi liudytojais apklausti nuteistieji turėjo visas galimybes kreiptis į KŽS ir nurodyti viską, kas susiję su A. Z.. Jeigu liudytojai būtų nurodę tokias aplinkybes, kad A. Z. mušdavo nuteistuosius per lytinius organus, iš kažko yra atėmęs sportbačius, tokia informacija būtų perduota KŽS, į apklausos protokolą neįtrauktų, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne dėl tokių įvykių. Nesutinka, jog apklausiant A. D., jis (A. Ž.) kartu su N. V. šaipėsi, neleido pasakoti apie A. Z. „planuojamą operaciją“; neatsimena, ar apklausos metu, liudytojas suteikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) galimai vykstančią prekybą narkotikais, smurtą prieš nuteistuosius ir pan. Apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad daugelyje apklausų dalyvaudavo kartu su N. V. (protokolą rašydavo vienas iš jų), dalis apklausų (ypač įtariamųjų) buvo filmuojamos, siekiant išvengti provokacijų. Dalyvaudamas apklausose niekada neduodavo nurodymų apklausiamiems asmenims, kokio turinio parodymus šie turi duoti, o ką nutylėti. Negali konkrečiai atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) buvo gautas nuteistojo M. N. laiškas-pareiškimas apie A. Z. smurtą, prekybą narkotikais, kitais uždraustas daiktais; pats tokio laiško tikrai nėra matęs; jei jis buvo gautas, galėjo būti atiduotas į (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyrių. Taip pat neatsimena, ar apklausinėjo (vienas arba su N. V.) nuteistąjį M. N..

Paklaustas apie A. Z., liudytojas A. Ž. nurodė žinojęs pastarąjį kaip ne kartą nuteistą asmenį. Šis jau buvo teistas tuo metu, kai liudytojas dar dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbdamas (duomenys neskelbtini) bendravo su daug nuteistųjų, nei su vienu iš jų, taip pat ir A. Z., nebuvo kitokių santykių nei formalūs, susiję tik tarnybos reikalais. Su A. Z. neformaliai nėra bendravęs, jo niekur nesikviesdavo, nėra teikęs pastarajam jokių užduočių. Nežino, koks buvo minėto nuteistojo statusas (duomenys neskelbtini), santykiai su (duomenys neskelbtini) administracija, KŽS; gali pasakyti tik tiek, jog buvo žinoma, kad nuteistasis A. Z. buvo lojalus KŽS, bendradarbiaudavo su minėtu skyriumi. Į klausimą, ar iš A. Z. gaudavo kažkokią informaciją, tai, liudytojo teigimu, gaudavo tiek, kiek persiųsdavo (duomenys neskelbtini), ką perduodavo pareigūnai. Apie (duomenys neskelbtini) atliktą kratą-apžiūrą, kurios metu po svarstyklėmis buvo rastas paketas, žino, tačiau nedisponuoja informacija, kas nurodė atlikti kratą, pats joje nedalyvavo. Imuniteto skyriuje vėliau paaiškėjo informacija, kad į (duomenys neskelbtini) buvo įnešta narkotinė medžiaga. Visi šios bylos ikiteisminiame tyrime duoti A. Z. parodymai yra užfiksuoti apklausų protokoluose, pastarasis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Liudytojas A. Ž. nurodė atlikęs ir kriminalinės žvalgybos veiksmus; juos vykdė ir dėl nagrinėjamos bylos, vėliau kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo išslaptinti ir pateikti į bylą (liudytojas nurodė konkrečiai atlikęs telefoninių pokalbių kontrolę). Dėl (duomenys neskelbtini) 2017-09-26 iš (duomenys neskelbtini) gautos informacijos, kurios iniciatorius buvo L. N. (informacija apie tai, kad V. P. pasiūlė A. Z. arba, atvirkščiai, A. Z. pasiūlė V. P., įnešti į izoliatorių telefonus) buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tas tyrimas pradėtas ne tik nurodytos informacijos pagrindu, buvo ir kiti duomenys, kurie neviešintini. Kas L. N. suteikė rašte nurodytą informaciją, liudytojas nurodė nežinantis; su nuteistuoju A. Z. kriminalinės žvalgybos metu nebendravo. Dėl 2018 m. kovo 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole po užfiksuoto pokalbio Nr. 1293 nurodyta informacija, kad įvardintu telefono numeriu naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantis E. J., liudytojas A. Ž. parodė, jog kriminalinės žvalgybos pareigūnas, nustatęs, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) naudojasi telefonu, turi apie tai perduoti informaciją, o vietiniai pareigūnai turi atlikti kratas. Tai, kad protokole įvardintu telefonu (pastaba – Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi būtent E. J., buvo nustatyta kriminalinės žvalgybos veiksmais; konkrečiai šio telefono numerio kontrolė nebuvo vykdoma (buvo atliekama kito telefono elektroninių ryšių kontrolė). Ar iki 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo disponuojama informacija apie E. J. galimas nusikalstamas veikas, neatsimena; taip pat negali nurodyti, ar kriminalinės žvalgybos metu buvo gauta informacija, kad E. J. iniciatyva pastarajam bent kartą buvo įneštas ir perduotas mobiliojo ryšio telefonas.

Atliekant kriminalinę žvalgybą nebuvo gauta tokių tiesioginių duomenų, kurie būtų leidę iš karto sulaikyti tuo metu pareigūną A. Z. Apie pastarojo kartu su V. P. galimus nusikalstamus veiksmus paaiškėjo kontroliuojant telefoninius pokalbius. Tarp A. Z. ir V. P. vykę pokalbiai, jų susitikimai leido įtarti esant galimas nusikalstamas veikas (anot liudytojo, daugiau duomenų buvo dėl V. P., tačiau daug kas išaiškėjo po sulaikymo apklausiant A. Z.). Kas konkrečiai priėmė sprendimą sulaikyti A. Z., neatsimena; galimai viršininkas. A. Z. buvo sulaikytas ne užkluptas darantis nusikaltimą (galimo nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas V. P.). Jis pats (A. Ž.) minėto asmens (A. Z.) sulaikyme nedalyvavo. Bendrai pamena, kad po V. P. sulaikymo ir, atrodo, pastarojo apklausos, buvo nutarta sulaikyti A. Z. Tiksliai neatsimena, kas priėmė nutarimą sulaikyti asmenį, bet jei byloje yra duomenys, kad jis (A. Ž.), vadinasi, procesinį dokumentą ruošė jis. Kada tiksliai toks nutarimas buvo priimtas, tikrai neatsimena; taip pat negali nurodyti, kada jis buvo paskelbtas, kas ir kur jį paskelbė. Pažymėjo, kad toks dokumentas po asmens sulaikymo negali būti priimtas. Nutarime nurodytas paskelbimo A. Z. laikas (15.44 val.) turi būti teisingas, tačiau negali paaiškinti, kodėl pagal metaduomenis paties nutarimo sulaikyti asmenį laikas yra 19.35 val. Liudytojas pabrėžė, kad toks laiko neatitikimas tikrai ne dėlto, jog buvo klastojami dokumentai, A. Z. matė nutarime nurodytą laiką, pastabų nėra. Jei asmens kratos protokole yra nurodyta, kad jis (A. Ž.) dalyvavo tokios kratos metu, vadinasi, krata buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Mano, jog protokole nurodytas laikas, turėtų atitikti realų laiką, kada truko toks veiksmas. Apyraše prie asmens kratos nurodyti daiktai turėjo būti paimti atlikus asmens kratą. Kur buvo ir ką darė A. Z. laikotarpiu nuo sulaikymo iki asmens kratos, gali pasakyti tiek, jog atvežtas į (duomenys neskelbtini) sulaikytasis A. Z. buvo departamento patalpose; kieno žinioje – nepasakys (gal A. B. arba V. Š., L. Š.). Tiksliai neatsimena, ar tą pačią dieną, ar kitą buvo pareikšti įtarimai. Į areštinę iš karto nebuvo išvežtas, kadangi, matyt, trūko pareigūnų; į areštinę sulaikytuosius konvojuoja patys, o tą dieną pareigūnai buvo užimti, vyko ne tik A. Z., bet prieš tai ir V. P. sulaikymas. Kada tiksliai A. Z. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, taip pat ir teisė tylėti bei neduoti parodymų prieš save, turėti gynėją, tikslaus momento neįvardins, tačiau prieš pateikiant pranešimą apie įtarimą; byloje turi būti protokolas apie teisių išaiškinimą. Į užduotus klausimus dėl A. Z. ranka surašytų prisipažinimų, liudytojas A. Ž. parodė atsimenantis, kad A. Z. prisipažinimą į (duomenys neskelbtini) atsiuntė areštinė su lydraščiu; dėl kito prisipažinimo nieko nurodyti negali; nežino ir nematė, kada jis buvo rašomas, galimai pastarajam buvo pasiūlyta surašyti žinomas aplinkybes. Kodėl 2017 m. lapkričio 21 d. buvo atliktos dvi įtariamojo A. Z. apklausos, kurias skiria 20 min. laiko tarpas, A. Ž. parodė, kad baigus pirmąją apklausą įtariamasis bendravo su savo tuometiniu gynėju ir pastarojo prašymu buvo atlikta antra apklausa, išreiškiant norą papildymus. Dėl teisminio nagrinėjimo metu gautų dokumentų, kuriuose nurodyta, kad rezoliucija su pavedimu A. Ž. atlikti ikiteisminį tyrimą yra 2017 m. gruodžio 29 d., negali paaiškinti; priskirtas atlikti ikiteisminį tyrimą buvo ne nurodytą dieną, o anksčiau; priešingu atveju, nebūtų galėjęs atlikti jokio veiksmo, dirbti su IBPS sistema, spausdinti dokumentus ir pan. Taip pat nieko nepaaiškins dėl teisme gautuose išrašuose nurodytų kitų laikų (pvz., A. Z. sulaikymo laikas 2018 m. lapkričio 21 d., V. P. apklausa – 2019 m. kovo 19 d.); tokius dokumentus mato pirmą kartą ir dėl laikų aplinkybės jam nėra žinomos. Tuo pačiu liudytojas pažymėjo, kad dokumentai į IBPS sistemą būna įkeliami ne iš karto. Dėl byloje esančio V. P. nuoširdaus prisipažinimo, liudytojas A. Ž. parodė tikslių prisipažinimo aplinkybių nežinantis arba jų neatsimena; negali pasakyti, ar jis (liudytojas) dalyvavo surašant prisipažinimą. Mano, kad jis galėjo būti rašomas (duomenys neskelbtini), kai V. P. po sulaikymo prie prekybos centro „Rimi“ buvo atvežtas į departamento patalpas. Kieno iniciatyva buvo rašomas prisipažinimas, neatsakys (8 t., b. l. 150-162).

Į teisiamąjį posėdį iškviestas ir apklaustas kaip liudytojas A. B. ((duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas) parodė, jog, kiek prisimena, dalyvavo sulaikant kaltinamąjį A. Z.; kartu buvo ir A. Ž. arba L. Š.. Sprendimas sulaikyti minėtą asmenį buvo priimtas atliekant tyrimą (kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, šiuo metu nurodyti negali). Sulaikymo metu kaltinamasis nebuvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką. Ar sulaikymo metu buvo priimtas nutarimas sulaikyti asmenį, konkrečiai įvardinti negali, tačiau sulaikant asmenį toks dokumentas yra reikalingas. Atrodo, A. Z. buvo sulaikytas namuose ((duomenys neskelbtini)); atsimena, kad dar buvo pastarojo tėvas, kuriam buvo paaiškinta, kad sūnus sulaikomas įtariant padarius nusikalstamą veiką, rodė pažymėjimą. Ar nurodė procesinį sulaikymo pagrindą, neatsimena. Sulaikymo metu buvo panaudoti antrankiai; sulaikytasis tarnybiniu automobiliu atvežtas į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, vėliau buvo išvežtas į areštinę (vežė arba liudytojas su kolegomis, arba tik liudytojo kolegos). Kiek laiko truko važiavimas iš sulaikymo vietos iki Kalėjimų departamento, neatsimena; tačiau, atrodo, kad važiavo tiesiai į departamentą. Važiuojant kalbėjosi su A. Z.; klausė, ar supranta, kuo šis yra įtariamas, dėl ko sulaikytas; paaiškino, kad yra įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir narkotinių medžiagų platinimo. Bendrai pasakojo, kad esant prisipažinimui, bausmė gali būti mažinama vienu trečdaliu. Sulaikytajam A. Z. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, nurodyta, kad jis turi konstitucinę teisę nieko nesakyti, tai yra neduoti parodymų prieš save, taip pat turi teisę į advokatą. Ką A. Z. atsakė ir kalbėjo, liudytojas nurodė jau nebeprisimenantis, išskyrus tai, kad pastarasis prašė paskambinti krikšto mamai, kuri dirbo (duomenys neskelbtini) (atsisakė skambinti ir paaiškino, kad tai nėra pastarosios tyrimas ir ji neturi teisės žinoti apie A. Z. sulaikymą). Kalėjimų departamento patalpose pastarasis taip pat kažką aiškino; atrodo, tą pačią sulaikymo dieną arba kitą dieną rašė prisipažinimą (pats matė, kaip A. Z. savo ranka rašė prisipažinimą; kiek laiko užtruko prisipažinimo rašymas, tiksliai įvardinti negali – gal valandą ar mažiau; sulaikytajam niekas nenurodinėjo, kokias jis aplinkybes turi parašyti, galėjo būti užduoti tik klausimai). Sulaikytojo asmens paviršinė apžiūra turėjo būti atlikta prieš sodinant į automobilį, o asmens krata greičiausiai atlikta Kalėjimų departamente (neprisimena, ar A. Z. turėjo kažkokių daiktų; jei pastarasis sulaikymo metu turėjo telefoną, tai po sulaikymo juo naudotis negalėjo; departamento patalpose neturėjo galimybės disponuoti savo telefonu). Neprisimena, kada buvo surašytas sulaikymo protokolas; mano, jog sulaikytąjį pristačius į Kalėjimų departamentą. Negali įvardinti, kokie veiksmai su A. Z. buvo atlikti sulaikymo dieną. Kiek laiko A. Z. išbuvo departamento patalpose iki jo išvežimo į areštinę, pasakyti negali. Neatsimena, ar sulaikytajam departamente buvo rodomos kokios nors nuotraukos. Kas buvo tyrimo grupės vadovas, nurodyti negali; tokie duomenys turi būti byloje. Apklausiamas liudytojas A. B. pažymėjo, kad iš karto po sulaikymo A. Z., kuriam buvo išaiškina teisė turėti advokatą, neišreiškė noro susisiekti su savo gynėju; kiek pamena, gynėjas pasirodė kitą dieną, atrodo, tėvų iniciatyva.

Kas liečia kaltinamąjį V. P., tai atliekant pokalbių kontrolę buvo gauta informacija, kad vyks susitikimas, bus perduodami pinigai ir, atrodo, mobiliojo ryšio telefonas. Viskas turėjo būti perduota Žirmūnuose, prie prekybos centro „Hyper Rimi“. Liudytojo užduotis buvo fiksuoti susitikimą, pinigų/telefono perdavimą; įvykus perdavimui, sulaikyti. Taigi atvažiavę su kolegomis stebėjo prekybos centro teritoriją, pamatė, kaip prie „Čili pica“ įėjimo privažiavo „Volvo“ markės automobilis, iš kurio išlipo V. P. ir prie įėjimo susitiko su kažkokiu vaikinu, kuris kaltinamajam kažką perdavė. A. B. teigimu, jis matė, kad buvo perduodami pinigai; telefono, atrodo, tuo metu nebuvo, jis turėjo būti perduotas vėliau (iš kolegų, vykdžiusių telefoninių pokalbių kontrolę, žinojo, kad įnešamas daiktas, telefonas, bus perduodamas vėliau). Telefonas turėjo būti perduotas nuteistajam E. J.. Anksčiau nurodytą susitikimą liudytojas A. B. nurodė stebėjęs daugmaž 20 m atstumu (šalia prekyvietės „Žalia stotelė“), netrukus su kolegomis pribėgo prie V. P. ir sulaikė (įtariant, kad V. P. paėmė pinigus už kažkokio daikto, telefono, įnešimą į (duomenys neskelbtini)). Tą dieną dirbo pareigūnų grupė (kažkur 5-6 asmenys; be A. B. dar dalyvavo, atrodo, A. Ž., V. Š., S. A., dar kažkas); buvo tikimybė, jog asmenys bandys pasišalinti; tarnybiniais automobiliais blokavo du išvažiavimus. V. P., kuris prie prekybos centro buvo atvažiavęs kartu su žmona, buvo pristatytas į Kalėjimų departamentą (gali būti, kad pristatė liudytojas); iš karto po sulaikymo atliko automobilio kratą, viduje tarp sėdynių, buvo rasti, jei neklysta, 300 Eur. Kalėjimų departamente V. P. buvo laikomas dideliame kabinete, kuriame sėdėjo 3-4 darbuotojai (atrodo, S. A., K. R. ir dar kažkas, galbūt ir jis pats, tai yra A. B.). Sulaikytojo V. P. nuoširdaus prisipažinimo surašymo aplinkybių neatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad pastarajam nei jis (A. B.), nei jo kolegos nenurodė konkrečių aplinkybių, kurias V. P. turėtų įvardinti ir pripažinti; kategoriškai neigia grasinęs, kad neprisipažinus V. P. sutuoktinė gali būti atleista iš darbo. Pastaroji (J. P.), sulaikius vyrą, atvažiavo į Kalėjimų departamentą; atsimena, kad ji vairavo automobilį, kuriuo V. P. buvo atvažiavęs į sulaikymo vietą. Kalėjimų departamente V. P. buvo atskirame kabinete, su liudytojo kolege gėrė arbatą (9 t., b. l. 76-81).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. Š. ((duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas) parodė dalyvavęs kaltinamojo A. Z. sulaikyme (anksčiau minėto asmens nežinojo, pamatė tik per sulaikymą). Sulaikymą vykdė kartu su kolegomis (neatsimena, kas konkrečiai buvo – gal A. B., A. Ž., G. Z.). A. Z. sulaikė jo gyvenamojoje vietoje (adreso nebeatsimena), pastarasis nebuvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką. Dėl kokių įtariamų nusikalstamų veikų buvo sulaikomas A. Z., dabar nebepasakys, tokia informacija disponavo jo kolegos. Kiek atsimena, buvo nutarimas sulaikyti asmenį; kas jį priėmė, nebeatsimena. Kokiomis aplinkybėmis ir kada A. Z. buvo supažindintas su nutarimu sulaikyti, pasakyti negali; jei neklysta, prieš sulaikydami paskelbė nutarimo turinį; atrodo, tai buvo A. Z. tėvų bute. Ar nutarime nurodytas paskelbimo laikas (past. 2017 m. lapkričio 20 d., 15.44 val.) atitinka realų, tiksliai nurodyti negali; mano, kad laikas nurodytas teisingai. Kodėl nutarime nurodytas laikas (past. 15.44 val.) yra atspausdintas, jei pats nutarimas buvo skelbiamas sulaikomo asmens namuose, paaiškinti negali; taip pat negali paaiškinti, kodėl nutarimo metaduomenyse atsispindi kitas (past. daug vėlesnis, 19:35:15 val., 19:50:27 val.) nutarimo suformavimo laikas. Liudytojas parodė esantis tikras, kad sulaikomam asmeniui nutarimas buvo paskelbtas; ar jis iš karto po paskelbimo pasirašė tame nutarime, neatsimena. Dėl sulaikymo aplinkybių gali pasakyti tik tiek, kad sulaikymas vyko A. Z. tėvų namuose. Užėję mandagiai bendravo su visais, ramiai viską paaiškino, nenorėjo, kad tėvai išsigąstų, nebūtų jiems šoko. Pats A. Z. buvo labai nustebęs, nemaloniai šokiruotas; atrodo, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (gali būti, kad juos uždėjo jau išsivedus iš namų, nenorint jaudinti tėvų). Kiek laiko važiavo iki Kalėjimų departamento, tiksliai nepasakys; galimai apie 30-40 min. Važiuojant automobilyje jis (V. Š.) nekalbėjo su A. Z.; ar kolegos bendravo su sulaikytuoju, nebepamena. Kokius daiktus sulaikymo metu turėjo A. Z., taip pat tai, ar kažkokie daiktai iš jo buvo paimti, neatsimena. Atvykus į Kalėjimų departamentą, liudytojas teigė daugiau lyg nebedalyvavęs veiksmuose su A. Z.. Teismui perskaičius asmens kratos protokolą ir parodžius jį liudytojui, V. Š. atsakė, kad jeigu yra jo parašas, vadinasi, jis atliko nurodytą veiksmą; tiesiog tų aplinkybių nebeatsimena; kažkiek nebent bendrai, kai pamatė teismo parodytų protokolą. Sulaikymų ir asmens kratų darbe būna pakankamai nemažai, gali painiotis, juo labiau, kad jis A. Z. iki tos dienos išvis nežinojo. Jei neklysta, A. Z. asmens kratos metu pats viską išsiėmė, sudėjo ant stalo, o jis (V. Š.) viską užfiksavo protokole. Asmens kratos protokole nurodytas šio veiksmo atlikimo laikas (20.10 val.) turėtų būti teisingas; kodėl asmens krata atlikta tik 20.10 val., jei asmuo sulaikytas 15.44 val., konkrečiai nieko paaiškinti negali; jei neklysta, sulaikytasis visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), atsimena, kaip jis sėdėjo kabinete prie stalo (tas kabinetas buvo didelis, toks kaip priimamasis, jame buvo kelių pareigūnų (iš dalies ir liudytojo) darbo vietos). Kas konkrečiai bendravo su A. Z., nepasakys, tačiau suprantama, kad per tokį laiką kažkoks bendravimas turėjo vykti. Ar A. Z. kažką rašė, neatsimena; gali pasakyti tik tiek, jog kažkoks prisipažinimas buvo surašytas, tačiau kokiomis aplinkybėmis, nepasakys; greičiausiai rašė tuo metu, kai pristatytas į skyrių sėdėjo kabinete prie stalo; gali būti, kad tuo metu šalia sulaikytojo buvo A. B. arba A. Ž., tačiau tai daugiau spėjimas, tiksliai neatsimena. Jis pats (liudytojas V. Š.) negirdėjo, kad rašydamas prisipažinimą A. Z. būtų kažko klausęs ar jam pačiam būtų duodami kažkokie nurodymai, ką pastarasis turi rašyti. Kas sulaikytąjį pristatė į areštinę, negali atsakyti, tačiau pamena, kad kažkuriuo momentu jis (V. Š.) važiavo jį atsivežti arba nuvežti (iš areštinės/į areštinę į Kalėjimų departamentą). Ar A. Z. buvo rodomos nuotraukos kažką atpažinti, nepasakys.

Apklausiamas liudytojas V. Š. parodė dalyvavęs ir V. P. sulaikyme, kuris vyko prekybos centro „Hyper Rimi“ aikštelėje Žirmūnuose. V. P. buvo sulaikomas dėl to, kad galimai paėmė kyšį, 300 Eur. Kiek žino, kyšis buvo duotas už mobiliojo ryšio telefonų įnešimą į (duomenys neskelbtini) ten laikomiems asmenims. Ar kratos metu pas V. P. buvo rasti telefonai, kuriuos turėjo įnešti, nepasakys, tai turi atsispindėti bylos duomenyse. Sulaikyme dalyvavo keli pareigūnų ekipažai. Jis (V. Š.) važiavo su S. A.. Kai per radijo ryšį išgirdo A. B. sakant, kad jis mato V. P., iškart važiavo padėti A. B.. Kai atvažiavo, kolega jau buvo sustabdęs V. P.. Pastarasis buvo kartu su savo sužadėtine, abu buvo pristatyti į Kalėjimų departamentą. Kodėl į departamentą atvyko sužadėtinė, tiksliai negali pasakyti; atsimena, kad ji galimo kyšio paėmimo metu buvo V. P. automobilyje. Kalėjimų departamente V. P. ir jo sužadėtinė buvo laikomi skirtingose patalpose; su sužadėtine buvo elgiamasi itin mandagiai ir ramiai, kiek atsimena, ji tuo metu laukėsi. Kodėl po V. P. kilo būtinumas sulaikyti A. Z., atsakyti negali; kiek pamena, pastarasis buvo sulaikomas kaip bendrininkas; dabar nepamena, dėl kokių A. Z. galimų nusikalstamų veikų buvo turima duomenų. Kokiomis aplinkybėmis V. P. rašė prisipažinimą, liudytojas nurodė nežinantis, tuo metu jis nebuvo šalia sulaikytojo. Negali atsakyti, ar Kalėjimų departamentas disponavo informacija, kad konkrečią dieną, konkrečioje vietoje bus perduoti pinigai (9 t., b. l. 76-81).

2017 m. lapkričio 20 d. V. P. ranka rašytame nuoširdžiame prisipažinime nurodytos aplinkybės, susijusios su telefono įnešimu į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. (4 t., b. l. 91).

Bylos medžiagoje yra kaltinamojo A. Z. ranka rašyti du prisipažinimai (pirmasis – 2017 m. lapkričio 20 d., antrasis – 2017 m. lapkričio 22 d., surašytas areštinėje, Kalėjimų departamente gautas 2017 m. lapkričio 24 d.). Šiuose prisipažinimuose A. Z. išdėstė aplinkybes, susijusias su draudžiamų daiktų ir medžiagų įnešimu į (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 174, 176-177).

2018 m. rugsėjo 17 d. raštu A. Z. informavo prokurorą, kad jo parodymai, duoti dviejose apklausose, kurios vyko 2017 m. lapkričio 21 d., taip pat akistatos metu, yra netikslūs, neišsamūs, o dalyje ir neteisingi. Parodymų turinį nulėmė pareigūnų psichologinis spaudimas, kurio palaužtas apkalbėjo tiek save patį, tiek ir V. P. (5 t., b. l. 38).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 18 d. rašte Nr. 100-358 nurodyta, kad pas A. Z. jo bausmės atlikimo metu neleistinų turėti daiktų rasta nebuvo (6 t., b. l. 92).

Teisminio nagrinėjimo metu pagal teismo paklausimą (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad A. Z. per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį (nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.) nuobaudų nebuvo skirta; gauti pranešimai apie tai, jog A. Z. galimai naudoja fizinį ir psichinį smurtą nepasitvirtino, dėl ko buvo priimti sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (7 t., b. l. 180-184).

Ikiteisminio tyrimo metu gauti A. Z. ir V. P. vardu atidarytų bankų sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (2 t., b. l. 157-190; 3 t., b. l. 1-20).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės N. V. 2018 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus A. Z. vardu atidarytos AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta:

2017 m. rugsėjo 19 d. atliktas 30 Eur pavedimas į AB ,,SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – V. P.;

2017 m. rugsėjo 20 d. atliktas 40 Eur pavedimas į AB ,,SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – V. P.;

2017 m. spalio 11 d. atliktas 30 Eur pavedimas į AB ,,SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – V. P..

Išanalizavus V. P. vardu atidarytos AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta:

2017 m. rugsėjo 19 d. atliktas 30 Eur pavedimas iš AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – A. Z.;

2017 m. rugsėjo 20 d. atliktas 40 Eur pavedimas iš AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – A. Z.,

2017 m. spalio 11 d. atliktas 30 Eur pavedimas iš AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – A. Z. (3 t., b. l. 21-23).

AB ,,Lietuvos paštas“ 2018 m. spalio 17 d. rašte nurodyta, kad 2017 m. spalio 27 d., 16.39 val., Marijampolės 2-ajame pašte G. J. atliko 300 Eur pavedimą E. L. (perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. nurodytas kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 27-57).

Pagal UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ 2018 m. spalio 16 d. raštą 2017 m. lapkričio 19 d. į Klaipėdos autobusų stoties siuntų skyrių atvežta siunta iš Marijampolės (siuntos kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios nurodytas siuntėjas – G. (G. J.), gavėjas – E. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Siuntos svoris 290 g. Siuntos gavėjas trumpąja SMS žinute 11:49 val. informuotas apie siuntos atvežimą. 2017 m. lapkričio 19 d. šią siuntą atsiėmė E. L., pateikęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašydamas siuntos kvite apie siuntos gavimą (3 t., b. l. 71-73).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės N. V. 2018 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“ pateiktą informaciją nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 18 d. G. J. iš Marijampolės autobusų stoties E. L. į Klaipėdos autobusų stotį išsiuntė siuntą, kurios svoris 290 g. Siunta išsiųsta 2017 m. lapkričio 19 d. (3 t., b. l. 67).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2018 m. kovo 13 d. trijuose protokoluose užfiksuota nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, iš kurios matyti G. J., V. P., A. Z., E. L. ir A. Z. bendravimas (2 t., b. l. 35-93), taip pat nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. bendravimas tarp G. J. ir E. L. (2 t., b. l. 77-84).

II. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl nuteistajam neleistino daikto – mobiliojo ryšio telefono, įnešimo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo mėn., yra pareikšti kaltinamiesiems E. J., V. P. ir A. Z.. Iš pareikštų kaltinimo turinio matyti, jog E. J. yra kaltinamas papirkęs valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) jaunesnįjį specialistą V. P. ir korpuso vyresnįjį A. Z. už piniginį atlygį įnešti jam (E. J.) mobiliojo ryšio telefoną, o V. P. ir A. Z. atitinkamai kaltinami susitarę priimti ir priėmę kyšį (300 Eur) už neteisėtą veikimą, įnešant neleistiną daiktą – mobiliojo ryšio telefoną nuteistajam E. J..

Kaltinamieji E. J. ir A. Z. savo kaltę kategoriškai neigia, tuo tarpu V. P. kaltu prisipažįsta iš dalies. Analizuojant kaltinamųjų parodymus matyti, jog apklausiamas kaltinamasis E. J. viso proceso metu dėl šio kaltinimo kaltės nepripažino, 2019 m. spalio 25 d. teisiamajame posėdyje akcentavo jokių aplinkybių su galimu kaltinamųjų papirkimu nežinantis, kategoriškai neigė atlikęs bent kokius veiksmus pagal jam pareikštą minėtą kaltinimą. Kaltinamojo E. J. teigimu, jis iš viso 4 kartus yra skolinęs kaltinamajam A. Z. pinigų (kiekvienąkart po 300 Eur), toks atvejis buvo ir 2017 m. rugsėjo mėn. Tuo tikslu jis skambino savo sutuoktinei G. J., prašė, kad ši paprašytų jų pažįstamo E. L. perduoti pinigus paskambinusiam asmeniui. Vėliau viskas taip ir vyko – pinigai per E. L. būdavo perduodami kažkokiam asmeniui, kuris, kaip suprato, buvo A. Z. žmogus. Plačiau šioje dalyje kaltinamojo E. J. parodymus aptarti nėra tikslinga, kadangi, kaip minėta, pastarasis kategoriškai neigia buvus bent kokį susitarimą su kaltinamaisiais V. P. ir A. Z., kuriuos, anot E. J., jis apskritai pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžių salėje (6 t., b. l. 207-211; 7 t., b. l. 49-65). Kategoriškai su kaltinimu nesutiko ir A. Z., kuris teisiamajame posėdyje parodė jokių susitarimų su E. J. neturėjęs, apie tokį nuteistąjį sužinojo tik iš tyrėjų parodytos nuotraukos. Su kolega V. P. palaikė draugiškus santykius, pabendraudavo ir ne tarnybos metu, abu susitikdavo, yra skolinęs pastarajam pinigų. Matydavo, kad V. P. neformaliai bendraudavo su nuteistaisiais, gerai sutarė su dirbančiais Ūkio aptarnavimo būryje. Anot A. Z., iš pokalbio su V. P. susidarė nuomonę, kad pastarasis galimai už piniginį atlygį perduoda nuteistiesiems neleistinus daiktus; V. P. net yra jo klausęs, ar jis (A. Z.) sutiktų prisidėti prie mobiliojo ryšio telefono įnešimo į (duomenys neskelbtini), tačiau jis tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė, net nežino, kuriam nuteistajam buvo reikalingas telefonas, koką sumą buvo galima iš to užsidirbti. Vieną kartą V. P. paprašytas yra vykęs su pastaruoju į stoties rajoną, kur kolega vienoje iš autobusų stotyje esančių parduotuvių už 20 Eur nupirko mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, kaip pabrėžė A. Z., jis nežinojo, kokiam konkrečiai tikslui V. P. pirko šį telefoną, to pastarojo neklausė ir nesidomėjo, nežino, ką V. P. su tuo telefonu darė toliau. Susitikimo prie ERGO pastato degalinės aikštelėje (2017 m. lapkričio mėn.) V. P. grąžino skolą, šie pinigai niekaip nėra susiję su telefono perdavimu E. J. ar bet kuriam kitam nuteistajam (9 t., b. l. 12-29). Vienintelis kaltinamasis V. P. išreiškė dalinį kaltės pripažinimą, t. y. jis parodė sutikęs už 300 atlygį įnešti į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną, tačiau neigė veikęs kartu su kaltinamuoju A. Z.. Anot V. P., jis net nežinojo, kad telefonas yra reikalingas konkrečiai nuteistajam E. J., dėl visko bendravo su A. Z.. Būtent pastarasis prašė telefono (nežino ar sau, ar kažkam kitam), pagalvojęs sutiko su pasiūlymu. Telefoną už 20 Eur nupirko stoties rajone, kartu su juo buvo A. Z., tačiau pastarajam nebuvo žinoma, kokiu tikslu jis perka telefoną. Anot V. P., A. Z. jį tiesiog palydėjo, kadangi tą dieną buvo susitikę degalinėje ir jis paprasčiausiai pasiūlė kolegai vykti kartu su juo. Atrodo, kitą pamainą tą telefoną perdavė A. Z. (jei neklysta, lauke prie KPP 2-ojo posto). Daugmaž po savaitės A. Z. perdavė telefono numerį, nurodydamas paskambinti ir pasakyti „nuo E.“. Paskambinęs susitarė su asmeniu (past. E. L.) susitikti prie prekybos centro „Rimi“ (Šiaurės miestelyje), susitikus jam (V. P.) buvo perduoti 300 Eur; kartu važiavo ir A. Z., tačiau jis į susitikimą su A. L. nėjo; kur tuo metu buvo ir ar matė pinigų perdavimą, nežino. Bet kokiu atveju A. Z. nebuvo žinoma, kokius pinigus jis (V. P.) gavo iš E. L.. Gavęs 300 Eur iš karto 150 Eur atidavė A. Z. (grąžino skolą, o ne pasidalino atlygį už telefono įnešimą). Tuo pačiu kaltinamasis V. P. patikslino nesantis tikras dėl eiliškumo – ar pirmiau nupirko telefoną, ar visgi pirmiausia gavo iš E. L. pinigus; žino tik, jog tai vyko ne tą pačią dieną, o daugmaž trijų dienų skirtumu (8 t., b. l. 173-181).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo mobiliojo ryšio telefono įnešimo už atlygį į (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. J. pradėtas 2017 m. lapkričio 20 d. pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautą bei užfiksuotą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbantis V. P. už nenustatytą piniginį atlygį sutiko atnešti nuteistajam E. J. „Iphone“ mobiliojo ryšio telefoną su įkrovikliu, o nuteistasis E. J. per savo sutuoktinę G. J., o ši per E. L. 2017 m. lapkričio 20 d., apie 09.27 val., prie parduotuvės „Rimi“, esančios Žirmūnų g. 64, Vilniuje, perdavė V. P. pinigus už telefono įnešimą (1 t., b. l. 27). Taigi ikiteisminis tyrimas dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pirmiausia buvo pradėtas ne dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos, o būtent dėl 2017 m. lapkričio mėn. atvejo. Bylos medžiaga atskleidžia, kad atliekant kriminalinę žvalgybą buvo gauta informacija apie galimus V. P. neteisėtus veiksmus, į (duomenys neskelbtini) neteisėtai įnešant draudžiamus suimtiesiems (nuteistiesiems) turėti daiktus (mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, alkoholinius gėrimus, narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas), kuriuos už atlygį perduoda suimtiesiems (nuteistiesiems). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 29 d. teikime (iš dalies išslaptintame) dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo yra nurodyti turimi duomenys apie 2017 m. rugsėjo 10 d., rusėjo 14 d., V. P. veiksmus, susijusius su alkoholio (0,5 l degtinės) įnešimu į (duomenys neskelbtini), taip pat pastarojo duotu pasiūlymu „ieškoti kalėjime klientų, kuriems reikėtų degtinės ar narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, o jis < ... > pristatys < ... > ko reikia, gautas piniginis atlygis bus padalinamas“ (2 t., b. l. 26-27). Iš kitų teikimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (2017 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 13 d.) matyti užfiksuoti duomenys apie 2017 m. spalio 25 d. V. P. skambutį abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitikimą prie parduotuvės „Rimi (Žirmūnų g. 64, Vilniuje) su asmeniu, atvykusiu juodos spalvos automobiliu „Audi 4A Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-31). Vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nuteistojo (šioje byloje kaltinamojo) E. J. prašymu per G. J. ir E. L. buvo perduodami pinigai V. P.. Tokių atvejų buvo ne vienas, jų aplinkybės proceso dalyvių aiškinamos skirtingai. Primintina, jog kaltinamasis E. J. parodė keturis kartus vykdęs A. Z. reikalavimą paskolinti pinigų (po 300 Eur) ir tikino nežinojęs, kas konkrečiai iš E. L. paima pinigus (įtarimas, kad A. Z. „draugelis“, pasiimantis pinigus, yra pareigūnas, kilo tik 2017 m. lapkričio 18 d. ryte). A. Z. tvirtino du kartus po 300 Eur skolinęsis iš E. J., kadangi turėjo atiduoti skolą V. P. (suprato, kad V. P. tuos pinigus gavo). G. J. ir E. L. apklausiami patvirtino iš viso buvus keturis pinigų perdavimo atvejus, tačiau abu sutartinai tikino nieko nežinoję, kokiam tikslui buvo reikalingi pinigai. V. P. parodymuose pripažino du kartus paėmęs iš E. L. pinigus už telefono įnešimą. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir suvestinėse yra užfiksuoti duomenys apie V. P. susitikimus su E. L. 2017 m. spalio 25 d., lapkričio 14 d., ir lapkričio 20 d. dėl pinigų perdavimo (tą patvirtina ir E. L. parodymai), tačiau nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti būtent dėl 2017 m. lapkričio 20 d. ir tų pačių metų rugsėjo įvykių, todėl teismas neanalizuoja ir nevertina, dėl kokių aplinkybių vyko kiti nurodyti susitikimai. Kaip matyti, tarp kriminalinės žvalgybos duomenų nėra užfiksuota informacija dėl 2017 m. rugsėjo mėn. telefono įnešimo į (duomenys neskelbtini), būtent tą savo baigiamojoje kalboje akcentavo kaltinamojo E. J. gynėjas, pabrėžęs, kad iki pat pirmojo (2017 m. rugsėjo 29 d.) teikimo kriminalinės žvalgybos pareigūnai nedisponavo jokia informacija, kompromituojančia nuteistąjį E. J.. Nors toks argumentas iš esmės yra teisingas, tačiau jis savaime neturi esminės reikšmės ir nereiškia, kad nusikalstamą veiką atskleidžiantys duomenys nebuvo surinkti vėliau.

Atliekant 2017 m. lapkričio 20 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 12-0-00002-17 ir apklausiant proceso dalyvius, buvo gauti duomenys apie tai, kad nuteistojo (šioje byloje kaltinamojo) E. J. prašymu pinigai (300 Eur) per G. J. ir E. L. kaltinamajam V. P. buvo perduoti ir 2017 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo inicijuoti tik 2017 m. rugsėjo 9 d., suprantama, kad tokie duomenys nėra užfiksuoti, kriminalinės žvalgybos metu sankcionavus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptą kontrolę ir fiksavimą, tačiau šioje vietoje svarbūs duomenys, gauti apklausant proceso dalyvius. Tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis V. P. parodė, kad telefono įnešimas į (duomenys neskelbtini) vyko 2017 m. rugsėjo mėn. Pinigus gavo iš asmens, su kuriuo susitiko prie prekybos centro „Rimi“ Žirmūnuose, už paslaugą jam buvo sumokėta 300 Eur. Taigi kaltinamasis viso proceso metu prisipažino įnešęs į (duomenys neskelbtini) nuteistajam turėti draudžiamą daiktą – mobiliojo ryšio telefoną, skiriasi tik parodymai dalyje kieno prašymu jis tokį veiksmą atliko bet tai, ar veikė vienas, ar kartu su A. Z.. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime V. P. visų apklausų metu laikėsi pozicijos, kad bendravo tiesiogiai su nuteistuoju, vardu E., iš ūkinio aptarnavimo skyriaus. Būtent šis nuteistasis priėjęs (atsimena, kad buvo vakaras) paprašė už piniginį atlygį atnešti mobiliojo ryšio telefoną, vėliau, kai sutiko įvykdyti nurodytą paslaugą, tas pats nuteistasis padavė mobiliojo ryšio telefono numerį, kuriuo paskambinęs turėjo gauti atlygį. Telefoną nuteistajam E. perdavė A. Z. (prieš tai tą telefoną V. P. paėmė iš savo automobilio ir prie KPP Nr. 2 posto padavė A. Z.). Akistatos metu V. P. taip pat dar kartą patvirtino, kad telefono jo prašė nuteistasis E. iš Ūkio aptarnavimo būrio, pažymėjo tik nežinantis jo pavardės (4 t., b. l. 142-144). Teisme V. P. atsisakė parodymų, kurių metu buvo nurodęs aplinkybes dėl veikimo kartu su A. Z., ir tvirtino neva 2017 m. rugsėjo mėn. telefono įnešimas į (duomenys neskelbtini) vyko A. Z. prašymu, telefonas buvo skirtas būtent pastarajam, aparatą pats atidavė taip pat tiesiogiai A. Z.. Pinigus už telefoną gavo iš asmens, su kuriuo susitiko prie anksčiau nuodyto prekybos centro, su tuo asmeniu susisiekė A. Z. duotu telefono numeriu. Tuo pačiu kaltinamasis teisinosi anksčiau netikslius parodymus davęs spaudžiamas pareigūnų, kurie nenorėjo, kad jis minėtų A. Z. pavardę, kadangi pastarasis buvo „Imuniteto skyriaus pareigūnų žmogus“ (8 t., b. l. 173-181).

Visgi teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, dalyje dėl to, kieno prašymu ir kam buvo perduotas telefonas, remiasi V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismo šioje dalyje neįtikino kaltinamojo teisme išsakytos parodymų keitimo priežastys. Kaip matyti, V. P. iš esmės aptakiai aiškino, kodėl atsisako savo parodymų, jog telefoną į (duomenys neskelbtini) įnešė būtent nuteistojo E. prašymu. Nors kaltinamasis tikino esą nuteistąjį E. nurodė spaudžiamas pareigūnų, nenorėjusių, jog parodymuose figūruotų „jų žmogaus“, t. y. A. Z., pavardė, tačiau kitais parodymais V. P. nurodė veikęs būtent kartu su A. Z. už atlygį įnešant į (duomenys neskelbtini) draudžiamą daiktą (mobiliojo ryšio telefono aparatą), t. y. duodamas parodymus dėl 2017 m. lapkričio mėn. nusikalstamos veikos kaltinamasis ir teisme davė A. Z. kaltinančius parodymus, dėl ko nurodytas motyvas dėl pareigūnų spaudimo ir nenoro įvardinti A. Z. pavardę atmestinas kaip neįtikinantis ir prieštaraujantis vėlesniems parodymams. Kita vertus, jeigu kaltinamasis išties buvo spaudžiamas duoti E. J. nepalankius parodymus, nesuprantama, kodėl V. P. apklausose nėra įvardinta E. J. pavardė, o minimas tik nuteistojo vardas (E.). Tuo pačiu pastebėtina, kad V. P., parodžius pastarajam asmenų nuotraukas, neatpažino E. J. (4 t., b. l. 66-67), nors tikint V. P. teisme išsakyta versija apie pareigūnų spaudimą, matyt, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole neišvengiamai turėtų būti užfiksuoti kur kas kitokie duomenys. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad V. P. tarnybos metu būtų daug kartų bendravęs su nuteistuoju E. J., todėl tikėtina, kad pastarasis galėjo minėto nuteistojo iš nuotraukos neatpažinti. Visgi matyti, jog apklausiamas ikiteisminiame tyrime V. P. nurodė nuteistąjį apibūdinančius duomenis (apie 30 metų amžiaus, 185 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsių plaukų), kas iš esmės atitinka kaltinamojo E. J. duomenis (pabrėžtina, kad V. P. apklausos metu E. J. buvo (duomenys neskelbtini) metai). Tikslinga pabrėžti, jog teisme kaltinamasis E. J. gynėsi nemokantis rusų kalbos ir ja nekalbantis, tačiau apklausiamas liudytojas G. U. nurodė, jog E. J. bendraudavo ir rusiškai (gerai minimos kalbos nemokėjo, tačiau kalbėdavo laužyta rusų kalba), tokią aplinkybė apklausiamas patvirtino ir liudytojas D. L., todėl V. P. nurodyta aplinkybė, jog telefono prašęs nuteistasis E. kalbėjo rusiškai, savaime nepaneigia, jog tas asmuo nebuvo E. J..

Kaltinamasis A. Z. apklausiamas kategoriškai paneigė V. P. teisme duotus parodymus apie tai, kad jis (A. Z.) 2017 m. rugsėjo mėn. prašė įnešti telefoną į (duomenys neskelbtini) ir, priešingai, pastarasis nė kiek neneigė savo veiksmų, padedant papirkti tą patį V. P. 2017 m. lapkričio mėn. Liudytojų E. L. ir G. J. parodymais patvirtinti E. J. prašymu inicijuoti pinigų perdavimai, taip pat iš esmės nepaneigiant kaltinamojo V. P. parodymų, jog toks atvejis buvo ir 2017 m. rugsėjo mėn. Kaltinamasis E. J., kaip nurodyta anksčiau, neigė atlikęs bent kokius aptariamame kaltinime inkriminuotame veiksmus, bendrai parodymuose nurodė buvus keturis atvejus, kada jis A. Z. skolino pinigus, neneigė, kad toks skolinimo atvejis buvo ir 2017 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. J. gynybinę poziciją, suprantamos pastarojo pastangos įtikinti, kad jis sutuoktinės, o per šią jų bendro pažįstamo E. L. prašė perduoti pinigus neva bijodamas A. Z., tačiau toks išsakytas motyvas vertintinas iš esmės kaip gynybinis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta visa eilė liudytojų, kurių dalis parodė, kad A. Z. buvo viršesnis nei kiti nuteistieji, galimai platino draudžiamas medžiagas ir daiktus, palaikė draugiškus santykius su KŽS pareigūnais, neretai naudojo smurtą prieš kitus nuteistuosius bei toks A. Z. elgesys pareigūnų buvo toleruojamas ir pan. (liudytojų A. O., D. D., A. D., G. U. parodymai). Kita vertus, dalis apklaustų liudytojų (T. A., A. C., A. K.), kurie taip pat kartu su E. J. ir A. Z. atliko bausmes, nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie neigiamą, neleistiną A. Z. elgesį, o liudytojai A. M., D. L. parodymuose minėjo esą tai E. J. buvo suinteresuotas, jog nuteistieji apkaltintų A. Z. neleistinu elgesiu, net siūlė už tai pinigų. Teismas nesiima plačiau spręsti ir nagrinėti liudytojų parodymuose nurodytų aplinkybių apie A. Z., kas iš esmės neįeina į šioje byloje pareikštų kaltinimų apimtį. Pabrėžtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. Z. būtų smurtavęs prieš nuteistuosius, pagal teismo pavedimą (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga rodo, jog A. Z. atliekant bausmę pastarajam nebuvo pateikti jokie įtarimai, nenustatytas nė vienas atvejis, kad A. Z. būtų panaudojęs smurtinius ar kitokio pobūdžio veiksmus prieš nuteistuosius (7 t., b. l. 180, 181). Nekyla ginčas tik dėl to, kad A. Z. bendradarbiavo su pareigūnais (buvo taip vadinamas informatorius), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad E. J. turėjo objektyvų pagrindą bijoti A. Z., paklusti šiam ir pan. Pabrėžtina, kad A. Z. niekada nėra naudojęs fizinio smurto prieš E. J., pats E. J. per visą bausmės atlikimo laiką nė karto nėra kreipęsis dėl A. Z. elgesio ar veiksmų (išskyrus paties kaltinamojo parodymus, objektyvių duomenų nėra), taip pat niekuo nepagrįsti kaltinamojo E. J. parodymai apie tai, kad A. Z. galėjo prisidėti prie to, jog jis būtų perkeltas bausmę atlikti į kitą įstaigą, kurioje jam, nuteistam už seksualinio pobūdžio nusikaltimą, būtų grėsęs realus pavojus, ar, priešingai, galėjo kažkokiu būdu pagelbėti, kad būtų teigiamai išspręstas prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Taigi remiantis V. P. ikiteisminiame tyrime ir teisme duotais parodymais dėl mobiliojo ryšio telefono įnešimo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo mėn. (tiksliau nenustatytą dieną), V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad telefonas buvo įnešamas nuteistojo E. prašymu, taip pat V. P. parodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis dėl telefono sumos, susitikimo su E. L. detalių ir kt., liudytojų G. J. ir E. L. parodymais, A. Z. parodymais, kad pastarasis 2017 m. rugsėjo mėn. įvykyje dėl mobiliojo ryšio telefono nedalyvavo, t. y. kategoriškai paneigiant V. P. teisme duotus parodymus esą tai jis (A. Z.) prašė telefono, darytina išvada esant pagrindą pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo E. J. papirko valstybės tarnautoją V. P., o šis (V. P.) susitarė priimti ir priėmė kyšį.

Kaltinimas dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos susitarus priimti ir priėmus kyšį buvo pareikštas ir A. Z. Kaip galima suprasti iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų, pagrindas formuluoti tokį kaltinimą buvo ikiteisminio tyrimo metu duoti V. P. ir paties A. Z. parodymai, E. L. parodymai (2018 m. liepos 25 d. apklausoje nurodė, jog pirmą kartą perduodant pinigus kartu su V. P. buvo ir dar vienas vyriškis) bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija. Valstybinis kaltintojas baigiamojoje kalboje prašydamas pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, iš esmės apsiribojo lakoniškais argumentais, kuriais A. Z. kaltę įrodinėjo pastarojo, o taip pat ir V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais paaiškinimais, neaptardamas ir neanalizuodamas iš esmės jokių kitų bylos duomenų. Tenka pastebėti, kad iš esmės visa prokuroro baigiamoji kalba buvo paremta išskirtinai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais kaltinamųjų parodymais, formaliai paminint, jog kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga, čia tik išvardinant atskirus duomenis, tačiau visiškai neaptariant tų duomenų turinio, nepateikiant jų analizės, neatskleidžiant inkriminuoto bendrininkavimo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir kt.

Aptariant duomenis, turinčius reikšmės analizuojant A. Z. veiksmus, pirmiausia nurodytina, kad V. P. ikiteisminiame tyrime parodė, kad tuo metu, kai nuteistasis E. paprašė telefono, jie buvo kartu su A. Z., abu kartu pažadėjo nuteistajam pagalvoti; po budėjimo paskambinus A. Z. susitiko su juo mieste, sutarė, kad reikia pabandyti įnešti mobiliojo ryšio telefoną nuteistajam, nuėję į autobusų stotyje esantį saloną „Bitė“ už 20 Eur nupirko telefoną; dar kitą budėjimą kažkuris iš jų pasakė nuteistajam E., kad sutinka atnešti telefoną; po kiek laiko nuteistasis padavė mobiliojo ryšio telefono numerį, kuriuo paskambinę jie turėjo gauti pinigus už atneštą telefoną, o A. Z. pasakė, kad jie gaus 300 Eur; dar kito budėjimo metu abu su A. Z. išėjo iš (duomenys neskelbtini), V. P. perstatė automobilį ir iš jo paėmė nupirktą telefoną, tą telefoną prie KPP Nr. 2 perdavė A. Z., o pastarasis iš karto telefoną atidavė nuteistajam E.; kitą dieną kartu su A. Z. nuvyko prie prekybos centro „Rimi“ susitikti su asmeniu, kuris turėjo paduoti pinigus; į susitikimą nuėjo vienas, be A. Z. (šis liko sėdėti automobilyje arba buvo nuėjęs į parduotuvę); gautus 300 Eur po lygiai pasidalino su A. Z. (4 t., b. l. 50-52). A. Z. veikimas įnešant telefoną į (duomenys neskelbtini) yra nurodytas ir V. P. rašytame nuoširdžiame prisipažinime (4 t., b. l. 91-92). Teisme kaltinamasis V. P. parodymų dėl veikimo kartu su A. Z. nepatvirtino (neneigė tik to, kad perkant telefoną buvo ir A. Z., tačiau pabrėžė, kad pastarasis nežinojo, kokiu tikslu jis (V. P.) įsigyja šį daiktą), nurodė, kad pastarąjį kaltinančius parodymus davė verčiamas pareigūnų (8 t., b. l. 173-181).

Kaltinamojo A. Z. parodymai dėl pareikšto kaltinimo taip pat nėra nuoseklūs. Teisme kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę, nurodė tik bendrai supratęs, kad jo tuometinis kolega V. P., kuris neformaliai bendraudavo su nuteistaisiais, galimai už piniginį atlygį perduoda nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus. Neneigė, jog vieno pokalbio metu V. P. jo yra klausęs, ar jis nenorėtų prisidėti įnešant mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, A. Z., teigimu, jis tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė. Apklausiamas kaltinamasis A. Z. parodė vieną kartą (2017 m. lapkričio mėn.) V. P. paprašius kartu su juo vykęs į autobusų stotį, kur V. P. vienoje iš parduotuvių už 20 Eur pirko mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pabrėžė pats niekaip nesantis susijęs su to telefono įsigijimu, nežinojo ir neklausė, kam V. P. buvo reikalingas tas telefonas ir kokiu tikslu jį perka. Tuo pačiu kaltinamasis A. Z. pažymėjo, kad V. P. yra skolinęs pinigų, juos pastarasis grąžino susitikimo prie ERGO pastato degalinės aikštelėje metu (toks susitikimas yra užfiksuotas bylos medžiagoje), nurodė, kad šis susitikimas vyko anksčiau nei V. P. pirko telefoną. Teisme A. Z. išsakė daug argumentų dėl pareigūnų spaudimo, kas buvo priežastimi duoti tikrovę neatitinkančius parodymus; detalūs argumentai yra nurodyti A. Z. teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir teisiamojo posėdžio protokole (8 t., b. l. 182-187, 188-196). Ikiteisminio tyrimo metu A. Z., kitą dieną po sulaikymo atliktose apklausose yra nurodęs, kad kolega V. P. jam pasakė apie galimybę užsidirbti papildomai, t. y. įnešant į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus, pasakė, kad tai būtų mobiliojo ryšio telefonas. V. P. nurodė, kad už vieną įneštą telefoną įmanoma gauti 300 Eur; pastarasis klausė, ar jis (A. Z.) nori prisidėti, į ką A. Z. nurodė atsakęs neigiamai „aš atsakiau, kad į įstaigą mobiliojo ryšio telefonų nenešiu, tačiau jeigu V. P. reikės pinigų įsigyti mobilioj ryšio telefonus, aš pasakiau, kad pinigų duosiu. Po kelių dienų aš ir V. P. susitikome degalinėje < ... > aš paklausiau, ką galvoja V. P. daryti, šis atsakė, kad galime pabandyti atnešti telefoną. Aš pasakiau V. P., kad jeigu reikia, tai galime nuvažiuoti nupirkti mobiliojo ryšio telefoną“ (4 t., b. l. 131-132). Toliau apklausiamas A. Z. parodė, kaip buvo nupirktas telefonas (už 20 Eur), vėliau klausė V. P., ar viskas gerai, pastarasis atsakė „taip“; daugmaž po savaitės V. P. parašė, jog reikia pasiimti pinigus, kadangi A. Z. buvo užsiėmęs, V. P. nurodė susitaręs „pasiimti pinigus po tarnybos ryte“; vėliau automobilių aikštelėje, prie ERGO draudimo pastato, V. P. padavė 150 Eur ir „pasakė, kad tai yra už tą dalyką, kurį mes padarėme. Aš supratau, kad V. P. mobiliojo ryšio telefoną atnešė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam Ūkio aptarnavimo būryje, tačiau aš jo įvardinti negaliu, nes nežinau“ (4 t., b. l. 131-132). Taigi iš tokių parodymų galima numanyti, kad A. Z. žinojo apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) nuteistajam bus įnešamas mobiliojo ryšio telefonas, žinojo, kad už tai bus gaunamas atlygis, pats pasiūlė ir kartu su V. P. važiavo pirkti telefoną ir, nors jo perdavime nurodė nedalyvavęs, tačiau pasidalino gautus pinigus už atliktą paslaugą. Tokių parodymų kaltinamasis laikėsi ir tą pačią 2017 m. lapkričio 21 d. atliktoje antroje apklausoje (4 t., b. l. 135), jų neatsisakė ir kitą dieną (2017 m. lapkričio 22 d.) atliktos akistatos metu (4 t., b. l. 142-144). Pakankamai daug dėmesio bylos nagrinėjimo metu buvo skirta ir A. Z. rašytiems dviem prisipažinimams. Pirmasis prisipažinimas buvo surašytas netrukus po sulaikymo – jame kaltinamasis nurodė apie V. P. pasiūlymą įnešti į (duomenys neskelbtini) draudžiamus turėti nuteistiesiems daiktus, mobiliojo ryšio priemones. Nurodė pats nešti nesutikęs, tačiau teigė, jog esant reikalui gali padėti su pinigais, siekiant nupirkti telefoną. Taip pat dėstė aplinkybes dėl telefono nupirkimo, tai, kad iš V. P. vėliau gavo 150 Eur „už tai“ („paklausiau, ar čia už tai, atsakė taip“), pinigai buvo sumokėti prie „Rimi“ parduotuvės (Šiaurės miestelyje), dar vėliau susitikimo prie ERGO pastato automobilių stovėjimo aikštelėje davė dar 150 Eur, neatsakė nei už ką, nei ką padarė“ (4 t. b. l. 174). Antrasis prisipažinimas rašytas A. Z. būnant areštinėje, jame kaltinamasis nurodė aplinkybes dėl to, kaip jis kartu su V. P. „organizavo draudžiamų daiktų patekimą“, įvardino kainas (už 1 g psichotropinės medžiagos – 100 Eur, už telefoną – 300 Eur), aplinkybes dėl „žolės“ įnešimo į (duomenys neskelbtini), padedant A. Z. (4 t., b. l. 176-177).

Šiems ikiteisminio tyrimo metu duotiems A. Z. parodymams ir pastarojo rašytiniams prisipažinimams teisminio nagrinėjimo metu buvo skirta daug dėmesio, dėl jų išsamiai aiškintasi 2020 m. liepos 10 d. teisiamajame posėdyje (8 t., 188-196), kaltinamasis ir jo gynėjas atitinkamai išsakė eilę argumentų, kuriais įrodinėjo, kad nurodyti duomenys buvo išgauti ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant psichologinį spaudimą, be to, padarius procesinius pažeidimus, kuriais buvo grubiai pažeistos tuo metu įtariamuoju buvusio A. Z. teisės. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad A. Z., kuris pats, primintina, buvo pareigūnas ir kuriam baudžiamasis procesas, anaiptol, nebuvo nežinoma sritis, buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui (pagal teisinių paslaugų sutartį), parodymai duoti dviejų apklausų metų (antroje apklausoje patvirtino pirminius parodymus ir dar juos patikslino), parodymų turinys nekito ir dar kitą dieną atliktos akistatos metu, kurios metu dalyvavo dar kitas įtariamojo gynėjas (taip pat pagal teisinių paslaugų sutartį), taip pat teisme išklausius liudytojų A. B., A. Ž., V. Š., įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusių teisme, parodymus, kuriais buvo kategoriškai paneigtos aplinkybės dėl bent kokio pobūdžio spaudimo apklausiant A. Z., teismo vertinimu, yra pagrindas remtis šiais parodymais, tačiau, suprantama, ne kaip savarankišku, juolab, vienu svarbiausių įrodymų šaltiniu, o kaip turinčiais reikšmę tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.

Nepaisant šių anksčiau aptartų parodymų, o taip pat ir rašytinių prisipažinimų, ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti duomenys kartu su prokuroro akcentuotais A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais visgi neleidžia konstatuoti kaltinamojo veiksmuose esant nustatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) provokuoja jį duoti; 3) pažada jį priimti; 4) susitaria jį priimti; 5) reikalauja jį duoti. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016). Nagrinėjamu atveju A. Z. yra kaltinamas susitaręs priimti ir priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą (mobiliojo ryšio telefono įnešimą į (duomenys neskelbtini)).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti aiškią išvadą, kad A. Z. susitarė priimti kyšį ir jį priėmė. Nei iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nei, juo labiau, tų, kurie buvo išsakyti teisme, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp A. Z. ir V. P. buvo aiškus susitarimas įnešti į (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančiam nuteistajam mobiliojo ryšio telefoną. Nors apklausiamas kaltinamasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jam kolega V. P. pasakojo apie galimybę užsidirbti, įnešant į jų darbo įstaigą nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus (už vieną telefoną 300 Eur), tačiau, anot A. Z., jis nesutiko su pasiūlymu įnešti nurodytą draudžiamą daiktą, tik pasiūlė duoti pinigų, vieną kartą kartu su V. P. vyko į autobusų stotį, kur vienoje esančių parduotuvių už 20 Eur buvo nupirktas mobiliojo ryšio telefonas, o dar po kiek laiko susitikimo metu V. P. jam davė 150 Eur „už tą dalyką, kurie jie padarė“, visgi tokio susitarimo buvimo teisme nepatvirtino nei A. Z., nei V. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z., priešingai nei V. P., nėra nė karto nėra bendravęs su E. L.. Nors vienuose iš pastarojo parodymų (E. L. nutraukus ikiteisminį tyrimą ir 2018 m. liepos 25 d. apklausiant kaip liudytoją) yra užfiksuota, kad susitikimo prie prekybos centro „Rimi“ metu kartu su V. P. buvo ir dar vienas asmuo (jo liudytojas detaliau neapibūdino, nurodė atpažinti negalėsiantis) (4 t., b. l. 23-25), be to, V. P. ikiteisminiame tyrime taip pat yra nurodęs, jog kartu su juo buvo A. Z., tą patį rašytiniame paaiškinime įvardino ir pats kaltinamasis A. Z., tai neleidžia besąlygiškai konstatuoti A. Z. dalyvavimo, o svarbiausia to, jog kaltinamasis žinojo ir suprato V. P. ir E. L. tikrąjį susitikimo tikslą, E. L. perduodamų V. P. pinigų paskirtį. Tikslinga pažymėti ir tai, jog jau sankcionavus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti duomenys rodo, kad V. P. ne kartą telefoniniu ryšiu bendravo su E. L. bei A. Z. (nuo 2017 m. spalio antros pusės (spalio 23 d.) iki lapkričio antros pusės (lapkričio 19 d.), pokalbių metu buvo tariamasis dėl susitikimų, kai tuo tarpu A. Z. bendravimo nė su vienu iš tų asmenų užfiksuota nėra.

Pareikštame kaltinime yra inkriminuota, jog po to, kai A. Z. ir V. P. susitarė atnešti nuteistajam E. J. mobiliojo ryšio telefoną, jie abu už 20 Eur telefono aparatą nupirko „Bite“ salone, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje. Kaltinime telefono įsigijimo diena nėra įvardinta (apsiribota fraze „tą pačią dieną“, turint galvoje dieną (taip pat nenustatytą), kurią minėti kaltinamieji susitarė dėl telefono įnešimo). Apklausiami kaltinamieji savo parodymuose nurodė atvejį, kada abu išties vyko pirkti telefono į autobusų stotyje esantį „Bitė“ saloną, kuriame V. P. už 20 Eur įsigijo mobiliojo ryšio telefono aparatą. Abu kaltinamieji teisme pasakojo, jog bendras vykimas nebuvo iš anksto planuotas, tiesiog tą dieną (konkrečios datos nė vienas neįvardino) jie susitiko degalinėje, pokalbio metu V. P. paklausė, ar A. Z. nėra užsiėmęs, turi laiko, ir pasiūlė kartu nuvykti į stotį, t. y. tiesiog palaikyti jam draugiją, ir abiem nuvažiavus V. P. už 20 Eur nupirko telefoną; kokiu tikslu tas aparatas buvo pirktas, A. Z. neaiškino ir pastarasis nieko nežinojo. Analogiškai aplinkybes teisme parodė ir kaltinamasis A. Z.. Kaip minėta, kaltinamieji apklausų metu negalėjo nurodyti kokią dieną vyko pastarųjų susitikimas ir važiavimas pirkti telefono, tuo tarpu kaltinamojo A. Z. gynėjas kaip vienintelį atvejį, turintį sąsajas su nagrinėjamu kaltinimu, nurodo 2017 m. lapkričio 16 d., būtent kurią, anot gynėjo, V. P. stotyje už 20 Eur įsigijo telefoną. Gynėjo įsitikinimu, būtent 2017 m. lapkričio 16 d. laikytina „esminiu atskaitos tašku“. Tokia gynėjo pozicija nėra teisinga. 2018 m. kovo 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (2 t., b. l. 35-37) užfiksuotas tarp V. P. ir A. Z. vykęs pokalbis Nr. 1744. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad asmenys išties kalba apie pirkimą (galimai telefono), yra minimas skaičius dvidešimt („ar turi kokius dvidešimt“), tačiau tolesnis pokalbio turinys atskleidžia, kad V. P. ir A. Z. taip ir nesusitaria, kad būtent tą dieną susitiks ir važiuos pirkti, A. Z. į minėtą klausimą „Ar turi kokius dvidešimt?“, atsako „Bliat, nelabai, kol kas nelabai, aš tik kitą savaitę turėsiu. O ką, tipo jau šiandien nori nupirkti?“, V. P., išgirdęs tokį atsakymą, kalba „Na jo, o ko tempti, tada aš pasižiūrėsiu, gal kažkur kažkas yra čia pas save“, o likusios kelios pokalbio frazės rodo, kad kaltinamieji nieko konkretaus nesusitarė (2 t., b. l. 65-76). Pagal bylos duomenis 2017 m. lapkričio 16 d. nebuvo užfiksuotas daugiau joks V. P. ir A. Z. kontaktas, nors tuo atveju, jeigu pastarieji vėliau visgi būtų taręsi susitikti, tas neabejotinai atsispindėtų kriminalinės žvalgybos pagrindu surinktuose duomenyse. Pagal kaltinamųjų parodymus vykimas į autobusų stotį buvo po to, kai jie susitiko degalinėje, bylos medžiagoje yra fiksuoti du pokalbiai, kada V. P. ir A. Z. tariasi dėl susitikimų nurodyto pobūdžio vietoje (degalinės aikštelėje). Tokios aplinkybės matyti iš 2017 m. spalio 11 d. ir spalio 25 d. telefoninių pokalbių (2 t., b. l. 35-39, 65-76). Antrasis – 2017 m. spalio 25 d. – susitikimas vyko prie ERGO pastato „Circle K Vingis“ degalinės aikštelėje, pastarasis susitikimas yra užfiksuotas ir vaizdo įraše (2 t., b. l. 14). Pagal kaltinamųjų parodymus to susitikimo metu V. P. atidavė A. Z. skolą, 150 Eur, tuos pinigus V. P. per kelis kartus buvo skolinęsis anksčiau (tiek grynais, tiek pavedimais). Iš byloje esančių sąskaitų išklotinių matyti, kad A. Z. mokėjimo pavedimais yra kelis pervedęs V. P. nedideles pinigų sumas (2017 m. rugsėjo 19 d. – 30 Eur, 2017 m. rugsėjo 20 d. – 40 Eur, 2017 m. spalio 11 d. – 30 Eur) (2 t., b. l. 157-190; 3 t., b. l. 1-18). Dar vienas kaltinamųjų susitikimas degalinėje vyko, kaip nurodyta anksčiau, 2017 m. spalio 11 d., kas spręstina iš tos dienos telefoninių pokalbių Nr. 443, Nr. 466, Nr. 467. Matyti, jog V. P. su A. Z. susitiko 2017 m. spalio 11 d., netrukus po 10.34 val. Iš pokalbyje Nr. 443 minimų frazių „galime toj pačioj vietoj, man nėra skirtumo“, „degalinėje, taip?“, galima spręsti, kad minėtoje vietoje kaltinamųjų susitikimas vyko ne pirmą kartą. Kokiu tikslu kaltinamieji susitiko, nėra konkrečiai nustatyta, taip pat negalima daryti jokių konkrečių išvadų, ar būtent to susitikimo metu V. P. galėjo A. Z. pasiūlyti važiuoti pirkti telefono ir telefonas buvo nupirktas būtent minimą dieną. Matyt, galima tiek kelti, tie atmesti tokią prielaidą, nes toks vykimas ir telefono pirkimas, dalyvaujant A. Z., kažkurią dieną vis dėlto buvo, ko nesigina nė vienas iš kaltinamųjų. Visgi esminis momentas yra duomenys, kuriuos būtų galima pripažinti A. Z. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Bylos medžiaga atskleidžia, kad V. P. ir A. Z. pakankamai bendravo ne darbo metu, pastarieji tiek susitikdavo, tiek skambindavosi telefonu, kai kurių pokalbių (pvz., Nr. 1425, Nr. 1514, Nr. 1695, Nr. 1701, Nr. 1744) turinys vertintinas nevienareikšmiškai ir leidžia kelti tam tikras prielaidas taip pat ir dėl A. Z. sąsajų su draudžiamais daiktais, visgi nediskutuotina, kad duomenų, kurias remiantis galima tik manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, anaiptol, nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį to asmens atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje A. Z. yra kaltinamas dėl konkretaus atvejo, kuomet jis ir V. P. bendrais veiksmais nuteistajam E. J. įnešė į (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefono aparatą, tačiau pagal bylos medžiagą galima kelti tik prielaidas dėl galimai neteisėtų A. Z. veiksmų, bet ne daryti kategoriškas išvadas, jog pastarasis padarė jam inkriminuotą konkrečią nusikalstamą veiką. Čia svarbu tai, kad V. P. ir A. Z. bendravimas ne tarnybos metu vyko visu bylai aktualiu laikotarpiu, A. Z. pinigų pervedimai vyko tiek 2017 m. rugsėjo mėn., tiek toks atvejis buvo ir tų pačių metų spalio 11 d., iš 2017 m. lapkričio 16 d. pokalbio turinio galima spręsti, kad V. P. prašė A. Z. pinigų ir minimo pokalbio dieną (iš esmės, kai jau buvo derinamas antrojo telefono įnešimas, dėl kurio A. Z. kaltinimas nėra pareikštas), apie pinigų sumas už kažkokius daiktus ar paslaugas kalbama ir lapkričio 15 d. pokalbiuose (Nr. 1695 ir Nr. 1701). Vertintina tai, kad byloje nėra nė vieno duomens, patvirtinančio, kad A. Z. būtų palaikęs ryšį su E. L. ar bent jau A. Z., priešingai nei V. P. atveju. Nagrinėjamas A. Z. ir V. P. pareikštas kaltinimas yra inkriminuotas, kaip padarytas veikiant bendrininkų grupe, dėl ko, suprantama, nebūtina, kad visus veiksmus tiesiogiai padarytų abu bendrininkai (bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų). Vis dėlto bendrininkavimo atveju nustatant subjektyviuosius požymius būtina konstatuoti asmenų tyčią (suvokimą savo veiksmų bendrumo) ir susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia manyti, kad A. Z. žinojo apie V. P. nusikalstamus veiksmus, įnešant į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems draudžiamus turėti mobiliojo ryšio telefonus, neatmestina, kad pastarasis, pervesdamas V. P. pinigus, ar duodamas jų grynais (nurodė buvus ir tokius atvejus) suprato, kad juos V. P. panaudos telefonams įsigyti, tačiau tokie bendri duomenys nėra pakankami pripažinti A. Z. kaltu dėl susitarimo priimti kyšį ir kyšio priėmimo už telefono įnešimą nuteistajam E. J. pagal 2017 m. rugsėjo mėn. tiesiogiai iš pastarojo sulauktą prašymą. Vien tik ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose bei rašytiniuose prisipažinimuose A. Z., o taip pat ir V. P. nurodytos aplinkybėmis (priešingai nei V. P. teisme neneigė savo kaltės dėl telefono įnešimo, o pagrindą netikėti paneigtais parodymais dėl E. J. sudarė kiti bylos duomenys) negalima grįsti A. Z. kaltės, o byloje surinkti duomenys, leidžiantys kelti prielaidas dėl A. Z. sąsajų su draudžiamų daiktų įnešimu, nepatvirtina esant įrodytą šį konkretų kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Z. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismui konstatavus esant neįrodyta, kad A. Z. padarė analizuojamą nusikalstamą veiką, atitinkamai tikslintina ir E. J. bei V. P. pareikšto kaltinimo dalis, šalinant aplinkybes, susijusias su A. Z., ir nurodant, kad V. P. ir A. Z. inkriminuotus veiksmus atliko vienas V. P.. Papildomai pažymėtina, kad aptariamame kaltinime (E. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį) yra nurodyta iš esmės vienintelė data – 2017 m. rugsėjo mėn. (tyrimo metu tiksli diena nenustatyta, paros laikas – vakaras), kitos su laiku susijusios aplinkybės inkriminuotos nurodant ne apibrėžtas datas, o naudojant frazes „kito budėjimo metu“, „dar kito budėjimo metu“, „kitą dieną“, „kitą dieną, baigus budėjimą“, „sutartu laiku“. Nors pagal teismų praktiką, be kita ko, nusikalstamos veikos padarymo laikas kaltinimuose turi būti nurodomas isada, tačiau kartu pripažįstama, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos laiko ar kitų svarbių aplinkybių tiksliai nustatyti neįmanoma, šios aplinkybės kaltinime, vėliau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos kaip įmanoma tiksliau. Nagrinėjamu atveju konkrečių veiksmų, vykusių po 2017 m. rugsėjo mėn. pasiūlymo įnešti į (duomenys neskelbtini) draudžiamą daiktą (mobiliojo ryšio telefoną), laikas dienomis nėra nustatytas, tačiau pats kaltinimas iš esmės dėl to nelaikytinas neaiškiu (argumentų, susijusių su kaltinimo neaiškumu, atitinkamai neišsakė nė vienas kaltinimasis), laikas kiek įmanoma apibrėžtas pagal įvykių seką.

Dėl 2017 m. lapkričio mėn. nusikalstamos veikos

Kita nagrinėjamoje byloje inkriminuota nusikalstama veika yra susijusi su nuteistajam neleistino analogiško daikto (mobiliojo ryšio telefono) įnešimu į (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 17-20 d., dėl šios veikos kaltinimai pareikšti E. J. (už V. P. papirkimą, siekiant neteisėto pastarojo veikimo), V. P. (susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo) bei A. Z. (dėl padėjimo papirkti V. P., siekiant neteisėto jo veikimo).

Kaltinamasis E. J. kaltės paperkant valstybės tarnautoją – V. P. nepripažino, tvirtino, kad kaip ir ankstesniais trimis atvejais, taip ir šiuo skolino A. Z. pinigus (analogišką 300 Eur sumą), atsisakyti negalėjo, kadangi A. Z. grasino, gąsdino, kad niekas jo neapgins, bus išvežtas į kitus pataisos namus. Nenorėdamas skolinti, nurodė A. Z., kad jo draugas tuo metu yra išvykęs ir negali padėti, tada siūlė padaryti pavedimą per banką, kas A. Z. kategoriškai netiko; tuomet A. Z. nurodė, kad jam reikia telefono su priedais, į ką E. J. nurodė galintis suorganizuoti nebent laisvų rankų įrangą. A. Z. toks variantas tiko, bet vėliau pastarasis vis tiek pareikalavo ir 300 Eur, sakė, kad tai labai svarbu, pinigų itin reikia; paklaustas, kokiu tikslu, nieko neaiškino, minėjo negalintis pasakyti, atėjus laikui E. J. viską pamatys, paminėjo tik tai, kad bus normali operacija ir jam (E. J.) bus gerai. Apklausų metu E. J. nurodė galiausiai supratęs, jog A. Z. žmogus, kuris paima pinigus iš E. L., yra pareigūnas (suprato po 2017 m. lapkričio 18 d. anksti ryte vykusio pokalbio su A. Z. metu), suprato ir tai, kad A. Z., veikdamas su KŽS pareigūnų žinia, ruošiasi įskųsti tą pareigūną, tačiau apie tai nepranešė (tik apsisaugojimo tikslu prašė E. L. į telefoną įdiegti sekimo programą), bijojo, nes suprato, kad jo pinigai bus panaudoti kaip kyšis, kita vertus, tikėjosi, kad tuo atveju, jei pareigūnas bus sulaikytas, bus teigiamai atsižvelgta į tai, kad jis šiai operacijai davė pinigų (apie tai (6 t., b. l. 207-211; 7 t., b. l. 49-65). Kaltinamasis V. P. kaltę pripažino iš dalies. Ikiteisminiame tyrime nurodęs, kad tiesiogiai bendravo su tuo pačiu nuteistuoju E. (4 t., b. l. 50-52, 57-58, 60-62, 8889), teisme parodė, kad veikė per A. Z., nežinojo, kuriam konkrečiai nuteistajam turėjo būti perduotas telefonas. 300 Eur gavo iš to paties E. L., telefono pastarasis neperdavė, sakė, kad jo dar neturi, bus vėliau. Netrukus po pinigų perdavimo jis (V. P.) buvo sulaikytas (8 t., b. l. 173-181). Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino, patvirtino, kad V. P. paprašė pasidomėti, kam iš nuteistųjų reikia telefono. Žinodamas, kad E. J. turi pinigų ir paskambinimui skolinasi telefoną iš kitų nuteistųjų, pasiūlė būtent pastarajam. E. J. sutiko įsigyti telefoną, vėliau sutiko su V. P. nurodyta ir A. Z. jam (E. J.) pasakyta suma (300 Eur), po ko E. J. lapelyje užrašė telefono numerį asmens, kuris turėjo perduoti pinigus (tokį nurodymą buvo davęs V. P.). Tą lapelį (tiksliau lapelio originalą) perdavė V. P., vėliau atidavė KŽS pareigūnams, o V. P. davė savo ranka perrašytą E. J. nurodytą numerį) (9 t., b. l. 12-29). Ikiteisminiame tyrime A. Z. nurodė detalesnes aplinkybes, pasakojo, kaip kitą dieną (lapkričio 18 d.) anksti ryte buvo kviečiamas į antrą korpusą, kur jam V. P. pasakė, kad skambino nurodytu numeriu, tačiau tas žmogus nieko nežino. Tada V. P. davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį ir liepė išsiaškinus paskambinti. Apie šį pokalbį A. Z. netrukus papasakojo E. J., šis nurodė viską sutvarkysiantis, po kiek laiko pasakė, kad viskas gerai, apie ką A. Z. atitinkamai informavo V. P. (paskambinęs iš taksofono į V. P. mobiliojo ryšio telefoną). Tuomet (2017 m. lapkričio 20 d.) apie visą šią pranešė L. N. (5 t., b. l. 58-60). Pabrėžtina, kad iš esmės analogiškus parodymus A. Z. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (5 t., b. l. 73-75).

Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo užfiksuota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, patvirtinanti, kaip 2017 m. lapkričio 17 d. vakarą, nuo 20.43 val., prasidėjo skambučiai, kurių metu V. P. skambino E. L.; pastarajam dar nežinojus apie tai, kad vėl teks susitikti su V. P., atitinkamai netrukus užfiksuotas G. J. skambutis E. L., nurodant, kad ši ketino jam kitą dieną per autobusų stotį išsiųsti „pinigėlių, obuoliuką, pakrovėją ir ausytę“, kad E. L. perduotų „tam žinai meškinui“, tačiau pastarasis (E. L.) nurodo, kad jis kitą dieną (lapkričio 18 d.) Vilniuje bus tik iki pietų, nes po to išvažiuoja į Klaipėdą, sugrįš tik pirmadienį (lapkričio 20 d.). Po kelių minučių seka kitas G. J. skambutis E. L., pokalbio metu asmenys sutaria dėl nurodytų daiktų ir pinigų perdavimo pirmadienį, taip pat sutariama siuntą išsiųsti į Klaipėdą, kur tomis dienomis išvyko E. L.. Atitinkamai 2017 m. lapkričio 18 d. ryte vykusio pokalbio metu V. P. susisiekus su E. L., pastarasis jau žino, ką jam reiks daryti, nurodo būsiantis pirmadienį, susitaria šią dieną paskambinti. G. J. skambina E. L., kad šis paskambintų „tam žmogui, tačiau sužino, kad pastarasis jau skambino E. L., viskas suderinta. Bylos medžiagoje yra fiksuoti tolimesni G. J. ir E. L. telefoniniai skambučiai dėl siuntos, duodami nurodymai dėl „obuoliuko“ pakrovimo, prašo išsiaiškinti dėl ekrano stiklo, kuris yra subraižytas, klausia, ar nereiks jo keisti, nurodo, jog dėžutėje bus įdėti pinigai, taip pat pokalbiai po to, kai E. L. gavo siuntą. AB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateikta informacija patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 19 d. į Klaipėdos autobusų stoties siuntų skyrių buvo atvežta siunta iš Marijampolės, siuntėjas – G. J., siuntos svoris 290 g. Siuntos gavėjas trumpąja SMS žinute buvo informuotas apie siuntos gavimą, 2017 m. lapkričio 19 d. šią siuntą atsiėmė E. L. (3 t., b. l. 71-73). Be to, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo fiksuoti ir V. P. bei A. Z. 2017 m. lapkričio 18 d. – 19 d. telefoniniai pokalbiai, susiję su V. P. ir E. L. susitikimu (2 t., b. l. 35-39, 53-76, 85-88, 89-93), iš (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip A. Z. iš taksofono atliko skambučius (2 t., b. l. 8-9).

Taigi objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog pinigų, telefono „Iphone“, ausinių ir laisvų rankų įrangos perdavimas buvo aktyviai derinamas, 2017 m. lapkričio 20 d. įvyko ir numatytas V. P. bei E. L. susitikimas, kurio metu buvo perduoti tik pinigai (telefonas kartu su ausinėmis ir laisvų įranga neperduoti, kadangi G. J. atsiųstas telefonas neveikė ir E. L. nebuvo spėjęs jo sutvarkyti). Kaltinamieji šių duomenų iš esmės ir neginčija, tik V. P. teisme tvirtino nežinojęs, kam bus skirtas telefonas, o E. J. tikino pinigus, telefoną su nurodytais priedais sutikęs perduoti tik baimindamasis A. Z.. Teismas tokius parodymus vertina kritiškai. Nors teisme kaltinamasis V. P. aiškino nežinojęs, kam turėjo būti skirtas telefonas, tačiau akivaizdu, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad netrukus po pokalbio su A. Z. kaltinamajam V. P. buvo perduotas mobiliojo ryšio telefono numeris, t. y. tas pats numeris, kuriuo V. P. kontaktavo su E. L., vykdydamas 2017 m. rugsėjo mėn. susitarimą su E. J. dėl mobiliojo ryšio telefono įnešimo į (duomenys neskelbtini), be to, bylos duomenys patvirtina dar kelis V. P. kontaktavimo su E. L. atvejus. Taigi V. P. dar dėl pirmos anksčiau aptartos nusikalstamos veikos aplinkybių gerai žinojo, kad E. L. yra E. J. žmogus, todėl ir 2017 m. lapkričio 17 d. vakarą gavęs iš A. Z. lapelį su jam jau žinomu numeriu, negalėjo nesuprasti, kad telefonas yra skirtas nuteistajam E. J., be to, pastarojo elgesys rodo, kad gavęs nurodytą telefono numerį V. P. nekėlė jokių papildomų klausimų, nesiaiškino, ar laisvėje esantis asmuo yra patikimas ir pan., kadangi matydamas žinomą numerį suprato, jog teks bendrauti su tuo pačiu asmeniu, dėl kurio nebuvo kilę jokių problemų. Teismas nesiima spręsti, kodėl V. P., žinodamas E. J. ir pastarajam jau kartą sutikęs atnešti ir atnešęs telefoną, minėtos nusikalstamos veikos atveju pasitelkė A. Z.; neatmestina, kad V. P., ieškodamas kitų nuteistųjų, kuriem yra reikalingas telefonas, iš anksto nesitikėjo, jog A. Z. pasiūlys E. J., kadangi šio prašymu telefoną jau buvo nešęs. Tos aplinkybės nėra esminės, matyti, jog V. P., gavęs iš A. Z. E. L. telefono numerį, po ko jam tapo žinoma, kad tas nuteistasis, kuriam reikalingas telefonas yra E. J., tarėsi dėl susitikimo, atitinkamai susitardamas dėl 300 Eur dydžio kyšio, po ko jį 2017 m. lapkričio 20 d. ir priėmė.

Nors E. J. kaltės kategoriškai ir nepripažino bei tikino viso labo tik paskolinęs A. Z. pinigų bei vykdęs pastarojo nurodymą parūpinti telefono aparatą su priedais, tokie parodymai, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nevertintini kaip atitinkantys tikrovę. Teismas, dėstydamas ankstesnius argumentus dėl 2017 m. rugsėjo mėn. nusikalstamos veikos, jau pasisakė, kodėl E. J. parodymus dėl A. Z. privertimo skolinti pinigus, vertina kritiškai. Iš esmės analogiški (todėl iš naujo nekartotini) argumentai dėl kaltinamojo parodymų išsakytini ir šiuo atveju. Pažymėtina, kad E. J. neturėjo objektyvus pagrindo bijoti A. Z., paklusti šiam. Gynyba itin akcentavo tai, kad pinigų perdavimas vyko iš viso keturis kartus, tačiau tai niekaip nepaneigia E. J. įvykdžius šią analizuojamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje tiriami du papirkimo ir atitinkamai susitarimo priimti kyšį ir kyšio priėmimo atvejai. Šiuo nuosprendžiu kaip įrodytas pripažintas kaltinimas dėl 2017 m. rugsėjo mėn. papirkimo. Kaip nurodyta anksčiau, objektyvūs bylos duomenys leidžia manyti, kad analogiškomis aplinkybėmis E. L. galėjo perduoti V. P. pinigus ir dar dviem atvejais, tačiau dėl šių aplinkybių kaltinimai nebuvo niekam pareikšti, dėl ko pastarieji duomenys šiame nuosprendyje plačiau neanalizuotini. Pažymėtina tik tai, kad G. J., E. L., V. P., A. Z. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkta medžiaga, susijusi su galimu pinigų perdavimu ne šioje byloje pareikštuose dviejuose kaltinimuose inkriminuotomis aplinkybėmis, nesuteikia papildomo pagrindo spręsti, kad E. J. 2017 m. lapkričio 17 d. – 20 d. nusikalstamos veikos atveju pinigus A. Z. skolino, taip pat pastarojo nurodymu parūpino jam mobiliojo ryšio telefoną su priedais, o ne siekė jam, kaip nuteistajam, turėti draudžiamų daiktų, kam buvo reikalinga papirkti pareigūną. Apie tai, kad A. Z. reikalavo iš E. J. paskolinti pinigų, yra nurodyta tik liudytojų A. D. bei G. U. parodymuose. Tiek vienas, tiek kitas liudytojas teigė girdėję, kaip A. Z. pakeltu tonu reikalavo iš E. J. pinigų, o A. D. pažymėjo, kad prieš tai analogišką reikalavimą A. Z. buvo išsakęs ir jam (A. D.), tačiau liudytojui kategoriškai atsisakius skolinti pinigus, A. Z. dėl pinigų kreipėsi į E. J. (7 t., b. l. 149-161; 191-206). Vis dėlto tokie liudytojų parodymai vertintini kaip nukreipti patvirtinti E. J. keliamą versiją dėl privertimo skolinti A. Z. pinigus. Čia atsižvelgtina į tai, kad abu liudytojai artimai bendravo su E. J. (pastebėtina, kad apklausiant A. D. apklausose dalyvavo tas pats advokatas, t. y. kaltinamojo E. J. gynėjas), liudytojų apklausos atliktos ir atitinkamai parodymai duoti jau po, kai E. J., praėjus beveik pusmečiui po jo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pradėjo tvirtinti jautęs baimę A. Z., esą dėl ko sutiko šiam skolinti pinigus (ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir kaltinamasis E. J. atliko bausmę toje pačioje įstaigoje, turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje). Kita vertus, apklausiamas A. D. pripažino kategoriškai atsisakęs A. Z. skolinti pinigus ir šis jo daugiau nebeprašė (parodymuose užsimenamos aplinkybės apie vėliau sulauktas patyčias, įžeidimus, maisto vagystes objektyviuose bylos duomenyse neatsispindi). Teismo vertinimu, liudytojų G. U. ir A. D. parodymai nėra pakankami spręsti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. tarp E. J. ir A. Z. vykusio pokalbio metu kaltinamasis E. J. pakluso A. Z. reikalavimams, o ne išreiškė pageidavimą už atlygį įsigyti telefoną (beje, liudytojas G. U., teisme tvirtinęs, jog išgirsto pokalbio metu A. Z. kalbėjo garsiai, nenurodė, kad esą buvo prašoma ne tik pinigų, bet ir telefono su priedais (A. Z. reikalavo ausinių, o E. J. pasiūlė nebent laisvų rankų įrangą), nors pagal kaltinamojo E. J. parodymus to pokalbio metu buvo būtent tokia kalba).

Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad atlikdamas bausmę E. J. naudodavosi mobiliojo ryšio telefonais. Nors pastarasis aiškino, kad jam telefonas nebuvo reikalingas, pakakdavo skambučių iš taksofono, tačiau tuo pačiu pripažino, kad visgi yra skambinęs ir mobiliojo ryšio telefonu. Antai, 2019 m. spalio 25 d. teisiamajame posėdyje E. J. tikino neva tas kartas, kai jis naudojosi ne taksofonu, o mobiliojo ryšio telefonu, buvo pasiskolinus telefoną iš A. Z., kas nėra niekaip įtikinama (kita vertus, apklausiamas ikiteisminiame tyrime E. J. neneigė skambinęs tiek E. L., tiek ir sutuoktinei). Iš tų pačių tolesnių kaltinamojo E. J. parodymų matyti, kad pastarasis tvirtino neva paskambinęs E. L. prašė, kad šis įdiegtų telefone sekimo programą, kas sunkiai suprantama, kad toks pokalbis galėjo vykti paėmus iš A. Z. telefoną. Nesuprantama, kaip tokiu atveju A. Z., kuris, E. J. teigimu, nuolat darė spaudimą ir gąsdino, būtų davęs nekliudomai naudotis telefonu, leisti skambinti pats neklausydamas pokalbio. Kita vertus, bylos medžiagoje be objektyviais duomenimis nepatvirtintų liudytojų bei paties E. J. parodymų nėra patikimai nustatyta, kad A. Z. būtų turėjęs telefoną, priešingai, iš vaizdo įrašo ir apžiūros protokolo matyti, kad pastarasis, netgi derindamas neteisėtus veiksmus, naudojosi taksofonu; pagal byloje esantį (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 100-352 A. Z. buvimo bausmės įstaigoje 2017 m. –2018 m. metu jokie draudžiami daiktai, taip pat ir mobiliojo ryšio telefonas, SIM kortelės pas pastrąjį nebuvo rasti) (6 t., b. l. 92). Tuo tarpu 2018 m. kovo 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuota, kaip 2017 m. lapkričio 16 d. E. J. skambina E. L., derindamas klausimus dėl „X-BOX“ žaidimų kompiuterio perdavimo ir atsiskaitymo, iš E. L. parodymų matyti, kad E. J. jam yra ir skambinęs, ir siuntęs SMS trumpąsias žinutes. Tokiu būdu kaip nepasitvirtinę atmestini E. J. parodymai, kad jis neturėjo tikslo įgyti mobiliojo ryšio telefono, toks aparatas jam nebuvo reikalingas ir pan. Nors nustatyta, kad dar 2017 m. rygsėjo mėn. E. J. tiesiogiai per V. P. įgijo telefoną, tačiau suprantama, kad bausmės atlikimo vietoje tokio pobūdžio nuteistajam draudžiamas turėti daiktas yra paklausus, be to, nebūtinai disponuojamas vienasmeniškai, todėl suprantamas pakartotinis motyvas įgyti dar vieną telefono aparatą.

Tikslinga pažymėti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama versija, jog A. Z., privertęs E. J. paskolinti pinigus, vykdė suplanuotą operaciją, skirtą „deginti pareigūnus“. Atitinkamai tiek kaltinamasis E. J., tiek liudytojai D. D., A. D. tvirtino girdėję A. Z. žodžius, jog bus normali operacija ir pan. Tokios aplinkybės visgi atsispindi tik kaltinamojo E. J. ir su juo artimai bendravusių liudytojų parodymuose, pats E. J. nurodęs, kad dar po 2017 m. lapkričio 18 d. anksti ryte vykusio pokalbio su A. Z. metu suprato, kad bus veikiama per pareigūną, nesiėmė jokių veiksmų ir niekaip nereagavo. Kaip galima suprasti, pastarasis po dviejų dienų (lapkričio 20 d. ryte) bendraudamas tiek su sutuoktine, tiek ir E. L. nė neužsiminė, kad šiam telefoną reiks perduoti pareigūnui. Kaip nepasitvirtinę atmestini E. J. parodymai apie tai, kad jis, neva norėdamas apsisaugoti, prašė E. L. įrašyti sekimo programą, kadangi apklausiamas liudytojas E. L. tokių aplinkybių nenurodė. Tiesa, teisiamajame posėdyje prokurorui uždavus klausimą, ar jis visgi turėjo įrašyti kokią nors programą, E. L. kategoriškai tokios galimybės neatmetė, teigė nebeatsimenantis, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pastarasis apie tokį prašymą nė karto nė neužsiminė. E. L. pasakojo, kad tą rytą, kai perdavė V. P. pinigus, E. J. jam paskambinęs diktavo prisijungimo kodus, skirtus įjungti telefoną, kas buvo reikalinga siekiant įsitikinti, ar telefonas yra veikiantis. Kita vertus, kaltinamasis A. Z. apklausiamas neneigė, jog apie tai, kad bus papirktas V. P., jis 2017 m. lapkričio 20 d. pranešė KŽS pareigūnui L. N., teisme kaip liudytojas apklaustas L. N. tokią aplinkybę iš esmės patvirtino. Taigi A. Z. nesigina apie jam žinomus veiksmus informavęs KŽS skyriaus pareigūną, tačiau tai nereiškia, kad jis (A. Z.), pasinaudojamas E. J., organizavo V. P. papirkimą. Tokios išvados neleidžia daryti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, būtent kurių (pripažintų įrodymais) visuma (ne atskiri selektyvūs duomenys) grįstina kaltinamųjų, taip pat ir E. J. kaltė.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, laiko esant įrodyta, kad E. J. papirko V. P., siekdamas neteisėto pastarojo veikimo, A. Z. padėjo papirkti V. P., o V. P. susitarė priimti 300 Eur dydžio kyšį ir jį 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė. Pasitvirtinus kaltinime inkriminuotoms aplinkybėms E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, V. P. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o A. Z. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo E. J. gynėjo akcentuota aplinkybė, kad telefonas nebuvo perduotas ir galiausiai E. J. nepasiekė, nepaneigia kaltinamųjų kaltės. Nustatyta, kad E. J. pavedimu, perduotu tiek per G. J., tiek pačiam (E. J.) paskambinus telefonu, E. L. iki 2017 m. lapkričio 20 d., apie 09.27 val., vykusio susitikimo tiesiog nespėjo sutvarkyti telefono ir jį būtų perdavęs vėliau, t. y. telefonas nebuvo perduotas dėl objektyvių priežasčių, kas niekaip nekeičia papirkimo bei susitarimo priimti kyšį ir jo paėmimo esmės.

Dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį

Kaltinimai dėl neteisėto, piktnaudžiaujant tarnyba, disponavimo narkotine medžiaga – kanapėmis pareikšti V. P. ir A. Z.. Nė vienas jų kaltės nepripažino. V. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė atlikęs bent kokius veiksmus, susijusius su jam inkriminuotu kaltinimu (4 t., b. l. 50-52, 60-62, 77-79, 88-89; 8 t., b. l. 173-181). Kaltinamasis A. Z. teisme taip pat išreiškė kategorišką kaltės nepripažinimą, tvirtino, kad jam jokios kaltinime inkriminuotos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įnešimo į (duomenys neskelbtini) nėra žinomos, su kaltinamuoju V. P. apie tai nebuvo nė kalbos. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pastarasis jam buvo užsiminęs tik apie galimybę užsidirbti, įnešant į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus, konkrečiai, mobiliojo ryšio telefonus, tačiau A. Z. parodė tokį pasiūlymą iš karto atmetęs (8 t., b. l. 182-187, 188-196). Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje įtariamojo apklausoje, atliktoje kitą dieną po sulaikymo, A. Z. jokių aplinkybių apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis nenurodė (4 t., b. l. 131-132), tačiau tą pačią dieną, praėjus 20 minučių nuo pirmos apklausos, A. Z. buvo apklaustas antrą kartą ir pastarosios apklausos metu parodė norintis patikslinti, jog „paklausus V. P. apie galimybę papildomai užsidirbti pinigų, šis nurodė, kad nuteistiesiems iš Ūkio aptarnavimo būrio reiktų atnešti ne tik mobiliojo ryšio telefonus, bet ir narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, t. y. žolę. Už mobiliojo ryšio telefono įnešimą būtų 300 eurų atlygis, už žolės gramą būtų 100 eurų atlygis. Aš nešti minėtus daiktus į įstaigą nesutikau, tačiau sutikau jam padėti finansiškai įsigyti juos“ (4 t., b. l. 135). Dar kitą dieną (2017 m. lapkričio 22 d.) akistatos metu A. Z. nurodė dar daugiau aplinkybių – pastarasis dėstė, kaip tarnybos metu (galimai 2017 m. rugsėjo mėn., po 20.00 val.) kartu su V. P. išėjus perstatyti automobilį, būnant lauke, V. P. jam padavė polietileninį maišelį su neaiškios kilmės medžiaga, panašia į arbatą; tą ryšulėlį A. Z. įsidėjo į kišenę ir, praėjęs KPP Nr. 1, užėjo į įstaigą ((duomenys neskelbtini)) bei nuėjo prie KPP Nr. 1; daugmaž po 5 min. atėjo V. P., kuriam padavė įvardintą ryšulėlį, po ko abu išsiskirstė. Po kelių dienų V. P. SMS žinute pakvietė susitikti prie prekybos centro „Rimi“, kur padavė 150 Eur (už ką šie pinigai, pastarasis jam nieko neaiškino) (4 t., b. l. 142-144). Kitų apklausų metu A. Z. pasinaudojo savo teise tylėti ir parodymų nedavė (4 t., b. l. 150-151, 160-161, 162-163, 172). Kaip ir nurodyta aptariant pirmąjį kaltinimą, byloje yra du A. Z. rašytiniai prisipažinimai. Pirmajame, kuris surašytas iš karto po sulaikymo, apie narkotines medžiagas nenurodoma (4 t., b. l. 174), antrame (rašytas areštinėje) dėstomos aplinkybės dėl to, kaip abu kartu su V. P. įnešė į (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą, taip vadinamą žolę, kas parūpino ją, už kieno pinigus buvo pirkta, kaip vyko atsiskaitymas, nurodyta, jog medžiaga buvo atiduota A. Z., kuris turėjo ją išplatinti nuteistiesiems, minima apie kratą ir pan. (4 t., b. l. 176-177). Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek rašytiniuose prisipažinimuose, tiek pirminiuose parodymuose, o taip pat ir akistatos metu duotų parodymų ir nurodytų aplinkybių A. Z. atsisakė dar ikiteisminiame tyrime, pateikdamas 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą (5 t., b. l. 38).

Be jau anksčiau aptartų A. Z. pirminių parodymų ir rašytinių prisipažinimų apie kaltinime inkriminuotas aplinkybes parodymus davė ir A. Z.. Pastarasis ikiteisminiame tyrime, taip pat ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė apie tai, kaip V. P., dalyvaujant A. Z., pasiūlė pasiteirauti nuteistųjų, kurie iš jų norėtų įsigyti draudžiamų turėti daiktų, taip pat ir narkotinės medžiagos, vadinamos žolės. Kito budėjimo metu V. P. jo įvardintu laiku liepė ateiti į pirmąjį korpusą, kur lauke, priėjus A. Z., trise kalbėjosi apie tai, ar jis (A. Z.) sužinojo, ar kažkam iš nuteistųjų ko nors reikia. Vėliau V. P. liepė 21 val. išeiti į kiemą pasivaikščioti, kur „apie 21.30 val., V. P. ir A. Z. atėjo per kiemą nuo KPP Nr. 2, V. P. mane pakvietė eiti kartu, aš kartu su A. Z. ir V. P. atėjome prie įėjimo durų į pirmąjį korpusą, kylant laiptas prie įėjimo durų į pirmąjį korpusą, V. P. pasakė A. Z., kuris ėjo pirmas, kad šis pristabdytų. A. Z. atidarė įėjimo į pirmąjį korpusą duris ir atsistojo tarp durų. Tuo metu V. P., kuris ėjo po A. Z., iš dešinės pusės kišenės, kokių rūbų neatsimenu, išėmė kažką ir atbula ranka man padavė kažkokį polietileninį ryšulėlį cigarečių pakelių dydžio ir pasakė, kad tą ryšulėlį kol kas kur nors paslėpčiau“. Išsiskyręs su V. P. ir A. Z., kaltinamasis A. Z. nurodė nuėjęs į Ūkio aptarnavimo būrį, nusileido laiptais į rūsį ir po laiptine numetė ryšulėlį. Apie tai, kad ryšulėlyje, yra marihuana, A. Z. tvirtino supratęs tik kitą rytą, kai nuėjo pas V. P. paklausti ir šis pasakė, kad „jo paduotame ryšulėlyje yra žolė < ... > yra normaliai, apie 5-6 gramai, už ją kalėjime galima gauti apie vieną tūstantį eurų ir pasiūlė man minėtą narkotinę medžiagą išplatinti tarp nuteistųjų. V. P. pasakė, kad aš jam turėsiu atiduoti 600 eurų, kitus 400 eurų galėsiu pasilikti sau už pardavimą“. Anot A. Z., pasibaigus pokalbiui, jis išsigandęs tą pačią dieną, apie 10 val., apie numestas narkotines medžiagas žodžiu informavo KŽS pareigūnus (nepamena kuriuos, nes buvo pasimetęs) (5 t., b. l. 61-63). Teisme A. Z. ne kartą pakartojo, kad tvirtina parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminiame tyrime; pažymėjo praėjus laiko atsimenantis nebe visas aplinkybes, tačiau visas jas teisingai nurodė apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Visgi iš kaltinamojo atsakymų į jam užduotis klausimus, matyti, jog A. Z. akcentavo, kad A. Z. jam nieko nesiūlė ir nesakė; tuo momentu, kai V. P. jam (A. Z.) perdavė ryšulėlį, A. Z. stovėjo tarpduryje, jis, anot kaltinamojo, nematė, ką V. P. perdavė. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, A. Z. patvirtino, kad jie surašyti teisingai, tuo pačiu aiškino, jog teiginį, kad A. Z. matė, kaip V. P. ištraukė polietileninį maišelį, nurodė, nes „galvojo, kad jis matė“. Teisiamajame posėdyje A. Z. taip pat davė parodymus apie tai, kaip jis porą kartų skolinosi iš E. J., pinigų reikėjo, kadangi turėjo atiduoti V. P. pastarojo įvardintą skolą (600 Eur), anksčiau apie tai nepasakojo, kadangi niekas neuždavė su tuo susijusių klausimų (9 t., b. l. 12-29).

Kaltinime inkriminuotą aplinkybę dėl narkotinės medžiagos suradimo (duomenys neskelbtini) patvirtina 2017 m. spalio 3 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad nurodytą dieną, apie 10 val., (duomenys neskelbtini) atliekant kratą, po laiptais, prie sporto salės esančioje patalpoje, po metalinėmis svarstyklėmis buvo rastas paketas, įvyniotas į polietileninį maišelį, su neaiškios kilmės, žalsvos spalvos medžiaga (1 t., b. l. 40). Atlikus objektų tyrimą, 2017 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1969(17) konstatuota, jog kratos metu rastame pakete yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 3,5629 g, delta-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 19,4 proc. (1 t., b. l. 181-182).

Teismo išdėstyti anksčiau aptarti duomenys iš esmės ir yra pagrindiniai duomenys, vertintini sprendžiant dėl V. P. ir A. Z. kaltės padarius aptariamus kaltinimus. Valstybinis kaltintojas ir šioje dalyje išsamesnės analizės nepateikė, kaip matyti iš pastarojo baigiamosios kalbos, kaltę prašė grįsti A. Z. parodymais, A. Z. rašytiniu prisipažinimu (pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išvis neminimi ir neanalizuojami), taip pat bankiniu A. Z. pavedimu V. P. (kuriuo konkrečiai nenurodė, nepasakė, kodėl kažkuris iš trijų fiksuotų pavedimų yra susijęs būtent su narkotinės medžiagos įsigijimu), taip pat pažymėjo , jog kaltę įrodo ir įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada, L. N. bei narkotinę medžiaga radusių pareigūnų parodymai, tačiau be tokio formalaus įvardijimo nei argumentai, nei išvados iš valstybinio kaltintojo pusės taip ir nebuvo pateikti.

Bylos medžiagoje esantis A. Z. rašytinis prisipažinimas, taip pat pirminiai parodymai bei akistatos su V. P. metu nurodytos aplinkybės vertintini kaip turintys reikšmę (nors ir ne savarankišką įrodomąją), jie savaime neatmestini, nors gynyba ir aktyviai įrodinėjo neva jie buvo išgauti darant A. Z. psichologinį spaudimą. Teismas jau ankstesniais argumentais, kuriais vadovautinasi ir šioje dalyje, pasisakė dėl pastarųjų gynybos teiginių ir pripažino, kad visgi yra pagrindas atsižvelgti į A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, bendrame duomenų kontekste atsižvelgti ir į rašytinį prisipažinimą, kiek tai svarbu tikrinant kitų bylos duomenų patikimumą, taip pat formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Pabrėžtina, kad minėti duomenys gauti dar iki apklausiant A. Z. (pastarojo pirmoji apklausa vyko 2017 m. lapkričio 24 d.), kai šis dar nebuvo nurodęs konkrečių aplinkybių, tik pranešus L. N. bendrą informaciją apie galimą pareigūnų papirkimą, kas tik sustiprina manymą, kad A. Z. duotuose parodymuose ir prisipažinime nurodytos aplinkybės buvo pačiam žinomos ir išdėstytos, o ne nurodytos kitų asmenų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų). Vis dėlto, kaip nurodyta anksčiau, A. Z. tokių parodymų netrukus atsisakė, teisme davė kardinaliai priešingus parodymus, todėl, turint galvoje tai, kad parodymai (juo labiau, rašytinis prisipažinimas) buvo pirminiai, nefiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ypač svarbu analizuoti, kiek yra kitų duomenų, leidžiančių patikrinti A. Z. nurodytas pirmines aplinkybes.

Šioje vietoje neabejotinai nurodytini kaltinamojo A. Z. parodymai, kuriuose pastarasis dėstė aplinkybes, tiesiogiai kaltinančias V. P. ir A. Z., tiesa, pastarojo vaidmenį A. Z. teisme stengėsi pateikti kaip pasyvų, kaip asmens, kuris nors ir buvo šalia, tačiau galimai nematė perduodamo polietileninio paketo, negirdėjo V. P. nurodymų ir pan. Sprendžiant dėl A. Z. parodymų patikimumo, negalima neatsižvelgti į tai, kad V. P. ir A. Z. siejo santykiai, susiję su nusikalstamų, taip pat galimai nusikalstamų veiksmų atlikimu. Tą patvirtina kriminalinės žvalgybos duomenys dėl 2017 m. rugsėjo 10 d. įvykio, kai V. P. prašymu/nurodymu A. Z. nešė degtinės butelį į kamerą nuteistajam, taip pat duomenys dėl V. P. ir A. Z. bendravimo 2017 m. spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 12 d., galiausiai šiuo nuosprendžiu kaip įrodyta konstatuota, be kita ko, V. P. ir A. Z. padaryta nusikalstama veika. Tokių aplinkybių kontekste, ypač, atsižvelgiant į A. Z. parodymuose nurodytą pokalbį (vykusį praėjus kelioms savaitėms po V. P. prašymo nunešti degtinės butelį), kai V. P. tiesiai, be užuolankų pasakė turįs užsilikusios žolės ir nurodė surasti, kas iš nuteistųjų norėtų ją įsigyti, abejones kelia A. Z. parodymų dalis, kurioje pastarasis tikina nesupratęs, kas buvo V. P. jam perduotame cigarečių pakelio dydžio polietileniniame maišelyje, paprašant jį paslėpti. Kaltinime inkriminuota, kad V. P. perdavė narkotinę medžiagą tuo metu nuteistajam A. Z. „pastarojo neįspėdamas, kad perduodama medžiaga yra narkotinė, tačiau duodamas nuteistajam nurodymą minėtą medžiagą paslėpti, po ko nuteistasis A. Z., nežinodamas, kad jam perduota medžiaga yra narkotinė, taigi, nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio“. Ši kaltinimo dalis dėl anksčiau aptartų aplinkybių kelia abejones, jog A. Z. galėjo išties nesuprasti kokio pobūdžio turinys yra V. P. perduodame maišelyje ir tuo pačiu sudaro pagrindą A. Z. parodymus šioje dalyje vertinti itin atsargiai. Laikant, kad A. Z., kuris, kaip pats nurodė, žinojo V. P. pasiūlymą dėl narkotinės medžiagos išplatinimo, suprato, kad perduotas maišelis kaip tik ir yra su draudžiama disponuoti medžiaga, gali būti keliamas teisinės atsakomybės klausimas dėl pastarojo veiksmų, sutinkant šį paketą paslėpti ir jį paslepiant. Nustatyta, kad apie įvykį kaltinamasis A. Z. informavo KŽS pareigūną, tačiau ne iš karto ir tuo atveju, jeigu kaltinamasis jau perdavimo momentu suprato, kas yra polietileninio maišelio viduje, kaltinamojo parodymų vertinimas, kaip minėta, turi būti atidesnis, reikalaujant daugiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Iš A. Z. parodymų seka, kad jis apie V. P. perduotą polietileninį maišelį kitą dieną po pokalbio su V. P. informavo pareigūną L. N.. 2019 m. spalio 25 d. teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. N. iš esmės patvirtino tokį faktą, parodė, kad atėjęs A. Z. pranešė, kad ūkio aptarnavimo būrio sporto salėje (konkrečios vietos neįvardino) yra narkotinė medžiaga, kurią V. P. ar tai A. Z. įnešę išmetė prie pirmojo gyvenamo korpuso. Kitą dieną šią iš A. Z. gautą informaciją L. N. nurodė apiforminęs riboto naudojimo tarnybiniu pranešimu, kurį pasirašė direktoriaus pavaduotojas R. O. (7 t., b. l. 49-65). Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas iš dalies išslaptintas liudytojo L. N. minėtas tarnybinis pranešimas (įvardintas kaip raštas Nr. 3-11RN-227(RN), kuriame nurodyta „< ... > po to A. Z. nuėjo pas prižiūrėtoją V. P.. V. P. A. Z. pasiūlė ieškoti kalėjime klientų, kuriems reikia degtinės, narkotikų ir t. t., o V. P. kartu su korpuso vyresniuoju Z. pristatys jam ko reikia, o pinigai bus dalinami < ... >“ (past. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodyta, kad rašte Nr. 3-11RN-227(RN) padaryta techninė klaida: antrame sakinyje nesuderintas linksnis (vietoje „A. Z.“ turėtų būti „A. Z. bei iškraipyta pavardė, t. y. vietoje „V. P.“ turėtų būti „V. P.“) (8 t., b. l. 97). Nors šiame iš dalies išslaptintame rašte nėra nurodytos aplinkybės dėl polietileninio maišelio perdavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. Z. savo parodymose yra įvardinęs tik vienintelį pokalbį, kai V. P. jam nurodė ieškoti nuteistųjų, norinčių įsigyti narkotinę medžiagą, kurią teigė pristatysiantis kartu su A. Z., laikytina, jog aptariamame tarnybiniame pranešime yra fiksuotas pokalbis, susijęs su nagrinėjamu kaltinimu, juo labiau, kad L. N. nenurodė, jog dėl A. Z. būtų sulaukęs iš A. Z. kokių kitų pranešimų. Taigi iš A. Z., L. N. parodymų bei 2017 m. rugsėjo 26 d. išslaptinto rašto seka šie duomenys: 2017 m. rugsėjo 24 d. laiptinėje tarp rūsio ir pirmo aukšto vyksta pokalbis tarp V. P. ir A. Z., kai V. P. pasako, kad jo „namuose yra užsilikusios žolės“; 2017 m. rugsėjo 25 d. A. Z. informuoja L. N.; 2017 m. rugsėjo 26 d. L. N. surašo tarnybinį pranešimą – raštą. Tuo tarpu krata (duomenys neskelbtini) atlikta tik 2017 m. spalio 3 d., apie 10 val., t. y. praėjus net devynioms paroms nuo tada, kai A. Z. nurodė gavęs ir numetęs maišelį į patalpą, esančią rūsyje po laiptais. Vadinasi, kaltinamojo įvardintas polietileninis maišelis daugiau nei savaitę gulėjo patalpoje, kuri sprendžiant iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų yra nerakinama, patekimas į ją nesaugomas, tokiu būdu esant galimybei į ją patekti eilei asmenų.

Apklausiamas kaltinamasis A. Z. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje aiškino paketo nedėjęs į jo nurodytos patalpos konkrečią vietą, o staigiu rankos mostu tiesiog numetęs (posėdyje demonstravo atitinkamą metimo judesį). Liudytojas L. N., gavęs iš A. Z. informaciją, nurodė ėjęs apžiūrėti patalpą, jos detaliai patikrinti negalėjo, kadangi netoliese buvo nuteistieji, tačiau, kiek apžiūrėjo, nieko nerado (pabrėžtina, kad dėl tokio nurodyto patikrinimo/apžiūros joks procesinis dokumentas surašytas nebuvo). Iš 2017 m. spalio 3 d. kratos protokolo matyti, kad į polietileninį maišelį įvyniotas paketas su neaiškios kilmės žalsvos spalvos medžiaga buvo rastas po metalinėmis svarstyklėmis (1 t., b. l. 40). Liudytojų V. M., G. K., R. G. ir O. Č., dalyvavusių kratoje, parodymais nustatyta, jog paketas iš po svarstyklių nesimatė, svarstykles teko pakelti ir tik taip minimas paketas buvo ištrauktas. Tokios aplinkybės leidžia abejoti A. Z. parodymais, kadangi metant paketas po svarstyklėmis palįsti negalėjo. Nors teisme kaltinamasis bandė aiškinti neva prie svarstyklių buvo pritvirtintos kojos ir tarp svarstyklių bei grindų buvo susidaręs nemažas tarpas, tačiau liudytojų parodymai to nepatvirtina.

Aptariant kratos atlikimo aplinkybes, tikslinga pažymėti, jog nors apklausiamas liudytojas V. M. teisme pažymėjo, jog krata pagalbinėse patalpose buvo atlikta gavus viršininko nurodymą, iš kitų liudytojų parodymų ir bylos duomenų galima manyti, jog aptariamas procesinis veiksmas visgi nebuvo planuotas. Tai leidžia spręsti ta aplinkybė, kad nuo L. N. surašyto tarnybinio pranešimo – rašto iki kratos praėjo savaitė laiko, t. y. nepateisinamai ilgas laiko tarpas priimti sprendimą atlikti kratą, turint informaciją, kad (duomenys neskelbtini) patalpose yra narkotinė medžiaga (net jei ir vertintume L. N. teisme užsimintą aplinkybę, kad iš karto nebuvo galimybės gauti kinologų tarnybinį šunį). Kita vertus, iš apklaustų liudytojų R. G. ir O. Č. parodymų matyti, jog 2017 m. spalio 3 d. vyko planinis kinologų užsiėmimas su šunimis. Siekiant treniruotes atlikti vis kitose vietose, buvo prašoma leisti jas vykdyti (duomenys neskelbtini), būtent tuo tikslu liudytojai kartu su tarnybiniu šunimi tą dieną ir atvyko į (duomenys neskelbtini), kur jiems buvo suteikta patalpa treniruotei. Iš pradžių treniravosi sporto salėje, po to ūkinėse patalpose, kuriose šuo, priėjęs prie gulinčių metalinių svarstyklių, pradėjo rodyti atitinkamus ženklus ir taip buvo surastas anksčiau nurodytas polietileninis paketas (8 t., b. l. 52-64). Dėl aptartų duomenų yra pagrindas spręsti, kad 2017 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) patalpose vyko kinologų planinis užsiėmimas su šunimi, o ne iš anksto suplanuota krata, juo labiau, A. Z. gautos ir KŽS pareigūnui L. N. perduotos informacijos pagrindu.

Kaltinamojo A. Z. gynėjas, ginčydamas kratos sąsajas su nagrinėjamoje byloje pareikštu kaltinimu, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir sustabdymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl 2017 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) patalpose rasto paketo su, kaip tuo metu įtarta, narkotine medžiaga 2017 m. spalio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-0-00002-17 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; praėjus mėnesiui šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo sustabdytas, konstatavus esant išnaudotas visas galimybes, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (1 t., b. l. 7-8, 10). Kaip nustatyta, iki priimant procesinį sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą nebuvo apklausti ne tik A. Z. įvardinti V. P. ir A. Z., tačiau neatlikta net ir paties A. Z. apklausa, kas yra sunkiai suprantama ir kas sudaro pagrindą spręsti, kad 2017 m. spalio 3 d. kratos metu narkotinė medžiaga buvo rasta atsitiktinai ir ja nebuvo disponuojama kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Šios visos anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog kratos metu rastos narkotinės medžiagos yra susijusios su kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, kurių dalis dėl anksčiau išdėstytų priežasčių yra dar ir aiškiai neteisingos (aplinkybės dėl atskirų veiksmų atlikimo laiko). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus kitokioms, nei kaltinime inkriminuotoms aplinkybėms, suprantama, yra galimybė tikslinti kaltinimą, tačiau šiuo atveju laiko aplinkybių patikslinimas nebūtų nepakankamas ir nepašalintų abejonių dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Be kita ko, papildomai pažymėtina, jog liudytojas L. N. parodė, jog peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų įrašus nerado juose užfiksuotų V. P. ir A. Z., kaip jam aplinkybes buvo nurodęs A. Z.. Pabrėžtina ir tai, kad apklausiamas A. Z. yra nurodęs, jog V. P. jam perdavė 5-6 g kanapių, tuo tarpu minėtos kratos metu rastos narkotinės medžiagos kiekis, kaip minėta, yra 3,5629 g. Toks skirtumas tarp parodymuose nurodyto ir faktinio kiekio nebūtų esminis, suprantama, kad asmeniui nekyla pareiga paėmus paketą nurodyti tikslų jo svorį, tačiau visuma kitų aptartų aplinkybių neišvengiamai kelia klausimų, kiek A. Z. nurodomas galimas įvykis (kai V. P., dalyvaujant A. Z., įnešė į (duomenys neskelbtini) paketą su narkotine medžiaga) yra susijęs su įvardintos kratos metu rasta narkotine medžiaga.

Taigi duomenys apie (duomenys neskelbtini) ūkinėse patalpose atliktos kratos metu rastą narkotinę medžiagą leidžia spręsti apie padarytą nusikalstamą veiką, visgi, sprendžiant, kas šią nusikalstamą veiką padarė, pagal byloje surinktus, ištirtus bei įvertintus įrodymus galima daryti tik prielaidas, jog kaltinamieji galėjo atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu, tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį išvados dėl kaltės turi būti kategoriškos, aiškios, pagrįstos objektyvių įrodymų visetu, neturi likti jokių abejonių, kai tuo tarpu esamu atveju dėl anksčiau išdėstytų argumentų abejonės egzistuoja, jos liko nepašalintos ir, laikantis in dubio pro reo principu, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Tokios nuostatos yra įtvirtintos tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje, antai, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 10590/83; Telfner v. Austria, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013). Atsižvelgiant į tai, kaltinamieji V. P. ir A. Z. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje 260 straipsnio 1 dalyje, išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, jog kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra inkriminuotas sutaptyje su BK 260 straipsnio 1 dalimi, neįrodžius kaltinamųjų dalyvavimo padarant pastarąją nusikalstamą veiką, atitinkamai neįrodyti ir inkriminuoti piktnaudžiavimo tarnyba veiksmai, nereikalaujant išdėstyti atskirų motyvų dėl šios kaltinimo dalies.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų E. J. ir V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų E. J. ir A. Z. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikaltimus padarė recidyvistas. Abu kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas padarė, būdami anksčiau priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteisti už tyčinius nusikaltimus. Kaltinamajame akte minima atsakomybę sunkinanti aplinkybė nei vienam kaltinamajam nebuvo nurodyta, pagal pakitusią teismų praktiką atskiras įspėjimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės iš esmės nėra būtinas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017, 2K-231-495/2019), visgi bylą nagrinėjantis teismas paskutiniajame posėdyje įspėjo tiek E. J., tiek A. Z. apie šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo galimybę.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. J. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, nurodytina, kad E. J. praeityje teistas (tomo su proceso dalyvių duomenimis (toliau – PDD) b. l. 89-92), iš teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) matyti, kad jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vėliau šis institutas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, buvo pasislėpęs, dėl ko paskelbta pastarojo paieška, išduotas Europos arešto orderis, byloje taip pat yra duomenys apie E. J. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius Vokietijos Federacinėje Respublikoje (PDD, b. l. 93-98, 110-11), jam taikyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, bauda sumokėta, administracinė nuobauda nebegaliojanti (PDD, b. l. 99-100), pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (9 t., b. l. 164).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam E. J. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nors baudžiamasis įstatymas numato ir švelnesnes bausmių rūšis, tačiau atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, abi nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuota viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus visa tai, nėra pagrindo laikyti esant tikslinga skirti baudos ar arešto bausmes, kaltinamajam parinktina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatytinas ženkliai mažesnis nei galimas skirti bausmės vidurkis.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. J. teisiamas ne pirmą kartą, visgi tai savaime neužkerta kelio svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo galimybę. Pabrėžtina, jog kaltinamasis anksčiau skirtą bausmę yra pilnai atlikęs, dėl jo naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai laiko, paleistas į laisvę įsidarbino, yra vedęs, augina du vaikus (mažametį ir nepilnametį). Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo nuosprendžiu E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant jos vykdymą bei skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Kaltinamasis V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, pagal pavojingumą priskirtinus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalį), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (PDD, b. l. 11-12), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nuobaudos nebegaliojančios (PDD, b. l. 13-14), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, augina penkis mažamečius vaikus (iš ankstesnių ir dabartinės santuokų), yra dirbantis.

Įvertinus aptartus duomenis, vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai V. P. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą baudos bausmę. Nors valstybinis kaltintojas prašė skirti laisvės atėmimą, tačiau savo pozicijos dėl griežčiausios bausmės rūšies parinkimo pirmą kartą teisiamam asmeniui neargumentavo. Prokuroras paminėjo tik tai, kad V. P. veikos korupcinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų, kaltinamasis nusikalto būdamas pareigūnu, tačiau visos šios aplinkybės išplaukia iš BK 227 straipsnio ir atskirai nevertintinos kaip turinčios išskirtinę reikšmę bausmės skyrimui. Teismas gi nagrinėjamu atveju nemato pagrindų nukrypti nuo BK 55 straipsnio nuostatų. Papildomai pažymėtina, kad dėl V. P. nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, augina mažamečius vaikus. Bauda už pirmąją nusikalstamą veiką (2017 m. rugsėjo mėn.) skirtina pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, kuri laikytina palankesne kaltinamojo teisinei padėčiai, už antrąją nusikalstamą veiką (2017 m. lapkričio mėn.) bauda nustatytina pagal galiojančią BK 47 straipsnio redakciją. Be to, vadovautinasi ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, t. y. 37,66 Eur. Kaltinamajam skirtinų baudų dydžiai nustatytini mažesni už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Nors kaltinamojo V. P. teisme įvardinta darbo užmokesčio suma yra sąlyginai nedidelė (apie 600 Eur), ypač, įvertinus tai, kad šeimoje auga mažamečiai vaikai, be to, mokami alimentai vaikams iš ankstesnių santuokų, tačiau tai neleidžia iš anksto preziumuoti, jog finansinio pobūdžio bausmės vykdymas dėl nedidelių pajamų bus sunkiai įgyvendinamas ir tuo pagrindu aptariamos bausmės rūšies neskirti. Pabrėžtina, kad teismas parenka bausmę vadovaudamasis bendrais BK 41, 54 straipsnių pagrindais, atsižvelgdamas į veikos sunkumą, individualias bylos aplinkybes, bausmės tikslus, taip pat į proporcingumo principą. Tai reiškia, kad savo pobūdžiu gerokai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė negali būti taikoma kaip pakaitalas galimai sunkiai išieškomai baudos bausmei. Tai, be kita ko, rodo ir BK 47 straipsnio 7, 8 dalių nuostatos, kuriose numatomos galimybės baudą pakeisti viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam V. P. paskirtos subendrintos baudos dydį, kaltinamojo pajamas, auginamus bei išlaikomus mažamečius vaikus, nustato baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis (tiesioginė tyčia) apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis veikė kaip padėjėjas, nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. Z. praeityje daug kartų teistas (PDD, b. l. 33-49), sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybėn, paskirtų baudų nemoka (PDD, b. l. 50-76), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teisme nurodė, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir paleistas į laisvę keliems mėnesiams (iki vėl buvo suimtas) buvo įsidarbinęs (kavinėje padavėju), pagal byloje esantį išrašą iš SODRA bazės iki 2019 m. sausio 22 d. jokių duomenų apie darbo santykius nėra (PDD, b. l. 32).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam jam inkriminuoto sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant maksimalų jos dydį (atsižvelgus į kaltinamojo vaidmenį, laikytina, kad griežčiausios laisvės atėmimo bausmės parinkimas nebūtų teisingas). Arešto bausmės vykdymo atidėjimas, kas yra numatyta šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, nesvarstytinas, kadangi kaltinamojo asmenybė ir jo ankstesni teistumai neleidžia spręsti apie bausmės tikslų pasiekimą, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Dėl kardomųjų priemonių

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 89-90), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 105-107), paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (paskirta ikiteisminio tyrimo metu) (5 t., b. l. 94-96) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paskirta teisme) (9 t., b. l. 50-51), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Telefonas „Iphone“, laisvų rankų įranga „Jabra“ su ausine, įkroviklis su laidu, pateikti 2017 m. lapkričio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (3 t., b. l. 139-141), buvo skirti neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini), dėl ko, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, yra konfiskuotini.

Kartoninė dėžutė (3 t., b. l. 139-141), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Transporto priemonės kratos metu paimti pinigai (6 vnt. 50 Eur nominalo banknotų, iš viso 300 Eur) (3 t., b. l. 85-89), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini kaip įgyti iš nusikalstamos veikos.

Byloje surinkti ir teismo anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. P. iš 2017 m. rugsėjo mėn. padarytos nusikalstamos veikos gavo 300 Eur pajamų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. P. išieškotina nurodyto konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 300 Eur.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) su 2020 m. vasario 28 d. posėdyje liudytojos O. J. pateiktomis fotonuotraukomis, susijusiomis su 2017 m. spalio 3 d. atliktos kratos metu rastu polietileniniu paketu (diskas įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 8-ojo tomo galinio viršelio), taip pat iš (duomenys neskelbtini) pateiktas kompaktinis diskas (1 vnt.) (įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos 8-ojo tomo galinio viršelio) bei kompaktinis diskas (1 vnt.) su sąskaitų išklotinėmis (vokas su kompaktiniu disku prisegtas prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio) paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Dėl advokato išlaidų

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas priteisti A. Z. 15 730 Eur išlaidų, kurias kaltinamasis patyrė advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (6 050 Eur sumokėta ikiteisminio tyrimo metu ir 9 680 Eur – teisme). Kartu su prašymu buvo pateiktos sąskaitos ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą (9 t., b. l. 155-162).

Vertinant pateikto pateikto prašymo pagrįstumą, svarbiais laikytini naujausi Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir konstitucinės nuostatos bei galiojančios įstatymu įtvirtinto reguliavimo normos, apibrėžiančios bylinėjimosi išlaidų statusą ir jų priteisimo taisykles.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje (administracinėje teisenoje – ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuotatose), kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Tai reiškia, kad asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba (taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese) dėl to gali patirti išlaidų.

BPK 103 straipsnio 1–3, 5–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose (taip pat ir administracinių nusižengimų bylose) tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti teismų praktikoje nebūdavo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas. Vis dėlto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, be kita ko, pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (atitinkama išvada padaryta ir dėl ANK 302¹ straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija)). Be to, Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Aptariamu nutarimu taip pat pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, yra konstatavusi, kad, atsižvelgiant į tai, jog specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AT-7-6-303/2021). Vadinasi, ir sprendžiant išlaidų atlyginimą baudžiamojoje byloje vadovautinasi BPK 105 straipsnio dalimi ir anksčiau nurodytomis bendrosiomsis Konstitucijos nuostatomis.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis A. Z. išteisintinas dėl abiejų jam pareikštų kaltinimų, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis, realizuodamas savo teisę turėti gynėją, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu M. Dūda, kuris jį gynė didesnėje ikiteisminio tyrimo dalyje ir viso bylos teisminio nagrinėjimo metu, bendros išlaidos gynėjo paslaugoms sumokėti sudaro 15 730 Eur, ką patvirtina pateikti dokumentai. Sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo, tikslinga pažymėti, kad baudžiamasis procesas truko pakankamai ilgai, teisme byla nagrinėta šiek tiek daugiau nei dvejus metus (ženklus teisiamųjų posėdžių skaičius, didesnė dalis posėdžių užsitęsdavo). Tokiai proceso trukmei įtakos turėjo kelis kartus valstybėje paskelbtas karantino režimas, kitų proceso dalyvių neatvykimas, tačiau pats kaltinamasis A. Z., taip pat ir jo gynėjas nė sykio kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip nepagrįstus, perteklinius, nereiškė. Nors anksčiau nurodytoje kasacinėje nutartyje ta pati išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra pakartojusi teismų praktikoje įtvirtintas nuostatas, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, visgi nepriteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos galima esant pagrindui konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

Teismas, vertindamas šioje byloje nurodytų išlaidų pagrįstumą, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl proceso trukmės, kaltinamojo elgesio, visgi negali nepažymėti, kad pati baudžiamoji byla, nors ir buvo nagrinėjama ilgai, tačiau tą nulėmė iš esmės pandeminė sitaucija ir priežastys, susijusios su kitais proceso dalyviais, o ne itin didelis bylos sudėtingumas ar apimtis (bylą kartu su teisminio nagrinėjimo medžiaga sudaro tik devyni tomai), tiriamų nusikalstamų veikų skaičius nebuvo nedidelis, faktinis ir teisinis bylos sudėtingumas vertintinas kaip vidutinis, todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes bei tuo pačiu atsižvelgus į protingumo bei sąžiningumo principus, tikslinga kaltinamojo A. Z. prašymą tenkinti iš dalies, priteisiant pastarajam 10 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, kaltinamąjį išteisinus proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AT-7-6-303/2021).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo mėn. papirkimo), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams keturiems mėnesiams.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio mėn. papirkimo), ir skirti jam jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir skirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktų nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant E. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo mėn. susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo), ir skirti jam 140 MGL (5 272 Eur) dydžio baudą.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio mėn. susitarimo priimti kyšį ir jo priėmimo), ir skirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti V. P. subendrintą bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą devyniasdešimčiai parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. (A. Z.) faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. Z. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. Z. ir V. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

telefoną „Iphone“, laisvų rankų įrangą „Jabra“ su ausine, įkroviklį su laidu (pateiktus 2017 m. lapkričio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 3 t., b. l. 139-141), kurie buvo skirti neteisėtai įnešti į (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Kartoninę dėžutę (3 t., b. l. 139-141), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Transporto priemonės kratos metu paimtus pinigus (6 vnt. 50 Eur nominalo banknotų, iš viso 300 Eur) (3 t., b. l. 85-89), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti kaip įgytus iš nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 (tris šimtus) eurų.

Kompaktinį diską (1 vnt.) su 2020 m. vasario 28 d. posėdyje liudytojos O. J. pateiktomis fotonuotraukomis, susijusiomis su 2017 m. spalio 3 d. atliktos kratos metu rastu polietileniniu paketu (diskas įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 8-ojo tomo galinio viršelio), taip pat iš (duomenys neskelbtini) pateiktą kompaktinį diską (1 vnt.) (įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos 8-ojo tomo galinio viršelio) bei kompaktinį diską (1 vnt.) su sąskaitų išklotinėmis (vokas su kompaktiniu disku prisegtas prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio) palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Priteisti iš valstybės A. Z. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.